Oro gynybos identifikavimo zona – tai platesnė nei šalies oro erdvė teritorija, kurioje saugumo sumetimais bandoma kontroliuoti orlaivius, tačiau ši sąvoka neapibrėžta jokioje tarptautinėje sutartyje.
Kinijos ir Rusijos lėktuvai 11 val. 53 min. vietos (4 val. 53 min. Lietuvos) laiku įskrido į Korėjos oro gynybos identifikavimo zoną Rytų jūroje, dar vadinamoje Japonijos jūra, o 12 val. 10 min. vietos (5 val. 10 min. Lietuvos) laiku iš jos išskrido, pranešė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas.
Tačiau, pasak komiteto, į oro erdvę įsiveržta nebuvo. Pietų Korėjos kariuomenė identifikavo lėktuvus prieš jiems įskrendant į oro gynybos identifikavimo zoną ir dislokavo oro pajėgų naikintuvų pasirengdama imtis taktinių priemonių nenumatytiems atvejams.
Kinija ir Rusija yra tradicinės Šiaurės Korėjos sąjungininkės, o Vašingtonas praėjusį mėnesį perspėjo, kad Pchenjano ir Maskvos kariniai ryšiai stiprėja ir yra pavojingi.
Jungtinės Valstijos paragino Pekiną, kuris yra didžiausias Šiaurės Korėjos ekonomikos rėmėjas, pažaboti Pchenjaną.
Praėjusį mėnesį branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja į orbitą iškėlė karinį žvalgybos palydovą, o Seulas pareiškė, kad izoliuotoji šalis tai padarė su Maskvos pagalba mainais į ginklų, skirtų naudoti Rusijos kare Ukrainoje, tiekimą.
Palydovo paleidimas sužlugdė karinį abiejų Korėjų susitarimą, sudarytą siekiant sumažinti įtampą pusiasalyje. Abi šalys taip pat sustiprino saugumą prie jas skiriančios demilitarizuotosios zonos.
Birželį Pietų Korėja dislokavo naikintuvų reaguodama į Kinijos ir Rusijos karo lėktuvus netoli savo oro erdvės, kai abi šalys vykdė bendrą oro pajėgų patruliavimą virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų.
Praėjusių metų lapkritį Maskvos ir Pekino kariniai lėktuvai taip pat buvo įskridę į Pietų Korėjos oro gynybos identifikavimo zoną, todėl Seulas buvo priverstas pasiųsti savo naikintuvų. Tuo metu nė vienas iš rusų ir kinų lėktuvų taip pat nepažeidė Pietų Korėjos oro erdvės.