Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių.
Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.
Tikslus lėktuvų maršrutas nebuvo atskleistas, tačiau pažymima, kad lėktuvai yra reguliariai dislokuojami Norvegijos jūroje į šiaurę nuo Didžiosios Britanijos ir Barenco jūroje.
Kaip skelbia Rusijos pareigūnai, pratybose dalyvavo orlaiviai iš įvairių oro bazių.
Kaip rašo minėtas leidinys, surengtos pratybos yra aiškus Kremliaus bandymas įspėti NATO. Pratybose dalyvavo daugiau kaip dešimt bombonešių Tu-160 ir Tu-95MS bei kitų orlaivių.
Tikimasi, kad kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus dar kartą patvirtinta Vakarų parama Kyjivui, o Ukraina turėtų bent truputį priartėti prie narystės Aljanse.
„Nepaisant to, kad per specialiąją karinę operaciją (kruviną Rusijos karą prieš Ukrainą – red. past.) vykdomos kovinės užduotys, visi suplanuoti kovinio rengimo veiksmai vykdomi visa apimtimi“, – pareiškė Rusijos tolimosios aviacijos vadas Sergejus Kobylašas.
Tu-160, dar kitaip vadinami „Baltosiomis gulbėmis“, yra Rusijos viršgarsiniai bombonešiai, gaminti sovietmečiu.
Lėktuvai Tu-95MS yra sraigtiniais varikliais varomi strateginiai bombonešiai.
Pratybos įvyko tuo metu, kai Rusija ruošiasi pradėti eksploatuoti naujus „Baltųjų gulbių“ modelius.
Pirmasis modernizuotų Tu-160M prototipas buvo pristatytas prieš septynis mėnesius.
„Tu-160 yra svarbiausia Rusijos branduolinės triados dalis, todėl kovinių mašinų modernizavimas ir šių strateginių bombonešių gamybos atnaujinimas yra mūsų prioritetinė užduotis“, – sakė artimas V. Putino bendražygis „Rostec“ generalinis direktorius Sergejus Chemezovas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vilniuje vyksiančio susitikimo metu NATO lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie Aljanso.
Be kita ko, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina dalyvauti Vilniuje vyksiančiame susitikime ir pasisakyti už tai, kad jo šalis turėtų prisijungti prie Aljanso, kai baigsis Rusijos sukeltas karas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
Primename, kad plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukė bendradarbiavimą su Rusija ir įvedė jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio V. Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
