Pasiūlymas turi būti pateiktas NATO kariniams vadams kitą savaitę. Pagal jį Londonas galėtų padvigubinti dabartinį savo maždaug 1 150 karių kontingentą Rytų Europos šalyse ir nusiųsti Estijai „gynimosi ginklų“, nurodė ministro pirmininko biuras.
„Šiuo paketų būtų pasiųsta aiški žinia Kremliui, [kad] netoleruosime jų destabilizuojamos veiklos ir Rusijos priešiškumo akivaizdoje visuomet palaikysime savo sąjungininkes“, – sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame B. Johnsono pareiškime.
„Nurodžiau mūsų ginkluotosioms pajėgoms pasirengti dislokavimui Europoje kitą savaitę, užtikrinant, kad galėtume remti savo sąjungininkes NATO sausumoje, jūroje ir ore“, – pridūrė jis.
Pasak B. Johnsono, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinktų „kraujo liejimą ir destrukciją“ Ukrainoje, tai būtų „tragedija Europai“.
„Ukraina turi turėti laisvę rinktis savo ateitį“, – tvirtino jis.
B. Johnsonas, pastarosiomis savaitėmis dėl virtinės skandalų jaučiantis didelį politinį spaudimą, penktadienį sakė, kad artimiausiomis dienomis kalbėsis su V. Putinu ir paragins jį deeskaluoti įtampą dėl Ukrainos.
Kitą savaitę B. Johnsonas turi lankytis regione.
Rusijos ir Vakarų santykiai yra žemiausiame taške nuo Šaltojo karo laikų, Maskvai prie Ukrainos sienų dislokavus dešimtis tūkstančių karių.