Anot jos, neatmetama, kad Rusija gali griebtis karinių veiksmų.
„Jų aktyvumą ir buvimą atviroje jūroje galima sieti ir su tuo, kad jie treniruojasi pagal programą. <...> Tačiau suprasdami, kad kiekvienas iš jų yra aprūpintas kovinėmis raketomis, negalime nuvertinti jų keliamos grėsmės.
Mokymo užduočių vykdymas bet kurią akimirką gali virsti koviniu darbu“, – pabrėžia N. Humeniuk.
Ji priduria, kad Ukrainos pajėgos susiduria su tam tikrais sunkumais aptinkant „Kalibr“ paleidimą iš Rusijos povandeninių laivų, todėl ukrainiečiai raginami greitai reaguoti į oro pavojaus signalus.
Ukrainos pirmadienio duomenimis, Juodojoje jūroje budi penki rusų karo laivai, tarp jų du „Kalibr“ nešėjai, iš viso aprūpinti aštuoniomis raketomis.
Sekmadienio rytą Juodojoje jūroje buvo du Rusijos raketų nešėjai.
Azovo jūroje budi vienas Rusijos laivas, o Viduržemio jūroje budi du laivai, abu „Kalibr“ nešėjai, aprūpinti aštuoniomis raketomis.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi beveik dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
