Osmanų imperijos 1915 m. vykdytas armėnų žudynes – iki šiol viešai genocidu buvo pavadinęs tik vienas išrinktasis JAV prezidentas – Ronaldas Reaganas. Joe Bidenas žengė toliau – Armėnijai minint 106-ąsias 1,5 mln. armėnų gyvybių nusinešusio genocido metines – oficialiai pripažino Osmanų vykdytas žudynes genocidu.
„Mes gerbiame jų istoriją. Mes matome tą skausmą. Mes pripažįstame istoriją. Mes darome tai ne kaltindami, bet norėdami, kad tai, kas nutiko – niekada daugiau nepasikartotų.“
Vašingtonas ilgus metus atsargiai rinko žodžius ir vengė oficialaus genocido pripažinimo, nenorėdamas pykčių su NATO partnere Turkija. Tad Bideno žingsnis neabejotinai pablogins šalių santykius.
Netrukus po Amerikos prezidento oficialaus pareiškimo Ankaroje į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas pasiaiškinti JAV ambasadorius Turkijoje Davidas Satterfieldas. Turkų užsienio reikalų ministras pareiškė, esą kitos šalys nemokys turkų istorijos. Ankara visiškai atmeta Vašingtono pareiškimą.
O Jerevane – džiaugsmas. Armėnai sako ilgus metus laukę genocido pripažinimo iš Vašingtono. Tik ar pripažinimas ką nors pakeis – abejoja.
„Jam pripažinus genocidą – tai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims.“
„Norėčiau, kad tai būtų labai reikšminga, bet taip nebus. Viskas priklauso ne nuo pareiškimų, ne nuo žodžių. Nemanau, kad dėl to kas nors pasikeis.“
„Esu dėkingas už tai. Bet būtų dar geriau, jei JAV prezidentas, ar jo pirmtakas užkirstų kelią Karabacho karui.“
Tūkstančiai armėnų diasporos atstovų po Joe Bideno pareiškimo susirinko ir į gatves Los Andžele.
Padėką JAV prezidentui socialiniame tinkle išplatino ir armėnų kilmės pramogų pasaulio žvaigždė Kim Kardashian.
O netrukus po to, kai pasveikino tautiečius su istoriškai reikšmingu Amerikos prezidento pareiškimu – atsistatydino Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
„Šiandien aš atsistatydinu iš Armėnijos ministro pirmininko posto. Tam, kad įgyvendinčiau sprendimą birželio 20 d. surengti pirmalaikius rinkimus.“
Atsistatydindamas iš premjero posto Pašinianas įvykdė anksčiau duotą pažadą trauktis. Tikimasi, kad pirmalaikiai rinkimai birželį padės išspręsti Armėnijoje kilusią politinę krizę po pernai įvykusio Kalnų Karabacho karo. Pašinianas trauktis paragintas pernai lapkritį po to, kai tarpininkaujant Rusijai pasirašė su Azerbaidžanu ugnies nutraukimo sutartį. Armėnai pralaimėjo kelias savaites trukusį karą ir prarado didžiąją dalį Kalnų Karabacho teritorijų. Azerbaidžanui kare talkino ta pati genocidą 20 a. pradžioje prieš armėnus vykdžiusi Turkija.
