Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino pasaulio galybes, tokias kaip Kinija ir ES, siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje.
Tai vyksta tuo metu, kai daugelis regiono šalių ima abejoti ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų kitur.
„Kirgizija yra pasirengusi dirbti kartu su Europos Sąjunga, kad būtų sprendžiamos bendros problemos, skatinamas dialogas ir ieškoma ilgalaikių sprendimų“, – sakė prezidentas Sadyras Japarovas.
Taip jis kalbėjo per susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.
Ch. Michelis penktadienį dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame susitiko su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano lyderiai.
Naujienų agentūrai AFP Ch. Michelis penktadienį sakė, kad ES siūlo nuoširdžią draugystę penkioms buvusioms sovietinėms šio regiono respublikoms.
S. Japarovas pabrėžė saulės ir hidroelektrinių potencialą Kirgizijoje, kalnuotoje šešis milijonus gyventojų turinčioje šalyje, kurioje teka pagrindinės Vidurinės Azijos upės.
S. Japarovas taip pat palaikė numatomą statyti Kambarata-1 užtvanką – didžiulį projektą Naryno upėje, kuri teka per Kirgiziją ir Uzbekistaną.
Ši užtvanka ir kiti hidroelektrinių projektai sukėlė įtampą tarp Vidurinės Azijos valstybių, kur dažnai susiduriama su vandens trūkumu.
Rusija tebėra pagrindinė jėga nestabiliame ir griežtai kontroliuojamame regione, kurio lyderiai kritikuojami už tai, kad padeda Maskvai apeiti Vakarų sankcijas dėl karo Ukrainoje.
Kaimyninis Afganistanas, kurį kontroliuoja Talibanas, taip pat yra nestabilumo šaltinis.
S. Japarovas ir Ch. Michelis paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti, kad Vidurinės Azijos valstybės išliktų nepriklausomos.
Penktadienį Kirgizijos prezidentas atvirai paragino Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. Tai buvo retas šalies, kuri susilaiko nuo viešos kritikos Maskvai, nuo kurios vis dar yra ekonomiškai ir kariškai priklausoma, vadovo pareiškimas.
