„Manau, kad diskusijos sėkmingai juda pirmyn ir tikiuosi, kad šiandien turėsime galutinę vaisingą diskusiją ir pasieksime gerą rezultatą, kuriuo parodysime savo solidarumą ir tai, kad kalbame vienu balsu“, – pareiškė Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas, atvykęs į Berlyną derybų su NATO kolegomis.
Dieną anksčiau Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai prisijungė prie derybų su gynybos aljanso šalių, įskaitant Turkiją, diplomatijos vadovais, pasinaudoję galimybe tiesiogiai aptarti Ankaros nepritarimą jų planams stoti į NATO.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara davė suprasti, jog yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) pripažino, jog „su Turkija kartais būna sudėtinga“, bet pareiškė, jog „ženklai“, kad Ankaros ir Šiaurės šalių nesutarimai gali būti išspręsti, „regis, nėra prasti“.
Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atrodė dar labiau tikras ir pareiškė esąs „visiškai įsitikinęs, kad mes rasime sprendimą, kuriuo bus išsklaidyti prisijungti prie aljanso aiškiai norinčių dviejų šalių nuogąstavimai“.
NATO šalims taip pat yra itin svarbu užtikrinti būsimų narių saugumą vadinamuoju pilkuoju laikotarpiu, kai paraiška jau pateikta, bet stojimo procesas dar nebaigtas.
„Joms neturėtų būti jokio tarpinio etapo, jokio pilkojo etapo, kai yra neaišku, koks iš tikrųjų yra statusas. Todėl Vokietijos vyriausybė vykdo visus parengiamuosius darbus labai, labai sparčiam ratifikavimo procesui“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Pabrėžęs, kad padėtis yra įtempta, suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) šeštadienį paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.
