23:50 | Ukrainiečių specialiosios pajėgos neutralizavo rusų sistemą „Solncepiok“
Per parą vieno Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dalinio kariai, naudodami dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis sunaikino 13 okupantų rusų ir iš rikiuotės išvedė šešis technikos vienetus, tarp jų – sistemą „TOS-1A Solncepiok“.
Apie tai specialiųjų pajėgų vadovybė pranešė feisbuke.
„Aštuntojo specialiųjų pajėgų pulko atsakomybės srityje žvalgybos metu buvo aptikta priešo technikos ir karių. Buvo nuspręsta pasitelkti dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis“, – teigiama pranešime.
Tokiu būdu buvo apgadinti ir iš rikiuotės išvesti du tankai, „TOS-1A Solncepiok“ ir trys šarvuotosios kovos mašinos.
Be to, buvo sunaikinta 13 okupantų rusų, dar 12 karių buvo sužeista.
Pranešama, kad Zaporižios sektoriuje specialiųjų operacijų pajėgos, naudodam
23:30 | Vilniui skundžiantis, kad slėptuves statyti yra per brangu, Varšuva rodo pavyzdį
Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus.
Pagal programą „Varšuva saugo“ taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.
22:58 | Vokietijos opozicija nori atlikti Scholzo pareiškimų apie raketas „Taurus“ tyrimą
Vokietijoje konservatorių opozicija grasina pradėti parlamentinį tyrimą dėl kanclerio Olafo Scholzo atsisakymo siųsti į Ukrainą sparnuotąsias raketas „Taurus“.
O. Scholzas tvirtino, kad tolimojo nuotolio raketų pristatymas Ukrainai rizikuotų tiesiogiai įtraukti Vokietiją į konfliktą su Rusija. Pasak kanclerio, vokiečių kariai privalėtų programuoti raketas.
Centro dešiniųjų CDU/CSU blokas reikalauja išsiaiškinti, kaip O. Scholzas padarė tokią išvadą, nes perimtas ir Rusijos žvalgybos nutekintas aukšto rango Vokietijos oro pajėgų karininkų pokalbis prieštarauja šiems kanclerio teiginiams. Per tyrimą opozicija nori išsiaiškinti, kaip O. Scholzas galėjo skelbti apie raketas viešus pareiškimus, kurių neparemia Vokietijos kariuomenė ar gamintojas.
Anksčiau CDU/CSU siūlė atlikti atskirą tyrimą dėl saugumo spragų, leidusių Rusijos šnipams perimti pokalbį telefonu, per kurį aukšti kariuomenės vadai aptarė, kaip Ukraina galėtų panaudoti raketas „Taurus“. Per pokalbį vokiečių karininkai paminėjo ir tai, kad Ukraina gali paleisti raketas „Taurus“ be Vokietijos įsikišimo, bent jau esant tam tikroms sąlygoms.
22:10 | Žiniasklaida skelbia apie galimą Valerijaus Gerasimovo atleidimą
Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas galėjo būti atleistas iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigų.
Tokia prielaida buvo išreikšta Rusijos žiniasklaidos priemonės SOTA „Telegram“ kanale.
Žurnalistai mano, kad V. Gerasimovas buvo atleistas, nes norminių teisės aktų portale buvo paskelbtas Vyriausybės nutarimo projektas, kurį turi patvirtinti laikinai einantis Generalinio štabo viršininko pareigas generolas pulkininkas Viktoras Poznihiras.
„Atsižvelgiant į tai, kad portale buvo paskelbtas dokumento projektas, mažai tikėtina, kad Gerasimovui bus suteiktos atostogos: kol nutarimas bus patvirtintas, jo atostogos jau turėtų būti pasibaigusios“, – pažymėjo leidinys.
Kol kas neaišku, kodėl atsirado Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigas laikinai einantis asmuo.
V. Gerasimovas nuo 2012 m. lapkričio 9 d. eina Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pareigas, taip pat yra Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas.
21:11 | Austrija išsiunčia du Rusijos diplomatus
Austrija dėl kaltinimų šnipinėjimu išsiunčia du Rusijos diplomatus, pranešė austrų naujienų agentūra APA.
Užsienio reikalų ministro Alexanderio Schallenbergo atstovė trečiadienio vakarą nurodė, kad abu jie „vykdė veiksmus, kurie nesuderinami su jų diplomatiniu statusu“. Tokia formuluotė paprastai naudojama, kai kalbama apie su šnipinėjimu susijusią veiklą.
Minėti diplomatai vėliausiai iki kovo 19 d. turi išvykti iš Austrijos valstybės teritorijos. Jie dirbo Rusijos ambasadoje Vienoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija iš karto paskelbė „reaguosianti“ į „nepagrįstą“ abiejų diplomatų išsiuntimą. Tikimasi, kad ir austrų diplomatams Maskvoje dabar reikės krautis lagaminus.
20:48 | Mirė dar vienas „Lukoil“ vadovas: jau ketvirtas per dvejus metus
Per sprogimus Rusijos naftos perdirbimo gamykloje galėjo žūti „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas.
Apie tai „RBK-Ukraina“ pranešė šaltiniai Ukrainos specialiosiose tarnybose.
Dieną prieš tai Rusijos žiniasklaida pranešė apie 53-ejų V. Roberto mirtį, nenurodydama priežasties.
Leidinio žvalgybos šaltinių duomenimis, aukščiausio lygio vadovas galėjo žūti per išpuolį prieš naftos bazę Rusijos Žemutinio Naugardo srityje.
Tai jau ketvirtas per dvejus metus miręs aukščiausio lygio „Lukoil“ bendrovės vadovas.
19:40 | ES susitarė dėl 5 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai
Po kelis mėnesius trukusių ginčų 27 ES valstybių narių atstovai Briuselyje vykusiame susitikime susitarė dėl Europos taikos priemonės fondo pertvarkymo.
Susitikimo metu ES valstybės narės sudarė susitarimą bendrai suteikti Ukrainai 5 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos.
19:17 | Ukrainos kariuomenės vadas: padėtis fronte yra sudėtinga
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis fronte sudėtinga, ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios smogti gilyn Ukrainos linijoms rytiniame Donecko regione.
Maskvai pirmą kartą per beveik metus pasiekus teritorinių laimėjimų, Ukraina gina 1 tūkst. kilometrų ilgio fronto liniją rytuose ir pietuose.
O. Syrskis nurodė, kad aplankė dvi brigadas, „kuriose padėtis pamažu sudėtingėja ir kyla grėsmė, kad priešo daliniai gali žengti gilyn į mūsų kovines formuotes“.
Šiuo metu Ukraina susiduria su karių ir šaudmenų trūkumu, Vakarų parama stringa, o šalies viduje vyksta diskusijos, kaip plataus masto karui įžengus į trečius metus pritraukti daugiau karių.
„Apskritai operatyvinė padėtis rytiniame fronte išlieka sudėtinga. Priešas ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė O. Syrskis, teigdamas, kad Rusijos pajėgos vykdo puolimą keliose Donecko regiono vietovėse.
„Tuo pat metu, tikriausiai dėl didelių nuostolių, smarkiai sumažėjo priešo aktyvumas kituose fronto rajonuose“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau informacijos.
18:59 | Atskleidė, kiek Rusija turi branduolinių galvučių ir kas jas kontroliuoja
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė Vakarams, kad šalis yra techniškai pasiruošusi branduoliniam karui ir kad jei Jungtinės Valstijos nusiųstų karius į Ukrainą, tai būtų laikoma reikšmingu karo eskalavimu.
Iš Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus paveldėjusi Rusija turi didžiausias pasaulyje branduolinių galvučių atsargas. Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) duomenimis, tai yra apie 5580 tokių kovinių galvučių, praneša „Reuters“.
Iš sukauptų branduolinių galvučių 1710 yra strategiškai dislokuotos: apie 870 ant sausumos balistinių raketų, apie 640 – povandeniniuose laivuose ir galbūt 200 – sunkiųjų bombonešių bazėse.
Kas kontroliuoja Rusijos branduolines galvutes, skaitykite: ČIA.
17:20 | Rusija grasina, kad karas gali išsiplėsti už Ukrainos sienų
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad neva Vakarai „vaikšto ant bedugnės krašto“ ir pagrasino, kad kariniai veiksmai gali išsiplėsti už Ukrainos sienų.
M. Zacharova teigė, kad dėl „vienos ar dviejų“ NATO narių veiksmų konfliktas gali išsiplėsti ir tapti „nekontroliuojamas“, praneša „SkyNews“,
Kalbėdama apie galimą eskalaciją, Kremliaus atstovė sakė, kad neva Vakarai „vaikšto ant bedugnės krašto“ ir „stumia pasaulį į užribį“.
Ji taip pat pareiškė, kad Vakarai turi atsisakyti idėjos strategiškai nugalėti Rusiją.
16:46 | Putinas: Rusija stiprina karines pajėgas prie sienos su Suomija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad prie šalies šiaurės vakarinės sienos su naująja NATO nare Suomija bus dislokuojamos papildomos karinės pajėgos ir ginklų sistemos ir perspėjo, kad Maskva iš esmės yra pasirengusi branduoliniam karui.
Duodamas antradienį vakare transliuotą interviu Rusijos valstybinei televizijai, V. Putinas sakė, kad įstojimas į NATO buvo „absoliučiai beprasmis žingsnis“, kuris neatspindi nacionalinių Suomijos interesų.
Kol Helsinkis nepriėmė šio sprendimo, Rusijos ir Suomijos santykiai buvo idealūs, aiškino V. Putinas.
Suomija ir Švedija priimamos į Vakarų karinį aljansą pasiprašė po to, kai prieš daugiau nei dvejus metus Rusija užpuolė Ukrainą. Abi šalys dabar yra NATO narėmis.
V. Putinas šį sprendimą kritikavo kaip grynai politinį ir pasakė, kad jis lėmė šalių santykių pablogėjimą.
16:30 | WSJ: JAV yra pasirengusi Ukrainai perduoti ATACMS
JAV gynybos vadovybė yra pasirengusi perduoti ilgesnio nuotolio ATACMS, rašo „The Wall Street Journal“.
Anksčiau Pentagono pareigūnai tvirtino, kad JAV ginkluotosios pajėgos turėtų pasilikti visas ilgo nuotolio ATACMS raketas savo kariniams poreikiams tenkinti. Tačiau dabar JAV gynybos departamentas yra atviras ATACMS perdavimui Ukrinai, nes, pasak JAV pareigūnų, šalies kariuomenė jau išbando naujos kartos tikslaus smūgio raketas.
Kartu jie nenurodė, ar JAV prezidentas Joe Bidenas pritars ilgesnio nuotolio ATACMS perdavimui Ukrainai.
Dieną prieš tai Jungtinės Valstijos paskelbė apie 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paramos Ukrainai saugumo srityje paketą – pirmąjį 2024 m. – blokuojant papildomą finansavimą JAV Kongrese.
Žiniasklaidos pranešimais, į jį bus įtrauktos ilgo nuotolio raketos ATACMS.
15:50 | Ukraina tikisi artimiausiu metu gauti pirmąją Čekijos žadamą šaudmenų partiją
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu tikisi gauti pirmąją Čekijos pažadėtą šaudmenų partiją, šalies pajėgoms mūšio lauke vis labiau stokojant amunicijos.
Praėjusią savaitę Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nurodė, kad jo šalis surinko lėšų 300 tūkst. šaudmenų Ukrainai nupirkti. Tačiau Čekijos prezidentas kiek anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę nupirkti 800 tūkst. sviedinių.
14:52 | Rusijos pasienyje vyksta aršūs mūšiai: partizanai skelbia apie susišaudymus gatvėse
„Legionas „Rusijos laisvė“ naujausiame savo įraše trečiadienio rytą praneša apie Rusijos pasienio regionuose – Belgorode ir Kurske – besitęsiančius susirėmimus.
Kovotojai šaukiniais „Apostol“ ir „Domovij“ naujausiame „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše nurodo, kad jie juda pirmyn, o kiekvienoje gatvėje vyksta susišaudymas.
„Rytinis kontaktas su priešu. Putino kariai bandė įeiti iš užnugario, tačiau legiono šturmo būrys ataką atmušė ir smogė atgal. Apie priešo nuostolius galėsim pranešti vėliau, bet vizualiai mes juos sumušėme“, – skelbia partizanai.
Legiono kovotojas Aleksandras Baranovskis pasakojo, kad Rusijos generaliniame štabe kilo tam tikra panika, nes jie nesitikėjo, kad šiuose regionuose bus atidarytas antrasis frontas. Pasak jo, oficialioji Maskva vis dar tyli, nes paprastai apsimeta, kad nieko nevyksta.
Jis pažymėjo, kad legiono kovotojai, kurie yra Rusijos piliečiai, nusprendė kirsti Rusijos sieną iš Ukrainos ir tokiu būdu – su ginklais – „balsuoti“ Rusijos prezidento rinkimuose prieš Vladimiro Putino režimą.
14:11 | Navalnaja šviečia Vakarų gyventojus: Putinas nėra politikas, jis yra banditas ir elgtis su juo reikia kaip su banditu
Rusijos kalėjimuose nukankinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja „The Washington Post“ komentare kreipėsi į Vakarų lyderius dėl Vladimiro Putino stabdymo ir papasakojo vakariečiams, kaip reiktų reaguoti į Kremliaus agresiją.
13:26 | Danija sako, kad jos išlaidos gynybai viršys NATO tikslą
Danija trečiadienį pranešė, kad per penkerius metus padidins savo išlaidas gynybai dešimtimis milijardų kronų ir taip viršys NATO nustatytą tikslą.
„Vyriausybė planuoja 2024–2028 metais padidinti gynybos išlaidas iš viso 40,5 mlrd. kronų (5,4 mlrd. eurų)", – rašoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Šiemet šalies išlaidos gynybai sudarys 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys NATO nustatytą 2 proc. tikslą, sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
12:53 | Antikremliškas judėjimas ragina civilius išvykti iš Rusijos pasienio miestų
Už Ukrainą kovojančios rusų savanorių pajėgos paragino civilius gyventojus bėgti iš Belgorodo ir Kursko, grasindamos surengti plataus masto išpuolius prieš karinius objektus šiuose Rusijos pasienio su Ukraina miestuose.
„Raginame vietos institucijas išsaugoti žmonių gyvybes ir pradėti evakuoti Kursko ir Belgorodo miestus“, – sakoma bendrame trijų grupių, sudarytų daugiausia iš Rusijos piliečių, pareiškime, praėjus dienai po to, kai jos pareiškė užėmusios kaimą Rusijos Kursko srityje.
12:18 | Putinas prabilo apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą
Interviu Rusijos žurnalistui Dmitrijui Kiseliovui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi branduolinei konfrontacijai.
„Ginklai egzistuoja tam, kad juos panaudotume. Mes turime savo principus. Juose sakoma, kad esame pasirengę panaudoti ginklus, ypač bet kokį ginklą, ypač tą, kurį jūs paminėjote, jei tai susiję su Rusijos valstybės egzistavimu, padarant žalą mūsų suverenitetui ir nepriklausomybei. Mes viską turime įrašyta savo Strategijoje, mes jos nekeitėme“, – pabrėžė V. Putinas.
Kartu jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą, tačiau patikino, kad tai įvyks tik tuo atveju, jei kils grėsmė jo valstybės egzistavimui.
11:44 | Žvalgyba: Kremlius tęsia operaciją „Perkūnas“, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Vakarų šalyse
Rusijos propagandistai tęsia aktyvią informacinės operacijos „Perkūnas“ fazę, o jos pikas numatytas vadinamųjų RF prezidento rinkimų dieną.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tai pranešė „Facebook“ paskyroje.
Kremlius siekia destabilizuoti politinę situaciją Ukrainoje ir Vakarų šalyse bei sudaryti sąlygas, kurios leistų išspręsti vadinamosios specialiosios karinės operacijos uždavinius. Operacija „Perkūnas“ taip pat vyksta laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir daugelyje Rusijos regionų.
Operacijai pasitelkiami Rusijos nacionalinės gvardijos kariuomenės federalinės tarnybos daliniai ir šnipai.
11:25 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 980 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 426 870 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 752 tankų (+5), 12 921 šarvuotosios kovos mašinos (+20), 10 554 artilerijos sistemų (+32), 1 017 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 715 oro gynybos priemonių (+2), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 205 dronų (+22), 1 919 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 932 automobilių (+62), 1 699 specialiosios technikos vienetų (+8).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
10:45 | Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 535 vaikai, dar 1 254 buvo sužeisti
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 535 vaikai, dar 1 254 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.
Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Donecko srityje nukentėjo 524 vaikai, Charkivo srityje – 338, Chersono srityje – 149, Kyjivo srityje – 130, Dnipropetrovsko srityje – 122, Mykolajivo srityje – 101, Zaporižios srityje – 100, Černihivo srityje – 72, Luhansko srityje – 67.
10:05 | Ukrainos gynybos ministerija: mobilizacijos įstatyme numatoma pakeisti fronte 330 tūkst. karių
Naujasis mobilizacijos įstatymas turi atnaujinti teisinę bazę prieš rengiant šaukimą, kurio vienas iš tikslų – pakeisti šiuo metu mūšio lauke esančius 330 tūkst. karių.
Tai pranešė Gynybos ministerijos atstovai, rašo leidinys „Financial Times“, kuriuo remiasi UNIAN. Jie pažymėjo, kad per mobilizaciją planuojama iš viso pašaukti 500 tūkst. žmonių. Pasak žinybos atstovų, likę 170 tūkst. naujokų pakeis sužeistuosius ir tenkins kitus karinius poreikius, priklausomai nuo situacijos mūšio lauke.
UNIAN primena, kad mobilizacijos įstatymas kelia daug diskusijų: Ukrainos įstatymų leidėjai pirmajam projektui pateikė daugiau kaip 4 tūkst. pataisų.
09:30 | Putinas pirmą sykį pripažino, kad Rusija gali netekti teritorijų: jie sieks mainų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkimų kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.
09:11 | Naujausia NATO narė paragino savo gyventojus ruoštis karui su Rusija
Švedijos leidinys „Social Bites“ skelbia, kad šalis paragino savo piliečius ruoštis galimam karui su Rusija.
Švedijos piliečiams patarta apsirūpinti maisto konservų atsargomis, taip pat įsigyti pirmosios pagalbos rinkinių, radijo imtuvų ir nešiojamųjų vandens filtrų. Apskritai ekspertai mano, kad karo metu būtina turėti maisto atsargų trims mėnesiams.
Straipsnyje rašoma, kad iki 2024 m. pabaigos švedai gaus instrukcijas, kaip elgtis neigiamų įvykių akivaizdoje.
Kovo 11 d. NATO būstinėje Briuselyje buvo iškelta Švedijos vėliava ir šalis oficialiai tapo Aljanso nare. Valstybės atstovai taip pat pareiškė, kad šiuo metu nemato reikalo šalyje dislokuoti NATO bazių ar branduolinių ginklų.
Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Švedijos įstojimas į NATO maksimaliai susilpnins Rusiją. Atlanto galės apginti Baltijos šalis, jei Rusija bandys jas užpulti. Be to, Rusijos Kaliningrado sritis gali būti visiškai kontroliuojama Vakarų. Švedija į NATO gynybos biudžetą įneš 9 mlrd. dolerių (8,24 mlrd. eurų). Be to, ji pridės savo 14 000 apmokytų karių.
08:40 | Trys sprogimai Rusijoje: Riazanėje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
Ankstyvą trečiadienio rytą Rusijos mieste Riazanėje pasigirdo trys sprogimai. Vėliau internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje.
08:08 | Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe žuvo trys žmonės
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe antradienį per Rusijos raketų smūgį žuvo trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip gelbėtojai Kryvyj Rihe iš degančio daugiaaukščio gyvenamojo namo evakuoja sužeistus civilius.
„Rusijos išpuolis nusinešė trijų žmonių gyvybes“, – platformoje „Telegram“ pranešė centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Mažiausiai 44 žmonės buvo sužeisti, aštuonių iš jų, įskaitant tris vaikus, būklė sunki, sakė jis vėlesniame pranešime.
07:34 | Ukrainos pajėgos atmušė priešo puolimą Donecko kryptimi, sunaikino šešis Rusijos šarvuočius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, atremdamos priešo puolimą Donecko sektoriuje, sunaikino šešis užpuolikų iš Rusijos šarvuočius.
Apie tai pranešė kariuomenės Taurijos operatyvinės ir strateginės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, „Telegram“ kanale paskelbęs ir atitinkamą vaizdo įrašą, pranešė „Ukrinform“.
„Gynybos operacija tęsiasi. Atremdami dar vieną puolimą, 46-osios oro mobiliosios brigados desantininkai sunaikino šešis priešo šarvuočius Donecko sektoriuje“, – sakoma pranešime.
07:00 | Dronas „Shahed“ pataikė į daugiabutį Sumuose
Per naktį Rusijos surengtą dronų ataką Ukrainos Sumų mieste nukentėjo daugiabutis.
„Naktį Sumai buvo užpulti nepilotuojamais orlaiviais „Shahed“. Nukentėjo gyvenamasis daugiabutis“, - sakoma Sumų regioninės karinės administracijos pranešime.
Įvykio vietoje dirbo visos skubios pagalbos ir gelbėjimo tarnybos. „Smūgio iš oro padariniai tiriami“, – priduriama pranešime.
