Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | Skelbiama, kad Ispanija Ukrainai išsiuntė 6 tankus „Leopard“
Šeši tankai „Leopard 2A4“ iš Ispanijos buvo išgabenti į Ukrainą, rašo „Sky news“.
Vokiečių gamybos tankai ir šarvuoti transporteriai buvo pakrauti į krovininį laivą, kada technika turėtų pasiekti Ukrainą, neaišku.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles anksčiau šį mėnesį sakė, kad Ispanija atsiųs 10 „Leopard“. Skelbiama, kad keturi tankai šiuo metu remontuojami.
23:36 | Reznikovas: Ukraina de facto jau yra NATO saugumo erdvės dalis
Ukraina de facto jau yra NATO saugumo erdvės dalis, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo „The Guardian“.
„Puiki diskusija su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Išreiškiau jam dėkingumą už Aljanso pagalbos Ukrainai koordinavimą.
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse buvo aptarta nemažai konkrečių projektų.
Džiaugiuosi turėdamas žalią šviesą mūsų glaudžiam bendradarbiavimui su NSPA, NATO viešųjų pirkimų agentūra. Tai apims nacionalinių pirkimų apžvalgą ir geriausius patarimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mums reikia sklandžių pirkimų gynybos srityje, kad galėtume laimėti karą ir būti efektyvūs ateityje.
Ukraina pasiekė precedento neturintį sąveikos su NATO lygį. Mes de facto jau esame Aljanso saugumo erdvės dalis. Išreiškiau viltį, kad tai paspartins politinius sprendimus dėl mūsų šalies integracijos į NATO.
23:20 | Milley: rusų disciplina ir moralė Ukrainoje yra labai žema
Rusijos karių Ukrainoje disciplina ir moralė yra labai žema, sako JAV generolas Markas Milley, rašo „Ukrinform“.
„Skirtingai nei Ukrainos pajėgos, kurios yra labai motyvuotos kovoti už savo šalį, laisvę, demokratiją ir gyvenimo būdą, rusams trūksta lyderystės ir valios, jų moralė žema, o drausmė prastėja“, – sako jis.
Anot generolo, Rusija neseniai sugriežtino karo prievolės taisykles, o tai sukėlė dar didesnį chaosą. Kartu Rusijos laikini teritoriniai laimėjimai yra pasiekiami didžiulių nuostolių kaina.
„Be sužeistųjų ir žuvusiųjų, iš šalies pabėgo šimtai tūkstančių rusų. Jie stengiasi išvengti dalyvavimo Putino kare“, – pažymi M. Milley.
Jo vertinimu, Rusija ir toliau nepasiekia savo strateginių tikslų,
„Jiems nepavyko užimti Kyjivo, nuversti Ukrainos vyriausybės ar padalyti NATO. Vietoj to, jie pasiekė priešingai: Kyjivas stovi, Ukrainos žmonės yra drąsūs, o NATO niekada nebuvo stipresnė“, – apibendrina generolas.
22:54 | Latvija Ukrainai siųs visas savo „Stinger“ sistemas
Latvija Ukrainai atiduos visas savo nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“. Tai Ramšteino formato susitikime pareiškė gynybos ministrė Inara Murniece, rašo LSM.lv.
„Latvija atsiliepė į Ukrainos prašymą tiekti oro gynybos sistemas ir nusprendė perduoti Ukrainai visas mūsų turimas oro gynybos sistemas „Stinger“. Darysime viską, kad jas kuo greičiau perduotų. Visi „Stinger“, kuriuos išsiunčiame į frontą Ukrainoje yra ne tik už Ukrainos laisvę, bet ir už Latvijos saugumą“, – cituojama ji.
Kartu ministrė patikino, kad pati Latvija neliks neapsaugota, nes jos kariuomenėje liks modernesnės Švedijoje pagamintos RBS 70 sistemos.
22:33 | Prigožinas skelbia, kad Peskovo sūnus buvo jo samdinys
Privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnus esą buvo „Wagner“ samdinys, rašo UNIAN.
Anot J. Prigožino, Nikolajus Peskovas neva buvo artileristas. Jį būti artileristu esą asmeniškai atsiuntė jo tėvas.
„Iš visų mano pažįstamų (apie tai papasakosiu pirmą kartą), vienas žmogus yra D. S. Peskovas, kuris vienu metu išgarsėjo kaip visiškas liberalas, atsiuntė sūnų, atėjo ir pasakė: „Išvežk jį kaip paprastą ginklininką“. Jis dirbo visiškai gerai, iki kelių purve“, – cituojamas J. Prigožinas.
Jis neatskleidė, ar Kremliaus ruporo D. Peskovo sūnus kariavo Ukrainoje.
22:03 | Estų žvalgyba įvardijo Ukrainos kontrpuolimo datą
Estijos žvalgyba įvardijo tikslią Ukrainos pajėgų kontrpuolimo datą. Anot Estijos gynybos ministerijos Žvalgybos centro vadovo Margo Grosbergo, kontrpuolimas gali prasidėti jau gegužės 9-ąją, tačiau viskas priklausys nuo situacijos fronte bei oro sąlygų, rašo err.ee.
M. Grosbergo teigimu, pastaruoju metu susirėmimai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų vyko rečiau, nes abi pusės taupo amuniciją. Vis dėlto pokyčių artimiausiomis dienomis fronte neturėtų būti.
Tikėtina, kad Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti gegužės 9 d., tačiau tai, anot M. Grosbergo, priklausys nuo oro sąlygų fronte.
Jis pabrėžia, kad prognozuojamam ukrainiečių kontrpuolimui ruošiasi ir rusai. Zaporižios ir Chersono srityse statomos gynybinės konstrukcijos.
Ukraina jau kurį laiką anonsuoja ketinanti pradėti kontrpuolimą, kurio metu bus siekiama išlaisvinti rusų laikinai užimtas žemes. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kada kontrpuolimas turėtų prasidėti, tačiau manoma, kad tai įvykti turėtų pavasarį arba vasarą.
Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad karas baigsis tik Ukrainos sąlygomis – visų rusų okupuotų žemių išlaisvinimu.
21:29 | Čekija siekia iki NATO lygio padidinti karines išlaidas
Čekijos parlamento žemieji rūmai penktadienį pritarė vyriausybės remiamam teisės aktui, kuriuo siekiama padidinti šalies karines išlaidas iki NATO reikalaujamo lygio.
Įstatymo projekte, kuriam dabar turi pritarti Senatas, numatyta, kad šalis gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
„Tai pažadėjome NATO dešimtajame dešimtmetyje ir šio pažado neįvykdėme“, – parlamente sakė gynybos ministrė Jana Černochova. Ji pridūrė, kad įvykdyti pažadą yra vyriausybės pareiga.
Dabartiniame Čekijos biudžete gynybai skiriama 1,5 proc. BVP.
Teisės aktas įsigaliotų liepos mėnesį ir būtų taikomas kitų metų biudžetui.
1999-aisiais į NATO įstojusi Čekija buvo priversta persvarstyti savo išlaidas gynybai po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Nuo invazijos pradžios čekų vyriausybė suteikė Ukrainai didelę karinę ir humanitarinę pagalbą, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus.
Penktadienį parlamentas taip pat palengvino sąlygas čekams stoti į kariuomenę ir padidino premiją naujiems rezervo kariams.
Sausį Čekija prezidentu išrinko buvusį NATO generolą Petrą Pavelą. Jis pradėjo eiti pareigas praėjusį mėnesį.
21:01 | Paaiškino, kodėl jie atakuoja iš skirtingų pusių
Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk paaiškino, kodėl atakuodami dronais okupantai naudoja skirtingų krypčių taktiką, rašo UNIAN.
Anot jos, tai susiję su ukrainiečių oro gynybos efektyvumu – rusai bando paveikti Ukrainos pajėgų gynybą.
„Todėl taiko taktiką (smogti – red. past.) įvairiomis kryptimis, įskaitant tokių sprogmenų šaudymą, blaškymąsi iš skirtingų pusių. Atakuoja ne tik iš pietų pusės, kaip jau buvo gana įprasta – jie pamažu ėmėsi tiek šiaurės, tiek šiaurės rytų krypčių.
Taip ir šią naktį. Jie bandė apeiti iš šiaurės, kad išsklaidytų oro gynybos pajėgas. Visų pirma jie bando patikrinti, kur ir kaip ji suveiks, kad ateityje galėtų bandyti pataikyti į šiuos objektus“, – pabrėžia ji.
Kol kas okupantai taikosi į infrastruktūros objektus, elektros energijos tiekimo infrastruktūrą.
N. Humeniuk teigimu, rusai vis dar turi daug dronų-kamikadzių, kuriais tikrina ukrainiečių pasirengimą.
„Tiesą sakant, mes tikrai įtraukiame ne tik oro pajėgas ir priešlėktuvines raketas, bet vis dėlto įvairiomis formomis ir būdais dalyvauja ir antžeminiai vienetai“, – nurodo ji.
20:22 | Zelenskis įvardijo Ukrainos prioritetą Nr. 1: „Aktyviai ruošiame naujas brigadas ir dalinius“
Ukrainos vadovybės prioritetas Nr. 1 yra padėtis fronto linijoje, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“.
Anot jo, Ukraina ruošia naujas brigadas ir dalinius frontui.
„Taip pat aktyviai ruošiame naujas brigadas ir dalinius, kurie pasirodys save fronte“, – sako jis.
„Pagrindinė valstybės užduotis yra mūsų teritorijų deokupacija, mūsų žemių ir mūsų žmonių sugrąžinimas iš Rusijos nelaisvės“, – tikina V. Zelenskis.
Jis pabrėžia, kad šiuo metu tam yra nukreipiami visi ištekliai.
V. Zelenskis kreipimesi taip pat dėkojo tiems, kurie palaiko Ukrainą.
„Dabar, kaip ir praėjusiais metais, visi turime išlaikyti vienybę, mobilizaciją ir visišką koncentraciją gynybai“, – ragina jis.
20:12 | JAV artimiausiomis savaitėmis apmokys Ukrainos pajėgas dirbti su tankais „Abrams“
Artimiausiomis savaitėmis JAV pradės apmokyti Ukrainos pajėgas, kaip naudotis tankais „Abrams“ ir atlikti jų techninę priežiūrą, siekdama juos kuo greičiau perkelti į mūšio lauką, penktadienį pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai.
Sprendimas priimtas tuo metu, kai Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vyksta Europos ir pasaulio šalių gynybos vadovų susitikimas stengiantis suderinti ginklų ir kitos įrangos tiekimą Ukrainai. Pranešimo tikimasi vėliau penktadienį.
Anot JAV pareigūnų, 31 tankas gegužės pabaigoje bus atgabentas į Vokietijos Grafenvėro karinį poligoną, o dar po poros savaičių bus pradėti apmokymai. Karių mokymai truks apie 10 savaičių.
Mokomieji tankai nebus tie, kuriuos vėliau gaus Ukraina. Vietoje jų JAV šiuo metu modernizuoja 31 „M1A1 Abrams“ – šie tankai ir keliaus į fronto liniją.
Siekiama, kad kariai būtų apmokyti iki to laiko, kai bus parengti atnaujinami tankai, ir nedelsiant pradėtų kovinius veiksmus. Tankai pertvarkomi taip, kad patenkintų Ukrainos poreikius.
19:47 | JK taiko sankcijas pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Kara-Murzos sulaikymu
Jungtinė Karalystė penktadienį skyrė sankcijas penkiems asmenims, „susijusiems su Kremliaus kritiko ir dvigubą pilietybę turinčio Didžiosios Britanijos piliečio Vladimiro Kara-Murzos apnuodijimu ir suėmimu“, po to, kai jis buvo nuteistas dėl kaltinimų, įskaitant išdavystę.
Po uždaro teismo posėdžio Maskvos teismas pirmadienį nuteisė V. Kara-Murzą kalėti 25 metus. Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje, vis dažniau susidorojama su opozicijos atstovais.
JK apkaltinamąjį nuosprendį pavadino „politiškai motyvuotu“ ir pareikalavo jį paleisti. Atsakydama Maskva apkaltino Londoną „tiesioginiu kišimusi“ į jos vidaus reikalus.
Penktadienį JK paskelbė sankcijas Maskvos teisėjai Jelenai Lenskajai, kuri prižiūrėjo V. Kara-Murzos ikiteisminio sulaikymo bylos nagrinėjimą, taip pat tyrėjams Denisui Kolesnikovui ir Andrejui Zadačinui, dalyvavusiems jį suimant.
Aleksandras Samofalas ir Konstantinas Kudriavcevas, operatyvinės grupės, kuri, Jungtinės Karalystės teigimu, sekė V. Kara-Murzą „daugelyje kelionių prieš pasikėsinimus jį nunuodyti 2015 ir 2017 metais“, nariai, taip pat sankcionuojami.
„Rusijos elgesys su Vladimiru Kara-Murza ir jo nuteisimas dar kartą įrodo, kad ji visiškai nepaiso pagrindinių žmogaus teisių“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.
„Šiandien penkiems su jo byla susijusiems asmenims buvo paskirtos sankcijos, taip siunčiant aiškią žinią, kad Jungtinė Karalystė nesitaikstys su tokiu elgesiu su vienu iš savo piliečių“, – sakė jis.
„Raginu Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti“, – pridūrė jis.
Asmenims, kuriems taikomos sankcijos, bus uždrausta keliauti ir įšaldytas jų turtas.
JK jau anksčiau yra skyrusi sankcijas Sergejui Podoprigorovui, teisėjui, vadovavusiam V. Kara-Murzos teismo procesui, ir Dmitrijui Komnovui, sulaikymo centro, kuriame jis laikomas, vadovui.
19:30 | Zelenskis prašo Meksikos padėti surengti viršūnių susitikimą su Lotynų Amerikos šalimis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Meksikos paramos surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Lotynų Amerikos šalimis, kad jos padėtų nutraukti Rusijos invaziją.
„Ukraina jau pasiūlė Lotynų Amerikos bendruomenei surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą ir parodyti savo vienybę bei poziciją dėl svarbių pasaulinių teritorinio vientisumo, taikos ir pagarbos tarp tautų principų“, – per vertėją sakė V. Zelenskis.
Meksika galėtų padėti tai padaryti greičiau, sakė jis vaizdo kreipimesi, per kurį pasmerkė Rusijos invaziją į jo šalį.
Kreipimasis paskelbtas po to, kai kilo ginčas dėl Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos komentarų, kuris praėjusią savaitę Kinijoje pareiškė, kad Vašingtonas turėtų „nustoti skatinti karą“, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų „pradėti kalbėti apie taiką“.
L. I. Lula da Silva taip pat supykdė Ukrainą sakydamas, kad ji yra kalta dėl konflikto, ir pasiūlė jai sutikti atiduoti Krymo pusiasalį, kurį Rusija prievarta aneksavo 2014 metais, prieš įsiverždama į Ukrainą praėjusiais metais.
V. Zelenskis kreipėsi į Meksikos žemesniuosius Kongreso rūmus Meksikos ir Ukrainos draugystės grupei priklausančių įstatymų leidėjų, kurių dalis praėjusiais metais lankėsi Ukrainos sostinėje, kvietimu.
Meksikos vyriausybė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir vasario 23 dieną balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos karius.
Meksikos prezidentas Manuelis Lopezas Obradoras atsisakė įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad jo vyriausybė siekia skatinti dialogą, kad būtų pasiekta taika.
Praėjusį rugsėjį M. L. Obradoras pasiūlė įsteigti taikdarių komitetą, kurį sudarytų popiežius Pranciškus, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo.
19:01 | Pentagono vadovas įvardijo Ukrainos prioritetą Nr. 1
Remšteino viršūnių susitikimo metu buvo aptarti Ukrainos ginkluotės prioritetai, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo UNIAN. Anot jo, svarbiausias prioritetas Ukrainai šiuo metu yra oro gynybos sistemos.
„Visi manome, kad Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia oro gynybos sistemų, kad apsisaugotų nuo masinių Rusijos raketų atakų. Mes tai akcentuosime, nes tai yra prioritetas Nr. 1, ypač trumpuoju laikotarpiu“, – cituojamas jis.
L. Austino įsitikinimu, Ukrainai reikalingi įrankiai apsaugoti savo svarbiausią infrastruktūrą, piliečius ir karius. Anot jo, partneriai supranta Ukrainos poreikius.
„Daugelis šio susitikimo dalyvių palaikė pasiūlymą aprūpinti oro gynybos raketomis ir kitais sunkiaisiais ginklais“, – sako jis.
18:29 | NATO vadovas: Ukraina pasirengusi atkovoti daugiau teritorijų
Kyjivui rengiantis naujam puolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina pasirengusi atkovoti daugiau teritorijų.
„Esu įsitikinęs, kad dabar jie galės išlaisvinti dar daugiau teritorijos“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams Vokietijoje.
Jo buvo paklausta, ar Ukraina turi viską, ko reikia, kad galėtų sėkmingai vykdyti puolimą.
„Vienas iš pagrindinių klausimų šiandien buvo aptarti įvairius pajėgumus, sistemas, atsargas, kurių reikia ukrainiečiams, kad jie galėtų atkovoti daugiau žemių“, – teigė J. Stoltenbergas, kalbėdamas Ramšteino oro pajėgų bazėje vykstančio Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimo kuluaruose.
NATO vadovas taip pat sakė, kad Ukrainai buvo pristatytos kelios oro gynybos baterijos „Patriot“.
„Vokietija ir JAV pristatė baterijų „Patriot“, kurios jau veikia Ukrainoje“, – teigė jis, nenurodydamas tikslių skaičių ar detalių.
Kyjivas seniai siekė šių aukštųjų technologijų sistemų, padedančių apsisaugoti nuo Rusijos smūgių. Kovo pabaigoje Pentagonas pranešė, kad 65 Ukrainos karių grupė baigė mokymus su „Patriot“ Jungtinėse Valstijose ir grįžo į Europą.
17:59 | Ukrainoje sužeistas ir vėliau miręs lenkų savanoris palaidotas gimtajame mieste
Savo gimtajame mieste Vakarų Lenkijoje penktadienį buvo palaidotas lenkų savanoris, miręs nuo sužeidimų, patirtų per humanitarinę misiją Rytų Ukrainoje.
Marekas Mastalerzas iš privačios pagalbos grupės „Inicjatywa Nehemiasz“ yra pirmasis žinomas lenkų savanoris, žuvęs kaimyninėje Ukrainoje nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija ten pradėjo karą.
Veždami pagalbą Ukrainai iš viso buvo sužeisti keli lenkų aktyvistai.
Savanorių grupės teigimu, penktą dešimtį metų ėjęs M. Mastalerzas su katalikų apeigomis palaidotas Poznanėje.
M. Mastalerzas ir kitas savanoris, Lenkijoje gyvenantis ukrainietis, buvo sužeisti kovo 16 dieną per Rusijos raketų ataką Kostiantynivkoje už maždaug 27 km į pietvakarius nuo Bachmuto.
Kovo 27 dieną Kyjivo ligoninėje M. Mastalerzas mirė nuo patirtų sužalojimų. Ukrainietis savanoris buvo evakuotas į Lenkiją ir šiuo metu sveiksta.
„Abu savanoriai žinojo, kur vyksta. Jie abu žinojo apie riziką. Vis dėlto jie ėmėsi jos, kad kovojantiems ukrainiečiams suteiktų humanitarinę pagalbą ir padrąsinimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Inicjatywa Nehemiasz“.
Grupė pabrėžė, kad jie abu praėjo saugumo ir pirmosios pagalbos mokymus.
Šeštadienį grupės nariai išvyksta į dar vieną misiją Ukrainoje.
Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra itin svarbi karinės, politinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėja.
17:11 | Neįtikėtini Medvedevo grasinimai: prakalbo apie Anglijos nuskandinimą ir paradą Berlyne
Buvęs Rusijos prezidentas, šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas vėl pažėrė neįtikėtinų grasinimų, rašo UNIAN.
Šį kartą jis pagrasino surengti Rusijos „paradą“ Berlyne ir užsiminė apie Didžiosios Britanijos nuskandinimą.
Tokius komentarus jis išsakė penktadienį komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pasisakymą, kuriuo jis Ukrainos operacijas Rusijoje pavadino „visiškai normaliomis“ Rusijos agresijos kontekste.
„Vokietis, norintis puolimo prieš Rusiją, turi būti pasiruošęs paradui Berlyne“, – cituojamas D. Medvedevas.
Jis taip pat užsiminė apie Didžiąją Britaniją ir pagrasino Londono nuskandinimu.
„Britanija buvo, yra ir bus mūsų amžina priešė. Bet kokiu atveju, kol jų arogantiška ir šlykščiai drėgna sala nuo naujausios Rusijos ginklų sukeltos bangos nepateks į jūros bedugnę. Tebūnie taip, kaip dainavo „The Beatles“, – grasina rusų politikas.
D. Medvedevas yra ilgametis ištikimas Vladimiro Putino bendrininkas. Jis prisidėjo prie korupcijos, suverenių valstybių teritorijų okupavimo palaikymo, piliečių teisių ir laisvių slopinimo, represinės politikos vykdymo.
16:35 | Austinas siekia užglaistyti nesutarimus su sąjungininkais dėl dokumentų nutekinimo
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, penktadienį susitikęs su įvairių šalių gynybos vadovais koordinuoti papildomą karinę pagalbą Ukrainai, stengėsi švelninti bet kokius galimus nesutarimus tarp JAV ir jų sąjungininkių dėl didžiulio slaptų JAV dokumentų nutekinimo.
Pripažindamas, kad kitos šalys atidžiai stebėjo šį reikalą, L. Austinas susitikimo įžanginėje kalboje atkreipė į jį dėmesį. Tai pabrėžė padėties rimtumą.
Daugelyje internete platinamų dokumentų atskleidžiama detalių apie karo Ukrainoje padėtį ir ginklų bei kitos įrangos tiekimą Ukrainos pajėgoms.
„Į šį klausimą žiūriu labai rimtai, – sakė L. Austinas, pradėdamas Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje surengtą vienos dienos sesiją. – Ir toliau glaudžiai ir pagarbiai bendradarbiausime su mūsų labai vertinamais sąjungininkais ir partneriais.“
L. Austinas sakė, kad šiuo klausimu kalbėjosi su sąjungininkais ir partneriais. „Mane pribloškė jūsų solidarumas ir pasiryžimas atmesti pastangas mus suskaldyti. Mes neleisime, kad kas nors sugriautų mūsų vienybę“, – kalbėjo jis.
Ukrainos gynybos kontaktinę grupę prieš metus įkūrė L. Austinas. Tai jau 11-asis gynybos vadovų susitikimas dėl pagalbos užpultai šaliai koordinavimo. Jie pažadėjo remti Ukrainą kovoje su Rusijos pajėgomis tiek, kiek reikės, tačiau minėtų dokumentų nutekėjimas kelia susirūpinimą keliais aspektais.
Kai kurie sąjungininkai gali pradėti atsargiau dalytis žvalgybos ir kita informacija su JAV, baimindamiesi, kad ji galėtų būti paviešinta. Kiti gali nerimauti, kad JAV apribos savo žvalgybinės informacijos sklaidą, todėl jie bus mažiau informuoti.
Nerimas kilo neparankiu metu, kai Ukrainos vadovai rengiasi pavasariniam kontrpuolimui ir sieks susigrąžinti rusų užimtą teritoriją, tikėdamiesi turėti geresnes pozicijas, jei kariaujančios šalys bandytų derėtis dėl taikos.
Iki šiol L. Austinas ir kiti tvirtino, kad žvalgybos duomenų nutekėjimas nesupriešino JAV ir jų sąjungininkių bei partnerių. Tačiau stulbinantis pažeidimas, atskleidžiantis griežtai saugomą žvalgybos informaciją, sukėlė tarptautinį susirūpinimą ir iškėlė naujų klausimų dėl Amerikos gebėjimo saugoti savo paslaptis.
Masačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys Jackas Teixeira buvo apkaltintas pagal kovos su šnipinėjimu įstatymą neteisėtu įslaptintos nacionalinės gynybos informacijos laikymu ir perdavimu. Jis tarnavo informacinių technologijų specialistu ir galėjo matyti visiškai slaptus dokumentus.
21 metų J. Teixeira kaltinamas platformoje „Discord“ skelbęs itin slaptus karinius dokumentus apie Rusijos karą Ukrainoje ir kitus svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus.
JAV karinių oro pajėgų vadovai anksčiau šią savaitę pranešė tiriantys, kaip pavienis karys galėjo gauti ir išplatinti galbūt šimtus itin slaptų dokumentų. Karinės oro pajėgos taip pat atšaukė Menkių kyšulyje įsikūrusio 102-ojo žvalgybos sparno, kuriame tarnavo J. Teixeira, žvalgybos misiją, kol bus atliktas tolesnis tyrimas.
16:25 | Zelenskio perspėjimas okupantams: žinome visus jūsų planus
Ukrainos kariuomenė žino visus artimiausius okupantų planus, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis penktadienį kalbėjo po susitikimo su Ukrainos pajėgų atstovais, rašo UNIAN.
„Susitikime išanalizavome esamą situaciją visuose fronto sektoriuose. Klausėmės Budanovo (Ukrainos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo – red. past.) – žinome apie visus priešo planus artimiausiu metu“, – cituojamas V. Zelenskis.
Anot jo, šiuo metu kuriama schema, padėsianti geriau tarp padalinių paskirstyti ginklus ir amuniciją, didelis dėmesys taip pat skiriamas naujų brigadų kūrimui.
V. Zelenskio teigimu, susitikimo metu taip pat aptarta ir raketų bei amunicijos gamyba.
„Kiekvieną dieną stiprėjame“, – pabrėžia ukrainiečių lyderis.
Ukraina jau kurį laiką anonsuoja pradėsianti kontrpuolimą, kurio metu bus bandoma išlaisvinti rusų laikinai užgrobtas žemes. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kada kontrpuolimas turėtų prasidėti, tačiau manoma, kad tai turėtų įvykti pavasarį arba vasarą.
Ukraina ne kartą skelbė, kad karas gali baigtis tik jos sąlygomis – visų okupuotų teritorijų, įskaitant ir Krymą, išlaisvinimu.
16:03 | Maskva išdavė arešto orderį Ukrainos žvalgybos vadovui
Maskvos teismas penktadienį išdavė Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo arešto orderį, rašo „The Guardian“. Maskva kaltina K. Budanovą tariamu teroristinių išpuolių organizavimu Rusijoje.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
15:50 | Ukraina: vis daugiau gyventojų palieka Krymą
Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje auga gyventojų nepasitenkinimas dėl okupacinės rusų valdžios vykdomos aktyvios mobilizacijos kampanijos, skelbia Ukrainos nacionalinės rezistencijos centras.
„Visų pirma, labai išaugo žmonių, keliaujančių į Rusijos Federacijos teritoriją naktiniais ir rezerviniais traukiniais, skaičius. Pusiasalyje taip pat aktyviai parduodamas nekilnojamasis turtas, atšaukiamos viešbučių rezervacijos vasaros atostogoms“, – skelbia centras.
Taip pat, kaip skelbia centras, daugėja pusiasalio gyventojų, skeptiškai vertinančių „specialiosios karinės operacijos“ eigą ir rezultatus.
15:22 | Kremlius teigia neplanuojantis naujos mobilizacijos bangos
Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus.
Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė.
„Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
14:50 | „Obozrevatel“: rusai ruošiasi protestams
Kaip rašo Ukrainos leidinys „Obozrevatel“, Rusijos vidaus reikalų ministerijos Maskvos specialiojo pulko pareigūnai, užsiimantys mitingų tramdymu, buvo išsiųsti į karines medicinos komisijas.
Leidinio teigimu, pareigūnams pavesta atlikti medicininius ir psichologinius tyrimus, neva akcentuojamas išbandymas, – ar pareigūnai pasirengę „šaudyti į savus“. Be to, kaip rašo „Obozrevatel“, apie 700 spec. paskirties pareigūnų buvo išsiųsti į šaudyklą prie „Patriot“ parko Maskvos srityje. Ten jiems buvo išduoti kulkosvaidžiai ir po 100 šovinių.
Remdamasis savo šaltinio Ukrainos žvalgyboje informacija, „Obozrevatel“ skelbia, kad specialusis pulkas iš tiesų ruošiamas griežtam protestų Rusijos viduje slopinimui.
„Putino režimas savo rankomis sukūrė tam prielaidas. Dabar, pasikeitus įstatymams (turimi omenyje elektroniniai šaukimai į kariuomenę – red.), karas palies kiekvieną Rusijos Federacijos pilietį. Rusai arba nuryti tai ir tapti patrankų mėsa Ukrainos teritorijoje, arba sugriauti režimą. Driokstels – maža nepasirodys!“ – leidiniui sakė neįvardintas pareigūnas.
Vladimiras Putinas praėjusią savaitė pasirašė įstatymo projektą, kuriuo sukuriama skaitmeninė šaukimų į kariuomenę sistema, gerokai palengvinanti rusų mobilizaciją į kariuomenę po daugiau nei metus trukusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.
13:54 | Ukrainos sąjungininkės svarbiose derybose Vokietijoje žada tvirtą paramą
Tarptautinė parama Ukrainai yra tvirta ir tikra, penktadienį pareiškė Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pradėdamas Vokietijoje surengtą susitikimą su sąjungininkais dėl tolesnės paramos Kyjivui.
Derybų, į kurias susirinko 50 šalių atstovai, išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes atsiųsti daugiau naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad ukrainiečiai galėtų atremti Rusijos pajėgas.
V. Zelenskis savo prašymus pateikė tiesiogiai NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kuris prieš išvykdamas į susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje lankėsi Kyjive.
„Mūsų parama laisvės jėgoms Ukrainoje išlieka tvirta ir tikra“, – sakė L. Austinas, pradėdamas diskusijas, surengtas praėjus metams po šio formato, skirto koordinuoti pagalbą Ukrainai, sukūrimo.
13:22 | Atnaujintas ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lenkiją
Lenkija penktadienį vėl ėmė leisti ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų tranzitą per savo teritoriją, iš dalies panaikinusi beveik savaitę trukusį draudimą, paskelbtą kilus ūkininkų protestams.
Lenkija ir kitos su Ukraina besiribojančios Europos Sąjungos šalys laikinai uždraudė ukrainietiškų grūdų importą, ūkininkams pasipiktinus kainų nuosmukiu, kurį sukėlė ukrainietiškų grūdų antplūdis į vietos rinkas.
12:45 | NATO generalinis sekretorius: V. Zelenskis dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vilniuje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė jo kvietimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir jame dalyvaus.
„Su prezidentu Zelenskiu aptarėme pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį. Pakviečiau jį dalyvauti susitikime ir džiaugiuosi, kad jis priėmė kvietimą ir dalyvaus NATO viršūnių susitikime Vilniuje“, – Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį žurnalistams kalbėjo Aljanso vadovas.
11:57 | „The Washington Post“: Ukraina ruošėsi smogti rusams Sirijoje
„The Washington Post“, cituodamas nutekintus JAV žvalgybos dokumentus, skelbia, kad pernai Ukraina pradėjo planuoti smūgį Rusijos pajėgoms Sirijoje, tačiau gruodį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė nutraukti operacijos planavimą.
Leidinio teigimu, naujo fronto, esančio už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos, atidarymo tikslas buvo priversti Rusijos kariuomenę ir Sirijoje veikiančią privačią karinę kompaniją „Wagner“ grupę patirti išlaidų ir nuostolių. Ukraina tikėjosi, kad tai būtų privertę Maskvą perskirstyti savo pajėgas ir dalį savo karių išsiųsti iš Ukrainos.
Kaip skelbia „The Washington Post“, nutekintuose dokumentuose rašoma, kad Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai ruošėsi Rusijos pajėgoms smogti bepiločiais orlaiviais.
Be to, Ukrainos karininkai svarstė galimybę apmokyti Sirijos demokratinių pajėgų karius, kad šie smogtų rusams. Tačiau operacija buvo atšaukta, gruodį V. Zelenskis įsakė sustabdyti planavimą.
„Atrodė, kad iki gruodžio 29 d. pareigūnai suprato, kad Zelenskis sustabdė jų planus. Neaišku, kodėl Zelenskis įsakė [Ukrainos karinei žvalgybai] nutraukti operacijų planavimą, tačiau dokumente pažymima, kad jis tai galėjo padaryti dėl įvairių priežasčių: JAV spaudimo, Ukrainos bepiločių orlaivių ribotumo ar abejonių dėl atakos sėkmės“, – rašo „The Washington Post“.
11:28 | JAV gynybos sekretorius: sąjungininkių parama Ukrainai išlieka tvirta ir tikra
Tarptautinė parama Ukrainai, jau daugiau kaip metus kovojančiai su brutalia Rusijos invazija, išlieka tvirta, penktadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
„Mūsų parama laisvės jėgoms Ukrainoje išlieka tvirta ir tikra“, – sakė L. Austinas Kyjivo šalininkų susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.
L. Austino kvietimu surengtame „Ramšteino formato“ susitikime dalyvauja karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.
10:45 | „Visos sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps NATO nare“ – Stoltenbergas
10:13 | Rusija atakavo Ukrainą ir jos sostinę dronais – Generalinis štabas
Rusijos pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainos teritoriją dronais, paskelbė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime nurodoma, kad rusai panaudojo maždaug 10 Irano gamybos dronų „Shahed 136“ ir kad aštuonis iš jų ukrainiečiai sunaikino.
Be to, praėjusią parašą Rusija sudavė Ukrainai 23 aviacijos smūgius.
Kyjivo karinė administracija nurodė, kad į sostinę skrido aštuoni bepiločiai, bet visus juos aptiko ir sunaikino ukrainiečių kariškiai. Administracija pažymėjo, kad tai buvo pirma ataka prieš Kyjivą po 25 dienų pertraukos.
„Preliminariais duomenimis, agresorius... tikriausiai panaudojo naują iranietiškų dronų „Shahed“ partiją“, – priduriama pranešime.
Po vidurnakčio oro pavojus buvo paskelbtas virtinėje Ukrainos sričių, prezidento patarėjas Andrijus Jermakas pranešė, kad veikia oro gynybos sistemos.
09:57 | Zelenskis tikisi, kad Vilniuje Ukraina bus pakviesta į NATO
Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė lūkestį, kad Ukraina bus pakviesta tapti NATO nare dar šią vasarą.
Prezidentas pažymėjo, kad ketvirtadienį su Kyjive viešėjusius NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Ukrainos gynybą bei penktadienį įvyksiantį Ukrainos rėmėjų grupės susitikimą bei vasarą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
„Mes ruošiamės savo aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami. Ruošiamės NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuris numatytas šią vasarą. Bet jo turinys jau yra ruošiamas tokiuose susitikimuose, įvairiuose kontaktuose, kuriuos palaikome su savo partneriais.
Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma visos NATO erdvės gyventojų nesupras Aljanso lyderių, jei šiame viršūnių susitikime Vilniuje nenuskambės pelnytas politinis kvietimas Ukrainai prisijungti prie Aljanso. Ukraina padarė viską, kad mūsų paraiška būtų patenkinta“.
V. Zelenskio teigimu, Ukrainos karių indėlis į Europos ir euroatlantinį saugumą dabar yra didžiausias, nes jie „gyvybėmis gina laisvę“.
09:16 | Anušauskas vyksta į Ukrainai karinę paramą teikiančių šalių susitikimą Ramšteine
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį vyksta į Vokietiją, kur dalyvaus JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino kvietimu organizuojamame „Ramšteino formato“ susitikime, pranešė ministerija.
Jame susitiks karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.
Anot ministerijos, jau 11-ajame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga ir įvardinti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei. Šalys pristatys naujas paramos siuntas ir Ukrainai paremti skirtus karinės pramonės projektus.
„Kiekvieną kartą Ukraina atskleisdavo savo padėtį, prioritetinius poreikius ir remiančios šalys mėgino į juos atsiliepti. Per metus remiančių šalių skaičius išaugo kelis kartus. Nuo savaeigės artilerijos tiekimų pereita prie tankų ir aviacijos tiekimo. Pirmajame Ramšteino susitikime „Patriot“ priešlėktuvinės sistemos ar tankų „Leopard-2“ buvimas Ukrainoje atrodė tolima svajonė“, – pažymėjo ministras.
08:28 | Ateitis po Putino: politologas įvardijo, ką Kremlius mato Putino įpėdiniu
07:47 | Lavrovas padėkojo Kubai už supratimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, per savo kelionę po Lotynų Amerikos sąjungininkes pradėdamas vizitą Kuboje, ketvirtadienį padėkojo šiai valstybei už, jo teigimu, visišką supratimą dėl karo Ukrainoje.
„Vertiname tai, kad nuo pat specialiosios karinės operacijos pradžios mūsų draugai kubiečiai... aiškiai parodė savo poziciją ir išreiškė visišką supratimą vertindami priežastis, dėl kurių susidarė dabartinė situacija“, – sakė jis per susitikimą su savo kolega iš Kubos Bruno Rodriguezu, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos „Telegram“ paskyroje.
S. Lavrovas, kuris ketvirtadienį taip pat susitiko su Kubos prezidentu Migueliu Diazu-Caneliu ir jo pirmtaku Rauliu Castro, pasmerkė JAV sankcijas Kubai kaip neteisėtas.
07:02 | Rusijos naikintuvas bombardavo savą miestą: galingas sprogimas apgriovė daugiabutį
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Vizito į Kyjivą ketvirtadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė ukrainiečių žiniasklaida ir vienas Aljanso pareigūnas.
► Danija ketvirtadienį pranešė, kad ji ir Nyderlandai susitarė nupirkti ir padovanoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
