Ir vienas svarbiausių žmonių, užtikrinančių šį sklandų judėjimą, yra Dnipro meras Borysas Filatovas – žodžių kišenėje neieškantis, daug rūkantis, raumeningas, mėgstantis dramatiškumą ir nuotykių ištroškęs vyras. Jis taip pat didžiuojasi, jog yra 200 000 dolerių vertės bilieto į vieną iš „Virgin Galactic“ vykdomų suborbitinių skrydžių į kosmosą savininkas.
50 metų B. Filatovas prieš tai buvo teisininkas ir verslininkas, tačiau dabar jis prižiūrį miestą, kadaise palaikiusį glaudžius ryšius su Maskva. Nors B. Filatovas turi rusiško kraujo, o jo pirmoji kalba yra rusų, jis tvirtai tiki, kad yra tikras ukrainietis – kaip ir kiti, kurie daro viską, kad nugalėtų Vladimiro Putino imperialistinius siekius.
„Pro mus keliauja viskas“, – kalbėdamas su „Politico“ sakė meras. Su juo susitikome gerai apsaugotame biure, kuriame jis anksčiau vykdė savo teisininko veiklą, kol visame mieste aidėjo apie antskrydį įspėjančios sirenos.
Šios sirenos pradeda skambėti, kai Ukrainos oro erdvėje yra aptinkama rusiška raketa. Tai ženklas daugiau nei milijonui miesto gyventojų, kad jie turi slėptis. Dnipras yra pakankamai toli nuo fronto linijos, taigi jiems iki šiol pavyko išvengti Rusijos sausumos pajėgų ir artilerijos sistemų atakų, kurios nusiaubė vietoves aplink šalies sostinę Kyjivą ir kitus didelius miestus, tokius kaip Charkivą, Černihivą ir Mykolajivą.
Tačiau Dniprui ne kartą yra smogusios Rusijos tolimojo nuotolio raketos. Šis miestas nuo pirmosios V. Putino invazijos akimirkos vasario 24 d. tapo pagrindiniais vartais į kovų apimtus šalies rytus.
B. Filatovas tiki, kad Dnipras tapo svarbiu V. Putino taikiniu dėl miesto didėjančios svarbos Ukrainos gynybai, taip pat dėl to, kad čia yra susitelkę daugybė: „Didelių pramonės gamyklų ir ypač protingų žmonių – tai labai atsakingi ir patriotiški gyventojai.“
Kalbėdamas apie tai, B. Filatovas teigė, kad: „10 proc. visų Rusijos paleistų raketų buvo nutaikytos tiesiai į Dnipropetrovsko regioną.“ Dnipras yra šio regiono sostinė.
Meras neatskleidė tikslaus raketų skaičiaus, teigdamas, kad tai – karinė paslaptis. Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad nuo invazijos pradžios Rusija ant Ukrainos teritorijos jau spėjo numesti daugiau nei 3 000 sprogmenų.
Tai reiškia, kad ant Dnipro ir Dnipropetrovsko jau buvo numesta daugiau nei 300 raketų. B. Filatovo teigimu, 90 proc. šių raketų pataikė į privačius objektus ir civilinę infrastruktūrą, kuri neturi jokio ryšio su Ukrainos kariuomene ar iš Vakarų tiekiamų ginklų pervežimu.
Kaip įrodymą, jis užsiminė apie per rusų atakas sunaikintą tuščią kuro saugyklą ir autoservisą.
„Nesuprantu, kodėl jie nutaikė savo milijoną dolerių kainuojančias raketas į eilinį autoservisą. Rusijos propaganda teigia, kad jame buvo taisomos Azovo pulko naudojamos mašinos“, – teigia meras.
Azovo pulkas yra 2014 m. dešiniųjų nacionalistų suformuotas kovotojų-savanorių būrys, kuris buvo įtrauktas į šalies Nacionalinę gvardiją. Šio pulko kariai šiais metais iki paskutiniųjų gynė „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje. „Tai tiesiog kvaila. „Nesupratau, ar tai prasto jų žvalgybos darbo padarinys, ar tiesiog bendras jų bukumas“, – pridūrė meras.
Tačiau jo išvada tokia: „Tai tiesiog teroras. Tai bandymas įbauginti, demoralizuoti vietos gyventojus, kad šie pradėtų spausti savo valdžią.“
Išties, Rusijos raketų taikiniais pastarąjį mėnesį tapo prekybos ir pramogų centrai, gyvenamieji namai. Šių atakų metu žuvo daugybė civilių, įskaitant ir moteris bei vaikus.
B. Filatovas pasakojo, kad praeitą savaitę Rusijos sviediniai pataikė į Dnipre įsikūrusią „Južmaš“ gamyklą, „Južnoje“ dizaino biurą ir prieš jį esančią aikštę. Šių atakų metu žuvo du civiliai, dar daugybė buvo sužeista.
Panašu, kad esminiu taikiniu tąkart tapo „Južmaš“ ir „Južnoje“. Šios įmonės buvo svarbiausios sovietinių tarpžemyninių balistinių raketų gamintojos, kurios po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. pradėjo tarnauti Ukrainos gynybos ir kosmoso interesams. Bet šie smūgiai, kaip ir dauguma kitų Rusijos vykdomų atakų, į pagrindinį taikinį nepataikė.
Sėdėdamas šalia Ukrainos ir Dnipro miesto vėliavų – ant pastarosios pavaizduoti kazokų kardas ir strėlė – B. Filatovas pasakojo apie pirmąsias invazijos akimirkas ir karo padėties paskelbimą Dnipre.
Vasario 23 d. jis leido savo vasarnamyje, kai staiga sulaukė karinės žvalgybos tarnybų skambučio. Jis buvo perspėtas, kad vasario 24 d. paryčiais Rusija pradės puolimą.
„Jie sakė, kad rusai mus puls“, – teigė meras, pridurdamas, kad šią informaciją žvalgybos pareigūnai gavo perėmę Rusijos pajėgų radijo ryšio kanalus, kuriais karininkai aptarinėjo ką tik gautus įsakymus.
Tai buvo nemalonus siurprizas, kadangi prezidentas Volodymyras Zelenskis kelias savaites bandė sumenkinti invazijos grėsmę.
„Deja, valdžia, nepaisant mūsų partnerių Vakaruose ir prezidento Joe Bideno tiesioginių perspėjimų, visus ramino, – prisimena meras. – Mums buvo pasakyta, kad gegužę ramiai sau kepsime kebabus.“
B. Filatovas teigia, kad į perspėjimus jis žiūrėjo rimtai, o dėl 2014 m. įvykusios Krymo aneksijos, jis pradėjo ruoštis invazijai dar gerokai prieš vasario 24 d.
„Siuntėme aiškias instrukcijas svarbiausioms infrastruktūros įstaigoms... surinkau savo ekspertus ir jų paklausiau, kaip mes susitiksime, jeigu nebegalėsime bendrauti internetu arba telefonu“, – pasakojo B. Filatovas. Kartu su nacionalistinės milicijos lyderiu Dmitrijumi Jarošu jis taip pat įkūrė greito reagavimo savanorių pajėgas, kurios, prasidėjus karui, turėjo susirinkti mero kabinete.
„Apie ketvirtą ryto čia atvyko 30 ginkluotų žmonių“, – pamena meras.
Maždaug tuo pat metu jis perskaitė vieno Ukrainos žurnalisto paskelbtą įrašą, kad šalies sostinėje girdimi sprogimai.
„Po trijų minučių išgirdau sprogimus kairėje pusėje – prie karinio objekto – ir dešinėje – Dnipro oro uoste.“, – teigė B. Filatovas.
Į miestą pataikė mažiausiai keturios raketos.
„Mačiau, kaip po atakų kilę gaisrai nušvietė dangų. Susirinkau savo daiktus ir išėjau dirbti“, – tikino meras.
Tarp mero darbų: Dnipropetrovsko regioninių tarnybų koordinavimas įrenginėjant kontrolės punktus visame regione, o ypač aplink Dnipro miestą, tranšėjų kasimas miesto pakraščiuose bei Teritorinės gynybos pajėgų mobilizavimas, kurioms vadovauja ilgametis jo bendražygis, verslininkas ir politikas Henadijus Korbanas.
Galiausiai, kai Rusijai nepavyko užimti Kyjivo, o V. Putinas įsakė kariams persiorientuoti ir sutelkti savo pajėgas rytiniame Donbaso regione, svarbiausiomis mero pareigomis tapo sklandaus būtiniausių reikmenų pervežimo Ukrainos pajėgoms užtikrinimas bei Dnipro gynybos stiprinimas.
B. Filatovas atsisakė detaliau papasakoti apie iš Vakarų gaunamus ginklus, kurie, manoma, yra pervežami per šį regioną. Tačiau jis pripažino, kad Dnipras ir jo apylinkės yra ypač svarbios užtikrinant, kad šios priemonės pasiektų fronto linijas.
„Mes rūpinamės tik gynybos klausimais, – aiškino B. Filatovas. – Mes perkame dronus, pikapus, uniformas, mėsos konservus, racijas – viską, ko gali prireikti kariams. Šių priemonių ieškome visame pasaulyje. Tai – logistikos ir sutvirtinimo sistema.“
Jis pasakoja, kad užsitikrino kai kurių Amerikos miestų, tarp jų ir Čikagos bei Filadelfijos, paramą. Jis taip pat bando užmegzti ryšius su Osaka ir Kelnu. Dniprą remiantys miestai jau suteikė (arba artimiausiu metu žada tai padaryti) apie 30 greitosios medicininės pagalbos automobilių ir kitą būtiną įrangą.
Taigi nenuostabu, kad B. Filatovas, po miestą važinėjantis šarvuotu visureigiu su būriu niekada nesišypsančių asmens sargybinių, sugebėjo taip greitai sukurti efektyvų gynybos ir logistikos tinklą.
2014 m. Dniepropetrovsko regiono gubernatoriumi tapo buvęs B. Filatovo verslo partneris Ihoris Kolomoiskis. Tiesa, jis buvo panaudotas kaip eksperimentas, turėjęs patikrinti, kokią įtaką turėtų įtakingų oligarchų paskyrimas į Ukrainos regionus, kuriems labiausiai gresia Rusijos remiamų separatistų sukilimai. B. Filatovas tuomet ėjo regiono gubernatoriaus pavaduotojo pareigas. Jo darbas buvo užgniaužti bet kokias prorusiškas nuotaikas ir separatistinių grupuočių veiklą. Kartu su I. Kolomoiskiu jie iš savo asmeninių lėšų rėmė net kelis savanorių batalionus ir siūlė atlygį už perimtus ginklus ir sulaikytus rusų arba Rusijos naudai dirbančius agentus.
Rusijos pajėgos taip ir nesugebėjo užimti teritorijų Dnipropetrovske. Iš dalies dėl paminėtų priežasčių, bet kartu ir dėl ukrainiečių kovotojų-savanorių ryžtingumo.
Tiesa, B. Filatovas nebebendrauja su I. Kolomoiskiu, kuriam priklauso televizijos kanalas „1+1“, per kurį buvo transliuojamas daug sėkmės susilaukęs V. Zelenskio komedijos serialas „Tautos tarnas“, atnešęs šiam, tuomet dar komikui, šlovę. Pranešama, kad praeitą savaitę Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atėmė Ukrainos pasą iš I. Kolomoiskio, kuris dar turi Kipro ir Izraelio pilietybes.
B. Filatovo tai nejaudina, tačiau jis pyksta ant V. Zelenskio, kad jis, kaip pranešama, atėmė Ukrainos pilietybę ir iš Dnipropetrovsko regiono teritorinės gynybos pajėgų vado H. Korbano.
Šią savaitę H. Korbanas savo „Facebook“ paskyroje dalinosi, kad pasieniečiai neleido jam patekti į Ukrainą, jam grįžtant iš kelionės užsienyje.
„Tikiuosi, kad tai tik didelė klaida. Tikrai nenorėčiau, kad mūsų centrinė valdžia, pasinaudodama šalyje vykstančiu karu, pradėtų kurti, sakykime, autokratiją“, – sakė B. Filatovas, sukritikuodamas V. Zelenskį, ką šiuo metu galima išgirsti retai, nes per karą jis sugebėjo užkariauti milijonų žmonių visame pasaulyje širdis ir protus.
Ukrainos politikai neoficialiai sutiko visomis savo išgalėmis remti šalį ir trumpam pamiršti visus savo skirtumus ir nuoskaudas, kad prieš Rusiją jie galėtų kovoti kaip vienas kumštis.
„Karas nesuteikia teisės užgrobti valdžią, – teigė B. Filatovas. – Mums nereikia naujo V. Putino.“
