Svarbiausi įvykiai:
16:46 | Zelenskis įspėjo apie rimtą grėsmę Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos įsibrovėliai šią žiemą gali toliau smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai, skelbia UNIAN. Valstybės vadovas tai pasakė kreipdamasis į ukrainiečius po Ukrainos vietos ir regionų valdžios kongreso posėdžio.
„Rusijos agresija mūšio lauke žlugo. Šiandien sukanka 522 diena, kai tęsiasi vadinamoji „specialioji karinė operacija“, kurią Rusijos vadovybė tikėjosi tęsti savaitę ar dvi. Ukraina stiprėja. Pamažu karas grįžta į Rusijos teritoriją, į jos simbolinius centrus ir karines bazes Ir tai yra neišvengiamas natūralus ir absoliučiai teisingas procesas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Tačiau turime suvokti, kad kaip ir pernai, taip ir šią žiemą Rusijos teroristai vis dar gali smogti mūsų energetikos sektoriui. Kritiniai objektai. Šiandien su bendruomenėmis aptarėme dabartinę visų galimų scenarijų rengimo būklę“, – pridūrė prezidentas.
16:46 | Popiežius ragina Rusiją atnaujinti grūdų susitarimą su Ukraina
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Rusiją grįžti prie susitarimo, kuris leido saugiai gabenti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą į pasaulio rinkas.
Pagal šį susitarimą per metus iš Ukrainos uostų buvo išvežta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti grūdų trūkumo.
„Raginu savo brolius, Rusijos Federacijos pareigūnus, atkurti Juodosios jūros iniciatyvą, kad kviečiai būtų saugiai gabenami“, – sakė Pranciškus per kassavaitinę Viešpaties Angelo maldą.
„Nuolat meldžiamės už nukankintą Ukrainą, kur karas naikina viską, taip pat ir kviečius, o tai yra didelis įžeidimas Dievui, nes kviečiai yra jo dovana žmonijai pamaitinti, o milijonų mūsų brolių ir seserų, kenčiančių nuo bado, šauksmas kyla į dangų“, – sakė jis.
Prieš dvi savaites Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai sudarytą susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Humanitarinės grupės teigia, kad Afrika yra labai priklausoma nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos.
Maskva pasitraukė iš susitarimo po to, kai kelis mėnesius skundėsi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.
Rusijai pasitraukus, kviečių kainos pakilo.
15:32 | Rusijoje vyksta karinių jūrų pajėgų paradas, dalyvauja V. Putinas ir keli Afrikos lyderiai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sakydamas kalbą kasmetiniame karinių laivų parade Sankt Peterburge, kuriame jis dalyvavo kartu su keliais Afrikos šalių lyderiais, pagyrė Rusijos karinį jūrų laivyną.
Rusijos karinis jūrų laivynas atlieka svarbų vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje – be kitų operacijų, iš laivų, įskaitant povandeninius, leidžiamomis sparnuotosiomis raketomis jis nuolat apšaudo Vakarų remiamą šalį.
Savo kalboje nepaminėjęs Ukrainos, V. Putinas pasveikino „drąsias laivų ir povandeninių laivų įgulas“.
„Rusijos vardu mūsų jūreiviai atiduoda visas jėgas, rodo tikrą didvyriškumą ir narsiai kovoja, kaip ir mūsų didieji protėviai“, – sakė jis.
„Šiandien Rusija užtikrintai įgyvendina pagrindinius savo nacionalinės jūrų politikos elementus ir nuosekliai didina savo karinio jūrų laivyno galią“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Parade dalyvavo 45 laivai, kateriai ir povandeniniai laivai bei apie 3 000 kariškių, pranešė Kremlius.
Šios savaitės pradžioje Sankt Peterburge vyko Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimas.
Sekmadienį parade dalyvavo keli Afrikos šalių, įskaitant Malį ir Burkina Fasą, vadovai ir atstovai.
13:12 | Saudo Arabija ketina surengti derybas dėl karo Ukrainoje
Saudo Arabija ateinantį savaitgalį planuoja surengti derybas dėl taikos Ukrainoje, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė pareigūnai, pridūrę, kad jose dalyvaus Kyjivo, Vakarų galingųjų ir besivystančių šalių atstovai.
Rusija į susitikimą, kuris turi įvykti Raudonosios jūros pakrantės mieste Džidoje, pakviesta nebuvo, sakė trys apie planus informuoti Saudo Arabijos pareigūnai. Jos atstovai nedalyvavo ir panašiame susitikime praėjusį mėnesį Kopenhagoje.
Visas dalyvių sąrašas nebuvo paskelbtas, tačiau tikimasi, kad dalyvaus tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Japonija, sakė pareigūnai.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pirmasis pranešė apie Saudo Arabijos rengiamas derybas ir teigė, kad Džidoje taip pat tikimasi sulaukti besivystančių šalių, pavyzdžiui, Brazilijos, kuri dalyvavo Kopenhagos susitikime, atstovų.
Tai naujausios Saudo Arabijos pastangos inicijuoti su karu Ukrainoje susijusią diplomatiją.
Gegužę karalystė priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Arabų lygos viršūnių susitikime Džidoje, kur jis apkaltino kai kuriuos arabų šalių lyderius užmerkus akis prieš Rusijos invazijos baisumus.
Rijadas parėmė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuriose smerkiama Rusijos invazija ir Rusijos paskelbta teritorijos Rytų Ukrainoje aneksija.
Tuo pat metu ji ir toliau glaudžiai derina veiksmus su Rusija energetikos politikos srityje, įskaitant praėjusį spalį patvirtintą naftos gavybos mažinimą, kuris, anot Vašingtono, tuo metu reiškė prisijungimą prie Rusijos kare.
Praėjusį rugsėjį Rijadas netikėtai suvaidino svarbų vaidmenį tarpininkaujant dėl Ukrainoje sulaikytų užsienio kovotojų, įskaitant du amerikiečius ir penkis britus, paleidimo.
Anksčiau šiais metais vienas Saudo Arabijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad Rijadas ir toliau yra pasirengęs prisidėti prie tarpininkavimo siekiant užbaigti karą, ypač „sprendžiant svarbius smulkius klausimus, kurie galiausiai gali padėti rasti politinį visos problemos sprendimą“.
Vasarį Saudo Arabija buvo pažadėjusi Ukrainai skirti 400 mln. dolerių (362 mln. eurų) paramą, iš kurių maždaug du trečdaliai – naftos produktai, o trečdalis – kita humanitarinė pagalba, įskaitant paramą į kaimynines šalis išvykusiems ukrainiečių pabėgėliams.
Saudo Arabijos pareigūnai neatsakė į šeštadienį gautą prašymą pakomentuoti būsimas derybas Džidoje.
12:20 | Lenkijos premjeras: „Dabar padėtis tampa dar pavojingesnė“
Daugiau kaip 100 Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių, dabar esančių Baltarusijoje, atvyko netoli Gardino, esančio prie sienos su Lenkija, šeštadienį pranešė Lenkijos ministras pirmininkas.
Mateuszas Morawieckis spaudos konferencijoje teigė, kad samdiniai priartėjo prie Suvalkų koridoriaus – strategiškai svarbaus Lenkijos teritorijos ruožo, esančio tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Lenkija, Europos Sąjungos ir NATO narė, nerimauja dėl savo saugumo prie rytinės sienos su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Ukraina.
Šie nuogąstavimai išaugo po to, kai į Baltarusiją atvyko „Wagner“ grupės samdiniai, ištremti po šią vasarą įvykusio trumpo šios grupės sukilimo prieš karinę Rusijos vadovybę.
Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tvyro jau kelerius metus. Ji prasidėjo po to, kai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją ir Lietuvą pradėjo plūsti daugybė imigrantų, siekiančių patekti į ES.
Lenkijos vyriausybė kaltina Rusiją ir Baltarusiją naudojantis migrantais siekiant destabilizuoti padėtį Lenkijoje ir kitose ES šalyse. Varšuva migraciją vadina hibridiniu karu ir atsakė į tai pastatydama aukštą sieną palei dalį savo sienos su Baltarusija.
„Dabar padėtis tampa dar pavojingesnė“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.
Jis pridūrė, kad tai neabejotinai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.
M. Morawieckis kalbėjo lankydamasis ginklų gamykloje Glivicėje, esančioje Lenkijos pietuose, kur remontuojami Ukrainos kariuomenės naudojami tankai „Leopard“.
11:04 | V. Putinas gina kritikų įkalinimus karo Ukrainoje metu
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šeštadienį gynė precedento neturintį susidorojimą su kitaminčiais Rusijoje karo su Ukraina metu ir ragino visus laikytis tam tikrų taisyklių.
„Tai 2023 metai ir Rusija yra įsitraukusi į ginkluotą konfliktą su kaimyne. Ir aš manau, kad turėtų būti tam tikras požiūris į žmones, kurie mums kenkia šalies viduje“, – sakė V. Putinas žurnalistams Sankt Peterburge.
„Turime nepamiršti, kad norint pasiekti sėkmės, taip pat ir konflikto zonoje, visi turi laikytis tam tikrų taisyklių“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas atsakė į žurnalisto, kuris paprašė jo pakomentuoti neseniai įvykusį teatro režisierės ir politologo įkalinimą, klausimą.
„Žmonės buvo suimti už žodžius, kuriuos pasakė ar parašė. Ar tai normalu?“ – Andrejus Kolesnikovas, dienraščio „Kommersant“ reporteris, paklausė V. Putino.
Šią savaitę Rusijos valdžios institucijos sulaikė žinomą 64 metų politologą Borisą Kagarlickį ir apkaltino jį raginimu internete vykdyti terorizmą.
Gegužę Maskvos teismas nurodė suimti 38-erių teatro režisierę Jevgeniją Berkovič dėl kaltinimų terorizmo teisinimu apdovanojimą pelniusioje pjesėje apie ruses, nusprendusias internetu susituokti su radikaliais islamistais ir išvykti gyventi su jais Sirijoje.
V. Putinas sakė nežinantis nei vieno iš jų.
„Pirmą kartą girdžiu šiuos vardus ir nelabai suprantu, ką jie padarė ir kas jiems buvo padaryta, – sakė jis. – Aš tiesiog sakau jums apie savo bendrą požiūrį į šią problemą.“
Maskvos puolimo Ukrainoje kritika uždrausta, o dauguma žymių liberaliosios opozicijos narių yra kalėjime arba tremtyje.
Praėjusią savaitę valdžios institucijos sulaikė buvusį separatistų vadą ir nacionalistą tinklaraštininką Igorį Girkiną, kaltinamą ekstremizmu po to, kai jis sukritikavo V. Putiną.
10:59 | Skelbia, kur galėjo dingti „Wagner“ smogikų karinė technika
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybinė informacija atskleidė, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai į Baltarusiją atvyko iš esmės be sunkiosios karinės technikos.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi pateikta britų žvalgybine informacija, yra manoma, kad „Wagner“ karinė bendrovė buvo priversta perduoti karinę techniką Rusijos gynybos ministerijai, kuri kontroliuoja reguliariąją kariuomenę.
Britų pateiktoje žvalgybinėje informacijoje teigiama, kad palydovinės nuotraukos, darytos liepos 19 d., užfiksavo maždaug 300 palapinių Baltarusijos Celio kaime, esančiame netoli Asipovičių. Be to, taip pat nuotraukose matoma maždaug 200 skirtingų automobilių.
Tyrimo duomenimis, nuo 2023 m. liepos vidurio Celio kaime esančioje karinėje stovykloje, tikėtina, gali būti dioslokuota keli tūkstančiai „Wagner“ smogikų.
Nepatvirtintais duomenimis, didžioji dalis transporto priemonių yra sunkvežimiai ir furgonai, tačiau pastebimas mažas skaičius šarvuotosios karinės technikos.
„Lieka neaišku, kas nutiko sunkiajai karinei technikai, kurią „Wagner“ naudojo Ukrainoje.
Egzistuoja tikimybė, kad [„Wagner“] buvo priversta grąžinti karinę techniką Rusijos kariuomenei“, – teigia britų žvalgyba.
10:24 | Rusų okupantai sudavė naujus smūgius
Šeštadienio vakarą per Rusijos raketos ataką Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų mieste žuvo mažiausiai vienas civilis, pranešė šalies policija ir pridūrė, kad per smūgį švietimo centrui buvo sužeisti penki žmonės.
„Liepos 29 dienos vakare priešo raketa pataikė į švietimo įstaigą. Teisėsaugos pareigūnai dirba įvykio vietoje, fiksuoja padarinius“, – skelbė pajėgos „Telegram“, nurodydamos, kad pirminis aukų skaičius yra mažiausiai vienas žuvęs ir penki sužeisti civiliai.
„Įvykio vietoje dirba policija, gelbėtojai ir medikai“, – priduriama pranešime.
Visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ duomenimis, pastatas buvo sugriautas per sprogimą apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Liepos pradžioje Rusijos dronas tame pačiame mieste smogė gyvenamajam namui, žuvo trys žmonės ir 21 buvo sužeistas.
09:44 | Ukraina: per Rusijos smūgį Zaporižioje žuvo du žmonės
Pietų Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste šeštadienį per Rusijos oro smūgį žuvo du žmonės, pranešė vietos valdžia.
„Priešo raketa pataikė į atvirą teritoriją. Deja, žuvo vyras ir moteris“, – sakė miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.
Dar viena moteris buvo sužeista, sakoma jo žinutėje socialiniame tinkle „X“.
„Smūgio banga išdaužė labai aukšto pastato langus, apgadino švietimo įstaigą ir prekybos centrą“, – sakė jis.
Ukrainos žiniasklaida parodė išpuolio padarinių vaizdus, įskaitant sugriautą prekybos centro priekinę dalį su tuščiomis lentynomis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigė, kad Rusijos kariuomenė per dieną paleido penkias raketas ir surengė 19 oro smūgių bei iš kelių raketų paleidimo įrenginių 30 kartų taikėsi į Ukrainos pozicijas ir gyvenamas vietoves.
09:02 | Virš Maskvos numušti trys ukrainiečių dronai – Rusijos gynybos ministerija
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad anksti sekmadienį virš Maskvos buvo numušti trys ukrainiečių dronai; per išpuolį buvo apgadinti du biurų pastatai ir trumpam uždarytas tarptautinis oro uostas.
Pasak ministerijos, vienas iš dronų buvo numuštas miesto pakraštyje, o kiti du buvo nuslopinti elektroninėmis karinėmis priemonėmis ir įsirėžė į biurų kompleksą. Niekas nebuvo sužeistas.
Maskva ir jos apylinkės, esančios maždaug už 500 kilometrų nuo sienos su Ukraina, per karą buvo retas taikinys, kol šiais metais buvo surengtos kelios dronų atakos.
Sekmadienį pranešta apie naujausią išpuolį, dėl kurio Maskva kaltina Kyjivą, įskaitant ankstesnius išpuolius prieš patį Kremlių ir Rusijos miestus netoli sienos su Ukraina.
Gynybos ministerija tai pavadino bandymu įvykdyti teroristinį išpuolį.
„Liepos 30 dienos rytą buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiais orlaiviais prieš objektus Maskvos mieste“, – sakoma jos „Telegram“ žinutėje.
„Vienas ukrainiečių bepilotis orlaivis buvo sunaikintas oro gynybos sistemų virš Maskvos srities Odincovo rajono teritorijos, – priduriama joje. – Dar du dronai buvo nuslopinti elektroninėmis karinėmis priemonėmis ir, praradę kontrolę, nukrito „Moscow-City“ negyvenamųjų pastatų komplekso teritorijoje.“
„Moscow-City“ yra komercinė dalis miesto vakaruose.
Maskvos meras Sergejus Sobjaninas „Telegram“ pranešė, kad buvo šiek tiek apgadinti dviejų miesto biurų pastatų fasadai, bet pridūrė, kad aukų ar sužeistųjų nėra.
Naujienų agentūros AFP darytose nuotraukose matyti, kad pastatų kampuose buvo išdaužti keli langai, o apačioje ant žemės mėtėsi plieniniai strypai ir dokumentai.
Policijos pareigūnai aptvėrė teritoriją.
Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad sostinės Vnukovo oro uostas uždarytas išvykstantiems ir atvykstantiems keleiviams, skrydžiai nukreipiami į kitus oro uostus. Nepraėjus nė valandai paaiškėjo, kad veikla vėl grįžo į įprastas vėžias.
Anksčiau šį mėnesį dronų atakos jau buvo trumpam sutrikdžiusios eismą tame pačiame oro uoste, esančiame į pietvakarius nuo miesto.
Išpuoliai prieš Maskvą vyksta Ukrainos kontrpuolimo, kuriuo siekiama susigrąžinti nuo 2022-ųjų vasario Rusijos užgrobtą teritoriją, metu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie išpuoliai „nebūtų įmanomi be pagalbos, kurią Kyjivo režimui teikia JAV ir jų NATO sąjungininkės“.
Penktadienį Maskva pranešė, kad virš pietinės Rostovo srities, besiribojančios su Ukraina, numušė dvi raketas, o nuolaužos, nukritusios Taganrogo mieste, sužeidė mažiausiai 16 žmonių.
Netrukus po to ji pranešė netoli Azovo miesto numušusi antrą raketą S-200, kurios nuolaužos nukrito negyvenamoje teritorijoje.
Kitoje sienos pusėje šeštadienį per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste žuvo du žmonės, pranešė vietos valdžia.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, per raketos ataką šiaurės rytiniame Sumų mieste žuvo mažiausiai vienas civilis, penki buvo sužeisti.
Visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ duomenimis, pastatas buvo sugriautas per sprogimą apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Liepos pradžioje Rusijos drono ataka smogė gyvenamajam namui tame pačiame mieste, žuvo trys žmonės ir 21 buvo sužeistas.
08:16 | Diktatorius V. Putinas reikalauja Ukrainos neutralumo
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, jau daugiau nei metus terorizuojantis Ukrainos gyventojus, dar drįsta reikalauti jos neutralumo statuso. Tai jis pareiškė Rusijos–Afrikos valstybių viršūnių susitikimo metu Sankt Peterburge.
„Aš jums priminsiu vieną dalyką. Ne visi tai žino, bet mes žinome puikiai. Kyjivas įgijo nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos žlugimo, remdamasis Nepriklausomybės deklaracija.
Šioje deklaracijoje juodu ant balto buvo parašyta, kad Ukraina yra neutrali valstybė. Mums tai itin svarbu. Kodėl Vakarai pradėjo traukti Ukrainą į NATO, mes nesuprantame“, – kalbėjo diktatorius V. Putinas.
08:02 | Ukrainiečiai sudavė galingą smūgį Čonharo tiltui į Krymą
Šeštadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos sudavė smūgius Čonharo tiltui, jungiantį su Krymu ir likusia Pietų Ukraina, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Ukrainiečių pajėgos patvirtino, kad surengta ataka buvo sėkminga.
UNIAN kiek anksčiau pranešė, kad prie Čonharo tilto taip pat buvo pastebėti sustoję automobiliai, o vietos gyventojai viešino informaciją apie pažeistą tilto konstrukciją. Tuo metu rusų pareigūnai apie tai tyli.
Pastebima, kad tai ne jau ne pirmi smūgiai, kurie buvo suduoti Čonharo tiltui. UNIAN rašo, kad sprogimai šioje teritorijoje nugriaudėjo ir birželio 22 d. Tąkart rusų okupantai apkaltino Ukrainos kariuomenę, bandant suduoti smūgius tiltui.
Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Čonharo tiltas – vienas iš svarbiausių rusų okupantų logistinių kelių.
07:17 | Maskvoje nugriaudėjo galingi sprogimai
Rusijos sostinėje Maskvoje sekmadienio naktį nugriaudėjo nauji galingi sprogimai. Pranešta, kad smūgius sudavė neatpažintas bepilotis orlaivis, rašo „Obozrevatel“.
Skelbiama, kad vienas iš dronų rėžėsi į Maskvos verslo centre „Moscow-City“ esantį daugiaaukštį pastatą.
Socialiniame tinkle „Telegram“ paviešintuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose iš pastato besiveržiantys dūmai, taip pat užfiksuoti ir sprogimo vietą, kurioje langai yra išdužę.
„Sprogimai nugriaudėjo 50 aukštu pastate, esančiame Maskvos centre, [po sprogimo] sudužo langai“, – skelbė rusų propagandinė žiniasklaida.
Teigiama, kad į įvykio vietą po sprogimo atvyko į įvykio vietą atvyko daug teisėsaugos pareigūnų, o iš daugiaaukščio pastato buvo evakuoti žmonės.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas už įvykdytą ataką puolė kaltinti Ukrainą. Jis teigė, kad atakos metu niekas nenukentėjo.
Maskvos srities Odincovo gyventojai taip pat pranešė apie šioje teritorijoje nugriaudėjusius mažiausiai tris sprogimus.
Skelbiama, kad daugiaaukščiame „Moscow-City“ pastate, kuriame nugriaudėjo galingas sprogimas, buvo įsikūrusios Rusijos ekonomikos plėtros, pramonės ir prekybos, bei susisiekimo ministerijos.
Liudininkai taip pat socialiniuose tinkluose paviešino vaizdinę medžiagą, kurioje užfiksuota po sprogimo ant kelio besimėtantys ministerijoms priklausantys dokumentai.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Lenkijos premjeras pareiškė, kad maždaug 100 „Wagnerio“ samdinių iš Baltarusios pajudėjo Suvalkų koridoriaus link. Esą jie prie sienos gali padėti nelegaliems migrantams patekti į Lenkiją arba patys jais apsimesti. Mūsų žvalgyba dėl šio judėjimo grėsmių neįžvelgia. O štai Kremlius šiąnakt į Dniprą paleido dvi raketas – viena pataikė į gyvenamąjį namą, kita – į Ukrainos saugumo tarnybos regioninę būstinę;
-
Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos smogė Ukrainos Dnipro mieste esančiam vadavietei po to, kai Kyjivas pranešė, kad raketa pataikė į ten esantį gyvenamąjį namą ir sužeidė devynis žmones;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį teigė, kad aplankė Ukrainos specialiųjų pajėgų priešakines pozicijas netoli kovų epicentru tapusio Bachmuto, Kyjivui intensyvinant kontrpuolimą;
-
Per pastarąsias dvi dienas suintensyvėjo kovos Zaporižios ir Donecko sričių sektorių fronto linijose, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje.
