Mokslininkai, kurių du yra buvę žinomi JAV maisto ir vaistų administracijos ekspertai, „The Lancet“ žurnale teigė, kad vyriausybės galėtų geriau sutelkti dėmesį į nepaskiepytųjų vakcinavimą ir laukti daugiau duomenų apie tai, kurios vakcinos veikia efektyviausiai ir kokiomis dozėmis. Jie savo vertinimą grindė daugybe realių stebėjimų tyrimų, taip pat klinikinių tyrimų duomenimis, rašo bloomberg.com.
„Nė vienas tyrimas nepateikė patikimų įrodymų, kad apsauga nuo sunkios ligos iš esmės sumažėjo“, – rašė autoriai. Tai taip pat gali sukelti papildomą šalutinio poveikio riziką, jei trečiosiomis dozėmis bus pradėta skiepyti per anksti arba per plačiai, sakė jie.
Dauguma šalių, kurios turi daug vakcinų, diskutuoja, ar skiepyti trečiosiomis dozėmis, kad būtų sustiprintas imunitetas ir tai padėtų sustabdyti užkrečiamesnio delta varianto plitimą. Nuo rugsėjo 20 d. JAV planuoja pradėti vakcinavimą sustiprinančiomis dozėmis, nors pasiūlymą vis dar turi pasirašyti FDA ir Ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Mokslininkai jokiu būdu nėra vieningi šiuo klausimu. Net šiek tiek sumažėjęs veiksmingumas kovojant su koronaviruso plitimu gali pakenkti sveikatos priežiūros sistemai, todėl „nėra vieno „visiems tinkamo“ metodo“, sakė Azra Ghani, Londono imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų epidemiologijos katedros pirmininkė.
Paskelbus apžvalgą, vakcinų gamintojų akcijų vertė sumažėjo. „BioNTech SE“ Amerikos depozitoriumo įplaukos sumažėjo net 7,7 proc., kas yra didžiausias dienos sumažėjimas per beveik mėnesį, o partnerio „Pfizer Inc.“ įplaukos sumažėjo net 2,5 proc. „Moderna Inc.“ taip pat neteko 7,7 proc. Niujorke, o „AstraZeneca Plc.“ – net 1,2 proc. Londone.
Analizė yra smūgis prezidentui Joe Bidenui, kuris rugpjūtį paskelbė sustiprinančiųjų dozių programą po nepaprasto bendro jo aukščiausių medicinos patarėjų pareiškimo, įskaitant CDC direktorę Rochelle Walensky, ilgametį Nacionalinių alergijos ir infekcinių ligų institutų vadovą Anthony Fauci, ir FDA komisarės pareigas laikinai einančią Janet Woodcock.
Bideno patarėjai tada sakė, kad duomenys patvirtina trečios dozės poreikį ir jie pradės jiems ruoštis, pažymėdami, kad reguliavimo institucijoms dar reikės pasirašyti planą. Kai kurie ekspertai abejojo sustiprinančiųjų dozių poreikiu, o Pasaulio sveikatos organizacija paragino jiems taikyti moratoriumą, kol daugiau žmonių už turtingų šalių ribų gaus bent vieną dozę.
JK vyriausybės patariamoji grupė artimiausiu metu ketina rekomenduoti, ar plačiau naudoti trečiąją vakcinos dozę. Didžioji Britanija, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, jau siūlo sustiprinančias dozes tiems, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi. Europos vaistų agentūra taip pat peržiūri „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna Inc“ duomenis apie skiepijimą trečiąja vakcinos doze.
Kas gelbsti gyvybes
Tarp mokslininkų, kurie parašė šį „The Lancet“ publikuotą straipsnį, buvo Marion Gruber, vadovaujanti FDA Vakcinų tyrimų ir peržiūros biurui, ir jos pavaduotojas Philipas Krause. Abu sakė, kad atsistatydins vėliau šiais metais. Pasak žmogaus, susipažinusio su šiuo klausimu, M. Gruber ir P. Krause buvo du iš FDA darbuotojų grupės, kurie pernai atmetė Trumpo administracijos spaudimą paspartinti vakcinų nuo koronaviruso leidimo išdavimą.
Prie apžvalgos taip pat dirbo PSO mokslininkai Soumya Swaminathan, Ana-Maria Henao-Restrepo ir Mike‘as Ryanas. PSO teigė, kad visuomenės sveikatos požiūriu būtų geriau sutelkti dėmesį į tų žmonių, kurie dar nesulaukė pirmosios vakcinos dozės, skiepijimą – ar dėl „antivakserių“ judėjimų šalyse, kuriose yra daug atsargų, ar dėl to, kad jie gyvena tose vietose, kur vakcinos yra sunkiai prieinamos.
„Net jei būtų įrodyta, kad pastiprinimas galiausiai sumažina vidutinės trukmės rimtų ligų riziką, dabartinės vakcinos gali išgelbėti daugiau gyvybių, jei jomis bus vakcinuojami nepaskiepytieji“, – rašė autoriai.
Remiantis atliktais stebėjimo tyrimais, vakcinos yra vidutiniškai 95 proc. veiksmingos apsaugant nuo sunkios ligos, įskaitant daugiau infekcinių variantų, tokių kaip delta, ir daugiau nei 80 proc. veiksmingos užkertant kelią bet kokiai infekcijai. Net šalyse, kuriose skiepijimo lygis yra aukštas, virusą perduoda neskiepyti žmonės, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti.