Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų. Iš daugiau nei 4,1 tūkst. patekusiųjų į šalį per 2140 pateikė prašymus dėl prieglobsčio.
„Šiuo metu situacija pasienyje stabilizuota, tą pavyko padaryti koordinuojant veiksmus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, nepaisant kaimyninės šalies nedemokratinio režimo pastangų panaudoti neteisėtą migraciją kaip politinio spaudimo įrankį“, – pranešime spaudai teigia vidaus reikalų ministrė.
Ministerija primena, kad nuo liepos 2-osios Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija – ji palengvino teisinį reglamentavimą ir leido sparčiau imtis sprendimų, naudoti Vyriausybės rezervo lėšas savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti. Reaguojant į krizę, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, priimtas Specialusis įstatymas dėl daugiau nei 500 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguoti kiti teisės aktai.
Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 kilometrus aštrios vielos, vadinamosios koncertinos.
Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu sienos kontrolė vykdoma sustiprintu režimu, pareigūnams iškelta užduotis „pasitelkti visas būtinas priemones, numatytas įstatymuose“, ir neleisti kirsti sienos draudžiamose vietose.
„Lietuvos patirtį perima Latvija ir Lenkija, kurios taip pat susiduria su hibridinėmis Baltarusijos atakomis“, – teigia VRM.
Ataskaitoje nurodoma, kad per tris krizės mėnesius surengti 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos – vien Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Lietuva dvišaliu pagrindu taip pat sulaukė ekspertų pagalbos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos, humanitarinę, techninę pagalbą be minėtų šalių pasiūlė iš viso 18 valstybių.
„Tačiau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos, nes artėjant žiemos sezonui susiduriama su naujais iššūkiais – apgyvendinimo patalpų, tinkančių lietuviškai žiemai, trūkumas, migrantų vaikų švietimas ir sveikatos priežiūra (...). Būtina kuo skubiau keisti ir tobulinti Europos Sąjungos migracijos politiką, kad niekas negalėtų piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema“, – tvirtinama ministerijos pranešime.
VRM teigimu, pasiūlymai dėl ES teisės pakeitimų, leisiančių efektyviau reaguoti į krizę, šiuo metu parengti ir derinami su šalių narių vidaus reikalų ministrais.
Ministerija primena, kad Lietuva yra patvirtinusi ir savanoriško grįžimo tvarką, pagal ją sutinkantys savanoriškai grįžti į tėvynę gauna lėktuvo bilietus bei 300 eurų išmoką.
Taip pat žadama, kad artėjant šaltajam sezonui, iki spalio visi migrantai iš laikinųjų apgyvendinimo vietų bus perkelti į į stovyklavietes su šildomomis patalpomis bei „visa reikalinga infrastruktūra“. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
