Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare.
„Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.
Keliomis dienomis anksčiau V. Putinas pareiškė, kad Rusija užpuolė Ukrainą dėl to, kad ten tariamai buvo engiami rusai.
„Niekada nieko panašaus nedarytume, jei nebūtų pradėję griauti Rusijos mūsų istorinėse teritorijose, išvaryti žmones iš ten, paskelbti rusus nevietine tauta Ukrainoje, ar jie iš proto išsikraustė? Ar jie visiškai – kaip čia galėčiau pasakyti paprasčiau, liaudiškai – suįžūlėjo (rus. oborzeli)? – į pokalbį po Auksinės žvaigždės medalių Rusijos didvyrių dienos proga įteikimo, dar šią savaitę, sakė Putinas.
Tokie imperinių nuotaikų apimto režimo lyderio žodžiai turėtų priversti suklusti ir kitų kaimyninių valstybių gyventojus – Rusija savo puolimą Ukrainoje dažnai teisina tariamu rusų teisių pažeidimu. Rusijos propaganda dažnai juodina kaimyninių šalių pasirinkimą nutolti nuo Kremliaus vystomos politikos ir pateikia tai kaip rusų teisių engimą.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį perspėjo, kad yra realus pavojus, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje, jei jam pavyks pasiekti pergalę šioje šalyje.
„Jei Putinas laimės Ukrainoje, bus reali rizika, kad jo agresija tuo nesibaigs. Mūsų parama nėra labdara – tai investicija į mūsų saugumą“, – sakė jis.
Pernai teko atšaukti pasirodymą
Prieš savaitę jis paskelbė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, o tai leistų jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų.
Rusijos prezidentas praėjusiais metais praleido savo kasmetinę pokalbių šou laidą, kurios metu yra aptariami svarbiausi šalies gyventojams klausimai.
Visi klausimai būna iš anksto atrinkti – likus keliomis savaitėms iki V. Putino pasirodymo jie visoje šalyje pradedami registruoti, o vėliau prezidento administracija parenka tinkamesnius užduoti. Nuo 2020-ųjų V. Putino administracija apjungė anksčiau atskirai rengtus susitikimus su žiniasklaida ir „gyventojų klausimus“ į vieną laidą.
Praėjusiais metais renginys buvo atšauktas dėl karo Ukrainoje, ypač po to, kai rudenį ukrainiečiai iš Rusijos atkovojo dalį savo teritorijos rytuose ir pietuose.
Stiprus Ukrainos pasipriešinimas ir sąjungininkų parama nustebino apžvalgininkus visame pasaulyje ir Maskvoje, kur daugelis tikėjosi, kad Kyjivas bus užkariautas per kelias dienas.
Tačiau po beveik dvejų metų puolimo V. Putinas gali pajusti, kad jo sėkmė galbūt sugrįžta.
Per naujausią Ukrainos kontrpuolimą nepavyko pralaužti gerai įtvirtintų Rusijos gynybinių linijų, o Kyjivo sąjungininkų parama pamažu silpsta.
Pasiruošimas kitų metų rinkimams
V. Putinas taip pat išdėstys savo siekius kovo 17 dieną vyksiančiuose rinkimuose, suteiksiančiuose jam galimybę pratęsti dešimtmečius trunkantį valdymą iki kito dešimtmečio.
Rezultatai kelia mažai abejonių, nes didžioji dalis opozicijos yra tremtyje arba už grotų.
Žymiausias V. Putino varžovas Aleksejus Navalnas šiuo metu atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl politinių kaltinimų.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Kremlius ėmėsi griežtesnių priemonių prieš disidentus.
Tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti ir įkalinti už protestus, o dar daug tūkstančių pabėgo iš šalies bijodami būti pašaukti kariauti.
