pietų korėja

Pietų Korėjos nušalintasis prezidentas Yoon Suk Yeolas, prieš praleisdamas pirmąją naktį kalėjime kaip įtariamasis, buvo nufotografuotas, taip pat jam atlikta fizinė patikra, pirmadienį pranešė kalėjimo pareigūnas. Yoonas buvo suimtas per ankstyvo ryto reidą praėjusią savaitę ir tapo pirmuoju Pietų Korėjos valstybės vadovu, kuris buvo sulaikytas ir kurio atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl kaltinimų maištu ryšium su nepavykusiu karo padėties paskelbimu.

Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo šalininkai sekmadienį šturmavo teismą Seule po to, kai teisėjas pratęsė nušalinto lyderio sulaikymo terminą dėl nesėkme pasibaigusio bandymo įvesti karo padėtį. Yoon Suk-yeolas teigė, kad jį „giliai sukrėtė ir nuliūdino“ prieš aušrą įvykdytas išpuolis prieš teismą, kai jo šalininkai išdaužė langus ir duris.

Pietų Korėjos prokurorai penktadienį paprašė teismo išduoti naują orderį sulaikytam prezidentui Yoon Suk-yeolui, vėl atsisakiusiam dalyvauti apklausoje. Jo atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl nesėkmingo bandymo šalyje įvesti karo padėtį. Gruodžio 3 dieną prezidentas sukėlė chaosą, kai pabandė įvesti karo padėtį, motyvuodamas būtinybe kovoti su antivalstybinių elementų keliamomis grėsmėmis.

Pietų Korėjos teismas ketvirtadienį atmetė nušalintojo prezidento Yoon Suk-yeolo advokatų prašymą paleisti jį į laisvę.  Sprendimas priimtas praėjus dienai po dramatiško jo sulaikymo dėl nepavykusio karo padėties paskelbimo. Yoon Suk-yeolo advokatai paprašė Seulo centrinės apygardos teismo apsvarstyti jo paleidimo klausimą, abejodami Seulo vakarinės apygardos teismo išduoto prezidento sulaikymo orderio pagrįstumu. Tačiau Centrinės apygardos teismas atmetė šį prašymą.

Pietų Korėjos tyrėjai trečiadienį sulaikė nušalintąjį prezidentą Yoon Suk-yeolą dėl jo nepavykusios karo padėties įvedimo.  Yoon Suk-yeolas tapo pirmuoju Pietų Korėjos istorijoje sulaikytu prezidentu, taip užbaigdamas kelias savaites trukusią priešpriešą su valdžios institucijomis.

Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas antradienį pradėjo nušalintojo prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltos nagrinėjimo procesą.  Konservatorių prezidentas praėjusį mėnesį parlamento buvo nušalintas nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3 dieną sukėlė didžiausią šalyje politinę suirutę per kelis dešimtmečius. „Jis prasidėjo“, - naujienų agentūrai AFP nurodė Konstitucinio Teismo atstovas spaudai.

Nušalintas Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas gaus padidintą atlyginimą, pirmadienį parodė oficialūs dokumentai, nepaisant prieš jį pradėto apkaltos proceso ir tyrimo dėl jo paskelbtos, bet nepavykusios karo padėties.  Yoon Suk Yeolas gruodžio 3 d. sustabdė civilinį valdymą ir pasiuntė į parlamentą kareivius, bet netrukus buvo priverstas atsitraukti. Pietų Korėją apėmė didžiausia per pastaruosius dešimtmečius politinė krizė.

Pietų Korėjos pareigūnai pirmadienį teigė, jog betoniniai barjerai, naudojami navigacijai oro uostuose visoje šalyje, bus pakeisti po „Jeju Air“ lėktuvo katastrofos, nusinešusios 179 žmonių gyvybes. Lėktuvas „Boeing 737–800“ gruodžio 29 dieną skrido iš Tailando į Muaną Pietų Korėjoje. Lėktuvas, kuriuo keliavo 181 keleivis ir įgula, Muano oro uoste jis nusileido neišskleidęs važiuoklės, rėžėsi į betoninį barjerą, užsiliepsnojo ir sprogo.

Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) sekmadienį patvirtino, kad Ukraina šią savaitę Rusijoje paėmė į nelaisvę du sužeistus Šiaurės Korėjos karius. Ukraina, JAV ir Pietų Korėja kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nusiuntus daugiau kaip 10 000 savo karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą. NIS pareiškime nurodo patvirtinanti, kad Ukrainos kariuomenė sausio 9 dieną mūšio lauke Kursko srityje Rusijoje sučiupo du Šiaurės Korėjos karius.

Nušalinto Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo rezidencija paversta „tvirtove“, kurioje buvęs lyderis slepiasi už spygliuotos vielos ir transporto priemonių užtvarų. Praėjusią savaitę Yoonui pavyko išvengti bandymų jį suimti po to, kai gruodžio 3 dieną nelemtas karo padėties dekretas įstūmė Pietų Korėją į didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę. Dėl šio dekreto jis buvo nušalintas nuo pareigų, jam surengta apkalta.

Pietų Korėjos kovos su korupcija tyrėjai antradienį gavo naują nuo pareigų nušalinto prezidento Yoon Suk-yeolo arešto orderį dėl politinę sumaištį šalyje sukėlusio nepavykusio bandymo įvesti karo padėtį. Yoon Suk-yeolas tris kartus atsisakė būti apklaustas po to, kai dėl jo gruodžio 3 dieną paskelbto karo padėties dekreto Pietų Korėjoje kilo didžiausia per pastaruosius dešimtmečius politinė krizė.

Pietų Korėjos tyrėjai, siekiantys nušalintojo prezidento Yoon Suk-yeolo sulaikymo dėl nepavykusio bandymo įvesti karo padėtį, paprašė arešto orderio termino pratęsimo.  Orderio terminas turi sueiti pirmadienį 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.  Konservatorių prezidentas praėjusį mėnesį parlamento buvo nušalintas nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3 dieną sukėlė didžiausią šalyje politinę suirutę per kelis dešimtmečius.

Šiaurės Korėja pirmadienį paleido balistinę raketą, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė tuo metu, kai JAV  vyriausiasis diplomatas Seule susitiko su svarbiais pareigūnais. „Šiaurės Korėja paleido nežinomą balistinę raketą į Rytų jūrą“, – pranešė Pietų Korėjos kariuomenė, omenyje turėdama vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.

Pietų Korėjos policija gavo prašymą areštuoti nuo pareigų nušalintąjį prezidentą Yoon Suk Yeolą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Penktadienį dešimtys tyrėjų iš Aukšto rango pareigūnų korupcijos tyrimų biuro (CIO) mėgino įvykdyti teismo orderį ir sulaikyti Yoon Suk Yeolą po to, kai šis tris kartus mojo ranka į teismo šaukimą ir neatvyko į apklausą dėl nepavykusio bandymo gruodžio 3 d. įvesti karinę padėtį.

Kitą dieną po nepavykusio bandymo sulaikyti nušalintąjį Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk Yeolą jo apsaugos tarnybos vadovai šeštadienį atsisakė paklusti policijai ir atvykti į apklausą. Pasak naujienų agentūros „Yonhap“, prezidento apsaugos tarnyba paaiškino, kad nei vadovas Park Chong Junas, nei jo pavaduotojas Kim Seong Hoonas negali palikti savo postų, nes dėl įtemptos situacijos Yoonui reikalinga nuolatinė apsauga.

Pietų Korėjos tyrėjai penktadienį atsisakė bandymo suimti nušalintąjį prezidentą Yoon Suk Yeolą jo rezidencijoje dėl nepavykusio karinės padėties įvedimo, motyvuodami saugumo sumetimais po susistumdymo su jo apsaugos komanda. Yoonas, kurį įstatymų leidėjai jau nušalino nuo pareigų, taptų pirmuoju Pietų Korėjos istorijoje suimtu prezidentu, jei orderis būtų įvykdytas.

Tyrėjai, penktadienį mėginę įvykdyti nušalintojo Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo arešto orderį, nebuvo įleisti į prezidento rezidenciją, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Už arešto orderio vykdymą atsakingas Korupcijos tyrimų biuras žiniasklaidai tvirtino, kad pradėjo vykdyti orderį, tačiau prezidento saugumo tarnybos vadovas neįleido tyrėjų, motyvuodamas saugomose zonose taikomais apribojimais, skelbė „Yonhap“. Pasak naujienų agentūros, biuras iki pirmadienio turi įvykdyti šį orderį,...

Nušalintasis Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį nepaliko savo rezidencijos Seule, tyrėjams tęsiant tyrimą dėl trumpalaikės karo padėties paskelbimo. Antradienį Pietų Korėjos teismas išdavė Yoon Suk-yeolo arešto orderį. Baiminantis galimų susirėmimų su policija, užkietėję nušalinto prezidento šalininkai ketvirtadienį rengia protestus, kad parodytų savo paramą Yoon Suk-yeolui.  Toliau apžvelgiame svarbiausius faktus apie beveik mėnesį Pietų Korėją apėmusį chaosą.

Pietų Korėjos oro linijų bendrovės „Jeju Air“ vadovui uždrausta išvykti iš šalies, ketvirtadienį pranešė policija. Praėjusią savaitę sudužo šios bendrovės lėktuvas, žuvo 179 žmonės. „Tyrimų grupė uždraudė keliauti dviem asmenims, įskaitant „Jeju Air“ generalinį direktorių Kim E-bae“, – sakė Pietų Džeolos provincijos policija, katastrofa įvyko šios provincijos Muano miesto oro uoste.

Pietų Korėjos policija pranešė, kad ketvirtadienio rytą, vykdydama lėktuvo katastrofos tyrimą, surengė reidą Muano oro uoste ir oro linijų bendrovės „Jeju Air“ biure.  Sekmadienį „Jeju Air“ lėktuvas iš Tailando skraidino 181 žmogų, kai paskelbė pavojaus signalą. Pareigūnai patvirtino, kad pilotas, prieš atlikdamas pražūtingą avarinį nusileidimą, kai lėktuvas rėžėsi į užtvarą  Muano oro uoste, pranešė apie susidūrimą su paukščiais, taip pat kalbama apie prastų oro sąlygų poveikį.

Ketvirtadienį, atliekant lėktuvo „Boeing 737-800“ katastrofos, per kurią žuvo 179 žmonės, tyrimą, Pietų Korėjos policija surengė kratas „Jeju Air“ ir Muano tarptautinio oro uosto operatorės biuruose. Iš Tailando į Pietų Korėją skridęs „Jeju Air“ lėktuvas sudužo sekmadienį pietvakariniame Muano mieste, žuvo visi jame buvę žmonės, išskyrus du palydovus, kurie buvo ištraukti iš degančių nuolaužų.

Pietų Korėjos vyriausybė antradienį paskelbė, kad tiria, ar Muano oro uosto kilimo ir tūpimo tako pabaigoje esanti betoninė užtvara turėjo įtakos didelei aviakatastrofai. Apie tai pranešta po to, kai sekmadienį sudužus Pietų Korėjos oro linijų „Jeju Air“ lėktuvui žuvo 179 žmonės. Pareigūnai sakė, kad JAV tyrėjai, įskaitant „Boeing“ atstovus, yra katastrofos vietoje Muano pietvakariuose, o Pietų Korėjos institucijos pradėjo analizuoti dvi juodąsias dėžes, ištrauktas iš lėktuvo nuolaužų.

Pietų Korėjos teismas dėl bandymo įvesti šalyje karo padėtį išdavė arešto orderį nuo pareigų nušalintam prezidentui Yoon Suk Yeolui, antradienį pranešė tyrėjai. Konservatorius prezidentas Yoon Suk-yeolas anksčiau šį mėnesį parlamento buvo nušalintas nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3-iąją sukėlė didžiausią šalyje politine suirutę per kelis dešimtmečius. Parlamentas nušalino jį nuo pareigų, tačiau Konstitucinis Teismas sprendžia, ar patvirtinti šią apkaltą.

Dar vienas iš Pietų Korėjos skridęs orlaivis susidūrė su panašia problema, kaip ir tas, kuris tragiškai sudužo, rašo „Sky news“. Šeštadienio vakarą „Air Canada Express“ lėktuvas sunkiai nusileido Halifakso Stanfildo tarptautiniame oro uoste Naujojoje Škotijoje. Apie sužeidimus nepranešta. Aviakompanijos atstovas spaudai Peteris Fitzpatrickas sakė, kad atvykęs lėktuvas „Bombardier Q400“ susidūrė su „įtariama važiuoklės problema“ ir negalėjo pasiekti terminalo.

Lėktuvo katastrofą Pietų Korėjoje išgyveno du žmonės. Aiškėja, kad abu jie buvo įgulos nariai, rašo BBC. Išgyvenusieji – vyras ir moteris. Abu jie buvo rasti lėktuvo uodegoje. Išgelbėti žmonės buvo išgabenti į ligoninę. Anot „Yonhap“, Seulo ligoninė, kurioje jis gydomas, direktorius nurodė, kad vyras atsibudo ir „visiškai gali bendrauti“. Pareigūnai iš Muano oro uoste susirinkusių šeimos narių rinko seilių mėginius, kad atpažinti aukų kūnus.

Po keleivinio lėktuvo katastrofos Pietų Korėjoje 68 tūkst. žmonių atšaukė savo skrydžių rezervacijas, rašo „Sky news“. Anot naujienų agentūros „Yonhap“, atšaukta 33 tūkst. vietinių skrydžių rezervacijų ir 34 tūkst. tarptautinių skrydžių rezervacijų. Anot agentūros, kelionių sektorius stebi padėtį rinkoje. Vietos kelionių agentūros taip pat pranešė, kad po tragedijos padaugėjo atšauktų kelionių paketų.

Šimtai Pietų Korėjoje sudužusio lėktuvo aukų artimųjų lūkuriuoja Muano oro uoste, rašo BBC. Artimieji laukia, kada bus galima pamatyti žuvusiųjų kūnus. Anot leidinio, su artimaisiais nuėjo pasikalbėti pareigūnas. Žuvusiųjų artimieji piktinosi, kad ilgai negali pamatyti kūnų. Kai kurie žmonės ėmė šaukti ant pareigūno. Pareigūnas žmonėms paaiškino, kad kūnų neatiduoda dėl to, kad dauguma jų yra stipriai sužaloti, dauguma išplėšyti dalimis.

Pietų Korėja patvirtino pradėjusi išsamų visų šalies oro vežėjų naudojamų lėktuvų „Boeing 737-800“ patikrinimą. Apie tai pirmadienį pranešė vienas vietos pareigūnas po to, kai per „Jeju Air“ lėktuvo katastrofą žuvo 179 žmonės.

Pietų Korėjos transporto ministerija ir ugniagesiai paskelbė, kas vyko paskutinėmis tragiško lėktuvo skrydžio Pietų Korėjoje minutėmis, rašo „Sky news“. Lėktuvas sudužo sekmadienio rytą, žuvo 179 žmonės. Pateikiame įvykių chronologiją 8:54 vietos laiku – oro eismo kontrolė leidžia lėktuvui leistis ant pirmojo kilimo ir tūpimo tako.

Aiškėja, kad prieš lėktuvo katastrofą Pietų Korėjoje pilotas pranešė apie susidūrimą su paukščiais ir paskelbė „Mayday“, rašo „Sky news“. Sekmadienį 8:54 vietos laiku lėktuvo pilotui buvo duotas leidimas leistis. Po trijų minučių oro uosto valdymo bokštas įspėjo apie galimą paukščio smūgį. Po minutės kapitonas išsiuntė „Mayday“ signalą. 9:03 lėktuvas nesėkmingai bandė leistis avariniu būdu, nukrypo nuo kilimo ir tūpimo tako, atsitrenkė į betoninę sieną ir sprogo liepsnose.

Pietų Korėjoje gedima dėl skaudžiausios šalyje lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 179 žmonės, o pirmadienį tyrėjai toliau mėgina išsiaiškinti tragiško incidento aplinkybes.  Septynių dienų nacionalinis gedulas prasidėjo sekmadienį ir tęsis iki šeštadienio vidurnakčio.  Pirmadienį laikinasis šalies prezidentas Choi Sang-mokas – pareigas pradėjęs eiti tik penktadienį – išskrido į katastrofos vietą pietvakarių Muane, kur vyks žuvusiųjų pagerbimo ceremonija.

Nusileidimo metu sekmadienį sudužus Pietų Korėjos oro linijų „Jeju Air“ lėktuvui, skridusiam iš Bankoko į Muaną, žuvo 120 žmonių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tikėtinomis katastrofos priežastimis pareigūnai įvardijo susidūrimą su paukščiais ir nepalankias oro sąlygas. Sudužus lėktuvui jo keleiviai iškrito, o orlaivis buvo „beveik visiškai sunaikintas“. Lėktuvas atsitrenkė į kliūtį ir užsiliepsnojo.

Sudužus 181 keleivį skraidinusiam Pietų Korėjos oro linijų „Jeju Air“ lėktuvui, vykusiam iš Bankoko į Muaną, sekmadienį greičiausiai žuvo visi jo keleiviai, išskyrus du žmones.  Išgelbėti pavyko tik du žmones. Jie abu buvo skrydžio palydovai. „Nustatyta 65 iš 179 žuvusiųjų tapatybė“, – pranešė Pietų Korėjos priešgaisrinės apsaugos departamentas.  Pietų Korėjos priešgaisrinės apsaugos departamentas gaisrui suvaldyti pasitelkė 32 gaisrinius automobilius ir kelis sraigtasparnius.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, kuris buvo nušalintas nuo pareigų, buvo davęs leidimą kariškiams šaudyti iš ginklų, jei prireiktų patekti į parlamentą, kai jis nesėkmingai bandė įvesti karo padėtį, teigiama prokurorų ataskaitoje. Su ja šeštadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Ukrainos pajėgų sučiuptas Šiaurės Korėjos kareivis mirė nuo sunkių žaizdų, penktadienį pranešė Pietų Korėjos žvalgyba. „Sąjungininkų žvalgybos agentūra patvirtino, kad gruodžio 26 d. gyvas sučiuptas Šiaurės Korėjos kareivis mirė dėl pablogėjusių žaizdų“, – sakoma Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pranešime. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina pirmą kartą per karą paėmė į nelaisvę išvien su Rusija kovojusį kareivį iš Šiaurės Korėjos.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjai penktadienį pritarė laikinai prezidento pareigas einančio Han Duck-soo apkaltai, nusprendę, kad jis „aktyviai dalyvavo sukilime“, kai jo pirmtakas anksčiau šį mėnesį paskelbė karo padėtį. „Skelbiu, kad ministro pirmininko Han Duck-soo apkaltos pasiūlymas priimtas.

Pietų Korėjos valdančiosios partijos įstatymų leidėjai penktadienį garsiai protestavo parlamente, kai prasidėjo balsavimas dėl apkaltos laikinai einančiam prezidento pareigas Han Duck-soo (Han Dukso). Įstatymų leidėjai pradėjo piktai skanduoti ir kelti kumščius, o kai kurie puolė prie Nacionalinės Asamblėjos pirmininko, kai šis pasakė, kad apkaltai reikia tik paprastos daugumos.

Laikinajam Pietų Korėjos prezidento pareigas einančiam prezidentui gresia apkalta, šaliai stengiantis atsikratyti politinės sumaišties, kurią sukėlė pasaulį sukrėtusi jo pirmtako paskelbta karo padėtis. Han Duck-soo (Han Dukso) perėmė prezidento pareigas iš prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo), kuris buvo nušalintas nuo pareigų po parlamento balsavimo dėl gruodžio 3-iąją įvestos karo padėties.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra penktadienį pranešė, kad vienas Šiaurės Korėjos karys, pasiųstas paremti Rusijos karo prieš Ukrainą, pateko į ukrainiečių nelaisvę. Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos pajėgas, įskaitant Kursko pasienio regioną, kuriame Ukraina nuo rugpjūčio vykdo puolimą.

Pietų Korėjos opozicija ketvirtadienį pranešė, kad pateikė prašymą dėl apkaltos laikinajam prezidentui Han Duck Soo, – prieš tai šis atsisakė paskirti Konstitucinio teismo teisėjus, kurie užbaigtų jo pirmtako nušalinimo nuo pareigų procesą. „Pateikėme prašymą prieš pat plenarinę sesiją, – žurnalistams Nacionalinėje Asamblėjoje sakė parlamentaras Park Sung-joonas. – Rytoj dėl jo balsuosime.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, kurio įgaliojimus anksčiau šį mėnesį sustabdė parlamentas, antrą kartą atsisako atvykti į apklausą dėl bandymo įvesti šalyje karo padėtį.  Trumpai gyvavęs karo padėties paskelbimas gruodžio 3-iąją sukėlė didžiausią šalyje politine suirutę per kelis dešimtmečius. Prezidentui gresia apkalta ir baudžiamieji kaltinimai dėl maišto, kas galėtų jam nulemti kalėjimo iki gyvos galvos ar net mirties bausmę dėl dramos, kuri sukrėtė visą demokratinį pasaulį.

Tyrėjai, nagrinėjantys nušalinto Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo bylą dėl jo trumpai gyvavusio bandymo paskelbti šalyje karo padėtį, iškvietė jį pasirodyti prieš šalies antikorupcijos prievaizdą per Kalėdas, po to, kai šis nepasirodė šią savaitę. Konservatorius prezidentas Yoon Suk-yeolas buvo praeitą savaitę parlamento nušalintas nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3-iąją sukėlė didžiausią šalyje politine suirutę per kelis dešimtmečius.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas trečiadienį nepasirodė prieš valstybės korupcijos prievaizdą, nors buvo iškviestas apklausai dėl bandymo įvesti karo padėtį, pranešė ši institucija. Savaitgalį parlamentas sustabdė prezidento įgaliojimus dėl to, kad jis gruodžio 3-ią bandė valstybėje paskelbti karo padėtį. Šis bandymas nulėmė didžiausią politinę suirutę šalyje per pastarąsias kelias dešimtis metų. Korupcijos tyrimų biuro (CIO) tyrėjai 10 val. vietos (3 val.

Antradienį Pietų Korėjos prokurorai liepė prezidentui Yoon Suk Yeolui iki savaitgalio atvykti į apklausą dėl jo nepavykusio bandymo įvesti karinę padėtį, pranešė „Yonhap“. Tyrimą prieš Yoon Suk Yeolą, kurį parlamentas šeštadienį nušalino nuo pareigų, vykdo tiek Pietų Korėjos prokurorai, tiek jungtinė policijos, gynybos ministerijos ir kovos su korupcija tyrėjų komanda.

Pirmadienį Pietų Korėjos valdančiosios partijos vadovas pareiškė atsistatydinsiąs po savaitgalį įvykusios apkaltos prezidentui Yoon Suk Yeolui. „Aš atsistatydinu iš Tautos jėgos partijos lyderio pareigų“, – per televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė Han Dong-hoonas ir pridūrė: „Nuoširdžiai atsiprašau visų žmonių, nukentėjusių dėl nepaprastosios karo padėties incidento“....

Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas pirmadienį pradėjo prezidento Yoon Suk-yeolo apkaltos nagrinėjimą. „Pirmasis svarstymo susitikimas dėl apkaltos pasiūlymo prasidėjo 10 val. (3 val. Lietuvos laiku)", – naujienų agentūrai AFP sakė Konstitucinio Teismo atstovas. Yoon Suk-yeolo įgaliojimai yra sustabdyti dėl nesėkmingo bandymo įvesti šalyje karo padėtį.

Pietų Korėjos opozicijos lyderis sekmadienį paragino šalies konstitucinį teismą po apkaltos proceso greitai pašalinti prezidentą Yoon Suk Yeolą iš posto ir taip „palengvinti žmonių kančias“, praneša AFP. Šeštadienį P. Korėjos parlamentas balsavo už prezidento apkaltą, nes pastarasis trumpam buvo įvedęs karo padėtį ir laikinai sustabdė civilinį valdymą, taip sukeldamas vieną didžiausių politinių krizių P. Korėjos istorijoje.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjams nubalsavus už prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltą, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino kuo greičiau išspręsti politinę sumaištį šalyje.  „ES atkreipia dėmesį į Nacionalinės Asamblėjos sprendimą apkaltinti prezidentą Yoon Seok-yeolą.

Nušalintasis Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas šeštadienį pareiškė, kad pasitrauks, ir kartu paragino nutraukti „perteklinę ir konfrontacijos politiką“. „Nors dabar turiu kuriam laikui pasitraukti, kelionė ateities link (...) niekada neturi sustoti“, – per televiziją parodytame kreipimesi tvirtino prezidentas. Pietų Korėjos įstatymų leidėjai šeštadienį balsavo už tai, kad Yoon Suk Yeolas būtų nušalintas nuo pareigų dėl jo nesėkmingo bandymo įvesti karo padėtį.