„Kontrpuolimas yra sudėtingas. Žmonės neturėtų galvoti, kad tai lengvas perėjimas“, – žurnalistams sakė NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Ukrainoje yra nemažai rusų. Yra nemažai gynybinių kliūčių“, – teigė jis.
Kyjivas pripažino, kad jo veiksmai šalies pietuose yra sunkūs, nes ukrainiečių pajėgos susiduria su giliai įsitvirtinusiomis Rusijos pozicijomis, tačiau Ukraina skelbia, kad jos pajėgos atkovoja teritorijas.
R. Baueris tvirtino, kad „nenuostabu, jog viskas vyksta ne taip greitai“.
„Neturėtume komentuoti Ukrainos, pavyzdžiui, kad jie turėtų stumtis greičiau arba kad nuvilia, jog jie neveikia greitai. Tokio pobūdžio operacija nepaprastai sudėtinga“, – sakė jis.
Jis sakė, kad Ukrainos vadai teisingai elgiasi būdami atsargūs, ieškodami silpnų vietų Rusijos linijose, nes antraip rizikuotų prarasti daug karių.
Kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolegos iš NATO ketina pritarti esminiam Aljanso planavimo sistemos pertvarkymui.
NATO, kaip organizacija, neteikia ginklų ar šaudmenų Ukrainai. Ji siekia išvengti įsitraukimo į platesnį karą su branduolinių ginklų turinčia Rusija. Tuo pat metu ji masiškai stiprina netoli Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos esančių šalių narių saugumą.
R. Bauerio teigimu, NATO mano, kad Rusijos kariuomenė atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių ir ateinančiais metais atkurs savo pajėgas.
„Galbūt jie nėra 11 pėdų (3,35 metro) aukščio, bet jie tikrai nėra 2 pėdų (0,6 metro) aukščio, – žurnalistams sakė NATO karinio komiteto pirmininkas. – Todėl niekada neturėtume nuvertinti rusų ir jų gebėjimo atsigriebti.“
Pasak R. Bauerio, „94 proc. Rusijos sausumos pajėgų šiuo metu dalyvauja kare Ukrainoje“.
„Apskritai matome, kad rusai atsargiai elgiasi su NATO. Jie nesiekia konflikto su NATO. Manau, tai ženklas, kad jie yra labai, labai užsiėmę, – sakė jis. – Sausumos srityje, nemanau, kad jie turi daug pajėgų, kuriomis kam nors kitam galėtų ką nors padaryti.“
„Tačiau esame įsitikinę, kad rusai ketina atkurti pajėgas, – sakė jis. – Mes ir toliau žvelgsime į juos kaip į rimtą grėsmę, ypač jūrų, oro ir kosmoso srityje – jie vis dar yra labai, labai pajėgūs, jau nekalbant apie branduolinę ginkluotę.“
Jis sakė, kad laikas, kurio Maskvai prireiks atsinaujinti, gali suteikti NATO erdvės atsikvėpti, nes prireiks nemažai metų, kad būtų pasiektas didesnis aukštesnės parengties pajėgų skaičius.
R. Baueris pabrėžė, kad tuo metu NATO šalys turi daryti viską, ką gali, kad ir toliau remtų Kyjivą.
„Jei Ukraina pralaimės šį karą, tai nebus nestabilumo pabaiga. Tai būtų dar didesnio nestabilumo pradžia“, – sakė jis.
Admirolas sakė, kad NATO pozicijų didinimas kainuoja pinigus, ir anksčiau yra įspėjęs, kad delsimas didinti karines išlaidas gali sulėtinti šį procesą.
Tikimasi, kad NATO vadovai per Vilniaus viršūnių susitikimą susitars padidinti savo gynybos išlaidų tikslus iki mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau kai kurios šio slenksčio neperžengusios sąjungininkės nenori, kad įsipareigojimas pasiekti 2 proc. tikslą būtų prisiimtas nedelsiant.
