„Siekdamas įtikinti, Putinas paskelbė Rusijos branduolinių pajėgų kovinę parengtį“, – pareiškė D. Kiseliovas ir papasakojo rusams apie Rusijos „branduolinę triadą“ – strategines raketas oro, žemės ir jūrų pajėgų arsenale, kurios turėtų užtikrinti galimybę atsakyti į priešo branduolinį smūgį.
„Viso Rusija gali paleisti apie 500 branduolinių galvučių, kas garantuotai sunaikina JAV ir priedo visas likusias NATO valstybes“, – aiškino jis – Čia vadovaujantis principu: kam mums pasaulis, jeigu jame nebus Rusijos?“
2018-aisiais V. Putinas yra sakęs: „Kam reikalingas pasaulis, jeigu jame nėra Rusijos?“ Tačiau tuomet jis akcentavo gynybinę poziciją, kuomet branduolinės raketos būtų paleistos, jeigu būtų užfiksuotas priešo pajėgų paleistos balistinės raketos į Rusijos teritoriją.
2020-aisiais, aiškindamas V. Putino žodžius jo atstovas D. Peskovas nurodė kelias galimybes, kuomet Rusija galėtų paleisti branduolines raketas: „Mūsų doktrinoje yra nurodyta, kad jeigu – pirmas variantas – mus užpultų naudojant branduolinį ginklą ir – antras variantas – mus pultų taip, kad pats mūsų valstybės egzistavimas atsidurtų grėsmė, Rusija laiko turinti teisę panaudoti branduolinį ginklą“.
Savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį V. Putinas buvo paskelbęs ir 2014-aisiais, kuomet aneksavo Krymą.
NATO: V. Putino paskelbta Rusijos branduolinių pajėgų parengtis - pavojinga ir neatsakinga
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti savo šalies branduolinių pajėgų kovinę parengtį yra pavojingas ir neatsakingas žingsnis, sekmadienį sakė NATO vadovas.
„Tokia retorika pavojinga. Toks elgesys – neatsakingas“, – televizijai CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Ir, be abejo, jeigu tokia retorika derinama su tuo, kas daroma Ukrainos – vykdomas karas prieš nepriklausomą suverenią valstybę, vykdoma didelio masto invazija į Ukrainą – tai prideda šiai situacijai rimtumo“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Anksčiau sekmadienį V. Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.
„Didžiųjų NATO valstybių aukščiausio rango pareigūnai agresyviai pasisako mūsų šalies atžvilgiu, todėl įsakau gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos armijos atgrasymo pajėgoms ypatingą kovinės parengties režimą“, – per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu sakė V. Putinas.
„Klausau“, – atsakė S. Šoigu.
V. Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys imasi „nedraugiškų“ žingsnių prieš Rusiją ekonomikos srityje.
„Turiu omeny nelegitimias sankcijas, apie kurias visi žino“, – pareiškė V. Putinas.
Rusijos branduolinis arsenalas yra antras pagal dydį pasaulyje. Šalis turi daug balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.
V. Putinas ketvirtadienį pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Rusijos sausumos pajėgas veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo, kurio intensyvumas tikriausiai nustebino Maskva, sakė Vakarų šaltiniai.
Ukrainos pareigūnai ir kariškiai sakė, kad kai kurie Rusijos daliniai atrodo demoralizuoti ir išsekinti. Jų teigimu, dešimtys karių pasidavė į nelaisvę.
Vokietija: V. Putino branduoliniai grasinimai yra susiję su sustabdytu Rusijos puolimu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį „peržengia dar vieną ribą“ ir rodo, kad puolimas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo planuota, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
„Jo [V. Putino] megalomanijos pakurstytą greitos invazijos į Ukrainą viziją sustabdė drąsūs ir ryžtingi Ukrainos veiksmai“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF pareiškė ministrė.
Kiek anksčiau sekmadienį V. Putinas įsakė savo pajėgų vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį, apkaltindamas Vakarų šalis „nedraugišku“ žingsniu prieš jo šalį dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.
„Reikėtų labai rimtai žiūrėti į V. Putiną ir jo pareiškimus ir jo nenuvertinti“, – kalbėjo Ch. Lambrecht, ragindama Vakarus išlikti „labai budriems“.
