Kaltindamas Ukrainos pajėgas karo nusikaltimais, V. Putinas E. Macronui sakė, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive ir sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.
Vis dėlto Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, praėjusią savaitę pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
V. Putinas taip pat sakė manąs, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ siekiant užbaigti karą, bet patikino E. Macroną, kad Maskva yra pasirengusi deryboms su Ukraina.
Kremlius pridūrė, kad V. Putinas taip pat informavo E. Macroną apie Rusijos karo Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, eigą. Pasak Kremliaus, abu lyderiai taip pat aptarė pasaulinio aprūpinimo maistu klausimą, o V. Putinas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos pablogino padėtį.
Nors pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios abu prezidentai reguliariai bendravo telefonu, pastarąjį kartą E. Macronas su V. Putinu kalbėjosi kovo 29-ąją.
E. Macronas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjosi šeštadienį. Po pokalbio Prancūzijos vadovas sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.
Per karą žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 13 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o tai sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
