Apie tai, kad kuriame nors iš didžiųjų Rusijos miestų įvyko masinės muštynės, kuriose dažnai dalyvauja ir keli šimtai žmonių, pranešama bene kiekvieną savaitę. Rugpjūčio pradžioje net dvi masinės muštynės per vieną naktį buvo užfiksuotos Maskvoje. Jų metu nevengiama naudoti įvairūs ginklai, konfliktuojama tautiniu pagrindu.
Tokia įvykių eiga paskatino tiek eilinius rusus, tiek teisėsaugos atstovus ar ekspertus kelti migracijos teigiamų ar neigiamų savybių klausimus.
Maskvoje prisiminti 2013-ieji: šįkart mušasi tarpusavyje
Sureagavo į išaugusį nusikalstamumą ne tik vietos policija – užsiimanti prasikaltusių asmenų išaiškinimu ir deportavimu – tačiau ir Maskvos meras, rugpjūčio 28-ąją paskelbęs, kad „tokiais svečiais mes nesidžiaugiame“.
„Pastaruoju metu buvo įvykdyti keli rimti teisės pažeidimai, – rašė jis savo tinklaraštyje. – Taip toliau negalima. Tokiais svečiais mes nesidžiaugiame“. Maskvos mero teigimu, policija ėmėsi griežtų patikrinimų – 200 žmonių buvo deportuota, 17,5 tūkst. – uždrausta atvykti į šalį, rašoma „mk.ru“.
Panaši situacija mieste jau buvo 2013-aisiais, kuomet Biriuliovo rajone vyko nuolatiniai neramumai, pasibaigę tuo, kad buvo išvaikytas ir išformuotas didelis vaisių ir daržovių turgus – migrantų susibūrimo vieta. Tiesa, tuo metu susidūrimai vyro tarp „vietinių“ ir „atvykėlių“, o 2021-aisiais muštynėse dalyvauja skirtingų diasporų atstovai. Rusai vietos gyventojai į gaujų tarpusavio reikalų aiškinimąsi stengiasi nesikišti, tačiau dėl padažnėjusių pranešimų apie nusikaltimus reiškia nepasitenkinimą.
Gyventojai išėjo į gatves
Rugsėjo 13-ąją Bužaninovo kaime (Pamaskvė) susibūrė stichinis liaudies mitingas. Apie du šimtus žmonių išėjo į gatves reikalaudami bausmės atvykėliams darbininkams, kurie yra įtariami išprievartavę ir nužudę vietos 65-erių gyventoją, kurios kūnas tą dieną buvo aptiktas miškingoje vietovėje.
Vietos gyventojų teigimu, problema su atvykėliais – stipriai įsiėdusi, nes migrantai priekabiauja prie moksleivių, o tėvai bijo išleisti paauglius į gatves. Moters nužudymo tragedija „tapo paskutiniu kantrybės lašu“.
Į įvykio vietą atvyko ir OMON padalinys, buvo baiminamasi įtūžusios minios riaušių. Tačiau valdžiai pažadėjus išformuoti „migrantų bendrabutį“ vietos gyventojai pradėjo skirstytis.
Niekas nežino, ką veikia 3 mln. migrantų
Sausio-liepos mėnesiais Rusijoje buvo įregistruota beveik 6,5 mln. imigracijos prašymų. Didžiąją jų dalį su darė Vidurinės Azijos gyventojai: Uzbekijos (apie 1,9 mln.), Tadžikijos (1 mln.), Kirgizijos (apie 500 tūkst.), Kazachijos (daugiau nei 225 tūkst.).
Tiesa, oficialiai įsidarbinti pavyko ne visiems. Leidimus dirbti gavo 44,5 tūkst. iš jų. Daugiau nei pusė – kvalifikuoti darbuotojai. Dar beveik 1,5 mln. buvo išduoti patentai dirbti individualioje veikloje. Daugiau nei milijonas yra į mokyklas einantys migrantų vaikai ir atvykėliai studentai.
Rusijos kriminologas Jurijus Ždanovas leidiniui RG pasakojo, kad niekas šalyje nežino, ką veikia likę trys milijonai migrantų. Maža to, yra dar ir nelegalūs migrantai, kurių operatyviniais VRM duomenimis Rusijoje yra 0,8-1 mln. Nepriklausomų ekspertų vertinimu nelegalių migrantų šalyje yra apie 2,5 mln., o Demografijos instituto skaičiavimu, praėjusiais metais nelegalių ir „pusiau legalių“ migrantų šalyje buvo 10-12 mln.
„Jeigu jus tai nuramintų, tai Rusijos VRM duomenimis, per pirmuosius šių metų 7 mėnesius draudimas atvykti į Rusiją buvo priskirtas 113 833 užsienio piliečiams. Palyginkite tai su 10 mln. numanomų nelegalų“, – aiškino J. Ždanovas situaciją valstybėje.
Eksperto teigimu, net ir minimaliai skaičiuojant 1 mln. nelegalių migrantų 146 mln. Rusijos gyventojų – įspūdingas skaičius, keliantis pavojų vidaus stabilumui ir saugumui.
Palyginimui, JAV 2021 metais 332 mln. gyventojų teko 2 mln. nelegalių migrantų ir 1,8-3,9 mln. nelegalių migrantų – 447 mln. Europos Sąjungos gyventojų. J. Ždanovas pažymi, kad tiek JAV, tiek Europos Sąjungos šalys aktyviai diskutuoja dėl nelegalios migracijos, imamasi priemonių ją pažaboti, kuriami migrantų integracijos projektai ir griežtinami įstatymai.
„Rusijoje yra milžiniškas darbo rankų deficitas, kurį vargiai tenkino migrantų srautas net ir prieškovidiniais laikais, – pažymėjo Maskvos tarybos migracijos komisijos pirmininkas. – Kalbėti apie vizų režimą ir kitas griežtas priemones, siūlyti nekviesti migrantų galima kiek tik nori, tačiau Rusijos gyvenimas ir vystymasis tokiomis sąlygomis sustotų, tai aklavietė“.
Kova už darbo vietą ir brangstantis pragyvenimas
J. Ždanovo teigimu, vasarą faktiškai kasdien vykusios organizuotos muštynės gali būti siejamos su darbo rinkos persidalijimu po pandemijos nutrauktų ribojimų.
Tą galėtų patvirtinti ir „mk.ru“ paviešinta vieno iš muštynių dalyvių istorija. Alimžono brolis jau trejus metus dirba Maskvos statybose. Vasarą darbuotojai pareikalavo padidinti 20-30 tūkst. rublių (apie 230-350 eurų) siekusį atlygį.
„Už tokius pinigus dabar neįmano pragyventi. Todėl jie ir neišėjo į darbą. O tie (kitos tautybės migrantai, red. past.) atėjo į bendrovė ir pasakė – mes vietoje jų dirbsim. Po to pradėjom aiškintis. Mane brolis pasikvietė į pagalbą, mes savo visus surinkom per WhatsApp. O į policiją pateko daugiausiai tie, o ne mūsiškiai. Tai ir atlyginimą pakėlė, tik nedaug, 5 tūkst. (apie 60 eurų). Dirba“, – cituojamas Alimžonas.
Kiti migrantai aiškino, kad įtampą didina pabrangęs pragyvenimas. Brangstant maistui, lėktuvų bilietams, auga ir darbuotojų lūkesčiai. Tačiau didelė jų dalis dirba nelegaliai, be socialinių garantijų, todėl darbdaviai neskuba taikytis su papildomomis išlaidomis.
„Yra įtampa, – pripažino Rusijos migrantų asociacijos prezidentas Vadimas Koženovas. – Pavyzdžiui, labai pabrango lėktuvų bilietai: anksčiau buvo galima į tėvynę nuskristi už 10 tūkst. rublių, o dabar teks pakloti nuo 40 iki 70 tūkst. Pridėkite dar du karščio, kuris visus išsunkė, nors dirbti reikėjo, mėnesius. Iš čia ir muštynės“.
