JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją. Tyrėjos komentaras pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „The National Interest“ kelios dienos prieš Irano išpuolį prieš Izraelį. Išpuolio metu Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir raketų.
M. Grisé straipsnis pasirodė po balandžio 1 d. smūgio Irano ambasadai Damaske (Sirija). Izraelis neprisiėmė atsakomybės už šį smūgį, tačiau Iranas laikė jį atsakingu ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Nukreipia Vakarų dėmesį
„Nors teigiama, kad Maskvai yra naudingas chaosas Artimuosiuose Rytuose, nes jis nukreipia Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos, Kremlius gali daug prarasti, jei Izraelio ir HAMAS konfliktas peraugs į platesnio masto karą“, – rašė M. Grisé.
Rusija daugelį metų yra įsitvirtinusi kaip karinė ir diplomatinė veikėja Artimuosiuose Rytuose. Tyrėja rašė, kad Maskva pasinaudojo nestabilumu Sirijoje ir Libijoje, kad įsitvirtintų kaip regioninio saugumo garantas, tačiau konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose neturėtų turėtų priešingą poveikį.
Ji rašė, kad iš dalies taip yra dėl to, kad Maskva yra susirūpinusi savo karu Ukrainoje. Kremliaus partnerystė su Iranu per pastaruosius dvejus metus taip pat sustiprėjo, nes Rusijos, kuriai taikomos griežtos sankcijos, ekonomika tapo vis labiau izoliuota.
Dabar Iranas yra labai svarbus Rusijos karinių išteklių tiekėjas. Nuo karo Ukrainoje pradžios Irano „šešėlinis laivynas“ taip pat vežioja Rusijos naftą po visą pasaulį, taip užtikrindamas Maskvos pajamų iš naftos srautą.
Apribotų Rusijos galimybes
Tačiau jei Iranas įsitrauktų į platesnio masto konfliktą, jis negalėtų teikti tokio paties lygio paramos Rusijai.
„Platesnio masto regioninis konfliktas, ypač jei jis apimtų Izraelį ir Iraną, apribotų Irano galimybes toliau tarnauti kaip kariniam tiekėjui Rusijai. Teheranas gali reikalauti didesnės paramos, kai Rusija turi ribotas galimybes ją suteikti“, – rašė M. Grisé.
G7 šalys jau svarsto papildomas sankcijas Iranui po jo išpuolio prieš Izraelį, kurios gali būti pritaikytos ir Rusijai.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su savo partneriais svarstysime papildomas sankcijas Iranui, ypač dėl jo bepiločių orlaivių ir raketų programų“, – sekmadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Gali padidinti Kinijos įtaką
Platesnis Artimųjų Rytų konfliktas gali padidinti Kinijos įtaką regione Maskvos sąskaita.
Nors Rusija yra užimta karu Ukrainoje, režimo lyderis Vladimiras Putinas Izraelio ir HAMAS karo akivaizdoje vis dar sugebėjo save pozicionuoti kaip potencialų galios tarpininką Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau V. Putino planas gali žlugti, jei karas išplis regione, nes Pekinas taip pat siekia vaidinti taikdarį.
„Rusija ypač jautriai reaguotų į Kinijos bandymus kėsintis į jos įtaką Artimuosiuose Rytuose“, – savo komentare rašė tyrėja.
Ypač po to, kai Pekinui praėjusių metų kovą pavyko pasiekti rezultatų, tarpininkaujant Saudo Arabijai ir Iranui.
Priklausoma nuo Kinijos
Kadangi Rusijos ekonomika, kuriai taikomos didelės sankcijos, jau yra priklausoma nuo Kinijos, ji taptų dar labiau priklausoma nuo Pekino užgaidų, jei Maskva nesugebėtų išlaikyti bet kokios vis dar turimos pasaulinės įtakos.
Paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl to, ką pavadino „dar vienu pavojingu eskalavimu“ regione.
Ragindama elgtis santūriai, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tikisi, jog regiono valstybės „išspręs esamas problemas politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.
