Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:33 | Truss su Macronu aptarė Rusijos išpuolius Ukrainoje
JK premjerė Liz Truss ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu aptarė Rusijos išpuolius prieš civilius Ukrianoje, rašo „Sky news“.
„Vadovai aptarė savo gilų susirūpinimą dėl pastarojo meto barbariškų Rusijos išpuolių prieš civilius Ukrainos rajonus“, – cituojamas L. Truss atstovo pranešimas.
Anot jo, lyderiai susitarė, kad abi šalys toliau glaudžiai bendradarbiaus su sąjungininkais, kad paremtų Ukrainą ir koordinuotų atsaką į Rusijos agresiją.
23:15 | Zelenskis: tai, kad Rusija prašo Irano pagalbos, reiškia, kad ji pripažįsta atsidūrusi akligatvyje
Tai, kad Rusija prašo Irano pagalbos, yra Kremliaus pripažinimas, jog Rusija atsidūrė kariniame ir politiniame akligatvyje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Pats faktas, kad Rusija kreipiasi tokios pagalbos į Iraną, yra Kremliaus pripažinimas, kad ji yra kariškai ir politiškai bankrutavusi. Dešimtmečius jie išleido milijardus dolerių savo karinės pramonės kompleksui, o galiausiai nusileido Teheranui, kad gautų gana paprastus bepiločius lėktuvus ir raketas“, – pastebi jis.
V. Zelenskio vertinimu, strateginiu požiūriu, kreipimasis į Iraną vis tiek nepadės Rusijai, o tik dar kartą parodys pasauliui, kad Rusija pralaimi savo sukeltą karą.
„Mes tikrai užtikrinsime tinkamą tarptautinį atsaką į tai. Tačiau dabar taktiniu lygmeniu Irano bepiločių lėktuvų sąskaita teroristai vis dar gali turėti tam tikrų vilčių, tam tikrų apskaičiavimų, naujų iliuzijų – visa tai žlugs, kaip ir ankstesni jų apskaičiavimai. 237 šio karo dienos įrodo, kad esame pajėgūs rasti atsaką į bet kokią grėsmę, jei veikiame kartu – visi ukrainiečiai ir visos laisvojo pasaulio tautos“, – pabrėžia jis.
„Reuters“ antradienį pranešė, kad Iranas Rusijai pažadėjo tiekti raketas ir daugiau bepiločių orlaivių. Anot naujienų agentūros, tai patvirtino du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tuo pačiu metu pranešė, kad aljansas pristatys Ukrainai oro gynybos sistemų, kurios padės apsisaugoti nuo Rusijos dronų, įskaitant gautus iš Irano, atakų.
Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė siūlantis V. Zelenskiui nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu.
22:30 | Pranešama apie dronus, skrendančius link Kryvyj Riho
Vidurio Ukrainoje esančiam Kryvyj Riho miestui gręsia dronų kamikadzių ataka, praneša UNIAN. Vietos valdžia skelbia, kad link miesto skrenda dronai ir raketos.
Gyventojai raginami neignoruoti oro pavojaus signalų.
22:04 | Rusija teigia, kad karinis lėktuvas į daugiabutį atsitrenkė dėl „gedimo“
Rusija antradienį pareiškė, kad dieną anksčiau įvykusią nelaimę, kuomet viename iš gyvenamojo rajono kiemų netoli sienos su Ukraina esančiame mieste nukrito karinis lėktuvas, lėmė techniniai gedimai.
Prie Azovo jūros Taganrogo įlankos įsikūrusiame Jeisko mieste vėlai pirmadienį sudužus naikintuvui-bombonešiui „Su-34“, sovietinio stiliaus daugiabutyje kilo milžiniškas gaisras ir žuvo daugiau nei dešimt žmonių. Ryte gelbėtojai jau valė teritoriją, o gedintys vietos gyventojai į nelaimės vietą nešė gėles.
Valdžios institucijos antradienį pranešė, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 15-os.
Viena miesto gyventoja valstybiniam televizijos kanalui „Rossija-24“ pasakojo, kad per katastrofą žuvo du jos draugai, neseniai įsigiję čia butą.
„Jie ką tik paėmė būsto paskolą. Mes gedime“, – sakė ji.
Devyniolika žmonių buvo sužeisti, keturi iš jų, įskaitant penkerių metų mergaitę ir paauglį, yra kritinės būklės, pranešė srities administracijos pareigūnas.
Tyrėjai paskelbė apklausiantys pilotus, kurie sugebėjo katapultuotis iš lėktuvo, prieš šiam rėžiantis į devynaukštį pastatą.
Sunkius nusikaltimus tiriantis Tyrimų komitetas pranešė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl skrydžių saugos pažeidimų.
„Apklausiami pilotai, kuriems pavyko katapultuotis, taip pat aerodromo darbuotojai“, – sakė tyrėjai.
Komitetas taip pat nurodė „konfiskavęs degalų pavyzdžius, rastus aerodrome, iš kurio pakilo lėktuvas, bei skrydžio registratorius katastrofos vietoje“.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad lėktuvas į gyvenamąjį namą, kuriame gyvena apie 600 žmonių, atsitrenkė per mokomąjį skrydį.
Krasnodaro srities, kuriai priklauso Jeisko miestas, gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad srityje vyks trijų dienų gedulas. Anot jo, namo gyventojai laikinai apgyvendinti kitur ir jiems teikiama psichologinė pagalba.
Kremlius antradienį pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „reiškia gilią užuojautą šeimoms, kurios dėl šios nelaimės neteko savo artimųjų“.
Katastrofą užfiksavusiose nuotraukose buvo matyti išdegęs lėktuvo fiuzeliažas, smūgio metu lūžęs į dvi dalis.
Ant vieno iš suskilusių sparnų buvo raudona žvaigždė – Rusijos armijos simbolis.
21:40 | Per devynias dienas rusai smogė 16 Ukrainos regionų
Nuo spalio 7-osios iki 18-osios rusai Ukrainoje surengė daugiau nei 190 raketų ir bepiločių orlaivių smūgių, praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Jos skaičiavimui, suduoti smūgiai 16 Ukrainos regionų.
Žuvo mažiausiai 70 žmonių, daugiau kaip 240 buvo sužeista, apgadinta daugiau kaip 380 objektų.
21:23 | Naujasis rusų vadas Ukrainoje pripažino: padėtis įtempta
Naujasis Rusijos pajėgų vadas Ukrainoje Sergejus Surovikinas pripažino, kad padėtis Ukrainoje yra įtempta, ypač laikinai okupuoto Chersono apylinkėse, „Rossija 24“ cituoja „The Guardian“.
„Padėtį specialiosios karinės operacijos rajone galima apibūdinti kaip įtemptą“, – cituojamas jis.
Rusai nuo pat karo pradžios atsisako savo kruviną agresiją Ukrainoje vadinti tikruoju vardu ir savo sukeltą karą įvardija kaip „specialiąją karinę operaciją“.
Anot S. Surovikino, ukrainiečiai nuolat bando smūgiuoti Rusijos karių pozicijoms.
„Pirmiausia tai susiję su Kupjansko, Lymano ir Mykolajivo-Kryvyj Rih sektoriais“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad Rusijos įvestas administracijos vadovas Chersone paskelbė apie „organizuotą civilių gyventojų perkėlimą“ į kairįjį Dniepro upės krantą.
20:59 | NATO Ukrainai pristatys oro gynybos sistemų, skirtų kovoti su Irano dronais
NATO pristatys Ukrainai oro gynybos sistemų, kurios padės apsisaugoti nuo Rusijos dronų atakų, rašo „The Guardian“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susidūrė su tikslingomis atakomis, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai sunaikino apie 30 proc. Ukrainos elektrinių.
„Svarbiausia, ką galime padaryti, tai įvykdyti tai, ką pažadėjo sąjungininkai, sustiprinti pastangas ir pristatyti dar daugiau oro gynybos sistemų“, – cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Artimiausiomis dienomis NATO pristatys kovos su dronais sistemas, skirtas kovoti su konkrečia dronų, įskaitant Irano, keliama grėsme. Nė viena valstybė neturėtų remti neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
20:15 | Lavrovas grasina: Rusija galėtų sumažinti diplomatinį buvimą Vakaruose
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskva galėtų sumažinti savo diplomatinį atstovavimą Vakarų šalyse.
Tokių priemonių, anot jo, galėtų būti imtasi dėl santykių su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis, taip pat dėl Rusijos poreikio stiprinti santykius kitose šalyse.
„Žinoma, mes nematome jokios prasmės ir neturime jokio noro palaikyti tokį pat diplomatinio atstovavimo lygį Vakarų šalyse... tuo tarpu trečiojo pasaulio šalims, ir Azijoje, ir Afrikoje, reikia papildomo dėmesio“, – pareiškė S. Lavrovas, kreipdamasis į naujus užsienio reikalų ministerijos darbuotojus.
19:06 | Ukrainos žvalgyba: rusų raketų atsargos pasiekė kritinę ribą
Rusijos gynybos pramonė nebegali pagaminti pakankamai naujų raketų, o senųjų atsargos senka, todėl rusai prieš Ukrainą pradėjo naudoti Irano bepiločius dronus, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, vien faktas, kad Rusija naudoja užsienio dronus, agresorei jau yra neįprastas.
„Rusijos gynybos pramonė negali pagaminti pakankamo kiekio naujų raketų, o tos, su kuriomis jie pradėjo karą vasario 24 d., jau baigiasi. Daugeliu atveju šis skaičius jau nukrito žemiau kritinio lygio. Turiu omenyje 30 proc. lygį.
Pavyzdžiui, raketų „Iskander“ atveju jau beveik pasiekta 13 proc. riba. Pagal koncepciją draudžiama nukrypti žemiau 30 proc., tačiau karas tai koreguoja. Todėl jie buvo priversti ieškoti galimybių, kaip įveikti raketų trūkumą. Jie ėmė naudoti Irano dronus“, – „Orestokratiya“ kalbėjo jis.
Anot K. Budanovo, Irano dronai yra gana tikslūs, tačiau negali prilygti raketoms, todėl didžioji dalis jų, apie 70 proc. yra numušami.
„Ar jie (dronai – red. past.) savo savybėmis gali pakeisti raketas? Ne, negali, bet reikia manyti, kad dabar Rusijos Federacijoje jų yra pakankamai, o bepiločių orlaivių tikslumas yra daug didesnis nei šių raketų. Būtent to jie tikisi.
Jie užsakė pirmąją 1 750 dronų partiją, o paskui pradėjo užsakinėti daugiau, tačiau reikia suprasti, kad jų gamybos ir pristatymo į Rusiją greitis nėra vienkartinis procesas. Jie po truputį juos sekina, iraniečiai gamina naujus, tačiau yra ir kita klausimo pusė: mes nuolat numušame apie 70 proc. visų bepiločių orlaivių“, – cituojamas jis.
18:51 | „Reuters“: Iranas Rusijai pažadėjo daugiau dronų ir raketų
Iranas Rusijai pažadėjo daugiau bepiločių orlaivių ir raketų, rašo „Reuters“. Anot naujienų agentūros, tai patvirtino du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai.
Kaip rašoma straipsnyje, Irano ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas spalio 6 d., kai Irano viceprezidentas Mohammadas Mokhberas ir keli kiti pareigūnai apsilankė Maskvoje.
Teigiama, kad rusai Irano prašo daugiau dronų ir didesnio tikslumo balistinių raketų, konkrečiai „Fateh“ ir „Zolfaghar“.
Informaciją apie susitarimą dėl trumpojo nuotolio balistinių raketų tiekimo agentūrai patvirtino ir Vakarų pareigūnas.
Ukraina skelbia, kad rusai kare prieš ukrainiečius naudoja Irano dronus, dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba siūlo nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu.
Dar šeštadienį Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai patiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“.
18:12 | Ukrainos žvalgybos vadovas: iki metų pabaigos ukrainiečiai gerokai pasistūmės į priekį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki metų pabaigos gerokai pasistūmės, pareiškė šalies žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budavonas.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Orestokratiya“.
Šiuo metu, anot žvalgybos vado, sunkiausi mūšiai Ukrainoje vyksta rytiniame Donbaso regione – prie Bachmuto ir Soledaro miestų.
„Dabar ten vyksta aršiausios kovos... Na, atskleisti planus, manau, būtų šiek tiek nekorektiška. Iki metų pabaigos mes gerokai pasistūmėsime į priekį, pasieksime nemažai pergalių, netrukus tai pamatysite. Chersono išlaisvinimas? Tikiuosi, kad tai gali būti Chersonas“, – kalbėjo jis.
K. Budanovas taip pat teigė, kad koviniai veiksmai Ukrainos teritorijoje turėtų pasibaigti kitų metų pavasarį, vėliausiai – iki 2023-ųjų vasaros, rašo UNIAN.
17:33 | Ukraina teiks notą Izraeliui
Ukraina Izraeliui nusiųs oficialią notą su prašymu nedelsiant suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų, rašo UNIAN.
„Šiandien Ukraina išsiųs Izraelio vyriausybei oficialią notą su prašymu skubiai aprūpinti Ukrainą priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir pradėti kokybišką bendradarbiavimą, kad Ukraina gautų atitinkamų technologijų“, – cituojamas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Jau seniai primygtinai raginome Izraelį pradėti bendradarbiauti su Ukraina oro gynybos srityje. Nematome jokių objektyvių priežasčių, kodėl tai neturėtų įvykti, bet kartu tai nevyksta“, – pastebi ministras.
Anot jo, jei Izraeliui atėjo laikas atvirai stoti į Ukrainos pusę.
„Jau seniai sakome, kad balansavimo Rusijos agresijos akivaizdoje politika, vadinamojo neutralumo politika praktinės pagalbos Ukrainai klausimu neskatina taikos. Tik ryžtinga partnerių parama Ukrainai neabejotinai atves į pergalę ir sustabdys šią blogio šalį – Rusijos Federaciją ir visus, kurie jai padeda“, – teigia D. Kuleba.
Ukraina kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos rusai naudoja kare prieš Ukrainą.
„Šiandien tie patys dronai, kurie naikina Ukrainą, taikosi į Izraelį. Manau, kad tai viską pasako. Tai turėtų būti Izraelio politikos formavimo atspirties taškas“, – priduria jis.
17:11 | Kyjivas: pastarojo meto Rusijos atakos be elektros paliko per 1 100 miestų ir kaimų
Kyjivas antradienį pranešė, kad pastarųjų 10 dienų Rusijos smūgiai, nukreipti prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje, daugiau kaip 1 100 miestų ir kaimų paliko be elektros energijos.
„Kol kas 1 162 gyvenvietės Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Žytomyro, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Luhansko, Mykolajivo, Chersono srityse vis dar neturi elektros energijos“, – sakė Ukrainos avarinių tarnybų atstovas spaudai Oleksandras Chorunžyjus.
16:51 | Kremlius: Putinas kol kas neplanuoja Rusijoje baigti mobilizacijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas neketina nutraukti karinės mobilizacijos Rusijoje, nors kai kurie šalies regionai ją jau baigė, antradienį pranešė Kremlius.
„Kol kas prezidento dekreto (dėl mobilizacijos nutraukimo) nėra“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie mobilizacijos sostinėje pabaigą ir mieste uždaromus mobilizacijos biurus.
Rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje.
Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
Praėjusią savaitę Rusijos vadovas pareiškė, kad siekia užbaigti šį procesą „maždaug per dvi savaites“.
D. Peskovas teigė, kad kai kurie regionai jau pasiekė nustatytus tikslus, tačiau neįvardijo, kurie.
„Todėl dalinės mobilizacijos procesas baigiasi, o kai kuriuose regionuose jau baigėsi“, – sakė jis.
Jis taip pat pažadėjo, kad valdžios institucijos nemobilizuos daugiau žmonių nei V. Putino nustatytas tikslas – 300 000 rezervistų.
16:45 | Naikintuvo avarijos Rusijoje aukų skaičius išaugo iki 14
Rusijos kariniam lėktuvui SU-34 pirmadienį įsirėžus į gyvenamąjį namą pietų Rusijoje, Jeiske, žuvusiųjų skaičius išsaugo iki 14, praneša rusų agentūra TASS.
Jeiskas yra Rusijos miestas Krasnodaro krašte, netoli Ukrainos miesto Mariupolio.
16:29 | Ukraina gavo ES paramos 2 mlrd. eurų išmoką
Ukraina gavo Europos Sąjungos neseniai patvirtintos naujos makrofinansinės pagalbos pirmąją išmoką – 2 mlrd. eurų, antradienį pranešė Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis.
„Šiandien mūsų valstybė gavo dar vieną ES išmoką, skirtą Ukrainos ekonominiam stabilumui palaikyti. Papildomi finansiniai ištekliai padės padengti neatidėliotinas biudžeto išlaidas, visų pirma socialinėje ir humanitarinėje srityse“, – „Telegram“ paskyroje parašė D. Šmyhalis.
Jis paaiškino, kad šios lėšos yra pirmoji 5 mlrd. eurų dydžio finansavimo paketo dalis, o iš viso šiais metais Ukraina iš ES jau sulaukė 4,2 mlrd. eurų makrofinansinės paramos, „kuri labai padėjo sustiprinti valstybės ekonominį frontą ir pasipriešinti agresoriui“.
Šio mėnesio pradžioje Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad šis makrofinansinės paramos Ukrainai paketas bus išmokėtas trimis dalimis: 2 mlrd. eurų – spalį, o likę 3 mlrd. eurų – lapkričio ir gruodžio mėnesiais, Kyjivui įvykdžius nustatytas sąlygas.
Šios lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola.
Praėjusio mėnesio viduryje Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos pasiūlymui skirti Ukrainai 5 mlrd. eurų kaip antrąją dalį naujos makrofinansinės pagalbos programos, kurios bendra vertė – 9 mlrd. eurų. Rugpjūtį Ukraina gavo pirmąją 1 mlrd. eurų dydžio išmoką pagal šią programą.
16:09 | Kuleba ragina nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad teikia šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiūlymą nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu, rašo „The Guardian“.
Ministras pabrėžia, kad Iranas tiekia ginklus Rusijai, todėl turi prisiimti atsakomybę už Ukrainos niokojimą.
D. Kuleba taip pat paragino ES įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai „vykdyti terorą prieš ukrainiečius“.
15:10 | Estijos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe
Už tokį sprendimą balsavo 88 parlamento nariai, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo. Rezoliucija yra smerkiami Rusijos Federacijos veiksmai prieš Ukrainą ir patvirtinama, kad šalis „niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimų agresijos ir falsifikuotų referendumų akivaizdoje“.
„Iš neteisės niekuomet negimsta teisė. Putino režimas, grasinantis branduoliniu ginklu, pavertė Rusiją didžiausia grėsme pasauliui tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje“, – teigiama Estijos parlamento pranešime, kuriame pažymima, kad Rusijos režimas yra skelbiamas teroristiniu, o Rusijos Federacija – terorizmą remiančia valstybe, kurios veiksmams būtina suduoti atitinkamą atsaką.
Lietuvos Seimas analogišką sprendimą priėmė dar gegužės 10-ąją, rugpjūtį už panašią deklaraciją balsavo ir Latvijos Saeima.
14:42 | Vokietijos užsienio reikalų ministrė ragina nekartoti klaidų bendraujant su Kinija
Vokietija santykių su Kinija srityje privalo vengti kartoti klaidas, pastaraisiais metais padarytas palaikant santykius su Rusija, antradienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak jos, Vokietija privalo būti pasirengusi „sistemų konkurencijai“ tarp šalių, tikinčių tarptautine teise ir bendradarbiavimu, ir autoritarinių režimų.
„Visų pirma privalome pasimokyti iš savo pastarųjų dešimtmečių politikos Rusijos [atžvilgiu] klaidų“, – sakė A. Baerbock per užsienio politikos forumą Berlyne, organizuotą idėjų kalvės „Koerber Foundation“.
14:20 | Maskvos daugiabučiuose pradedamos įrengti bombų slėptuvės
Dalies Rusijos sostinės daugiabučių požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengiamos bombų slėptuvės. Jose, planuojama, bus dviaukštės lovos, šildytuvai, pirmosios pagalbos vaistinėlės.
Apie tai rusiškam leidiniui „Važnyje Istoriji“ pranešė bendrijos „Atom“, ant kurios būstų ir puikuojasi skelbimai apie bombų slėptuvių rengimą, gyventojai.
Maskviečiai minėtų daugiabučių gyventojai raginami iki spalio 18 d. atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę nuo automobilių ir asmeninių daiktų, nes ji bus „sutvarkyta pagal tiesioginę civilinės gynybos objekto paskirtį“.
Skelbime teigiama, kad atitinkamas sprendimas buvo priimtas spalio 11 d. Maskvos rotušėje vykusiame posėdyje, vadovaujant mero pavaduotojui Piotrui Biriukovui, rašo UNIAN.
Rusija, kuri į Ukrainą įsiveržė vasario pabaigoje, pirmąsias slėptuves nuo bombų ėmė ruošti dar pavasarį. Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas nurodė pietiniams Rusijos regionams „sutvarkyti civilinės gynybos apsaugines struktūras“, kad šios būtų „tinkamos būklės“.
13:51 | Kremlius metė visas turimas kortas: kodėl Putino gali laukti nusivylimas
Lūžio Ukrainos fronte akivaizdoje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priverstas imtis kraštutinių priemonių: neteisėtų „referendumų“, „dalinės“ mobilizacijos, naujo karo vado paskyrimo ir smūgius Ukrainos kritinės svarbos infrastruktūros objektams („už Krymo tiltą“). Tačiau visos šios priemonės vargu ar padės jam pasiekti užsibrėžtų tikslų kare, įsitikinusi RAND ekspertė Rusijos gynybos ir saugumo klausimais Dara Massicot.
- V. Putinas susidūrė su būtinybe intensyviai kariauti su tam neparuošta kariuomene;
- ankstyvi ir sudėtingi Rusijos antžeminių, desantinių ir spec. pajėgų nuostoliai;
- ukrainiečių valia ir atsparumas kovoje;
- Vakarų palaikymo priemonės.
13:05 | Zelenskis: Rusijos pajėgos sunaikino trečdalį Ukrainos elektros stočių
Pirmadienį ir antradienį Rusijos karinės pajėgos specialiai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, per išpuolį buvo sunaikintas trečdalis Ukrainos elektros stočių.
„Nuo spalio 10 d. buvo sunaikinta 30 proc. Ukrainos elektros stočių, todėl visoje šalyje kilo elektros energijos tiekimo sutrikimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „deryboms su (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimu neliko vietos“.
12:54 | Ukrainiečiai įspėjami dėl galimo šviesos, šildymo ir vandens dingimo visoje šalyje.
Ukrainiečiai įspėjami dėl galimo šviesos, šildymo ir vandens dingimo visoje šalyje, skelbia BELSAT.
„Visoje šalyje turime kritinę situaciją. Vienas regionas priklauso nuo kito. Visoje šalyje reikia ruoštis tam, kad gali nutrūkti tiek elektros, tiek vandens ir šilumos tiekimas“, – sakė prezidentūros administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
12:45 | Klyčko: išpuolio aukų skaičius išaugo iki 5
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per drono ataką prieš gyvenamąjį namą žuvo 5 žmonės.
11:59 | Iš rusų išvaduotame Lymane ukrainiečiai rado 5 žuvusių vaikų kūnelius
Iš rusų okupacijos išlaisvintame Lymane, Donecko srityje, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai iškasė penkių vaikų, žuvusių per rusų surengtą apšaudymą, kūnus. Vaikai mirė nuo skeveldrų padarytų sužeidimų.
„Policija iš masinių kapaviečių išvežė 2021, 2019 ir 2008 metais gimusias mergaites, 2011 ir 2012 metais gimusius berniukus. Dvi mažiausios mergaitės yra seserys. Po teismo medicinos ekspertizės vaikai bus perlaidoti“, – skelbia Ukrainos Vidaus reikalų ministerija, rašo UNIAN.
Patikslinama, kad kapinėse masinėje kapavietėje tyrėjai rado keturis vaikus. O penktąjį žuvusį vaiką motina palaidojo savo namų kieme.
„Preliminariai nustatyta, kad visi mirė nuo skeveldrų padarytų žaizdų dėl Rusijos apšaudymo“, – pranešė ministerija.
11:34 | Ukraina skelbia nukovusi vieną aukščiausių Donecko „liaudies respublikos“ karių vadų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas skelbia, kad Ukrainoje buvo nukautas vienas aukščiausių vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ kovotojų Vladimiras Šeiko, vadovavęs artilerijos batalionui ir pasivadinęs „pulkininku leitenantu“.
„Vladimiras Šeiko „Meškinas“, pseudopulkininkas leitenantas, orkų artilerijos bataliono vadas buvo sėkmingai demobilizuotas“, – „Telegram“ skelbė A. Štefanas.
Kovotojo likvidavimo detalių jis neskelbė.
10:58 | JAV įspėja apie sankcijas turintiesiems ryšių su Iranu po dronų smūgių Kyjivui
Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo, kad imsis veiksmų prieš įmones ir valstybes, bendradarbiaujančias su Irano dronų programa, po to, kai Rusija juos panaudojo kruviniems smūgiams Kyjive.
„Visi, vykdantys verslą su Iranu ir galintys turėti kokių nors sąsajų su bepiločiais orlaiviais, balistinių raketų kūrimu ar ginklų srautu iš Irano į Rusiją, turėtų būti labai atsargūs ir atlikti deramą patikrinimą – JAV nedvejodamos taikys sankcijas ar imsis veiksmų prieš kaltininkus“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
„Rusija stiprina aljansą su Iranu, o tai yra kažkas, ką visas pasaulis, ypač regione ir visame pasaulyje, turėtų vertinti kaip didžiulę grėsmę“, – sakė jis.
V. Patelis sakė, kad JAV taip pat mano, jog Iranas, gabendamas dronus, pažeidė 2231-ąją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo palaimintas 2015 metų branduolinis susitarimas, dabar pakibęs ant plauko.
„Manome, kad šie bepiločiai orlaiviai, kuriuos Iranas perdavė Rusijai ir kuriuos Rusija naudojo Ukrainoje, yra vieni iš ginklų, kuriems ir toliau būtų taikomas embargas pagal 2231-ąją rezoliuciją“, – sakė jis.
10:33 | Paviešintos susprogdintų „Nord Stream“ vamzdynų nuotraukos
Švedijos žiniasklaidoje paviešintos pažeistų „Nord Stream“ gijų nuotraukos. Kelių Vakarų šalių teisėsaugininkai kol kas tiksliai nežino diversijos vykdytojų, tačiau spėjama, kad tai gali būti Rusija. Anksčiau tyrėjai skelbė, kad viename iš vamzdžių žiojanti 8 metrų skylė galėjo būti padaryti tik panaudojus sprogmenis.
09:59 | Klyčko patvirtino, kad apšaudytas Kyjivas
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad antradienio rytą Ukrainos sostinėje įvyko keli sprogimai. Jo teigimu, atakuoti ypatingos svarbos miesto infrastruktūros objektai. Vienoje iš apšaudytų vietų kilo gaisras.
Apie ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą paskelbė ir Ivano-Frankivsko meras. Jis paragino miestiečius kaupti geriamojo vandens atsargas ir įkrauti prietaisus.
09:32 | Ukraina kaltina Rusiją pagrobus du Zaporižios AE darbuotojus
Ukrainos valstybinė branduolinės energijos agentūra antradienį apkaltino Rusiją sulaikius du aukšto rango darbuotojus iš Rusijos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje.
„Enerhoatom“ pareiškime socialinėje žiniasklaidoje teigiama, kad Rusijos pajėgos pirmadienį „pagrobė“ informacinių technologijų vadovą Olehą Kostiukovą ir elektrinės generalinio direktoriaus pavaduotoją Olehą Ošeką ir „išvežė juos į nežinomą vietą“.
09:08 | Rusai taikosi į energetikos infrastruktūrą
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, cituodamas prezidentūros administracijos vadovo pavaduotoją Kyrylą Tymošenką, praneša, kad Žitomyre, šiaurės vakarų Ukrainoje, apšaudytas elektros energijos tiekimo įrenginys.
Dnipropetrovsko karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka patvirtino smūgius į Dniepro energetikos infrastruktūros objektus.
Anot jo, objektuose kilo gaisras, jiems padaryta didelė žala, kai kurios miesto vietos liko be elektros.
08:48 | Visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos
Charkivo meras Ihoris Terechovas praneša apie du smūgius į šiaurės rytuose esantį Charkivą.
„Charkivas apšaudytas – per penkias minutes mieste įvyko dvi sprogimų serijos. Pirminiais duomenimis, atakuojama vienos iš miesto pramonės įmonių teritorija“, – „Telegram“ rašė I. Terechovas.
Apie du sprogimus pranešama ir Dnipropetrovsko srityje. Vakar Rusijos pajėgos stipriai apšaudė Ukrainą, įskaitant ir jos sostinę Kyjivą.
08:19 | Rusijos lėktuvo katastrofos aukų skaičius išaugo iki 13
Mažiausiai 13 žmonių, įskaitant tris vaikus, žuvo kariniam lėktuvui nukritus į gyvenamąjį rajoną Jeisko mieste Rusijos pietvakariuose, antradienį pranešė rusų naujienų agentūros, baigiantis išgyvenusiųjų paieškoms.
„Gelbėtojai baigė kasinėti nuolaužas (...). Iš viso žuvo 13 žmonių, įskaitant tris vaikus, o 19 žmonių buvo sužeisti“, – teigiama Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime, kurį po pirmadienio katastrofos citavo Rusijos agentūros.
08:00 | Zelenskis gruodį išleis savo karo meto kalbų knygą
Gruodžio 6 dieną bus išleistas Volodymyro Zelenskio karo metu pasakytų kalbų rinkinys su Ukrainos prezidento parašyta įžanga.
Leidybos grupės „Penguin Random House“ padalinys „Crown“ pirmadienį paskelbė, kad knyga vadinsis „Žinia iš Ukrainos“ ir joje taip pat bus „The Economist“ redaktoriaus Rusijai ir Rytų Europai Arkadijaus Ostrovskio pratarmė.
„Parama Ukrainai nėra tendencija, memas ar virusinis iššūkis, – „Crown“ išplatintame pareiškime sakė V. Zelenskis. – Tai nėra jėga, kuri greitai išplinta po visą planetą ir paskui taip pat greitai išnyksta. Jei norite suprasti, kas mes esame, iš kur esame, ko norime ir kur einame, turite daugiau sužinoti apie tai, kas esame. Ši knyga jums padės būtent tai padaryti“.
Gautos lėšos bus skirtos iniciatyvai „United24“, kurią V. Zelenskis pradėjo siekdamas koordinuoti labdarą Ukrainai. Prezidentas pridūrė atrinkęs 16 kalbų, kurios, kaip jis tikisi, skaitytojams padės „suprasti ukrainiečius: mūsų siekius, principus ir vertybes“.
07:43 | Sėkminga ukrainiečių ataka Chersone
Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ pranešėjas Vladislavas Nazarovas skelbia, kad pirmadienį šalies pietuose Ukrainos gynėjai nukovė 22 rusus ir padarė jiems didelių nuostolių sunaikindami jų techniką.
„Gautas patvirtinimas apie priešo nuostolius – 22 rašistai, 4 tankai, 2 minosvaidžiai, savaeigė didelio kalibro haubica „Akacija“, priešlėktuvinių raketų sistema „Tor-M2“ ir 3 vienetai šarvuočių“, – „Facebook“ skelbė V. Nazarovas, rašo UNIAN.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 2 amunicijos sandėlius Beryslavo apylinkėse, Chersono srityje. Apgadintas dar vienas tankas, savaeigė haubica „MSTA-S“ ir raketų paleidimo sistema „Grad“ bei 4 šarvuočiai.
Pirmadienį šalies pietuose Ukrainos aviatoriai surengė 11 antskrydžių prieš rusų pajėgas.
07:09 | Baltarusijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių
Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių ir apie 170 tankų, kad būtų sukurtos naujos bendros pajėgos, pirmadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.
Apie naujų pajėgų, kurioms pavesta ginti Baltarusijos sienas nuo numanomos Ukrainos grėsmės, sukūrimą buvo paskelbta praėjusią savaitę po to, kai Rusija patyrė pralaimėjimų puolant Ukrainoje.
Pasak platformoje „Telegram“ kalbėjusio Baltarusijos gynybos ministerijos patarėjo tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimais Valerijaus Revenkos, „bendras (Rusijos karių), kurie atvyks į Baltarusiją, skaičius siekia 9 tūkst.“
V. Revenka sakė, kad Rusija taip pat atsiųs į Baltarusiją „apie 170 tankų, iki 200 (kitų) šarvuočių ir iki 100 ginklų bei minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 mm“.
06:39 | Pirmadienio rytą centrinėje Ukrainoje, Kryvyj Rihe, nugriaudėjo sprogimai
Srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas „Telegram“ rašė: „Kryvyj Rihas. Sprogimai šiaurinėje miesto dalyje. Likite slėptuvėse!“
06:10 | Rusai Ukrainos pakrantėse padidino savo laivų kiekį
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Juodojoje jūroje prie Ukrainos užfiksuoti 9 rusų kariniai laivai.
„Nepaisant besitęsiančių audringų orų, priešo laivų grupė buvo padidinta iki 9 vienetų, du iš jų ginkluoti „Kalibr“ raketomis.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui ir rytinei Sumų sričiai žuvo mažiausiai šeši žmonės, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
► Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.
► Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra.
