Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:38 | Zelenskis: nuostoliai Donbase, deja, yra skaudūs
Ukrainos Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Ukrainos pajėgos, gindamos Donbaso regioną nuo Rusijos puolimo, patiria „skaudžių nuostolių“ ir perspėjo, kad Ukrainos sėkmė ar nesėkmė nulems karo eigą, rašo „The Guardian“.
„Įnirtingiausi mūšiai, kaip ir anksčiau, vyksta Severodonecke ir kituose netoliese esančiuose miestuose ir bendruomenėse. Nuostoliai, deja, skaudūs.
Tačiau turime laikytis tvirtai. Labai svarbu išsilaikyti Donbase. Donbasas yra raktas, lemsiantis, kas dominuos ateinančiomis savaitėmis“, – antradienį paskelbtame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Kuo daugiau nuostolių ten patirs priešas, tuo mažiau jėgų turės tęsti savo agresiją“, – pridūrė jis.
Rusijos pajėgos pažengė į priekį Donbase ir kontroliuoja didžiąją dalį Luhansko regiono, o Severodonecke, didžiausiame Luhansko mieste, stumia Ukrainos gynėjus. Severodonecką vis dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Analitikų nuomone, užėmusi Severodonecką ir Lysyčanską, Rusija galėtų nusitaikyti į toliau į vakarus esantį Slovjanską.
Mūšiai taip pat vyksta netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo ir Chersono pietuose, sakė V. Zelenskis. Charkivo srityje, anot jo, patirta daugiau „skausmingų“ nuostolių.
„Ten tebesitęsia mūšiai, ir mes turime toliau atkakliai kovoti, kad Charkivo regione būtų užtikrintas visiškas saugumas.
Toliau spaudžiame priešą pietuose. Pagrindinis mūsų tikslas – išlaisvinti Chersoną“, – teigė jis.
Donecko ir Luhansko regionus dar nuo 2014-ųjų daugiausiai kontroliuoja prorusiški separatistai.
23:31 | Sviatohirsko meras perėjo į rusų pusę
Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad Sviatohirsko meras Volodymyras Bandura tiriamas dėl įtarimų valstybės išdavyste, įvykdyta karo padėties metu, rašo CNN.
Prokuratūra antradienį pranešė, kad meras įtariamas perėjęs į priešo pusę ir žiniasklaidoje paskleidęs „kreipimąsi, kuriame jis propagavo Rusijos pasaulio idėjas“.
Rusijos pajėgos neseniai užėmė Sviatohirską. CNN dėl komentaro su meru susisiekti nepavyko.
Ukrainos generalinės prokuratūros interneto svetainėje paskelbtame pranešime V. Bandura kaltinamas sutikęs su Rusijos Federacijos pasiūlymu užimti pareigas ir vadovauti laikinai okupuotam Sviatohirskui.
Pirmadienį prorusiškos Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas pranelė, kad V. Bandura prisijungė prie separatistų.
„Mes su juo seniai palaikome ryšį, jis, kaip ir daugelis Sviatohirsko gyventojų, laukė išlaisvinimo ir remia specialiąją karinę operaciją“, – „Telegram“ rašė jis.
23:13 | Arestovyčius įvardijo sėkmingus smūgius rusams
Ukrainos prezidento Volodrymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad antradienis buvo tikra „Ukrainos artilerijos diena“, rašo UNIAN. Anot jo, Ukrainos pajėgos sudavė daug sėkmingų smūgių rusų kariams.
Apie tai O. Arestovyčius antradienį vakare kalbėjo „Feygin live“.
Anot jo, buvo „pataikyta į daugybę taikinių“.
„Šiandien vėl Ukrainos artilerijos diena – pataikyta į daugybę taikinių. Išvardyti šį sąrašą yra nepaprastai sunku. Archangelskoje – pataikyta į „Grad“, netoli Petrovkos pataikyta į įrangą, Blakitnoje – pataikyta į amunicijos sandėlį, taip pat pataikyta į aerodromą, Novodmitrijevkoje – pataikyta, Aleksandrovkoje – pataikyta, Davydov Brod – pataikyta, numuštas sraigtasparnis. Tai tik Chersono regionas. Taip pat Izyumo, Lysičansko, Zaporižios sritis“, – kalbėjo jis.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 32,5 tūkst. karių, 1434 tankų, 3503 šarvuočių, 97 oro gynybos sistemų, 229 daugkartinių raketų paleidimo sistemų, 2473 tankų, 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnių, 588 bepiločių, 13 laivų ir kitos technikos.
22:48 | JT: nuo karo pradžios namus paliko 13 mln. žmonių
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios savo namus paliko daugiau kaip 13 mln. žmonių, rašo BBC.
Beveik penki milijonai išvyko į kaimynines šalis, o aštuoni milijonai žmonių, kaip manoma, buvo perkelti pačioje Ukrainoje.
JT duomenimis, nuo birželio 9-osios visoje Europoje buvo užregistruota daugiau kaip 4,9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugiau kaip 3,2 mln. Pateikė prašymus laikinai apsigyventi šalyse, į kurias nuvyko.
Šimtai tūkstančių ukrainiečių grįžo į savo šalį, ypač į tokius miestus kaip Kyjivas.
Ukrainos pasienio pajėgos teigia, kad per dieną į šalį grįžta apie 30 tūkst. žmonių.
22:24 | Suomių premjerė būgštauja, kad Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO gali įstrigti
Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius.
Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.
Bet kurios naujos NATO narės prisijungimui turi vienabalsiai pritarti visos Aljanso šalys, tačiau Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos priėmimą.
„Manau, kad šiame etape labai svarbu eiti pirmyn. Jeigu neišspręsime šių klausimų iki Madrido, kyla pavojus, kad situacija bus įšaldyta“, – pareiškė S. Marin, kalbėdama apie birželio 28 dieną numatytą NATO viršūnių susitikimą Madride.
„Mes nežinome, kiek tai laiko užtruks, bet gali būti kuriam laikui įšaldyta“, – žurnalistams sakė Švedijoje viešinti premjerė.
Ankara kaltina Šiaurės valstybes, ypač Stokholmą, suteikus prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
S. Marin pabrėžė, kad Suomija ir Švedija rimtai žiūri į Turkijai susirūpinimą keliančias problemas ir nori jas spręsti, o „jeigu yra kokių nors nesusipratimų – juos ištaisyti“.
Ji taip pat pažymėjo, kad Turkija anksčiau sakė, jog abi šalys bus laukiamos NATO, tačiau Ankara pakeitė savo poziciją šalims pateikus narystės paraiškas.
„Žinoma, mes labai rimtai žiūrime į visus klausimus ir vedame derybas, bet aš taip pat manau, kad ir Turkija yra atsakinga už tai, kad būtų bandoma rasti sprendimus šiame etape“, – per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Šiaurės šalių sakė S. Marin.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį lankydamasis Švedijoje pareiškė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba kartu su Stokholmu ir Ankara, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai nerimą keliančius klausimus.
Anksčiau J. Stoltenbergas yra sakęs, kad Švedija ir Suomija bus sutiktos Aljanse „išskėstomis rankomis“, taip pat išreiškęs viltį, kad nesutarimus su Turkija pavyks išspręsti iki NATO viršūnių susitikimo Madride.
Tačiau sekmadienį viešėdamas Suomijoje jis leido suprasti, kad ginčas gali užsitęsti.
„Madrido viršūnių susitikimas niekada nebuvo paskutinis terminas“, – sakė NATO vadovas.
21:46 | JAV siųs Ukrainai daugiau daugkartinių raketų paleidimo sistemų
JAV atsiųs Ukrainai daugiau daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Apie tai pranešė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kohlas, rašo „The Washington Post“.
„Ketiname suteikti ukrainiečiams tai, ko jiems reikia, kad jie galėtų siekti tikslų Ukrainoje“, –cituojamas C. Kohlas.
Birželio 15 d. Briuselyje įvyks trečiasis Paramos Ukrainai kontaktinės grupės posėdis. Jam asmeniškai pirmininkaus Pentagono vadovas Lloydas Austinas.
Pastaruoju metu Ukrainos pareigūnai vis dažniau reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Vakarų šalys vėluoja tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
21:23 | Rusija pratęsė JAV krepšinio žvaigždės B. Griner areštą
Rusijos teismas antradienį iki liepos pradžios pratęsė JAV krepšinio žvaigždės Brittney Griner areštą.
Dukart olimpinio aukso laimėtoja ir moterų krepšinio lygos WNBA čempionė B. Griner buvo sulaikyta vasario 17 dieną Maskvos oro uoste. Ji kaltinama savo bagaže gabenusi elektroninių cigarečių kapsulių su kanapių aliejumi.
Sulaikyta B. Griner iš karto buvo uždaryta į areštinę. Jai gresia iki 10 metų įkalinimo.
B. Griner buvo sulaikyta kelios dienos prieš tai, kai Rusija nepaisydama JAV įspėjimų įsiveržė į Ukrainą. Vakarų galios dėl šios invazijos įvedė griežtų sankcijų Rusijai ir ėmė siųsti karinę pagalbą Kyjivui.
Maskvos priemiesčio Chimkų teismas pratęsė B. Griner areštą iki liepos 2 dienos, Rusijos žurnalistus informavo teismo atstovas.
Vašingtonas sako, kad Rusija „neteisėtai sulaikė“ 31-erių krepšininkę, ir paskelbė, kad jos atvejis perduotas Vašingtono specialiajam pasiuntiniui, atsakingam už įkaitų reikalus.
WNBA pareiškė, kad stengiasi sugrąžinti B. Griner namo.
B. Griner laikoma viena geriausių moterų krepšinio žaidėjų. Prieš JAV sezoną ji žaidė klube Rusijoje – tai įprastas dalykas amerikiečių žvaigždėms, siekiančioms papildomų pajamų.
21:00 | Gynybos ministerija: Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų žadėtų ginklų
Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja.
„Iš to, ko sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – per televiziją sakė Hana Maliar, teigdama, kad Vakarai turėtų paspartinti tiekimo grafiką.
„Kad ir kaip Ukraina stengtųsi, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos mes negalėsime laimėti šio karo“, – pabrėžė ji.
Turėtų būti nustatyti „aiškūs terminai“, nes kiekvienas vėlavimas Ukrainai brangiai kainuoja ir kelia pavojų, kad dar daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas, sakė H. Maliar.
„Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną, kai vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – aiškino ji.
„Negalime labai ilgai laukti, nes situacija labai sudėtinga“, – pridūrė H. Maliar, turėdama omenyje Rusijos progresą Donbase, kur Maskvos pajėgos nori užimti visą Luhansko regioną.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į Vakarus, prašydamas sunkiosios ginkluotės, ir kritikavo kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, pasak jo, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.
„Esu dėkingas už tai, kas atkeliauja, bet jie (ginklai) turi atvykti greičiau“, – sakė jis Danijos žurnalistams per internetinę spaudos konferenciją.
Pasak prezidento, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina. Kyjivas neturi pakankamai „tolimojo nuotolio ginklų“ ir „šarvuočių, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis.
Greitis, kuriuo Ukraina sugeba susigrąžinti Rusijos užimtas teritorijas, „iš tikrųjų priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“, pabrėžė V. Zelenskis.
„Jei nebus paspartintas ginklų tiekimas, bus sąstingis... žmonės ir toliau žus. Jei mums bus suteikta ginklų, judėsime į priekį“, – pridūrė jis.
20:35 | Ukraina bando toliau evakuoti Severodonecko gyventojus
Nepaisant to, kad pirmadienį buvo sugriauti visi tiltai į apgultą miestą, Ukrainos valdžios institucijos vis dar bando visais įmanomais būdais evakuoti civilius gyventojus, rašo „Sky news“.
Šiuo metu, kaip skelbia vietos valdžia, Rusija dar nėra užėmusi viso Severodonecko. Apie penktadalį miesto teritorijos vis dar kontroliuoja Ukraina.
„Rusijos kariai bando šturmuoti miestą, bet kariuomenė laikosi tvirtai“, – cituojamas Severodonecko meras Oleksandras Striukas.
Anot jo, padėtis mieste yra labai sudėtinga, tačiau gyventojų evakuacija vykdoma „kiekvieną minutę, kai nurimstama ir yra galimybė transportuoti“.
„Naudojamasi visomis įmanomomis galimybėmis“, – sakė jis.
Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad žmonėms darosi vis sunkiau išbūti slėptuvėse, todėl jie sutinka evakuotis.
„Apšaudymas toks stiprus, kad žmonės nebegali ištverti slėptuvėse, jų psichologinė būklė yra ant ribos. Pastarosiomis dienomis gyventojai pagaliau pasiruošę išvykti“, – teigė jis.
20:19 | Rusija stiprina pajėgas prie Severodonecko
Rusijos pajėgos pergrupuoja savo karius ir bando stiprinti savo grupuotę netoli Severodonecko, rašo UNIAN. Apie tai antradienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos pajėgos ir toliau Seversko (Rusija) kryptimi minosvaidžiais apšaudo pasienio gyvenvietes. Generalinis štabas praneša, kad rusai toliau apšaudo civilinę infrastruktūrą Černihivo srityje.
Slaviansko kryptimi sistemingas rusų artilerijos apšaudymas užfiksuotas Tetjanivkos, Čepelio, Dolinos, Dubravnojės ir Bohorodičnės vietovėse.
Limano kryptimi priešas aktyvių veiksmų nevykdė, tačiau artilerijos ugnimi apšaudė civilinę infrastruktūrą netoli Seversko.
Severodonecko kryptimi okupantai apšaudė civilinę infrastruktūrą Severodonecko, Lisičansko, Bila Horos, Ustinovkos, Toškovkos ir kitose vietovėse, taip pat iš sraigtasparnių smogė netoli Metelkino.
„Priešas vykdo puolimo veiksmus Severodonecko mieste, kovos tęsiasi. Priešas pergrupuoja karius ir bando sustiprinti grupuotę“, – teigia generalinis štabas.
Bachmuto kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos karius netoli Mykolajivkos, Berestovojės, Vrubivkos, Pokrovskės ir Niujorko gyvenviečių. Be to, priešo karinė aviacija iš oro smogė netoli Belogorovkos.
Tuo pat metu netoli Berestovojės ukrainiečių kariai atrėmė priešo puolimą, padarė priešui nuostolių ir privertė jį pasitraukti į anksčiau užimtas pozicijas.
„Priešas vykdo puolimą netoli Zolotės gyvenvietės, mūšiai tęsiasi“, – teigiama pranešime.
Avdijivkos, Kurachivkos, Novopavlovkos ir Zaporižės kryptimis aktyvių kovinių veiksmų Rusija nevykdė. Okupantai apšaudė civilinę infrastruktūrą netoli Avdijivkos, Marinkos ir Hulaypilio. Rusai vykdė puolimus netoli Sribnės ir Maljė Ščerbakio kaimų, taip pat atliko žvalgybinį mūšį netoli Pavlovkos.
19:55 | Zelenskis apie derybas su Putinu: asmeniškai esu pasirengęs, jei Rusija nutrauks karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už savo kariuomenės veiksmus Ukrainoje, rašo UNIAN. V. Zelenskis teigė esąs pasiruošęs deryboms, tačiau su sąlyga, jei Rusija nutrauks karą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo komentuodamas Danijos žiniasklaidos atstovams.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tik V. Putinas sprendžia, ar Rusijos kariuomenė sustos, ar ne.
„Jei Rusija nori užbaigti karą – nes taip sakoma žiniasklaidoje – ji turi sėsti prie derybų stalo. Derybos dėl Ukrainos be Ukrainos neįmanomos. Taigi šios derybos turi būti tiesioginės.
Galime kalbėtis su tarpininkais, galime kalbėtis be tarpininkų – man tai nerūpi. Jei Rusijos Federacija yra pasirengusi nutraukti karą ir palikti mūsų teritoriją, aš asmeniškai bet kuriuo metu esu pasirengęs tokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad reikia išnaudoti visas galimybes užbaigti karą, kad ir kaip sunku tai būtų.
Prezidentas pridūrė, kad reikia išnaudoti visas galimybes užbaigti karą, kad ir kaip tai būtų sunku.
19:26 | JAV pareigūnas: Putinas vis dar nori užvaldyti didžiąją dalį, jei ne visą Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar tikisi užimti didžiąją dalį Ukrainos, nepaisant nesėkmių invazijos pradžioje, teigia JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas.
Anot „Sky news“, pareigūnas mano, kad Rusijos prezidento viltys gerokai skiriasi nuo to, kas laukia realybėje.
„Aš vis dar manau, kad jis turi planų dėl didelės Ukrainos dalies, jei ne visos šalies“, – sako C. Kahlas.
„Tačiau nemanau, kad jis gali pasiekti šiuos tikslus“, – pridūrė jis.
„Jie gali pasiekti taktinių laimėjimų vienur ar kitur. Ukrainiečiai laikosi. Nemanau, kad rusai pajėgūs pasiekti tuos grandiozinius tikslus“, – teigė pareigūnas.
18:59 | Zelenskis atsakė, ar taika tarp Ukrainos ir Rusijos yra galima
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ar ateityje ilgalaikė taika su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo Danijos žiniasklaidos atstovams.
„Tai priklauso nuo Rusijos pusės: ar jie mato civilizuotą savo vystymąsi ateityje, ar nori būti tik atskira maža valstybė... be ryšio su atviru pasauliu, laisvu pasauliu. Tai jų sprendimas“, –pažymėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina saugumo požiūriu turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui ar invazijai.
„Todėl mes kursime savo valstybę ir atstatysime saugią mūsų valstybės dalį remdamiesi tokiais principais ir nuostatomis. Būti visada pasirengusiems invazijos iš Rusijos pusės pavojui“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Dar kiek anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo su Rusija, tačiau su sąlyga, jei Rusija išties
Anksčiau prezidentas V. Zelenskis sakė, kad Ukraina pasirengusi sėsti prie derybų stalo su Rusija, tačiau su sąlyga, kad priešininkė tikrai nori nutraukti karą.
18:30 | Rusija uždraudė atvykti dešimtims britų žurnalistų
Rusija uždraudė į šalį atvykti dešimtims britų žurnalistų ir gynybos pramonės atstovų, praneša „Sky news“.
Tarp tų, kuriems asmeniškai uždrausta įvažiuoti, yra žurnalistai iš šių žiniasklaidos organizacijų: „Sky News“, „BBC News“, „The Guardian“ ir „The Times“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad draudimas buvo atsakas į Vakarų sankcijas ir spaudimą jos valstybinėms žiniasklaidos priemonėms užsienyje.
Rusija taip pat teigia, kad žurnalistai iš minėtų priemonių neva dalyvavo „sąmoningai skleidžiant melagingą ir vienpusišką informaciją apie Rusiją ir įvykius Ukrainoje bei Donbase“.
Rusija savo karo Ukrainoje nesutinka vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios sako, kad tai yra „specialioji operacija“. Rusija į Ukrainą įsiveržė dar vasario pabaigoje.
18:07 | „Gazprom“ skelbia mažinanti dujų srautą Vokietijai
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad nori apriboti dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu į Vokietiją iki 100 mln. kubinių metrų per dieną. Paprastai dujotiekiu galima transportuoti 167 mln. kubinių metrų dujų, rašo „Sky news“.
Pranešime „Gazprom“ pridūrė, kad taip atsitiko „dėl to, kad Vokietijos „Siemens“ grupė vėluoja grąžinti dujų kompresorių blokus iš remonto“ ir dėl „techninių variklių gedimų“.
Rusijos dujų tiekimas į Europą sumažėjo įsigaliojus Europos sankcijoms Maskvai dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.
Vokietijai „Nord Stream 1“ yra pagrindinis rusiškų dujų tiekimo vamzdynas. Vokietijos ekonomikos ministerija teigė, kad tiekimo saugumas „šiuo metu ir toliau užtikrinamas“.
„Stebime situaciją ir nagrinėjame faktus“, – cituojama Vokietijos ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerijos atstovė spaudai.
17:37 | Ar humanitarinis koridorius iš Severodonecko suveiks?
Rusija kiek anksčiau antradienį paragino Ukrainos gynėjus Severodonecko chemijos gamykloje „Azot“ sudėti ginklus ir palikti gamyklą. Rusija taip pat paskelbė trečiadienį ryte atidarysianti humanitarinį koridorių iš Severodonecko.
Vis dėlto, kaip rašo BBC, šiame kare humanitarinių koridorių pažadai dažnai žlunga – Rusija ne kartą apšaudė humanitarinius koridorius.
Pirmą kartą nuo karo pradžios kalbama apie humanitarinio koridoriaus atidarymą iš Severodonecko. Skaičiuojama, kad „Azot“ yra įstrigę šimtai civilių gyventojų ir Ukrainos gynėjų.
Pirmadienį vietos valdžia pranešė, kad visi trys tiltai į Severodonecką buvo sugriauti, išėjus iš miesto galima patekti tik į okupuotą teritoriją.
„Tam, kad bet koks humanitarinis koridorius veiktų, reikia abiejų pusių pasitikėjimo. Severodonecke jo trūksta“, – rašo BBC žurnalistas Joe Inwood.
17:18 | Ukraina prognozuoja ketvirtadaliu mažesnį grūdų derlių
Ukraina šiais metais turėtų prikulti 48-50 mln. tonų grūdų – ketvirtadaliu mažiau nei pernai, pareiškė agrarinės politikos ir maisto viceministras Tarasas Vysockis.
„Grūdų derlius gali siekti maždaug 48-50 mln. tonų. Žinoma, tai mažiau nei ankstesniaisiais metais, kai buvome įpratę prie 60-75-85 mln. tonų, tačiau jei pažvelgtume į dešimties metų istoriją, kai būdavo 40-45 mln. tonų, dabartinės padėties kritine nepavadinsi", – pabrėžė jis.
Anot T. Vysockio, kviečių derlius šiemet gali siekti 18-20 mln. tonų, kukurūzų – apytikriai 24 mln. tonų, miežių – 5 mln. tonų, saulėgrąžų – maždaug 10 mln. tonų, sojų pupelių – 2,5-2,8 mln. tonų, rapsų – apie 2,5 mln. tonų.
Viceministro žodžiais, bendras aliejinių augalų sėklų derlius gali siekti 15-15,3 mln. tonų, ir būtų šeštadaliu kuklesnis nei pernai.
Ukrainos grūdų asociacija šio mėnesio pradžioje pagerino šių metų grūdų ir aliejinių sėklų derliaus šalyje prognozę nuo 63 mln. tonų iki 66,5 mln. tonų. Anot jos ekspertų, kviečių derlius gali sudaryti 19,2 mln. tonų, kukurūzų – 26,1 mln. tonų, miežių – 6,6 mln. tonų, saulėgrąžų – 9 mln. tonų, sojų pupelių – 2,1 mln. tonų, rapsų – 1,5 mln. tonų.
16:51 | Schwarzeneggeris apie karą Ukrainoje: mūsų rankos kruvinos
Buvęs aktorius ir Kalifornijos gubernatorius A. Schwarzeneggeris kritikavo Vakarų elgesį Ukrainos atžvilgiu. Jo teigimu, kol Rusija bombarduoja Ukrainą, Vakarų šalys pumpuoja karo mašinai pinigus.
„1300 raketų, kurias Rusija paleido per pirmuosius 2 karo mėnesius, kainavo 7,7 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį Europa sumokėjo Rusijai 44 mlrd. eurų už kurą <...> Mūsų rankos sukruvintos, nes mes finansuojame karą“, – pareiškė Arnoldas Schwarzeneggeris klimato kaitos konferencijos Austrijoje metu.
Jo teigimu, „mes turime padaryti viską, kad atsisakytume mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro“.
16:35 | Daugiau detalių apie smūgį Lvive
Antradienį Lvive ir Ternopilyje nugriaudėjus sprogimams, pateikiama daugiau informacijos apie aukas. Kaip praneša „Ukrinform“, Lvive buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant vaiką.
Pranešama, kad jie buvo sužeisti dėl virš Zoloteživo numuštos rusų raketos, žmonių būklė vertinama kaip lengva arba vidutinio sunkumo.
Kiek anksčiau pirmadienį Lvive ir Ternopilyje nugriaudėjo sprogimai, žmonės buvo paraginti likti slėptuvėse.
16:11 | Rusija siūlo „Azot“ pasislėpusiems kovotojams pasiduoti
„Azot“ chemijos gamykloje pasislėpusiems Ukrainos kovotojams trečiadienį bus pasiūlyta galimybė pasiduoti, pareiškė Rusijos gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Rusija ragina Severodonecko kovotojus pasiduoti taip, kaip anksčiau pasidavė Mariupolio gynėjai.
Ukraina skelbė nurodžiusi Mariupolio gynėjams saugoti gyvybes ir palikti gamyklą. Mariupolio gynėjai buvo išvežti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Minėta chemijos gamykla yra Severodonecko mieste. Skaičiuojama, kad šioje gamykloje šiuo metu slepiasi apie 500 civilių.
Rusijos pajėgos, bandydamos užimti miestą smogė ne tik jo infrastruktūrai, bet ir gamyklai.
Jei Severodoneckas atitektų Rusijai, tik vienas Luhansko srities miestas – Lysychanskas – tebebūtų kontroliuojamas Ukrainos.
Rusija pareiškė, kad trečiadienį nuo 5 val. ryto atidarys humanitarinį koridorių, kad civiliai gyventojai galėtų palikti „Azot“ gamyklą, ir tuo pat metu paragino kovotojus „nutraukti beprasmį pasipriešinimą ir sudėti ginklus“. Kaip matyti iš šio karo patirties, rusų pažadai apie humanitarinius koridorius dažnai nebūna ištęsimi – humanitariniai koridoriai ne kartą buvo apšaudyti.
Rusijos gynybos ministerija taip pat apkaltino karius besinaudojant civiliais gyventojais kaip gyvaisiais skydais.
Rusija skelbia informavusi Kyjivą apie pasiūlymą ir paraginusi valios institucijas duoti įsakymą kovotojams pasiduoti.
15:56 | Putinas gailisi pirmiau neužpuolęs Baltijos šalių, skelbiama „General SVR“
Tariamai šaltinių Kremliuje turintis naujienų kanalas „General SVR“ skelbia, kad V. Putinas norėjo pirmiau užpulti Baltijos šalis, tačiau vėliau pasirinko Ukrainą ir dabar jau gailisi.
Kremliaus vidaus naujienas ir gandus skelbiantis „General SVR“ pranešė, kad V. Putinas neseniai buvo susitikęs su karine vadovybe. Teigiama, kad Rusijos prezidentas neseniai gavo ekspertų ataskaitoje, kurioje perspėjama dėl galimo pasienio su Ukraina regionų „atskilimo“ nuo Rusijos ir būtinybės ten įvesti karo padėtį bei visuotinę mobilizaciją. „General SVR“ rašoma, kad generolai atmetė tokią galimybę ir garantavo „savo galvomis“, kad taip nenutiks.
Tariamai vėliau V. Putinas vaizdo konferencijoje pasiliko tik su keliais aukščiausio lygio šalies saugumo ir kariuomenės atstovais: Saugumo Tarybos sekretoriumi Patruševu, FSB ir SVR vadovais Bortnikovu bei Naryškinu ir dar dviem nenurodytais asmenimis.
Pokalbio metu buvo aptariami einamieji reikalai fronte Ukrainoje. „Putinas faktiškai pripažino klaidą – pasirinkus savo pirmuoju tikslu užgrobti Ukrainą. Putinas pareiškė įsitikinimą, kad pirmiau surengus spec. operaciją Baltijos šalyse, rezultatas būtų „praktiškai garantuotas“. Pokalbio dalyviai palaikė prezidento samprotavimus, o po to Putinas pasakė, kad būtent Baltijos šalys, jo manymu, turėtų būti kitas taikinys, tik spec. operacija turi būti parengta ir atlikta „visiškai kitame lygyje“, – rašoma „General SVR“.
15:25 | Zelenskis iš Scholzo reikalauja tikros paramos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą parodyti aiškią paramą Ukrainai. Pirmadienio vakarą interviu Vokietijos transliuotojui ZDF Zelenskis sakė, kad Vokietija neturėtų bandyti subalansuoti savo interesų tarp Ukrainos ir santykių su Rusija.
„Mums iš kanclerio Scholzo reikia tikrumo, kad Vokietija remia Ukrainą, – sakė jis. – Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: tarp Ukrainos ir santykių su Rusija negali būti kompromiso“.
14:51 | Sprogimai dviejuose miestuose
„Lvivo srities gyventojai, oro gynyba veikia. Būkite slėptuvėse. Pavojaus signalas vis dar tęsiasi“, – antradienį pranešė Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksimas Kozickis, skelbia UNIAN.
Vėliau jis pažymėjo, kad oro gynybos pajėgos numušė raketą virš Zoločevo.
„Dėl raketos kritimo buvo apgadintas civilinės infrastruktūros objektas. Informacija apie aukas tikslinama“, – pranešė M. Kozickis.
Tuo pačiu metu Ternopilio regioninės karinės administracijos pirmininkas Volodymyras Trušas per „Telegram“ atkakliai prašė piliečių likti slėptuvėse.
„Mes nepanikuojame, nekomentuojame. Oficiali informacija yra tik mano kanaluose ir karinėje administracijoje. Apie viską pranešime vėliau, slėpkitės“, – pabrėžė jis.
Anot jo, Ternopilio regione veikia oro gynyba. Gyventojai buvo raginami nefotografuoti ir nekomentuoti sprogimų.
14:41 | Popiežius: karas Ukrainoje galėjo būti kažkiek išprovokuotas
Popiežius Pranciškus pareiškė, kad karas galėjo būti „kažkiek išprovokuotas ar nebuvo imtasi kažko jam išvengti“.
„Tai, ką matome, yra žiaurumas ir brutalumas, kuriuo šiame kare yra persismelkę kariai, dažniausiai samdiniai, kuriuos naudoja rusai, – sakė pontifikas gegužės 19 dieną pokalbyje su Jėzaus draugijos kultūros leidinių direktoriais. – Rusai „renkasi siųsti į priekį čečėnus, sirus, samdinius“.
„Tačiau kyla pavojus, kad mes matome tik tai, kas yra siaubinga, ir nematome visos dramos, kuri vyksta už šio karo, kuris galbūt buvo kažkaip arba išprovokuotas, arba tam nebuvo užkirstas kelias. Ir aš reiškiu susidomėjimą ginklų prekyba ir bandymais. Tai yra labai liūdna, bet iš esmės šis dalykas ir yra ant kortos“, – sakė jis.
„La Stampa“ cituojamas popiežius pareiškė, kad nejaučia simpatijų V. Putinui, „bet yra prieš skirtumo tarp gėrio ir blogio problematikos kompleksiškumo redukavimą, negalvojant apie priežastis ir interesus, kurios yra labai komplikuotos“.
Matydami rusų karių nuožmumą ir žiaurumą mes neturime pamiršti problemų, norėdami pabandyti jas išspręsti“, – CNN cituojamas jis.
Popiežius Pranciškus pareiškė, kad prieš Rusijai užpuolant Ukrainą jis susitiko su neįvardintos šalies vadovu, kuris „buvo labai sunerimęs dėl NATO plėtros“.
„Aš paklausiau jo kodėl ir jis atsakė: „Jie žvangina prie Rusijos durų. Ir jie nesupranta, kad Rusija yra imperinė (valstybė) ir neleis jokioms užsienio jėgoms mesti jiems iššūkį, – pasakojo popiežius, pridūręs, kad pašnekovas jį perspėjo dėl „situacijos, kuri gali baigtis karu“.
14:25 | Ukraina per apsikeitimą su Maskva susigrąžino 64 „Azovstal“ gynėjų kūnus
Kyjivas antradienį pranešė, kad atgavo 64 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinio Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kūnus, grąžinęs Rusijai žuvusių jos karių palaikus.
„Ukraina atgavo 64 „Azovstal“ gynėjų didvyrių kūnus, kad oriai juos palaidotų“, – išplatintame pranešime nurodė Ukrainos reintegracijos ministerija, atsakinga už rusų pajėgų okupuotas teritorijas.
Gamykla „Azovstal“, paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas Mariupolyje, buvo užimta rusų pajėgų gegužės pabaigoje, po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties.
14:01 | Ukraina: Rusijos pajėgų puolamas Sjevjerodoneckas nėra atkirstas
Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad buvo sugriautas trečias į Sjevjerodonecką vedantis tiltas, bet pabrėžė, kad šis rytinis miestas, kurį jau kelias savaites įnirtingai puola rusų pajėgos, nėra atkirstas.
Sjevjerodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas nurodė, kad „per įnirtingą apšaudymą buvo sugriautas tiltas“ per Doneco upę, jungiantis miestą su Kyjivo kontroliuojamu Lysyčansku.
„Tačiau miestas nėra izoliuotas“, – Ukrainos televizijai sakė O. Striukas.
Pasak jo, Ukrainos kariai „toliau atkakliai gina miestą“ per nesiliaujančias kautynes, o padėtis vietoje „keičiasi kas valandą“.
13:19 | Peskovas pripažino – Rusija atsidūrė sunkioje padėtyje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Rusija dabar yra sunkioje padėtyje, turint omenyje, kad rezervinių valiutų vaidmuo neišvengiamai silpsta.
Apie tai D. Peskovas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo išvakarėse.
„Situacija nėra lengva, ją greičiau galima apibūdinti kaip sunkią, kalbant apie šį precedento neturintį ekonominį karą. Tačiau yra prošvaistė – ši situacija verčia mus ir mums draugiškas šalis ieškoti naujų sąveikos būdų ir mechanizmų, naujų finansinių tarpusavio atsiskaitymo būdų“, – kabėjo D. Peskovas.
Sakydamas „ekonominį karą“, D. Peskovas omenyje turi Vakarų šalių Rusijai paskelbtas sankcijas už tai, kad ši vasario 24-ąją įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą ir ten per tris mėnesius besitęsiantį karą pražudė dešimtis tūkstančių civilių gyventojų.
12:47 | Kyjivas: dėl karo Ukraina neteko 25 proc. dirbamos žemės
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla.
„Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.
12:23 | Lenkija nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios priėmė per 4 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.
„Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.
Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.
Tuo metu iš Lenkijos į Ukrainą nuo vasario 24-osios išvyko apie 2 mln. žmonių, nurodė sienos apsaugos tarnyba.
Sekmadienį į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 26,7 tūkst. žmonių.
12:09 | „Mes tik pradėjome nuo Lietuvos“ – Rusijos deputatas prakalbo apie kitų šalių nepriklausomybių naikinimą
Rusijos Dūmo deputatas Jevgenijus Fiodorovas propagandiniam Rusijos leidiniui „Sputnik Latvija“ pareiškė, kad jo pasiūlymas atšaukti sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės neturėtų apsiriboti tik Lietuva.
„Mes čia tik pradėjome nuo Lietuvos. Ir suprantama, kodėl – Lietuva yra pavojingesnė Rusijos Federacijai dėl situacijos, susijusios su Kaliningrado sritimi, ir konfrontacijoje su NATO ir JAV. Todėl dabar Lietuva yra svarbesnė, tačiau tai nereiškia, kad ties tuo ir sustosime“, – propagandiniam leidiniui aiškino valdančiųjų partijos „Vieningoji Rusija“ narys.
„Yra nemažai argumentų, dėl kurių Lietuva turėtų būti pirma šiame sąraše. O kai bus sukurtas mechanizmas, mes jį atidirbsime kitose NATO teritorijose, – tęsė jis. – Ir ne tik NATO. Ukraina, pavyzdžiui, taip pat nelegaliai pasitraukė iš SSRS“.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma panaikinti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo.
11:39 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 32 500 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnius, 1434 tankus, 3503 šarvuočius, 721 artilerijos pabūklą, 229 raketų sistemas, 13 laivų, 2473 mašinas, 76 kuro cisternas, 588 bepiločius orlaivius, 97 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 54 specialiosios įrangos vienetus.
10:57 | ES nemato maisto trūkumo grėsmės dėl karo Ukrainoje
Eurokomisaras žemės ūkio klausimais Januszas Wojciechowskis pasakė, kad ES neįžvelgiama maisto produktų saugumo grėsmės dėl įvykių Ukrainoje.
„Importas iš Ukrainos vis dar yra netgi didesnis negu ankstesniais metais“, – pažymėjo jis.
10:21 | Charkive žuvo jauna motina, jos kūdikis sužeistas
Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Synehubovas „Telegram“ pranešė, kad Charkive per apšaudymą žuvo jauna motina ir dar penki žmonės buvo sužeisti.
„Dėl apšaudymo Žukovskio kaime buvo sužeistas 1 civilis. Rajone buvo apgadinti privatūs namai, ūkiniai pastatai, sandėliai, kilo miškų gaisrai. Pečenege buvo sužeistas 3 mėnesių kūdikis, deja, jo 35 metų amžiaus motina žuvo. Zagorodnos kaime sužeistas 1 žmogus. Iš viso regione žuvo 1 žmogus, sužeisti 5, iš jų 3 vaikai“, – sakė jis.
09:58 | Įžvelgia artėjant naują karo etapą
Kaip teigia Ukrainos Razumkovo centro tarptautinių projektų koordinatorius, karo ekspertas Oleksijus Melnyko, Rusijos karinės pajėgos gali visiškai prarasti savo puolimo potencialą, kai Ukrainos pajėgos gaus visą žadėtą karinę pagalbą iš sąjungininkų.
„Gana dažnai kalbama apie karo lūžius – kai pasikeitus situacijai jėgų pusiausvyroje kiekviena šalis priverčia kitą peržiūrėti savo planus. Per pastaruosius tris mėnesius galima pastebėti keletą lūžių. Visų pirma, pirmos dienos kai žlugo Rusijos mėginimas įvykdyti žaibišką puolimą.
Tuomet buvo Rusijos kariuomenės išvedimas iš Kyjivo ir Černihivo sričių. Galima sakyti, kad ateina naujas karo etapas, arba kitas lūžis. Jis bus susijęs su tuo, kad sunkiajai artilerijai patekus į Ukrainą, Ukrainai ruošiant rezervą, gali vėl išsilyginti jėgos, o tada ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis pranašumas būtų Ukrainos pusėje“, – UNIAN sakė O. Melnyko.
Ekspertas pažymėjo, kad tai supratę rusų kariai jau ruošiasi ne puolimui, o gynybai.
„Manau, kad rusai, bent jau kariniu lygmeniu, puikiai supranta, kad kažkada jie visiškai praras puolimo potencialo galimybę. Todėl Rusijos kariuomenė tam tikrose fronto atkarpose stato gynybinius įtvirtinimus. Jie nėra statomi, jei atakuojanti pusė yra tikra, kad puls, o ne ginsis“, – pridūrė O. Melnyko.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijai baigiasi didelio tikslumo raketos, tačiau esant dabartiniams tempams, ji gali kariauti prieš Ukrainą dar metus.
09:31 | Severodonecke padėtis itin sunki, rusų pajėgos griauna daugiaaukščius pastatus ir gamyklą „Azot“
Tai pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus. Miesto šturmas tęsiasi kelias dienas iš eilės. Artilerija rusų pajėgos iki žemės sulygina daugiaaukščius pastatus ir pramoninius objektus.
Buvo užfiksuotas dar vienas tikslingas smūgis Severodonecko gamyklose „Azot“ ir „Stiklo pluoštas“, sugriautas tiltas, regioninės Valstybinės pagalbos tarnybos patalpos.
08:40 | Pentagonas: JAV pasiruošusi patenkinti visus Ukrainos ginklų poreikius
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės yra pasirengusios patenkinti visus Ukrainos ginklų poreikius, kad atremtų Rusijos invaziją, vizito Tailande metu pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, praneša Pentagono spaudos tarnyba.
Žurnalistas paklausė L. Austino, ar JAV ir sąjungininkų tikslas vis dar yra Ukrainos pergalė kare ir Rusijos susilpnėjimas. Jis pridūrė ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Mychailo Podolyako pareiškimą apie Ukrainos ginkluotės poreikį – apie 1000 haubicų ir 300 raketų sistemų.
„JAV yra pasirengusios suteikti viską ir padėti Ukrainai pasiekti pergalės... Mes taip pat turime partnerių iš viso pasaulio, kurie yra pasirengę tikrai padėti Ukrainai. Jūs žinote, kad mes parūpinome nemažą kiekį haubicų ir didelį kiekį amunicijos kartu su daugybe kitų dalykų. Kitos šalys taip pat padeda“, – atsakė Pentagono vadovas.
08:22 | Scholzas žada daugiau ginklų Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Berlynas ketina išplėsti savo karinę pagalbą Ukrainai ir tiekti papildomų ginklų.
„Šiuo kritiniu etapu labai plečiame savo paramą: aprūpinsime Ukraina, be kita ko, modernia priešlėktuvine sistema ir artilerijos aptikimo radaru“, – birželio 13 d. Berlyne žurnalistams sakė Scholzas.
08:03 | Zelenskis prašo Vakarų atsiųsti ginklų, Rusijos pajėgoms apgulus Severodonecką
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį aistringai paragino sąjungininkus Vakaruose perduoti jo šaliai daugiau ginkluotės ir padėti nutraukti „siaubingą“ kraujo praliejimą, Severodonecką apgulusioms Rusijos pajėgoms sugriovus visus tiltus, vedančius į šį rytinį pramoninį miestą.
Jau ne vieną savaitę bombarduojami Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestai yra paskutiniai ukrainiečių pasipriešinimo židiniai rytinėje Luhansko srityje.
V. Zelenskis pirmadienį pareiškė neabejojantis, kad ukrainiečiams pavyks susigrąžinti prarastas teritorijas, taip pat paragino šalies sąjungininkus atsiųsti daugiau ginkluotės.
„Mums tiesiog reikia pakankamai ginklų, kad visa tai užtikrintume. Mūsų partneriai jų turi“, – teigė valstybės vadovas.
07:35 | „Politico“: Europos Komisija uždegs žalią šviesą Ukrainos kandidatūrai į ES
„Politico“, remdamasis pareigūnais, turinčiais tokią informaciją, sakė, kad Europos Komisija rekomenduos Ukrainai suteikti oficialios ES kandidatės statusą po diskusijų, kurios vyko birželio 13 d.
07:03 | Rusijos karinės pajėgos atstūmė Ukrainos gynėjus iš Severodonecko centro, praneša JAV Karo studijų institutas (ISW)
Tuo pat metu Rusijos pajėgos vykdo puolamąsias operacijas keliomis kryptimis, tačiau nesėkmingai. Visų pirma, rusų pajėgoms nepavyko nutraukti Ukrainos antžeminių ryšių linijų Popasnos ir Bachmuto srityse.
Puolimas į pietryčius nuo Iziumo ir į šiaurę nuo Slovjansko taip pat neatnešė sėkmės Rusijai. ISW pažymi, kad Rusijos Federacija greičiausiai sudarys sąlygas Siversko puolimui ir šiaurės vakarų Ukrainos antžeminėms linijoms iki Lysyčansko.
Rusijos Federacija taip pat vykdo puolimą į šiaurės rytus nuo Charkivo.
06:33 | Bauginanti mūšio kaina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie mūšį dėl Severodonecko – strategiškai svarbaus miesto Rytų Ukrainoje, – sakė kad šio mūšio kaina yra bauginanti.
„Žmogiškoji šio mūšio kaina mums yra labai didelė. Tai tiesiog baugina“, – savo kasdieniame kreipimesi į Ukrainos žmones sakė V. Zelenskis.
Visi trys tiltai, vedantys į miestą, buvo sugriauti, anksčiau šį vakarą pranešė regiono gubernatorius. Savo ruožtu Ukrainos kariai, likę mieste, turi „pasiduoti arba mirti“, pareiškė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas.
06:10 | Zelenskis deryboms iškėlė sąlygą
Ukraina pasirengusi sėsti prie derybų stalo su Rusija, tačiau su sąlyga, kad priešas tikrai nori baigti karą interviu ZDF pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Neturime laiko pokalbiams, kurie neveikia. Mes tiksliai žinome, ką darome. Pabrėžiu, kad neabejojame ir esame pasirengę kalbėti tik tuo atveju, jei kita pusė yra pasirengusi baigti karą“, – sakė valstybės vadovas.
Anksčiau prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podolyakas pažymėjo, kad Ukraina ir Rusijos Federacija tikrai sės prie derybų stalo, bet ne šiandien ir ne Rusijos Federacijos sąlygomis. Jis pažymėjo, kad Rusija šiuo metu propaguoja poziciją dėl derybų būtinybės, nes visus išteklius yra sukaupusi Rytų Ukrainoje, kur dabar vyksta labai intensyvūs karo veiksmai.
„Jie turi tam tikrą iliuziją, kad tai yra momentas, kai reikia priversti Ukrainą per Europos bendruomenę ir elitą, kad šiandien sėstume prie derybų stalo, nes jie turi iliuziją, kad yra savo pasirengimo viršūnėje“, – kiek anksčiau sakė M. Podolyakas.
Tuo pačiu JAV kol kas nemato ženklų, kad artimiausiu metu galimos diplomatinės Kyjivo ir Maskvos derybos dėl to, kad Rusija nenori jų vesti geranoriškai.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Per pirmąsias šimtą karo prieš Ukrainą dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
► Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos buvo nustumtos nuo rytinio Sjevjerodonecko miesto centro, kur jau kelias savaites vyksta kovos su Rusija.
► Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.
