Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:48 | Chersono srityje ukrainiečiai aptiko neįprastą radinį
Ukrainos pietinėje Chersono srityje kariai, statydami įtvirtinimus ant Dniepro upės kranto, aptiko neįprastą radinį, rašo „Sky news“.
Ukrainiečiai maždaug metro gylyje aptiko senovės romėnų gyvenvietės liekanas.
Apie radinį buvo informuoti vietos archeologai, o įtvirtinimai buvo sustabdyti, kad būtų išsaugoti istoriniai artefaktai, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba.
Priduriama, kad archeologiniai darbai toje vietoje bus tęsiami pasibaigus karui.
23:19 | Macronas žada daugiau ginkluotės Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį Ukrainai bus išsiųstos naujos haubicos „Caesar“ ir kita gynybos pagalba, rašo UNIAN.
„Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė Ukrainai daugiau ginklų, raketų paleidimo įrenginių (priešlėktuvinės gynybos baterijų) „Crotale“ ir įrangos, be to, ką jau padarėme“, – cituojamas jis.
„Taip pat dirbame su ginkluotųjų pajėgų ministru Sébastien Lecornieu, kad pirmąjį ketvirtį (2023 m.) vėl galėtume pristatyti tinkamų naudoti ginklų ir amunicijos, kad ukrainiečiai galėtų apsiginti nuo bombardavimo“, – kalbėjo E. Macronas.
Anot jo, tarp planuojamų siųsti ginklų yra naujos sistemos „Caesar“. E. Macronas nenurodė, kiek haubicų siųsti planuojama.
22:59 | Po Zelenskio vizito fronte rusai skelbia: Putinas apsilankė karo Ukrainoje vadavietėje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas praėjusią savaitę apsilankė karo Ukrainoje vadavietėje, skelbia rusų žiniasklaida, rašo CNN.
Teigiama, kad V. Putinas gruodžio 16 d. lankėsi Rusijos kariuomenės vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ zonos „vadavietėje“. „Specialiąja karine operacija“ rusai vadina savo karą Ukrainoje.
Nenurodoma, kur yra įsikūrusi minėtoji „vadavietė“.
Pranešimai apie tariamą V. Putino vizitą pasirodė netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė karščiausiame karo Ukrainoje taške – Bachmute. Ten jis susitiko su Ukrainos kariais ir juos apdovanojo.
22:33 | Fronte apsilankęs Zelenskis: kai kurie miestai dabar kovoja dėl išlikimo
Antradienį karščiausiame fronto taške, Bachmute, apsilankęs Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina padarys viską, jog jos gynėjai turėtų viską, ko reikia Ukrainos pergalei. Anot jo, Ukraina neketina pasiduoti ir žada susigrąžinti viską, kas jai priklauso.
Apie kelionę į Bachmutą V. Zelenskis pasakoja antradienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius, rašo CNN.
Antradienį jis vyko į Bachmutą susitikti su kariais ir juos apdovanoti.
V. Zelenskis sako, kad jį pribloškė pamatyti vaizdai.
„Šiandien buvau ten, kad palaikyčiau mūsų karius, įteikčiau valstybinius apdovanojimus, padėkočiau jiems“, – pasakoja jis.
„Aš pravažiavau Slovjanską, Kramatorską, Družkivką, Konstantinovką... Miestai, kaimai, esantys netoliese, kurie dabar tiesiogine prasme kovoja dėl gyvybės“, – teigia prezidentas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad nepaisant to, ukrainiečių kariai Bachmute sustabdys rusus.
„Kiekviena diena, kurią jie ten atlaikė, kiekvienas smūgis, kurį jie ten atlaikė, kiekvienas puolimas, kurį jie atrėmė, ir kiekviena kontrataka, kurią jie įvykdė, yra Ukrainos gyvybė“, – sako V. Zelenskis.
„Padarysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, tikėtina ir netikėta, kad mūsų didvyriai turėtų viską, ko jiems reikia pergalei“, – tęsia jis.
„Tai mūsų Luhansko sritis, tai mūsų Ukrainos pietūs, tai mūsų Krymas. Ukraina nepaliks priešui nieko savo“, – pabrėžia V. Zelenskis.
21:56 | Ciniškas Peskovo pareiškimas: Rusija „niekada nieko nepuolė“
Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „niekada nieko nepuolė“, rašo „Sky news“.
„Rusija, išgyvenusi tiek daug karų, yra paskutinė šalis Europoje, kuri nori kalbėti apie tai ar ištarti žodį „karas“, – cituojamas jis.
Nuo pat vasario 24-osios, dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, rusai karą atsisako vadinti tikruoju vardu ir sako, kad Ukrainoje vykdo „specialiąją karinę operaciją“.
21:38 | Seniausiai Rusijos žmogaus teisių NVO gresia uždarymas
Rusijos teisingumo ministerija paprašė uždaryti Maskvos Helsinkio grupę, antradienį sakė žmogaus teisių gynimo organizacija, pranešdama apie dar vieną valdžios žingsnį susidorojant su bet kokiu kritišku balsu.
„Teisingumo ministerija kreipėsi į Maskvos miesto teismą su prašymu panaikinti Maskvos Helsinkio grupę ir uždrausti jos veiklą Rusijos teritorijoje“, – sakoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime jos interneto svetainėje.
Ši grupė yra naujausia iš daugelio pilietinės visuomenės organizacijų, kurios Rusijoje buvo uždarytos arba patyrė susidorojimą; ši tendencija sustiprėjo prasidėjus puolimui Ukrainoje.
Ministerija apkaltino nevyriausybinę organizaciją, kad ji pažeidė savo teisinį statusą, nes vykdė veiklą už Maskvos regiono ribų.
Pareiškime teigiama, kad tai buvo „teismo procesų stebėjimas, kreipimasis į regionines valdžios institucijas ir dalyvavimas organizacijos regioninių partnerių renginiuose“.
„Ministerija mano, kad šie šiurkštūs pažeidimai yra teisiškai nepataisomi, todėl mano, kad organizaciją būtina likviduoti“, – rašoma pareiškime.
Antradienį pateiktas prašymas šiuo metu nagrinėjamas, sakė Maskvos teismo atstovas spaudai.
Maskvos Helsinkio grupė buvo įkurta 1976 metais, sovietmečiu, ir yra seniausia Rusijoje veikianti žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija.
Ištisus dešimtmečius jai vadovavo Liudmila Aleksejeva, sovietmečio disidentė, tapusi pasipriešinimo simboliu šiuolaikinėje Rusijoje ir mirusi 2018 metais.
Šie įvykiai primena 2021 metų gruodį įvykusį vienos gerbiamiausių šalies žmogaus teisių organizacijų „Memorial“ likvidavimą.
Vyriausybė, siekdama nutildyti kritikus, taiko daugybę teisės aktų, įskaitant įstatymą, pagal kurį už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dauguma opozicijos atstovų šiuo metu yra kalėjime arba pabėgo iš šalies.
21:09 | Ukrainos premjeras įspėja: prieš šventes reikia ruoštis naujiems smūgiams
Rusai nori, kad ukrainiečiai Kalėdas ir Naujuosius metus pasitiktų visiškoje tamsoje, todėl Ukraina turi ruoštis naujiems Rusijos smūgiams į šalies energetinę infrastruktūrą, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
Rusija dar nuo rudens stipriai atakuoja svarbius Ukrainos energetikos objektus, Ukrainoje jau kelis mėnesius susiduriama su stipriais elektros energijos tiekimo trikdžiais.
„Remontas tęsiamas, tačiau padėtis išlieka tikrai sudėtinga“, – „Reuters“ cituoja premjerą.
„Rusijos teroristai padarys viską, kad Naujųjų metų proga ukrainiečiai liktų be elektros. Jiems svarbu, kad Kalėdos ir Naujieji metai Ukrainoje vyktų tamsoje. Todėl turėtume ruoštis naujiems išpuoliams“, – perspėja jis.
Rusų išpuolius prieš energetinė infrastruktūrą Ukraina vadina karo nusikaltimais, mat tokie smūgiai tiesiogiai paveikia civilius gyventojus.
20:43 | Kanada pervedė Ukrainai 500 mln. dolerių, gautų išplatinus tikslinę obligacijų emisiją
Ukraina gavo iš Kanados gavo 500 mln. jos dolerių (346 mln. eurų), gautų Kanados vyriausybei pardavus penkerių metų trukmės tarptautinių skolos vertybinių popierių emisiją pagal programą „Ukraine Sovereignty Bonds“ (Ukrainos suverenumo obligacijos), skelbia „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos finansų ministerijos pranešimu.
„Pagal paskolos sutartį Ukraina iš Kanados gavo papildomus 500 mln. Kanados dolerių. Bendras paskolos dydis – 1,95 mlrd. Kanados dolerių (1,35 mlrd. eurų)", – teigiama pranešime.
„Šie pinigai bus panaudoti prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir taip pat padės išsaugoti Ukrainos finansinį stabilumą“, – ministerijos pranešime cituojamas jos vadovas Serhijus Marčenka.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF), per kurio specialią sąskaitą šios lėšos pasiekė Ukrainą, vadovė Kristalina Georgijeva patvirtino, kad jos buvo pervestos.
„Dėkoju Kanadai už naują 500 mln. Kanados dolerių įnašą. Tai jau trečias Kanados įnašas į sąskaitą, kuria remiamos pastangos stabilizuoti Ukrainos ekonomiką“, – parašė ji tviteryje.
Birželį Ukraina iš Kanados gavo 1 mlrd. Kanados dolerių, o rugpjūtį – dar 450 mln. dolerių kaip paskolas lengvatinėmis sąlygomis.
19:41 | „The Economist“: šių metų šalimi gali tapti tik Ukraina
Prestižinis Jungtinės Karalystės leidinys „The Economist“ 2022-ųjų šalimi paskelbė Ukrainą, rašo UNIAN.
„2022 m. mūsų metų šalimi gali tapti tik Ukraina. Už tautos didvyriškumą ir pasipriešinimą agresoriui“, – cituojamas leidinys.
Tekste pažymima, kad paprastai išrinkti metų šalį yra sunku, tačiau šiemet, pirmą kartą per beveik dešimt metų, nuo tada, kai „The Economist“ pradėjo skelbti metų šalis, pasirinkimas buvo aiškus.
„Ši garbė paprastai atitenka šaliai, kuri, mūsų nuomone, per 12 mėnesių labiausiai patobulėjo. Todėl Ukraina yra neįprastas pasirinkimas, nes ukrainiečių gyvenimas smarkiai pablogėjo nuo tada, kai Vladimiras Putinas neprovokuotai įsiveržė į jų šalį“, – cituojamas leidinys.
Plačiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
19:17 | JK: už dronus Rusija Iranui pažadėjo karinės technikos komponentų
Mainais už bepiločius orlaivius Rusija Iranui perduos pažangių karininės technikos komponentų, antradienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriusBenas Wallace‘as, rašo „The Guardian“.
„Iranas tapo vienu svarbiausių Rusijos karinių rėmėjų“, – pastebi jis.
„Mainais už tai, kad tiekė daugiau kaip 300 kamikadzių dronų, Rusija dabar ketina Iranui tiekti pažangius karinius komponentus ir taip pakenkti tiek Artimųjų Rytų, tiek tarptautiniam saugumui“, – cituojamas gynybos sekretorius.
Jis nepatikslino, apie kokius komponentus yra kalbama.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusija iš Irano gavo naują siuntą dronų-kamikadzių.
18:36 | Gaisras viename pagrindinių Rusijos dujotiekių nusinešė tris gyvybes – gubernatorius
Trys žmonės antradienį žuvo per gaisrą viename svarbiausių Rusijos vakaruose esančių dujotiekių, kuriuo dujos tiekiamos per Ukrainą ir toliau į Europą, valstybinei televizijai pranešė regiono gubernatorius.
Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizduose matyti didelis ugnies kamuolys, besiveržiantis virš vienaukščių ir dviaukščių pastatų apsnigtame kaime, gyventojams artinantis apžiūrėti liepsnų.
„Preliminariais duomenimis, (įvykio vietoje) dirbo keturi žmonės. Deja, trys iš jų žuvo staiga užsidegus dujoms“, – sakė gubernatorius Olegas Nikolajevas.
„Vienas žmogus, vairuotojas, liko gyvas ir yra šoko būsenoje“, – pridūrė jis kalbėdamas per televiziją.
Gaisras, kuris, pasak gelbėjimo tarnybų, buvo užgesintas, kilo netoli Jambachtino kaimo, maždaug už 600 km į rytus nuo Maskvos.
Vietos avarinių tarnybų padalinys pranešė, kad sprogimas įvyko atliekant planinį remontą naftotiekyje Urengojus-Pomarai-Užgorodas.
Per Ukrainą einantis dujotiekis yra viena pagrindinių dujų jungčių iš Rusijos į Europą.
Reaguodama į Vakarų sankcijas dėl karo Ukrainoje, Maskva smarkiai sumažino tiekimą į Europą.
18:16 | Rupšys apie Zelenskio prašymą dėl NASAMS: aplinkybės nepasikeitė
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė.
Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS.
„Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplikybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V. Rupšys.
Prieš mėnesį Valstybės gynimo taryba nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas.
V. Zelenskis dar kartą paprašė jo šailai perduoti NASAMS kreipdamasis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą per pirmadienį Rygoje vykusį Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) susitikimą.
„(...) prašau jūsų tęsti mūsų bendradarbiavimą ir kitais metais. Mums reikia ir NASAMS, kaip žinote, ir stingerių, kuriuos galime gauti, jei jūsų sprendimas bus priimtas“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Komentuodamas sprendimą neperduoti Ukrainai NASAMS, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad taip elgtis nutarta, nes derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.
„Stinger“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, šią įrangą Lietuva jau buvo perdavusi Ukrainai prieš pat Rusijos invazijos pradžią šiemet vasarį.
18:00 | Rusų technika Baltarusijoje juda arčiau sienos su Ukraina – stebėtojai
Rusija į Baltarusijos pietus pradėjo perkelti įrangą, kuri anksčiau buvo atgabenta į poligonus kartu su mobilizuotomis Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, praneša stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“.
Anot stebėtojų, antradienį apie 5 val. ryto iš Baltarusijos Polonkos geležinkelio stoties išvažiavo traukinys su Rusijos ginkluotųjų pajėgų karine technika, kuri buvo dislokuota poligone Baranovičiuose, Bresto srityje, esančioje pietvakarių Baltarusijoje.
Traukinys pravažiavo kelis miestus ir, kaip teigia stebėtojai, atvyko į Luninecą.
Skelbiama, traukinys gabeno 23 tankus, aštuonis benzinvežius, devynis sunkvežimius, du lengvuosius ir septynis krovininius automobilius.
Taip pat pažymima, kad pirmadienį Zaslonovo geležinkelio stotyje buvo pakrauta daugiau nei 20 tankų ir 16 rusų sunkvežimių. Vėliau, manoma, traukinys išvyko į Slucką, kuris taip pat yra arčiau sienos su Ukraina.
Stebėtojai skelbia turintys informacijos, kad buvo perkeltas ir trečiasis ešelonas su rusų įranga. Antradienio rytą per Šklovą pravažiavo traukinys, kuriame buvo 20 šarvuočių, trys degalų cisternos, septyni sunkvežimiai ir kita technika. Teigiama, kad traukinys pasiekė Gomelio sritį ir gali tęsti kelionę į pietus.
„Į pasienio rajonus gabenama ir Rusijos kariuomenės įranga iš poligonų šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyje. Arba įranga gabenama į kitas bendras Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybas kur nors prie sienos su Ukraina“, – rašoma pranešime.
Stebėtojai pažymėjo, kad į pasienio zoną gabenamos įrangos kiekis yra nedidelis ir jos nepakanka jokiems puolamiesiems veiksmams.
17:35 | JAV pareigūnas: Kremliuje dėl Rusijos strategijos Ukrainoje yra abejonių
Rusijoje esama prieštaringų nuomonių dėl to, ar pradėti kontrpuolimą Ukrainoje, neįvardijamą JAV pareigūną cituoja „Sky news“. Anot jo, nuomonės Kremliuje dėl būsimos Rusijos strategijos Ukrainoje skiriasi.
„Žinoma, yra tokių, kurie, manau, norėtų tęsti puolimą Ukrainoje“, – teigia pareigūnas.
„Yra ir kitų, kurie iš tikrųjų abejoja, ar Rusija iš tikrųjų gali tai padaryti“, – sako jis.
Praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas leidiniui „The Economist“ pareiškė, kad Rusija rengia 200 tūkst. naujų karių dideliam puolimui, kuris jau sausio mėnesį gali prasidėti iš rytų, pietų ar net iš Baltarusijos.
16:51 | Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. IT specialistų – ministras
Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, antradienį pranešė Rusijos skaitmeninės plėtros ministras – nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Jaunų rusų būriai suskubo bėgti iš šalies, ypač tie, kurie dirba IT sektoriuje ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o tai sukėlė baimę dėl protų nutekėjimo.
Po kelių mėnesių rugsėjo pabaigoje paskelbta šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija sukėlė dar vieną pasitraukimų bangą.
„Iki 10 proc. IT įmonių darbuotojų išvyko iš šalies ir negrįžo. Iš viso apie 100 tūkst. IT specialistų yra užsienyje", – Rusijos naujienų agentūros pacitavo skaitmeninės plėtros ministrą Maksutą Šadajevą.
Jo teigimu, 80 proc. išvykusiųjų toliau dirba Rusijos įmonėse nuotoliniu būdu.
Ministras nenurodė išvykimo priežasčių, tačiau rekomendavo netaikyti „griežtų apribojimų“ nuotoliniam darbui, kad rusai nebūtų „verčiami ieškoti darbo užsienio įmonėse“.
Dauguma išvykusių rusų pasirinko kaimynines šalis, tokias kaip Armėnija, Sakartvelas ir Kazachstanas, taip pat Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
16:27 | Ukrainos energetikai: Rusija siekia visiškai išjungti šviesą
„Rusija jau paleido daugiau nei 1 tūkst. sunkiųjų raketų ir dronų-kamikadzių būtent į Ukrainos elektros tinklus. Tai paverčia šią kampaniją prieš energetikos sistemą didžiausia žmonijos istorijoje. <...> Dėl to dabar kenčia milijonai ukrainiečių – jie atjungti nuo elektros“, – „Voice of America“ pasakojo V. Kudrickis.
Energetikos specialistas pažymėjo, kad Rusija yra nusitaikius į visišką Ukrainos energetikos sistemos atjungimą. Tam yra taikoma „itin tiksli strategija, kuri pridaro maksimaliai daug žalos energetikos sistemai“.
„Mes manome, kad jų specialistai konsultuoja renkantis tikslus. Atakos taip pat vykdomos šaltuoju metų laiku – kad būtų atjungtos nuo tinklo vandens tiekimo ir šildymo sistemos, sunaikinti kritinės svarbos infrastruktūrą“, – konstatavo V. Kudrickis.
Rusija pastaruoju metu sudavė kelis skaudžius smūgius Ukrainos kritinės svarbos infrastruktūrai – gruodžio 20-ąją situacija buvo tokia, kad Kyjive tebuvo tenkinama apie 50 proc. visuomenės poreikių. Kyjivo srityje be elektros vis dar lieka apie 80 proc. namų ūkių.
16:19 | Rusai vėl smogė Chersonui, yra aukų
Rusai vėl apšaudė Chersono sritį, rašo UNIAN. Per naujus smūgius žuvo vienas žmogus, taip pat yra sužeistų.
Anot Ukrainos generalinės prokuratūros, rusai apšaudė gyvenamąjį rajoną Chersono srityje, atakos pareikalavo civilio gyvybės. Dar du civiliai buvo sužeisti ir pateko į ligoninę.
Rusai taip pat apgadino įvairius pastatus, tarp jų ir gyvenamuosius.
14:53 | Luhanske nebeužtenka vietos rusų kariams
Naujausioje savo suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas skelbia, kad nuo karo pradžios Ukrainos pajėgos nukovė 99 230 rusų karių.
Tuo metu Luhansko karinė administracija „Telegram“ skelbia, kad rusų okupantų žinion perduotos trys Luhansko ligoninės, kuriose sužeistiems rusų kariams jau nebeužtenka vietos.
„Luhansko regioninė klinikinė ligoninė, Luhansko miesto daugiaprofilinė ligoninė Nr. 15 ir Geležinkelio ligoninė buvo perduotos naudoti Rusijos okupacinės kariuomenės pajėgoms. Vietos gyventojams atsisakoma teikti paslaugas ir siūloma kreiptis į kitas gydymo įstaigas“, – pranešama Luhansko karinės administracijos „Telegram“ kanale.
Vienoje iš ligoninių yra daugiau nei 1 000 sužeistų rusų karių. Visiems neužtenka medicinos personalo, chirurgų padėjėjų. Tokiam pacientų skaičiui gydymo įstaigose neužtenka vaistų ir net lovų bei patalynės.
Dabar miestas ruošiasi priimti dar vieną sužeistųjų partiją – mat per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atmušė priešo atakas Stelmachivkos, Červonopopivkos rajonuose.
14:14 | Rusija neišsižada Kyjivo užėmimo, prie šio plano gali grįžti kovą – karo ekspertas
Dabar Baltarusijos teritorijoje nėra Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų, kurios galėtų vykdyti užduotį užimti Kyjivą, tačiau prie plano užimti sostinę Rusijos Federacija gali grįžti kitų metų pavasarį, mano karo Ukrainos ekspertas Vladislavas Selezniovas.
Kaip interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ pažymėjo V. Selezniovas, kad ši karinė ataka būtų efektyvi, rusams reikia mažiausiai 50 000 gerai apmokytų ir aprūpintų karių su įranga.
Be to, reikia pakankamai įrangos, ginklų ir amunicijos, kad šios pajėgos galėtų veikti ne tris dienas, kaip buvo iš pradžių planuota vasarį, o mažiausiai tris ar keturias aktyvaus karo savaites.
„Tai yra, ši grupė turėtų turėti didžiulius rezervus. Bet jų nėra. Lygiai taip pat, kaip neegzistuoja ir toks kiekis parengtų karių. Todėl nesijaudinčiau, kad per artimiausias kelias dienas gali prasidėti didelio masto puolimas prieš Kyjivą.
Atkreipiu visų dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno pareiškimą, kad pakartotinis puolimas Ukrainos teritorijoje yra įmanomas, o Kyjivo kryptis yra viena iš trijų tikėtinų, kartu su pietų ir rytų kryptimis.
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, jei rusai sugebės per trumpą laiką paruošti smogiamąsias pajėgas, šis procesas gali prasidėti sausio antroje pusėje. Tačiau rusai veikia labai blogai, todėl užtikrintai galime teigti, kad visi šie judėjimai įvyks kovo mėnesį“, – sakė A. Selezniovas.
13:27 | Naujausioje savo kalboje Putinas pripažino – situacija Ukrainoje Rusijai „nepaprastai sunki“
Sveikindamas rusus su Saugumo tarnybų darbuotojų diena, karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad rusams padėtis Ukrainoje yra „nepaprastai sunki“.
Savo vaizdo žinutėje V. Putinas padėkojo saugumo tarnyboms už jų darbą „kovojant su terorizmu“. Kremliaus vadovas „specialiai pažymėjo“ saugumo pajėgas, dirbančias „naujose Rusijos teritorijose“.
V. Putinas pripažino, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms okupuotose Ukrainos dalyse „sunku“, „situacija nepaprastai sunki“, tačiau, tęsia jis, „ten gyvenantys žmonės remiasi saugumo pajėgomis“.
„Šiandien dinamiškai besikeičianti situacija pasaulyje, atsirandančios naujos grėsmės ir rizikos kelia didesnius reikalavimus visai organų sistemai. Tai reiškia, kad turite stiprinti darbą pagal pagrindines kryptis. Tam maksimaliai išnaudokite savo techninius ir žmogiškuosius išteklius“, – vaizdo įrašu kreipėsi V. Putinas.
„Jūsų pareiga yra padaryti viską, kas būtina siekiant „maksimalaus saugumo“, – pabrėžė Kremliaus diktatorius.
12:48 | Zelenskis netikėtai atvyko į karščiausią Ukrainos tašką – Bachmutą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį netikėtai atvyko į Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, Donecko srityje, praneša Ukrainos kanalo „Freedom“ korespondentai.
Anot jų, apie prezidento vizitą anksčiau nebuvo pranešta.
Bachmuto kryptis šiandien yra viena karščiausių Ukrainoje. Ten Rusijos karinės pajėgos bando pašėlusiu tempu veržtis į priekį ir kiekvieną dieną apšaudo miestą, bandydami jį užimti. Kovos dėl Bachmuto tęsiasi jau ištisus mėnesius.
12:01 | JAV pasijuokė iš Putino pažadų: čia jau ironijos viršūnė
11:28 | Sprogimai Rusijos teritorijoje – vietos valdžia skelbia apie patirtus smūgius, nutrūko elektros tiekimas
Su Ukraina besiribojančio Rusijos pasienio regiono Belgorodo valdžia skelbia apie Šebekino gyvenvietės apšaudymą, kurio metu, kaip tvirtinama, nukentėjo vienas vyras.
„Dėl apšaudymo nutrūko elektros energijos tiekimas. Trečdalis miesto gyventojų liko be elektros“, – savo „Telegram“ kanale skelbia Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Pirminiais duomenimis, yra vienas nukentėjusysis – vyras su dilbio kaulų lūžiais, jis paguldytas į ligoninę gydyti.
Apie sprogimus mieste skelbia ir Rusijos, ir Ukrainos žiniasklaida.
10:46 | Rusija Kalėdų „nepavogs“: Kyjivo meras įžiebė šventinę eglutę
Kyjivo pareigūnai pirmadienį miesto centre įžiebė Kalėdų eglę, neleisdami Rusijai „pavogti“ šventinio laikotarpio.
Diena, kuri prasidėjo išpuoliais prieš Ukrainos sostinės ypatingos svarbos infrastruktūrą, baigėsi 12 metrų aukščio dirbtinio medžio, papuošto baltais taikos balandžiais, įžiebimu.
Kelios dešimtys gyventojų nepabijojo minusinės temperatūros ir atvyko pasigrožėti šalia auksiniais kupolais garsėjančios Šv. Sofijos katedros atsiradusia egle ir pasidaryti asmenukių.
Tarp jų buvo ir kelionių organizatorė Natalija, kuri naujienų agentūrai AFP sakė, kad eglutė „suteikia šventinę nuotaiką tokiu sunkiu laiku“.
„Tai toks simboliškas mūsų Naujųjų metų švenčių bruožas“, – pridūrė ji.
Ji parodė į medį, nušviestą geltonų ir mėlynų, Ukrainos vėliavos spalvų, lempučių žvaigždynu.
Eglės viršūnę puošia šalies herbas – trišakis.
„Rusai bando atimti iš mūsų piliečių normalų gyvenimą, bet mes nesuteiksime jiems galimybės pavogti iš mūsų vaikų didžiausių švenčių – Naujųjų metų ir Kalėdų“, – įžiebdamas eglutę sakė miesto meras Vitalijus Klyčko.
10:16 | ISW: mažai tikėtina, kad Baltarusija įsitrauks į karą
Naujausioje savo apžvalgoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai aptarė pirmadienį vykusį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Baltarusiją, kur jis susitiko su savo ilgamečiu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka.
ISW anksčiau vertino, kad A. Lukašenka naudojasi Baltarusijos sienų gynimo nuo Vakarų ir NATO retorika, siekdama išvengti dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą. A. Lukašenka taip pat naudojo panašias užuominas apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje vasario 17 d., atsižvelgdamas į tariamą Vakarų agresiją.
Po susitikimo A. Lukašenka pažymėjo, kad Rusija pristatys oro gynybos kompleksus S-400 ir „Iskander“ kompleksus, o V. Putinas pareiškė, kad abu lyderiai diskutavo apie vieningos gynybos erdvės formavimą.
ISW ir toliau vertina, kad Baltarusijos dalyvavimas V. Putino kare prieš Ukrainą tebėra mažai tikėtinas.
„Tai, kad V. Putinas, regis, pritarė A. Lukašenkos mintims, neįtikinęs A. Lukašenkos jų pakoreguoti, netiesiogiai patvirtina šį vertinimą. Greičiausiai A. Lukašenka pakoreguotų savo retoriką, kad sukurtų kokį nors įtikinamą paaiškinimą Baltarusijos gyventojams, kodėl jis staiga nusigręžė nuo fiktyvios NATO invazijos grėsmės, kurią sukūrė, kad prisijungtų prie pražūtingos V. Putino invazijos į Ukrainą“, – rašo ISW analitikai.
„Kremlius taip pat bandė nuslėpti tikėtinus pirminius V. Putino ketinimus spausti A. Lukašenką, kad šis dar labiau nusileistų dėl integracijos su Rusijos Federacija. V. Putinas, kalbėdamas apie Baltarusiją, pareiškė, kad „Rusija nėra suinteresuota ką nors sugerti“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Lukašenka gruodžio 16 d. pakartinai akcentavo Baltarusijos nepriklausomybę ir visišką suverenitetą, ir atrodo, kad tai yra gynybinė [V. Putino] reakcija į A. Lukašenkos komentarus“, – toliau rašė ISW ekspertai.
09:25 | JAV stebi Rusijos pajėgų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje
Augant nerimui dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą Ukrainoje, Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean Pierre patvirtino, kad JAV atidžiai stebi, kaip Rusija dislokuoja savo karius Baltarusijos teritorijoje.
„Mums jau seniai rūpėjo Baltarusijos vaidmuo Rusijos agresijoje. Mes ir toliau atidžiai stebime Rusijos jėgos panaudojimo strategiją. Tai mes darėme ir darysime, taip pat ir Baltarusijoje“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų atstovė, skelbia „Ukrinform“.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Minske, kur susitiko su savo ilgamečiu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka.
08:46 | Kanada siekia konfiskuoti 26 mln. dolerių iš rusų oligarcho R. Abramovičiaus
Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių (apie 24,5 mln. eurų) vertės Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui priklausančios bendrovės turtą.
Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų jachtų, naftos ir dujų įmonių bei kito turto, Kanada tai daro pirmą kartą.
Otava sako, kad kreipsis į teismą dėl R. Abramovičiaus įmonės „Granite Capital Holdings“, ir nori gautas lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui.
„Putino oligarchai prisidėjo prie neteisėtos ir barbariškos Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.
„Kanada netaps prieglobsčiu jų neteisėtai gaunamoms pajamoms, o šiandienos pranešimas rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad Rusijos elitas sumokėtų kainą už paramą žiauriam Putino režimui“, – sakė ji.
08:08 | Vokietija stabdo naujų tankų užsakymus po masinio gedimo
Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad laikinai sustabdys naujų tankų „Puma“ pirkimą po to, kai per pratybas įvyko masinis gedimas, ir apgailestavo dėl „skaudžios nesėkmės“, Berlynui siekiant atnaujinti savo kariuomenę.
Šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, kurios turėjo būti Vokietijos įnašo į NATO pajėgas dalis, susidūrė su problemomis, dėl kurių visos 18 pratybose dalyvavusių transporto priemonių tapo netinkamos operacijoms.
Tačiau gynybos ministrė Christine Lambrecht tvirtino, kad Vokietija išlieka patikima NATO partnerė.
„NATO ir mūsų sąjungininkai gali 100 procentų pasikliauti Vokietijos prisiimtais įsipareigojimais“, – sakė C. Lambrecht vizito Slovakijoje metu.
„Puma“ gedimai dar kartą atkreipė dėmesį į Vokietijos bandymus modernizuoti savo senstančią kariuomenę po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Naujausios „Puma“ tankų gedimai yra skaudi nesėkmė“, – anksčiau pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė C. Lambrecht.
Ji nurodė ištirti, kas nutiko, ir sakė, kad kol nebus įrodyta, kad transporto priemonės yra „stabilios“, naujų užsakymų nebus.
„Mūsų kariai turi turėti galimybę pasikliauti tvirtomis ir stabiliomis ginklų sistemomis mūšio metu“, – pridūrė C. Lambrecht.
Tankai „Puma“ turėjo būti paruošti naudoti NATO operatyvinėje grupėje greitam dislokavimui nuo sausio mėnesio.
07:15 | Putinas Minske: Rusija neplanuoja absorbuoti Baltarusijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė planus absorbuoti Baltarusiją, kai pirmadienį su retu vizitu lankėsi šalyje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka padėjo jam įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
V. Putinas su gynybos ir užsienio reikalų ministrais atskrido į Minską, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos pajėgos paleido daugybę dronų į kritinę Kyjivo infrastruktūrą ir dėl to keliolikoje regionų nutrūko elektros energijos tiekimas.
Jo teigimu, Rusiją ir Baltarusiją, kuriai buvo paskelbtos naujos Vakarų sankcijos po to, kai prezidentas A. Lukašenka buvo paskelbtas laimėjusiu šeštąją kadenciją 2020 metų rinkimuose, plačiai kritikuotuose kaip nesąžiningi, „vienija bendra istorija ir dvasinės vertybės“.
V. Putinas pavadino šalis „artimiausiomis sąjungininkėmis ir strateginėmis partnerėmis“, tačiau tvirtino, kad gandai, jog Rusija siekia užgrobti Baltarusiją, sklinda iš „piktavalių“.
„Rusija nesuinteresuota ką nors absorbuoti, tai būtų paprasčiausiai beprasmiška“, – sakė V. Putinas.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko reto vizito į Minską, derėtis su savo artimu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka, leidusiu Maskvai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą.
► Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.
► Rusijos kariai surengs karines pratybas su Ukraina besiribojančioje Baltarusijoje, pranešė rusų Gynybos ministerija.
► Ukrainos sostinę ankstų pirmadienio rytą sudrebino dronų smūgiai, pranešė Kyjivo karinė administracija ir paragino žmones paisyti oro pavojaus signalo.
