Tačiau šis politinis veikėjas, miręs būdamas 91-erių, buvo smerkiamas daugelio savo tautiečių, kaltinusių jį dėl 1991-aisiais įvykusio Sovietų Sąjungos žlugimo ir jos, kaip supervalstybės, nusilpimo. Iš sovietų imperijos griuvėsių pakilusi Rusija buvo gerokai mažesnė, nes 15 buvusių sovietinių respublikų tapo nepriklausomomis valstybėmis.
Buvusios didybės ir galios praradimas galiausiai paskatino Vladimiro Putino iškilimą – jis pastarąjį ketvirtį amžiaus siekė atkurti buvusią Rusijos šlovę ir pačią imperiją.
„Po dešimtmečius trukusių žiaurių politinių represijų jis ėmėsi demokratinių reformų. Jis tikėjo glasnost ir perestroika – viešumu ir pertvarka – ne kaip paprastais šūkiais, bet kaip keliu į priekį Sovietų Sąjungos žmonėms po ilgų izoliacijos ir nepritekliaus metų“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas
„Tai buvo darbai, atlikti reto lyderio – turinčio vaizduotės įžvelgti, kad įmanoma kitokia ateitis, ir drąsos surizikuoti visa savo karjera, kad jos siektų. Rezultatas buvo saugesnis pasaulis ir daugiau laisvės milijonams žmonių“, – pridūrė jis.
1990-aisiais M. Gorbačiovas pelnė Nobelio taikos premiją už savo vaidmenį nutraukiant Šaltąjį karą. Tačiau nors užsienyje jis buvo labai gerbiamas, tėvynėje M. Gorbačiovas buvo atstumtasis. Neaišku, kaip žinia apie jo mirtį bus sutikta Rusijoje, vykstant karui prieš Ukrainą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas reiškia „gilų apgailestavimą“ dėl M. Gorbačiovo mirties ir kad trečiadienį ryte pareikš užuojautą velionio artimiesiems ir draugams.
Pasaulio lyderiai atidavė pagarbą M. Gorbačiovui, o kai kurie jų apibūdino jį kaip didį ir drąsų lyderį.
Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad „Putino agresijos prieš Ukrainą metu jo nenuilstamas įsipareigojimas atverti sovietų visuomenę išlieka pavyzdžiu mums visiems“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apibūdino M. Gorbačiovą kaip „taikos žmogų, kurio pasirinkimai atvėrė rusams laisvės kelią“.
„Jo įsipareigojimas siekti taikos Europoje pakeitė mūsų bendrą istoriją“, – sakė Prancūzijos vadovas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pavadino jį „unikaliu valstybės veikėju, pakeitusiu istorijos eigą“ ir „padariusiu daugiau nei bet kuris kitas asmuo, kad Šaltasis karas baigtųsi taikiai“.
„Pasaulis neteko iškilaus pasaulinio lyderio, atsidavusio daugiašališkumo principo rėmėjo ir nenuilstančio taikos gynėjo“, – sakoma JT vadovo pareiškime.
A. Guterresas citavo M. Gorbačiovo kalboje atsiimant Nobelio taikos premiją išsakytą mintį, kad „taika yra ne vienybė panašume, o vienybė įvairovėje“.
„Šią svarbią įžvalgą jis įgyvendino praktiškai, eidamas derybų, reformų, skaidrumo ir nusiginklavimo keliu“, – sakė JT vadovas.
M. Gorbačiovo amžininkai kaip vieną iš jo nuopelnų akcentavo Šaltojo karo pabaigą.
„Michailas Gorbačiovas atliko lemiamą vaidmenį taikiai užbaigiant Šaltąjį karą. Tėvynėje jis buvo istorinės reikšmės figūra, bet ne taip, kaip jis norėjo“, – sakė Robertas Geitsas, 1991–1993 metais vadovavęs JAV Centrinei žvalgybos agentūrai, o vėliau tapęs gynybos sekretoriumi.
„Susilpnindamas policinę valstybę ir išardydamas stalinistines ekonomines struktūras, jis paskatino Sovietų Sąjungos subyrėjimą, kai įvairios tautos paskelbė nepriklausomybę, o ekonomika žlugo. Taip M. Gorbačiovas suteikė SSRS tautoms galimybę turėti visiškai kitokią ir geresnę ateitį, kuri vėliau iš jų buvo atimta“, – sakė jis.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „jo gyvenimas buvo labai svarbus, nes be jo ir jo drąsos nebūtų buvę įmanoma taikiai užbaigti Šaltojo karo“.
Azijoje M. Gorbačiovas buvo prisimenamas kaip lyderis, išdrįsęs imtis pokyčių.
„Nusileido vieno reikšmingiausių pasaulio lyderių [gyvenimo] uždanga. Jis buvo esminė figūra lemiamu momentu. Kai pasaulis matė konfliktus ir aklavietę, jis matė taiką ir galimybes“, – spaudos konferencijoje sakė Australijos iždo ministras Jimas Chalmersas.
