Nuotoliniame pokalbyje antradienį su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu ji taip pat pažymėjo, kad pastarųjų dienų incidentai regione skirti destabilizuoti saugumo situaciją.
„Moldova – viena iš Rytų partnerystės šalių, kuriai Lietuva skiria ypatingą dėmesį. Suprantame kaip karas Ukrainoje paveikė Moldovą. Reiškiame paramą šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis ir ypatingą statusą turinčiu Padniestrės regionu“, – pranešime spaudai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Paskutiniai incidentai aiškiai skirti destabilizuoti bendrą saugumo situaciją“, – sakė Seimo vadovė.
Anot jos, Kremlių „nuo šio žingsnio sulaikys tik Ukrainos pergalė, sankcijos Rusijai ir Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimai Rytų kaimynystės šalims“.
Parlamento vadovė taip pat pasveikino Moldovą pateikus stojimo į ES paraišką ir užpildžius pirmąjį klausimyną, pabrėždama, jog Lietuva „nuosekliai remia Moldovos narsytės ES perspektyvą“.
Seimo pirmininkė pokalbio metu informavo apie gegužės pabaigoje jos organizuojamą Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų vizitą. Taip pat aptarė situaciją dėl Moldovoje priimamų Ukrainos pabėgėlių ir energetinio saugumo klausimus.
Rusijai tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, Kišiniovas baiminasi, jog veiksmai gali persikelti į Rusijos remiamą, tačiau tarptautiniu mastu nepripažįstamą separatistinį Padniestrės regioną.
Prieš savaitę regiono administracija pranešė apie du sprogimus Majako gyvenvietėje Grigoriopolio rajone maždaug už 50 kilometrų nuo regiono sostinės Tiraspolio.
Maskva taip pat skelbė sieksianti užsitikrinti „visišką kontrolę“ Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse, taip pat ir besiribojančiose su Padniestre, pareiškusi, kad ir šiame regione yra „rusakalbių engimo atvejų“.
Moldova priekaištus vadina nepagrįstais ir keliančiais įtampą bei nepasitikėjimą Rusija.