Pastaruosius kelerius metus, planetai atšilus iki pavojingo lygio ir visame pasaulyje didėjant karščiams, potvyniams, audroms ir miškų gaisrams, suaktyvėjo kovos su klimato kaita veiksmai.
Kai kurie protestuotojai pasitelkia vis radikalesnes priemones: blokuoja eismą, trikdo svarbius golfo ar teniso renginius ir net apipila garsius meno kūrinius dažais ar sriuba.
Ilgą laiką besitaikę į kai kurias pelningiausias pasaulio bendroves – naftos ir dujų konglomeratus, bankus ir draudimo įmones, kurios ir toliau investuoja į iškastinį kurą, dabar jie nukreipia dėmesį į turtinguosius.
„Mes bedame pirštu ne į žmones, o į jų gyvenimo būdą, į neteisybę, kurią jis simbolizuoja“, – sakė Karen Killeen (Karen Kilyn), grupės „Extinction Rebellion“ aktyvistė, dalyvavusi protestuose Ispanijos saloje Ibizoje, turtuolių pamėgtoje vasaros atostogų vietoje.
Ji teigė, kad grupė protestuoja prieš nereikalingą taršą, pavyzdžiui, kai itin turtingi asmenys laivu plaukia pasiimti picos.
„Esant kritinei klimato padėčiai, tai yra pasibjaurėtina“, – sakė ji.
K. Killeen ir kiti klimato aktyvistų grupės „Futuro Vegetal“ nariai dažais apipurškė 300 mln. dolerių vertės prabangią jachtą, priklausančią didžiausios JAV mažmenininkės „Walmart“ paveldėtojai Nancy Walton Laurie (Nensi Volton Lori). Protestuotojai laikė užrašą „Jūs vartojate, kiti kenčia“.
Šveicarijoje apie 100 aktyvistų sutrikdė didžiausią Europoje privačių lėktuvų pardavimo mugę Ženevoje, kai prisikabino prie lėktuvų trapų ir įėjimo į parodą. Vokietijoje grupė „Letzte Generation“ Šiaurės jūros kurortinėje Ziulto saloje dažais apipurškė privatų lėktuvą. Ispanijoje aktyvistai užkamšė skyles golfo laukuose, taip protestuodami prieš tai, kad per sausras šiam sportui reikia daug vandens.
Liepos mėnesį JAV Niujorko valstijoje, Rytų Hamptono miesto oro uoste, kartu su 13 kitų protestuotojų buvo sulaikyta garsiojo Walto Disney anūkė kino režisierė Abigail Disney, kuri blokavo automobilių įvažiavimą ir išvažiavimą iš stovėjimo aikštelės.
Tai buvo pirmoji iš net aštuonių protesto akcijų, surengtų prabangiomis vasarvietėmis netoli Niujorko garsėjančiame Hamptone. Aktyvistai taip pat įsiveržė į golfo aikštyną, sutrikdė renginį muziejuje ir surengė demonstraciją prie kai kurių privačių prabangių namų.
„Prabangos praktika šiuo metu neproporcingai prisideda prie klimato krizės“, – sakė Merilendo universiteto sociologė Dana Fisher.
Remiantis 2021-ųjų pelno nesiekiančios organizacijos „Oxfam“ ataskaita, jei visos globalinį atšilimą sukeliančios emisijos būtų priskirtos jas išmetantiems žmonėms, 1 proc. turtingiausiųjų iki 2030-ųjų būtų atsakingi už maždaug 16 proc. išmetamųjų teršalų.
„Logiška, kad šie aktyvistai ragina priešintis tokiam toksiškam elgesiui“, – teigė D. Fisher.
Indianos universiteto ekonomikos antropologas Richardas Wilkas sakė, kad tikrasis kaltininkas dėl itin turtingų žmonių išmetamų teršalų yra prabangios kelionės.
Jis paskelbė 2021 metų turtingiausiųjų metinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus ir nustatė, kad prabangi jachta su nuolatine įgula, sraigtasparnių aikštele, povandeniniu salonu ir baseinais per metus išmeta apie 7,02 tūkst. tonų anglies dioksido – virš 1,5 tūkst. kartų daugiau nei įprastas šeimos automobilis.
O aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, vien Europoje privatūs lėktuvai pernai išmetė daugiau kaip 3 mln. tonų anglies dioksido, o tai prilygsta daugiau kaip pusės milijono Europos Sąjungos gyventojų vidutiniam metiniam išmetamam anglies dioksido kiekiui.
Tačiau Pensilvanijos valstijos universiteto klimatologas Michaelas Mannas perspėjo, kad dėmesio nukreipimas nuo iškastinio kuro bendrovių, kurios atsakingos už mažiausiai 70 proc. visų pasaulyje išmetamųjų teršalų, į turtinguosius gali būti į naudą iškastinio kuro pramonei ir kampanijai, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo reguliavimo, pabrėžiant atskirų asmenų, o ne daug didesnę tokių bendrovių taršą.
Pasak jo, sprendimas yra priversti visus, tiek pasiturinčius, tiek mažesnes pajamas gaunančius žmones, naudoti mažiau anglies dioksidą išskiriančios energijos.
Tuo tarpu Davidas Gitmanas, Floridos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Monarch Air Group“ prezidentas, paragino aktyvistus dukart pagalvoti, ar jie laikosi teisingo požiūrio.
„Jei jų aktyvizmas bus nukreiptas į realią paramą realioms programoms, kuriomis siekiama realių pokyčių, pavyzdžiui, tvaraus aviacinio kuro, anglies dioksido išmetimo sumažinimo siekiant kompensuoti kitur išmetamą teršalų kiekį, manau, kad toks aktyvizmas gali padėti pasiekti šių rezultatų, – teigė jis. – Bet dabar, jei išeinama ir dažais apipurškiamas privatus lėktuvas kokiame nors Europos oro uoste, ar tai padės pasiekti tokių rezultatų? Mano nuomone, ne.“
D. Fisher taip pat skeptiškai įvertino tokio aktyvizmo galią keičiant turtingųjų elgesį.
Kai kuriais atvejais vyriausybės ėmėsi reguliavimo priemonių. Prancūzijoje griežtai ribojamas privačių lėktuvų naudojimas trumpoms kelionėms, o anksčiau šiais metais Nyderlandų Schipholio oro uostas taip pat paskelbė apie planus uždrausti privačių lėktuvų naudojimą.
Tačiau D. Fisher ir R. Wilkas teigia, kad protestams stiprėjant, jie vis dar gali padėti pakeisti elgseną.
„Viešas gėdinimas yra vienas iš galingiausių būdų kontroliuoti žmones, – sakė R. Wilkas. – Tai veikia įvairiais būdais, kad žmonės pasijaustų nesmagiai ir geriau suvoktų savo veiksmų pasekmes.“
