Be to, „Steadfast Defender“ – tai pirmasis naujų NATO karinių planų, kuriais siekiama greitai ir dideliu mastu perkelti karius ir įrangą, kad būtų galima paremti bet kurį užpultą sąjungininką, išbandymas. Taip pat tai yra pačios NATO tikslo patvirtinimas – kad užpuolus vieną sąjungininką, atsaką duotų visi, skelbia BBC.
Donaldas Trumpas galėjo tuo suabejoti, tačiau Amerika tebėra šio pažado pagrindas ir skyrė didžiulius išteklius, kad tai įrodytų.
Pirmasis pratybų etapas vyksta atokioje baltojoje dykumoje Finmarko regione Norvegijos šiaurėje. Tai ne taip toli nuo Norvegijos 193 kilometrų sienos su Rusija. Pagal šį scenarijų Finmarką užpuolė išgalvotas priešas „Occasus“.
„Visada reikia būti ant kojų“
21 metų norvegė Eivor, medicinos studentė ir neetatinė karė, pasakoja, kad jos seneliai turėjo bėgti iš tos pačios vietovės, kai per Antrąjį pasaulinį karą į ją įsiveržė naciai.
„Verčiau liksiu čia ir kovosiu“, – sako ji.
Ji sako nesitikinti, kad rusai įsiverš, „bet, žinoma, visada reikia būti ant kojų“.
Tai pirmosios didelės NATO pratybos, kuriose Švedijos ir Suomijos pajėgos dalyvauja kaip visateisės narės.
Jų kariai jaučia jaudulį, kad taps didžiausio pasaulyje karinio Aljanso dalimi. Jie taip pat labiau linkę įvardyti grėsmę.
Vienas Suomijos jūrų pėstininkas, besiruošiantis paplūdimio puolimui fiorde, sakė, kad jo šaliai nėra prasmės „būti vienai prieš Rusiją“. Kitas priduria: „NATO šiek tiek gąsdina Rusiją“. Kolega švedų jūrų pėstininkas sako, kad dabar, kai jo šalis pagaliau prisijungė prie Aljanso, jis jaučiasi „labai saugus“.
Šiam jausmui pritaria ir jų politikai
Švedijos, Suomijos ir Norvegijos gynybos ministrai džiaugėsi naująja Šiaurės šalių vienybe, stebėdami dalį pratybų – simbolinį Suomijos ir Norvegijos karių sienos kirtimą, siekiant išvyti išgalvotus užpuolikus.
Jie šypsojosi pozuodami nuotraukoms prie raketų paleidimo įrenginio.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas nebijojo barstyti druskos į Rusijos sau padarytas žaizdas. Jis pavadino Švedijos ir Suomijos narystę „visų nenumatytų pasekmių motina“ Maskvai.
Jis sakė, kad Rusija desperatiškai siekė sustabdyti šių dviejų anksčiau neprisijungusių šalių prisijungimą. Jai nepavyko.
Tiesą sakant, Suomijos narystė taip pat priartino Rusiją prie NATO – su bendra daugiau nei 1287 kilometrų siena, kurią sąjungininkai dabar taip pat turės būti pasirengę ginti.
Kiek reali grėsmė?
Niekas nesako, kad Rusija kelia neišvengiamą grėsmę. Jau vien dėl to, kad jos pajėgos šiuo metu yra įstrigusios Ukrainoje. Tačiau manoma, kad ilgainiui Rusija gali nusitaikyti ir į NATO šalį.
Vienas iš vyriausių Švedijos karinių vadų neabejoja, kad Maskvos ambicijos siekia toliau nei Ukraina.
Generolas leitenantas Carlas-Johanas Edstromas sako, kad tai laiko klausimas: „Esu tikras, kad Rusija kelia grėsmę, taip, ir mes turime būti stipresni per ateinančius 5–10 metų“.
Jis sako, kad NATO turi išnaudoti šį laikotarpį savo ginkluotosioms pajėgoms stiprinti.
Keletas kitų Europos kariuomenių vadų ir aukšto rango politikų taip pat perspėjo, kad Rusija per artimiausią dešimtmetį gali užpulti NATO sąjungininkę.
Viceadmirolas Dougas Perry, vienas iš pratybas prižiūrinčių JAV kariuomenės vadų, sako, kad jam aišku, jog „Europos žemynas jau kariauja“.
Kol kas tai apsiriboja Ukraina. Tačiau jis sako, kad NATO turi „įvertinti Rusijos elgesį ir Rusijos pajėgumus. Sudėkite juos ir mes turime būti pasirengę“.
Jis mano, kad Suomijos ir Švedijos neseniai priimta narystė NATO yra šios grėsmės atspindys.
Šiaurės šalys labiau jaučia pavojų
Panašu, kad Šiaurės šalys, kaip ir Baltijos valstybės, labiau jaučia pavojų. Tai susiję su gyvenimu arčiau Rusijos.
Jos sparčiau nei kitos didina išlaidas gynybai. Jos taip pat dažnai supranta karo kainą, nes praeityje patyrė karčią invazijos patirtį.
Šiaurės šalyse gynyba taip pat yra įskiepyta gyventojams – kitaip nei bet kur kitur Europoje. Visose jose galioja tam tikra šaukimo į kariuomenę forma, o tai reiškia, kad kiekviena karta turi karinės patirties ir daugelis toliau tarnauja rezerve.
Tačiau ne visi NATO nariai yra taip gerai pasirengę. Kitur Europoje, įskaitant Jungtinę Karalystę, kariuomenės susiduria su sunkumais.
Tarp šiose pratybose dalyvaujančių profesionalių karių yra ir Norvegijos vidaus gvardijos nariai – daugiausia ne visą darbo dieną dirbantys kariai.
Šiose pratybose jie atlieka priešo vaidmenį, greitai juda per snieguotas kalvas slidėmis ir miega lauke, esant minusinei temperatūrai. Dauguma jų yra jauni.
21 metų vaikų darželio auklėtoja Josefina sako: „Turime daug žmonių, turinčių karinės patirties, ir dėl to yra saugiau, nes esame visur“.
20-metė slaugytoja Elisabeth sako, kad „svarbu turėti žmonių, kurie tikrai nori ginti Norvegiją, kad visi jaustumėmės saugūs“.
