Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:55 | NATO šalys sutarė pratęsti Stoltenbergo mandatą
NATO šalys susitarė pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mandatą, ketvirtadienį pranešė diplomatai.
Tai bus oficialiai paskelbta kitą savaitę.
J. Stoltenbergo, kuris šiam Vakarų kariniam aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija jau buvo pratęsta metams iki spalio – tai buvo padaryta Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.
Keli NATO diplomatai patvirtino, kad J. Stoltenbergo kadencija pratęsta dar vieneriems metams po to, kai iki aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvoje, kuris įvyks po dviejų savaičių, nepavyko rasti tinkamo kandidato.
Kiti galimi pretendentai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrą Beną Wallace'ą, neseniai pasitraukė iš kovos dėl šio posto.
JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith nepatvirtino šios informacijos.
Žurnalistams ji nurodė, kad pranešimas dėl NATO generalinio sekretoriaus bus paskelbtas artimiausiomis dienomis.
„Galimas Jenso Stoltenbergo mandato pratęsimas yra viena iš galimybių, kurią svarsto sąjungininkai“, – sakė J. Smith.
23:33 | CNN: rusų generolas Surovikinas slapta buvo „Wagner“ VIP narys
Rusijos generolas Sergejus Surovikinas slapta buvo „Wagner“ VIP narys, rodo dokumentai, kuriuos matė CNN.
Anot leidinio, dokumentus gavo Rusijos tyrimų centras „Dossier“. Dokumentai rodo, kad S. Surovikinas turėjo asmeninį „Wagner“ registracijos numerį.
S. Surovikinas įtrauktas į sąrašą kartu su mažiausiai 30 kitų aukštų Rusijos kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų, kurie, minėto centro teigimu, taip pat yra „Wagner“ VIP nariai.
Generolas S. Surovikinas viešumoje nesirodė nuo praėjusio šeštadienio, kai „Wagner“ pradėjo neilgai trukusį maištą. Tuomet S. Surovikinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prašė Jevgenijaus Prigožino sustabdyti jo maištą.
Nuo to laiko jo buvimo vieta nežinoma. Tiesa, Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau šią savaitę paskelbė, kad J. Prigožinas esą atvyko į Baltarusiją.
S. Surovikinas yra apdovanotas Rusijos karinių oro pajėgų vadas ir dėl savo negailestingos taktikos bombarduojant Sirijos miestus tapo pravardžiuojamas „generolu Armagedonu“.
CNN kreipėsi į „Wagner“ dėl komentaro, tačiau atsakymo negavo.
Lieka neaišku, ką reiškia „Wagner“ VIP narystė, taip pat, ar iš to gaunama finansinė nauda.
Trečiadienį „The Moscow Times“ paskelbė, kad S. Surovikinas po nesėkmingo „Wagner“ vado J. Prigožino bandymo surengti maištą buvo suimtas.
22:59 | Kramatorske paskelbtas gedulas
Po kruvinos rusų atakos Kramatorske buvo paskelbtas trijų dienų gedulas. Kaip informuoja UNIAN, gedulo dienomis paskelbtos birželio 30 d., liepos 1 d. ir 2 d.
Primename, kad rusams birželio 27 d. raketomis smogus miesto centrui žuvo 12 žmonių, dešimtys sužeisti.
22:41 | Ukrainos žvalgyba: Kremliuje vyksta atviras karas
Tarp Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir jos gynybos ministerijos vyksta atvira tarpusavio kova, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. Apie tai jis kalbėjo interviu Ukrainos televizijai RBC, rašo „Sky news“.
„Mūsų vertinimais, tarp vadinamųjų Kremliaus „bokštų“ jau vyksta atviras karas, kuris baigsis konkuruojančių grupuočių lyderių fiziniu likvidavimu“, – cituojamas jis.
A. Černiakas pridūrė, kad „Wagner“ sukilimas atskleidė Vladimiro Putino silpnumą ir paskatino Rusijos elitą kovoti tarpusavyje dėl valdžios.
Žiniasklaidos pranešimuose taip pat teigiama, kad dėl Jevgenijaus Prigožino maišto padidėjo įtampa tarp Rusijos politinės ir karinės vadovybės.
CNN anksčiau pranešė, kad Rusijos žvalgybos ir kariniai veikėjai galėjo būti iš anksto įspėti apie planuojamą maištą ir nusprendė nesikišti.
21:50 | Zelenskis NATO susitikime Vilniuje nedalyvaus, jei lyderiai neparodys drąsos, sako jo patarėjas
Ukraina siekia, kad kitą mėnesį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime būtų pakviesta pradėti stojimo į NATO procesą, rašo „Sky news“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Ihoris Žovka pareiškė, kad V. Zelenskis nedalyvaus, jei šalių vadovai neparodys drąsos ir neduos aiškaus ženklo, kad Ukrainos stojimo į NATO procesas gali prasidėti.
Kyjivas pripažino, kad negali įstoti į NATO, kol tęsiasi karas, tačiau nori pradėti stojimo procesą.
„Šis prašymas dabar guli ant NATO sąjungininkių vadovų stalų“, – sako I. Žovka.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas būtų labai gera pradžia reaguoti į šį prašymą. O sakydami reaguoti, turime omenyje pakvietimą į narystę, kuris yra tik pirmasis etapas“, – komentuoja jis.
Ukrainos sąjungininkų nuomonės dėl to, kaip greitai Ukraina turėtų įstoti į NATO, nesutampa. Kai kurie baiminasi bet kokio žingsnio, kuris gali priartinti aljansą prie karo su Rusija.
Tačiau Kyjivas sako, kad ukrainieičų kova su Rusijos agresiją rodo, jog Ukraina verta būti priimta į NATO.
V. Zelenskis parieškė, kad jam „nėra prasmės“ vykti į aukščiausiojo lygio susitikimą, jei susitikimo metu jam nebus duotas „ženklas“, o jo nedalyvavimas užtemdytų bet kokį Vakarų vienybės demonstravimą aukščiausiojo lygio susitikime.
„Jei Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime nebus jokio rezultato, jis neturi pagrindo ir laiko vykti“, – teigia I. Žovka.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
21:22 | Atskleista galima „Wagner“ stovyklos vieta Baltarusijoje
20:54 | Greta Thunberg lankosi Kyjive
Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Tarptautinės darbo grupės dėl karo pasekmių aplinkai nariais, rašo „Sky news“.
Ukrainos prezidentas su aktyviste aptarė katastrofiškas Kachovkos užtvankos griūties pasekmes.
20:33 | Ukraina vardija naujausius okupantų nuostolius: sunaikino vadavietes, artilerijos dalinį
Ukrainos aviacija per dieną smogė 11 priešo personalo sutelkimo vietų, rašo UNIAN.
„Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai per dieną smogė dviem kontrolės punktams, radiolokacinei stočiai ir artilerijos daliniui šaudymo pozicijoje“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak štabo, per parą rusai surengė 23 oro smūgius ir apie 46 raketų atakas prieš Ukrainą.
Ukrainos ketvirtadienio ryto duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 227 780 karių, 4 038 tankų, 7 857 šarvuočių, 314 lėktuvų, 308 sraigtasparnių, 3 513 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
20:23 | Rusai paleido raketas į Ukrainą
Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN. Pranešama, kad okupantai į Ukrainą paleido raketas.
20:00 | Zelenskis už lyderystę pelnė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanotas prestižiniu Jungtinės Karalystės apdovanojimu už lyderystę ir indėlį į tarptautinius santykius, ketvirtadienį pranešė analitinis centras „Chatham House“.
Londone įsikūręs institutas pranešė, kad V. Zelenskiui skyrė 2023 metų „Chatham House“ premiją, ir pavadino jo virsmą iš aktoriaus į karo meto lyderį nepaprastu.
„Buvęs aktorius suvienijo savo tautą ir pasipriešino didžiuliam priešui“, – teigiama analitinio centro išplatintame pranešime.
„Naudodamasis socialiniais tinklais ir tiesiogiai bendraudamas su pasaulio lyderiais, jis taip pat sukūrė naują šiuolaikinės diplomatijos ir lyderystės formą, subūręs plačią koaliciją, remiančią Ukrainą Jungtinėse Tautose ir už jų ribų“, – pridūrė „Chatham House“.
„Per šią brutalią invaziją Ukrainos žmonės patyrė negailestingą smurtą“, – pridūrė „Chatham House“ direktorė Bronwen Maddox.
„Prezidentas Zelenskis suvienijo savo tautą pasipriešinimui ir kontrpuolimui ir pademonstravo tarptautinės diplomatijos meistriškumą“, – nurodė ji.
Manoma, kad ketvirtadienį V. Zelenskis per metinę analitinio centro konferenciją vaizdo ryšiu pasakys trumpą kalbą, o apdovanojimą jo vardu atsiims specialus atstovas.
2005-aisiais tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka irgi buvo apdovanotas „Chatham House“ premija už savo vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje, kilusioje po suklastotų prezidento rinkimų.
Tuomet jis nurodė, kad Ukrainos pagrindiniai siekiai – narystė Europos Sąjungoje ir NATO.
19:36 | „Nepakeliamas skausmas“: Ukrainos pareigūnai parodė, kas vyko pirmosiomis akimirkomis po rusų smūgio Kramatorskui
Ukrainos policija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos pirmosios minutės po to, kai okupantai apšaudė Kramatorsko kavinę, rašo „Ukrinform“.
Paieškos ir gelbėjimo operacijos bei griuvėsių šalinimo darbai jau baigti.
Per kruviną rusų išpuolį žuvo 12 žmonių, tarp jų – trys vaikai.
„Nepakeliamas skausmas drasko širdį. Reiškiame nuoširdžią užuojautą šalies agresorės žiaurių teroristinių aktų aukų šeimoms ir draugams. Rusija yra mėšlo šalis“, – rašoma prie vaizdo įrašo.
Kramatorskui Rusija smogė antradienio vakarą. Rusų raketos buvo nukreiptos prieš civilinę infrastruktūrą – piceriją. Anot pareigūnų, tarnybos dvi dienas dirbo įvykio vietoje.
Naujausiais duomenimis, atakos metu žuvo 12 žmonių, dar 65 buvo sužeisti.
18:59 | Ukrainos žvalgyba pateikė versiją, kodėl Prigožinas nenuėjo iki Maskvos
Praėjusį savaitgalį maištavęs „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas savo žygį į Maskvą nutraukė dėl savo „patriotinių įsitikinimų“, sako Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Ukrainska Pravda“.
„Nenoriu to pripažinti, bet J. Prigožinas yra Rusijos patriotas. Aliaksandras Lukašenka ir kiti sugebėjo jį įtikinti, kad savo veiksmais jis sugriaus Rusiją.
Galėjo susidaryti panaši situacija, kokią turėjome 2014 m., kai Viktoras Janukovyčius šaukė, kad jis yra „teisėtas“, – sako K. Budanovas.
Kiek anksčiau K. Budanovas pareiškė, kad „Wagner“ Ukrainoje jau tikrai nebekariaus.
„Privati karinė bendrovė „Wagner“ daugiau nedalyvaus karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje, dėl to esu tikras 100 proc. O tai – efektyviausi daliniai Rusijoje, kurie sugebėjo pasiekti pergalių bet kokia kaina“, – tikino jis K. Budanovas.
18:35 | Scholzas: „Turime pasiruošti, kad tai gali trukti ilgai“
Reikia pasiruošti, kad karas Ukrainoje gali tęstis ilgai, kalbėdamas Briuselyje ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, rašo „Sky news“.
„Turime pasiruošti, kad tai gali tęstis ilgai“, – cituojamas jis.
„Svarbu, kad mes konsultuotumėmės ir pasakytume, jog esame pasirengę laikytis ilgą laiką, teikdami finansinę ir humanitarinę paramą, kuri būtina Ukrainai, taip pat kai kalbama apie ginklus“, – komentuoja O. Scholzas.
18:05 | Ukraina pradėjo pratybas, kad pasiruoštų galimam teroristiniam išpuoliui Zaporižios atominėje elektrinėje
Ukrainos valdžios institucijos keturiuose regionuose pradėjo plataus masto pratybas, kad pasiruoštų galimam teroristiniam išpuoliui Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, ketvirtadienį paskelbė Energetikos ministerija, rašo CNN.
Anot pranešimo, ekspertai parengė kelis galimus įvykių elektrinėje scenarijus, kurie bus išbandomi pratybų metu.
Vietos valdžia ragina gyventojus neskelbti jokios informacijos apie pratybas.
17:37 | Michelis: ES reikia reformų, kad galėtų priimti Ukrainą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė, kad prieš priimant Ukrainą į Europos Sąjungą reikia surengti vidaus debatus dėl reformų.
Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas pernai, keli mėnesiai po Rusijos invazijos vasarį.
„Neturime laukti iki paskutinės akimirkos, jei gruodį Europos Komisijos ataskaitoje bus rekomenduojama pradėti derybas dėl narystės su Ukraina“, – sakė Ch. Michelis, ruošdamasis pradėti ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.
„Turime pasakyti, kaip galėtume finansuoti ir organizuoti finansinį solidarumą, kad vėliau nepaaiškėtų, jog turime problemų su jo įteisinimu“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje, yra paraginęs dar šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES.
Sprendimą dėl tokių derybų pradžios 27 Europos Sąjungos valstybės narės turi priimti vienbalsiai.
Narystės siekia dar devynios šalys, įskaitant Kosovą, Moldovą, Serbiją ir Turkiją.
Kandidatės turi įvykdyti europinius reikalavimus, tačiau „27 valstybės narės neturi užmerkti akių ir apsimesti, kad nemato, jog jos taip pat turi įsipareigojimų“, sakė Ch. Michelis.
Jis pridūrė, kad nesitiki, jog per dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą bus priimti konkretūs sprendimai šiuo klausimu, tačiau nori pradėti procesą ir pasirengti kitiems susitikimams.
Plėtra bus pagrindinis būsimų susitikimų Granadoje, Ispanijoje, ir Briuselyje klausimas.
Praėjusią savaitę Ch. Michelis nusiuntė ES vadovams laišką, kuriame paragino juos apsvarstyti plėtros pasekmes blokui.
„Mano vaidmuo – sukurti metodą. Jei Komisija pasiūlys pradėti derybas, turime pamatyti, kokį poveikį tai turės sprendimų priėmimui, bendrai politikai, finansavimui“, – sakė Ch. Michelis.
Prieš 2024-aisiais vyksiančius „Europos Parlamento rinkimus privalome nustatyti savo poziciją. Europa neturi bijoti diskusijų“, sakė Ch. Michelis.
Jis pridūrė, kad būtina pasirengti, nes „plėtra turės įtakos žemės ūkiui, sanglaudai ir biudžetui“.
„Mums reikia tikslios informacijos apie turimas lėšas, apie tai, kaip jos buvo panaudotos, ir kokie pokyčiai būtini“, – sakė Ch. Michelis.
17:12 | Pastebi neraminančius ženklus: Rusija gali ruoštis naujiems smūgiams
Yra ženklų, kad Rusija ruošiasi naujiems raketų smūgiams prieš Ukrainą, sako Pietų Ukrainos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji kalbėjo interviu „Laisvės radijui“, rašo „Ukrinform“.
„Priešas intensyvina bepilotę žvalgybą palei fronto liniją, bando prasiskverbti giliau į užnugario regionus, o tai rodo galimą pasirengimą tolesniems raketiniams smūgiams.
Per pastarąsias dvi dienas pastebėjome nedidelį aktyvumą. Tai reiškia, kad priešas tam tikru būdu performavo savo pastangas, tyrinėja galimybes ir ieško taktikos, kuri būtų efektyviausia“, – cituojama N. Humeniuk.
Naujausiais duomenimis, Juodojoje jūroje budi penki rusų laivai, tarp jų – vienas „Kalibr“ nešėjas.
16:45 | Rusų „Štorm Z“ kuopa paskelbė apie savilikvidaciją: jeigu mes žūsime, tai žinokite, kad tai padarė savi
16:17 | Chersone rusai nužudė du žmones
Rusams apšaudžius Chersoną žuvo du žmonės, dar du dėl patirtų nudegimų buvo paguldyti į ligoninę, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, rašo „Ukrinform“.
Anot prokuratūros, rusų pajėgos Chersoną artilerija apšaudė apie 13 val.
Atakos metu sunaikinti sandėliai, apgadinta kita civilinė infrastruktūra.
15:35 | Budanovas: „Wagner“ nebekariaus Ukrainoje, žinau tai 100 proc.
14:49 | „Politico“: JAV svarsto, kaip išnaudoti situaciją
„Politico“ rašo, kad Vladimiro Putino reakcija į žlugusį maištą Rusijoje leidžia manyti, kad jo „raudonosios linijos“ yra lankstesnės, nei Vakarai manė iki šiol. Kaip žinia, maištas baigėsi Rusijos leidimu J. Prigožinui išvykti į Baltarusiją ir jo atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla.
„Amerikos pareigūnai įtaria, kad vienas iš Putino motyvų sudaryti susitarimą su Prigožinu buvo siekis išvengti plataus masto smurto Rusijoje. Tai privertė [Vakaruose] kai ką privertė susimąstyti, ar jie gali žengti toliau ir aprūpinti Ukraina galingesniais ginklais su ilgesniu nuotoliu – įskaitant naikintuvus F-16.
Vakarai mano, kad V. Putino „raudonoji linija“ gali būti lankstesnė, nei manyta anksčiau, ir jis gali nuspręsti vengti eskalavimo, bijodamas išplėsti konfliktą“, – „Politico“ sakė du su šiomis diskusijomis susipažinę žmonės.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, antradienį paklaustas, ar chaosas Rusijos kariuomenėje gali paskatinti Ukrainos kontrpuolimą, sakė: „Manau, kad yra neabejotina galimybė“.
Tačiau jis pridūrė, kad JAV pareigūnai vis dar laukia, kaip viskas klostysis.
14:21 | S. Cichanouskaja: „Wagner“ vadovas negali pasitikėti A. Lukašenka
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka gali išduoti rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, nors ir pasiūlė jam prieglobstį po jo savaitgalį pradėto ir greit nutraukto maišto Rusijoje, sako užsienyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„Tai ne sąjungininkai. Jie negali pasitikėti vienas kitu, – trečiadienį Briuselyje duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja. – Bet kurią akimirką Lukašenka gali išduoti Prigožiną, Prigožinas gali išduoti Lukašenką.“
13:43 | Britų žvalgyba: lėktuvo praradimas neigiamai paveiks rusų operacijų efektyvumą
Britų žvalgyba atkreipė dėmesį į pranešimus kad privačios Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ oro gynybos pajėgos birželio 24 dieną, per trumpai gyvavusį maištą, numušė kelis karinius rusų sraigtasparnius ir lėktuvą „Iljušin Il-22M“.
Pastarasis priklausė palyginti nedideliam, iki 12 orlaivių turėjusiam parkui. Šis orlaivis plačiai naudojamas oro vadavietės funkcijoms ir kontrolės bei radijo ryšio užduotims vykdyti.
Socialiniame tinkle „Twitter“ ketvirtadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad šie specialiosios paskirties lėktuvai atlieka svarbų vaidmenį organizuojant Rusijos pajėgas jos kare prieš Ukrainą. Turėdami didelę vertę jie veikia saugioje Rusijos oro erdvėje, toli už Ukrainos oro gynybos sistemų veikimo zonos ribų.
Tikėtina, kad šio orlaivio praradimas turės neigiamą poveikį Rusijos oro ir sausumos operacijoms, sakoma britų žvalgybos pranešime.
Jame teigiama, kad trumpuoju laikotarpiu psichologinis šokas, sukeltas didelio skaičiaus įgulos narių praradimo būtent tokiu būdu, beveik neabejotinai kirs per Rusijos oro pajėgų karių kovinę dvasią.
Ilgainiui įmanoma, kad, siekiant saugiai valdyti likusį lėktuvų parką, Rusijos pajėgoms gali tekti sumažinti dabartinį užduočių lygį. Tikėtina, kad tai pakenks vadovavimo ir koordinavimo kokybei, ypač didelio intensyvumo operacijų laikotarpiais.
13:10 | NATO atėjo laikas paaiškinti poziciją dėl Ukrainos narystės – Kyjivas
Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės.
Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.
„Ukraina toliau aktyviai dirba su visomis NATO sąjungininkėmis siekdama įtikinti jas, kad atėjo laikas aiškumui dėl Ukrainos narystės Aljanse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pasikalbėjęs telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
12:39 | ISW: Surovikinas taps atpirkimo ožiu
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad Kremlius generolo Sergejaus Surovikino areštą pasitelks visuomenei paaiškinti, kodėl Rusijos kariuomenė taip blogai sureagavo į „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sukeltą maištą.
„Kremlius gali panaudoti Rusijos Federacijos kariuomenės generolą Sergejų Surovikiną kaip atpirkimo ožį. Juo galima pateisinti galimą Rusijos karinės vadovybės restruktūrizavimą“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Anot ISW analitikų, S. Surovikino sulaikymas birželio 28 d. rodo, kad Kremlius dabar pradeda „valyti“ Rusijos Gynybos ministeriją nuo visų asmenų, kuriuos laiko nelojaliais.
„Neaišku, kas galėjo paskatinti Surovikiną paraginti Prigožiną nutraukti sukilimą praėjus vos kelioms valandoms po jo pradžios, nors gali būti, kad jis tai padarė spaudžiamas, o ne palaikydamas Rusijos karinę vadovybę.
Jei Rusijos valdžia areštuos Surovikiną, Kremlius greičiausiai panaudos jį ir jo šalininkus kaip atpirkimo ožius, kad viešai paaiškintų, kodėl Rusijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybos prastai reagavo į sukilimą, ir pateisintų galimą Rusijos karinės vadovybės pertvarką“, – rašė ISW analitikai.
Primename, kad S. Surovikinas, Rusijos žiniasklaidos teigimu, buvo sulaikytas trečiadienį.
12:04 | Ukrainos pajėgos skelbia darančios pažangą aplink Bachmutą
Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad jo pajėgos pamažu žengia į priekį Bachmuto apylinkėse ir dalyvauja įnirtingose kovose su Rusijos kariais aplink šį Rytų Ukrainos miestą.
„Pasiekėme pažangą netoli Bachmuto ir tęsiame ją toliau. Judame“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Rusijos pajėgos, padedamos samdinių grupės „Wagner“ kovotojų, gegužę paskelbė užėmusios Bachmutą po kelis mėnesius trukusių varginančių kovų dėl dabar smarkiai apgriauto miesto, kuriame kadaise gyveno apie 80 000 žmonių.
11:34 | ES lyderiai su NATO ir Ukrainos vadovais vertins V. Putino padėtį
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui.
V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose. Tačiau didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kurio net nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje: savaitgalį įvykusio pribloškiamo maišto Rusijoje padariniams.
„Tai bus dramblys kambaryje“, – sakė vienas ES aukšto rango diplomatas, prašęs neviešinti jo pavardės, nes susitikimas dar nėra prasidėjęs.
Kelių ES šalių narių ir institucijų pareigūnai sakė, jog trumpai gyvavusio maišto Rusijoje sukeltas chaosas ir nestabilumas ne tik privers ES didinti paramą Ukrainai šaudmenimis, bet ir intensyvinti pastangas, kad kovos ir smurtas neišplistų į patį bloką.
„Dvejoti nėra kada, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas. – Privalome toliau didinti Rusijos agresijos kainą.“
10:53 | Rusams apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti
Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti, pranešė regiono valdžia.
„Per rytinį Bilozerkos apšaudymą žuvo 71 metų moteris. Į įvykio vietą atvykę gydytojai galėjo tik konstatuoti jos mirtį“, – nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Taip pat buvo sužeisti 20 metų vaikinas ir 74 metų moteris.
Dėl apšaudymo Bilozerkoje buvo apgadinta mažiausiai 12 gyvenamųjų pastatų, pranešė pareigūnai.
10:12 | Lenkija už 15 mlrd. dolerių nupirks amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“
Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas.
JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.
Valstybės departamentas, prižiūrintis JAV ginklų eksporto susitarimus, pritarė šiam pažangių amerikietiškų oro gynybos sistemų pardavimui, nurodė DSCA.
„Siūlomas pardavimas padidins Lenkijos raketinės gynybos pajėgumus ir prisidės prie Lenkijos karinių tikslų atnaujinti pajėgumus, dar labiau padidins JAV ir kitų sąjungininkių suderinamumą“, – sakoma pranešime.
„Patriot“ naudojamos prieš dideliu greičiu atskriejančias raketas ir orlaivius.
09:54 | Lenkija stiprina pasienio su Baltarusija apsaugą
Lenkija nusprendė sustiprinti sieną su Baltarusija, į kaimyninę šalį atvykus Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniams. Apie tai po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio paskelbė šalies vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, rašo lenkų leidinys „Wprost“.
Lenkijos vicepremjeras pažymėjo, kad „Wagner“ grupuotė Baltarusijoje, kur, skaičiuojama, gali būti apie 8 000 kovotojų, sukuria „bent jau potencialiai naują“ situaciją.
„Tai yra elementas, kuris yra pavojingas Ukrainai, potencialiai pavojingas ir Lietuvai, ir gali būti pavojingas mums. Tai gali reikšti naują hibridinio karo etapą, daug sudėtingesnį nei tas, kurį patyrėme iki šiol. Todėl buvo priimti sprendimai dėl mūsų gynybos stiprinimo rytiniame pasienyje“, – sakė J. Kaczynskis.
Jis pridūrė, kad pasienio gynyba bus stiprinama ir didinat pasieniečių skaičių, ir gausinant įvairių užtvarų ir įtvirtinimų.
„Saugumo politika orientuota į tamsiausius scenarijus. Ir vadovaudamiesi šiuo principu buvome priversti priimti tokius sprendimus“, – pridūrė J. Kaczynskis.
09:23 | Gubernatorius: gelbėjimo darbai raketų smūgio Kramatorske vietoje baigti, žuvo 12 žmonių
Gelbėjimo darbai raketinio smūgio Kramatorske vietoje baigti, aukų skaičius išaugo iki 12, ketvirtadienį pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.
Iš viso per antradienio išpuolį žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai. 60 žmonių buvo sužeisti, įskaitant aštuonių mėnesių kūdikį, nurodė jis platformoje „Telegram“.
08:52 | V. Putinas sako per „Wagner“ maištą neabejojęs rusų parama
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad per privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištą neabejojo šalies piliečių parama.
„Neabejojau reakcija Dagestane ir visoje šalyje“, – sakė V. Putinas, susitikęs su Kaukaze esančio Dagestano regiono vadovu Sergejumi Melikovu, rodo rusų televizijos reportažas.
V. Putinas taip atsakė S. Melikovui, pareiškusiam, kad „Dagestane nebuvo nė vieno žmogaus, neparėmusio Rusijos Federacijos lyderių sprendimų“ dėl savaitgalį surengto, bet neilgai gyvavusio „Wagner“ maišto.
„Wagner“ kovotojams ir jų bosui Jevgenijui Prigožinui nutraukus maištą ir traukiantis iš Rostovo prie Dono, kai kurie šio pietvakarinio Rusijos miesto gyventojai plojo ir šaukė „Wagner“! „Wagner!“, matė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Trumpas maištas buvo rimčiausias iššūkis V. Putinui nuo pat jo iškilimo į valdžią 1999 metų gruodžio 31-ąją.
08:14 | O. Scholzas: „Wagner“ maištas V. Putiną susilpnino
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios.
Savaitgalį įvykęs maištas, pasibaigęs „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui nutraukus savo kovotojų žygį į Maskvą, iškėlė klausimų dėl V. Putino autoriteto tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.
Pirmą kartą plačiai komentuodamas nutrauktą „Wagner“ maištą, O. Scholzas sakė, kad jis „neabejotinai turės ilgalaikių pasekmių Rusijoje“.
„Tikrai manau, kad jis (V. Putinas) yra susilpnėjęs“, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.
„Tai rodo, kad autokratinėse struktūrose, galios struktūrose yra įtrūkimų, o jis jokiu būdu taip tvirtai nesėdi balne, kaip visuomet tvirtina, – sakė Vokietijos lyderis. – Tačiau nenoriu prisidėti prie spėlionių dėl to, kaip ilgai jis išliks poste – tai gali užtrukti ilgai arba trumpai, mes nežinome.“
Pasak O. Scholzo, Vokietija ir jos partnerės Vakaruose atidžiai stebės tolesnę įvykių eigą.
„Rusija yra branduolinė valstybė, tai labai galinga šalis, štai kodėl turime labai atidžiai stebėti, kai susidaro pavojingos situacijos“, – pabrėžė jis.
07:28 | Dėl atakos Kramatorske sulaikytas vienas asmuo
Ukrainoje buvo areštuotas asmuo, koordinavęs 12 gyvybių nusinešusią ataką prieš piceriją Kramatorske, trečiadienį sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien saugumo tarnybos ir policijos specialiosios pajėgos areštavo asmenį, kuris koordinavo šią teroristinę ataką“, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Bet kas, padedantis rusų teroristams griauti gyvenimus, nusipelno didžiausios bausmės“, – sakė jis ir pridūrė, kad po picerijos „Ria Pizza“ griuvėsiais rytiniame Kramatorsko mieste dar gali būti daugiau žmonių.
Tarp 12 žuvusiųjų yra trys vaikai. Dar daugiau nei 60 žmonių per antradienio smūgį buvo sužeisti.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbtų vizitų atvyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
► Per Rusijos raketinę ataką, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Ukrainos rytuose, žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 10.
► Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS.
