Metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sustiprino Europos ir JAV aljansą, sukrėtė pasaulinę prekybą, atgaivino NATO ir privertė vyriausybes žiūrėti, kas dar gali netikėto nutikti pasaulio reikaluose. Tai nėra sveikintina Pekine, kuris vis dar laiko Vašingtoną savo strateginiu priešu.
Macronas, atrodo, džiugiai sutiko Xi pasiūlytą idėją, mat interviu, duotame žiniasklaidai po vizito Kinijoje suabejojo ar Europai reikia „veltis“ į JAV-Kinijos-Taivanio reikalus, taip pat pasakė kitų, gana prieštaringai vertinamų minčių.
Į tai netruko sureaguoti ir Europos politikai, tarp jų ir lietuviai. Jie griežtai įvertino Prancūzijos prezidento retoriką Kinijoje ir mintis išsakytas po vizito. Todėl beveik 200 parlamentarai priklausantys aljansui dėl Kinijos (angl. „Inter-Parliamentary Alliance on China“) paskelbė pranešimą, kuriame kritikuojamas E. Macronas ir jo pareiškimai Taivano atžvilgiu. Ten girdimi ir Lietuvos Seimo narių balsai, tarkime Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovo Žygimanto Pavilionio, kuris apie tai paskelbė ir savo „Facebook“ paskyroje.
„Pareiškimą Makronui šalia prancūzų, vokiečių, britų, olandų, belgų, švedų, čekų, ukrainiečių ir kitų europiečių parlamentarų bei Europos Parlamento narių pasirašėme kartu su socialdemokratų partijos pavaduotoja Dovile Šakaliene: „Prezidente, Jūs negalite kalbėti už visą Europą“, – rašė politikas.
Politologas Linas Kojala taip pat neliko abejingas Macrono interviu, savo „Facebook“ įraše jis teigia, kad Prancūzijos prezidentas sprogdina internetą.
„Emanuelis Macronas sprogdina internetą (na, bent tarptautinių santykių burbule).
Naujausias Prancūzijos prezidento interviu po vizito Kinijoje narstomas iš įvairiausių perspektyvių: turinio, vertimo (ar angliškos formuluotės atliepia prancūzų kalbos subtilybes), santykio su žiniasklaida (interviu buvo duotas su sąlyga, kad prezidento komanda peržiūrės citatas prieš publikavimą).
Keli aspektai:
• Macronas kalba apie Europos strateginę autonomiją - pabrėždamas, jog tai galioja ir santykiams su JAV, ir su Kinija (tai nėra naujas teiginys nei jam asmeniškai, nei apskritai Prancūzijos lyderiams, sekantiems ‘golistine’ vizija). Jis tai sieja su rizika, jog Europa - būdama dar nepasirengusi - bus įtraukta į konfliktus, kuriuose nenori dalyvauti (ypatingai - dėl Taivano). Juk JAV kertiniai interesai, anot prezidento, yra du: apginti savo nacionalinį interesą; koncentruotis į Kiniją.
• Tokiu būdu Macronas atliepia JAV nuosekliai artikuliuojamą lūkestį, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą. Pvz., naujausia JAV gynybos strategija akcentuoja būtinybę ,atliepti strateginę Kinijos grėsmę ir skirti tam deramus išteklius. Taigi, rašoma dokumente, Europa, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos, turi ženkliai stiprinti karinius konvencinius pajėgumus, kuriuos JAV palaikys turimais įgalintojais (t.y. JAV neišspręs visų Europos problemų).
• Atrodytų, tai nekelia prieštarų: stipresnė Europa būtų naudinga visiems, taigi, atlieptų ir Lietuvos interesą. Juolab, kad Macronas pabrėžė investicijų į gynybos pramonės svarbą, taip pat branduolines grėsmes (paminėdamas Baltarusijoje planuojamą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą).
• Ir visgi retorinis strateginės vizijos akcentavimas sukelia didžiulių kontraversijų - ypač, kai tai daroma po itin šiltai pateikto vizito į autoritarinę šalį.
• Visų pirma, Rusijos brutali agresija prieš Ukrainą kaip reta praktiškai atskleidė Europos priklausomybę nuo JAV. Dar iki visaapimančios invazijos amerikiečiai įspėjo, kad ji artėja; Europos šalyse net kelis mėnesius į tai buvo žvelgiama skeptiškai. Kol JAV ir kelios Europos valstybės pradėjo siųsti ginkluotę Ukrainos gynybai, 2022 m. vasario 9 d. Macronas, po vizito Kremliuje, teigė gavęs Putino patikinimus, jog eskalacijos nebus. Toks ‘čemberlainiškas’ epizodas nedidina tarpusavio pasitikėjimo.
• Karo kontekste Prancūzija taip pat nėra lyderė - jos parama Ukrainai siekia 0.07% BVP (+0.25% ES paramos dalies), ir yra santykinai mažesnė nei, pvz., Baltijos, Šiaurės šalių, taip pat Austrijos (net ir vertinant tai, kad Kylio instituto duomenys gali nebūti visai tikslūs). O juk geriausias būdas įrodyti poreikį kurti strateginę autonomiją būtų Europos šalių lyderiavimas karo Europoje metu.
•Juolab, kad gynybos politikoje reikės ne vieno dešimtmečio politinės valios ir didžiulių investicijų, bandant užlopyti spragas Europos šalių pasirengime gintis. Kol kas tik septynios NATO valstybės (2022 m.) yra pasiekusios bent jau 2 proc. išlaidų gynybai ribą, nors dėl jos susitarta prieš dešimtmetį - ir tai anaiptol nėra panacėja. Todėl JAV karinė parama Ukrainai yra iš esmės nepakeičiama.
• Macronas kelia rimtas dilemas - Europos ir JAV santykių ilgalaikė perspektyva, Europos savarankiškumas gynybos politikoje yra be galo aktualūs. Tai turi pridėtinę vertę, ypač žinant, jog pastaraisiais dešimtmečiais Europos politinė lyderystė stipriai nudreifavo į technokratiškumą.
• Visgi tą darydamas jis viešojoje erdvėje atspindi labiau Prancūzijos siekius, nei Europos konsensusą (kad ir koks jis trapus bebūtų). Belgijos premjeras Paulas Henri Spaakas dar pokaryje pažymėjo, kad Europoje yra dvi valstybių kategorijos: mažos šalys; ir šalys, kurios dar nežino, kad yra mažos. Esamų ES narių BVP (PPP) globaliai per tris pastaruosius dešimtmečius sumažėjo nuo beveik 30 iki 15 proc. Tendencija ateityje nesikeis. Todėl Europos gebėjimai atremti strateginius iššūkius slypi ES ir NATO bendrume“, – rašė politologas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Europa neturi imti pavyzdžio iš JAV ar Kinijos Taivano atžvilgiu, nurodydamas, kad blokas rizikuoja įsivelti įsivelti į ne savo krizes.
Šie jo komentarai kelia Vašingtono nepasitenkinimą ir išryškina Europos Sąjungos nesutarimus dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu, kadangi JAV vis labiau įsitraukia į konfrontaciją su savo artimiausia varžove, o Pekinas vis glaudžiai bendrauja su Rusija.
„Blogiausia manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie JAV ritmo ir Kinijos pernelyg jautrios reakcijos“, – penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine sakė E. Macronas žiniasklaidai, įskaitant prancūzų verslo dienraštį „Les Echos“ ir leidinį „Politico“.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad „turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbame apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, turime Europos strategiją“.
„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką santykių aiškinimąsi“, – pridūrė jis, nurodydamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“.
Pekinas savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija, kurią vieną dieną reikia susigrąžinti, jei reikės – jėga.
Pekinas, supykęs dėl praėjusią savaitę įvykusio Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimo su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy, iškart po E. Macrono išvykimo į Prancūziją pradėjo masines karines pratybas aplink salą, įskaitant imituojamus smūgius Taivano teritorijoje.
