Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus
Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.
„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – parašė jis platformoje „Telegram“.
R. Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“.
Jo teigimu, A. Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane – svarbiame mieste rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Maskva.
Rusija šeštadienį paskelbė atitraukianti pajėgas iš Lymano, kurį jos kariai užėmė pavasario pabaigoje.
„Pažeminčiau [A.] Lapiną iki eilinio, atimčiau iš jo visus jam skirtus apdovanojimus ir nusiųsčiau jį į fronto liniją su kulkosvaidžiu rankose, kad jis nuplautų savo gėdą krauju“, – parašė R. Kadyrovas platformoje, kurioje turi 2,8 mln. sekėjų.
R. Kadyrovas vadovauja Čečėnijos Respublikai, kurią jis valdo geležiniu kumščiu.
18:36 | J. Borrellis: Dėl Rusijos įvykdytos aneksijos baigti karą tampa „beveik neįmanoma“
Dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos tampa „kur kas sunkiau, beveik neįmanoma, kad karas pasibaigtų“, Ispanijos televizijos kanalui RTVE šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Rusija pralaimi“ karą, atskirai pareiškė jis viename Ispanijoje surengtame forume. Ji „pralaimėjo moraliniu ir politiniu požiūriu“, bet „Ukraina dar nelaimėjo“.
Pasak J. Borrellio, Europa sukūrė „sodą“, kurį „supa džiunglės“.
„Jeigu nenorime, kad šios džiunglės įsiskverbtų į sodą, ... mums reikia dalyvauti“, – pareiškė jis ir paragino Europos Sąjungą stiprinti savo karinį arsenalą.
„Tai reikalinga ir būtina išgyvenimui“, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas.
Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę šalį.
18:22 | Maskva sako „atitraukusi“ pajėgas iš svarbaus Lymano miesto Ukrainoje
Maskva šeštadienį pareiškė atitraukusi savo pajėgas iš Lymano – strategiškai svarbaus miesto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Rusija.
„Dėl kilusios apsupties grėsmės sąjungininkų pajėgos iš Raudonojo Lymano gyvenvietės buvo atitrauktos į palankesnes pozicijas“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija po to, kai Ukrainos pajėgos pranešė netoli miesto „apsupusios“ kelis tūkstančius Rusijos karių.
Netrukus po to ukrainiečių pajėgų pranešimo Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymano miestą.
„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.
Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.
18:06 | Ukraina smerkia „neteisėtą“ Zaporižios AE vadovo „sulaikymą“
Kyjivas šeštadienį „griežčiausiai“ pasmerkė Maskvos kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinio direktoriaus „neteisėtą sulaikymą“, kurį įvykdė Rusijos pajėgos.
„Šis nusikaltimas yra dar vienas Rusijos valstybinio teroro aktas ir šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija privalo nedelsdama paleisti“ Ihorį Murašovą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.
Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas anksčiau pranešė, kad I. Murašovą penktadienį apie 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sulaikė „rusų patrulis“, kai direktorius važiavo iš elektrinės į Maskvos kontroliuojamą Enerhodaro miestą.
Pasak jo, I. Murašovo automobilis buvo sustabdytas, jis buvo išlaipintas ir „užrištomis akimis išvežtas nežinoma kryptimi“.
P. Kotinas pabrėžė, kad sulaikytam direktoriui „tenka pagrindinė ir išskirtinė atsakomybė už Zaporižios jėgainės branduolinę ir radiacinę saugą“.
Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.
Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.
Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.
17:21 | Turkija vėl grasina blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO
Turkija Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas ratifikuos tik po to, kai dvi Šiaurės šalys „ištesės“ Ankarai duotus pažadus, šeštadienį įspėjo turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Laikysimės savo principinės pozicijos, kol bus ištesėti mūsų šaliai duoti pažadai“, – pareiškė jis savo kalboje parlamente.
„Atidžiai stebime, ar vykdomi Švedijos ir Suomijos duoti pažadai, ar ne, ir, žinoma, galutinį sprendimą priims mūsų puikus parlamentas“, – pridūrė Turkijos prezidentas.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Turkija jau seniai kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusios kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į aljansą.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
16:40 | Ukrainiečiai įžengė į Lymaną
Ukrainos kariuomenė įžengė į Lymano miestą, esantį rytinėje Ukrainos dalyje. Tai Ukrainos televizijai patvirtino Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas.
Lymano miestas yra strategiškai svarbus miestas dėl logistinių kelių į kitas Ukrainos teritorijas.
Tai patvirtino ir Ukrainos gynybos ministerijos atstovai.
„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.
16:31 | Rusija dėl „problemos“ Austrijoje sustabdė dujų tiekimą Italijai
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Italijos „Eni“, paaiškinęs, jog Austrijoje susidūrė su „transportavimo problema“, šeštadienį pranešė Italijos energetikos milžinė.
„Gazprom“ mums pasakė, jog negali patvirtinti šiai dienai reikalingų kiekių pristatymo, ir aiškino, jog negali transportuoti dujų per Austriją“, – rašoma „Eni“ paskelbtame pranešime.
Taigi „rusiškų dujų srautas bendrovei „Eni“ per Tarvizijaus įleidimo tašką bus nulinis“, nurodė bendrovė.
Didžioji dalis rusiškų dujų Italijai tiekiama per Ukrainą ir dujotiekiu „Trans Austria“ (TAG) į Tarvizijų Šiaurės Italijoje prie Austrijos sienos.
Prieš karą Ukrainoje Italija importavo 95 proc. suvartojamų dujų ir maždaug 45 proc. šio kiekio buvo tiekiama iš Rusijos.
Kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) pasirašė nemažai naujų susitarimų su kitais dujų tiekėjais, kad sumažintų Italijos priklausomybę nuo Rusijos, kuri, birželio duomenimis, sumažėjo iki 25 procentų. Taip pat spartinamas perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos šaltinių.
16:20 | JK ginkluotųjų pajėgų vadovas: Rusija turi galimybių atakuoti ryšio sistemas kosmose
Jungtinės Karalystės (JK) ginkluotųjų pajėgų vadas Tony Radakinas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi galimybę iš kosmoso atakuoti Vakarų valstybių ryšio sistemas, rašo UNIAN.
Pasak jo, Rusija gali nusitaikyti į GPS ar kitus ryšio palydovus, o tokiam tikslui pasiekti V. Putinas gali pasitelkti skirtingas priemones - vykdyti sabotažą, griebtis informacinio karo. Nors šiuo metu Rusijos kariuomenėje Ukrainoje patiria didelių pralaimėjimų, T. Radakinas pastebi, kad Kremlius dar turi didelių pajėgumų.
„Jis turi pajėgumų kosmose. Mes tai matėme praėjusių metų pabaigoje, kai Rusija kosmose susprogdino didelį nuolaužų objektą“, – teigė jis.
16:08 | Užfiksuota Ukrainos kariuomenė netoli Lymano
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti Ukrainos kariuomenė netoli Lymano miesto.
Ukrainian military near #Liman pic.twitter.com/iMXIf8ly5W
— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
15:58 | Genda Irane pagaminti dronai
Dronai kamikadzės, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, mūšio lauke patyrė daugybę gedimų, rašo „Ukrinform“, remdamasi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai teigimu.
„Mes turime tam tikrų įrodymų, kad bepiločiai orlaiviai, kuriuos perdavė Iranas, patyrė daugybę gedimų mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė Sasha Baker.
Be to, ji pridūrė, kad nėra jokių detalių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Iranas pasiekė tam tikrų laimėjimų karinių technologijų srityje.
15:29 | M. Podoliakas: derybos su Rusija įmanomos tik su viena sąlyga
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas šeštadienį pranešė, kad derybos su Rusija bus galimos tik tuo atveju, jeigu Kremlius išrinks naują prezidentą.
„Twitter“ žinutėje M. Podoliakas tikino, kad nėra prasmės derėtis su [Vladimiru Putinu ir kitais Rusijos pareigūnais], kurie tik „šoka ant kapo“.
„Sudėliokime išvadas:
1. Nėra prasmės derėtis su tais, kurie „šoka ant kapo“ – su V. Putinu ir jo aplinkos [žmonėmis]. Jų žodžių vertė neturi reikšmės.
2. Derybos galimos, tačiau tik tada, kai Rusija turės naują prezidentą. Su tuo, kuris adekvačiau įvertins realybę“, – rašė Ukrainos prezidento patarėjas.
Let’s conclude the basis.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) October 1, 2022
1. There is no point in negotiating with those who “dance on bones” — Putin and his entourage. The price of their words has a negative value.
2. Negotiations are possible, but with the new president of Russia. Which will assess reality more adequately.
15:17 | Ukrainoje sužeistas lietuvis
Ukrainoje rugsėjį buvo sužeistas lietuvis karys, priklausantis Ukrainos karinėms pajėgoms, kovojančioms su Rusijos okupantais dabar yra gydomas Kyjivo karinėje ligoninėje, patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Taip, patvirtinu, kad jūsų minimas karys buvo sužeistas ir šiuo metu yra gydomas Kyjivo karinėje ligoninėje“, – BNS sakė Užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.
14:56 | Rusų kariai tęsia žudynes: apšaudyti civilių automobiliai, žuvo mažiausiai 20 žmonių
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinegubovas pranešė, kad Kupjansko mieste rusų kariai apšaudė automobilių kolona, kurioje buvo civilių gyventojų, rašo UNIAN.
Kaip teigė O. Sinegubovas, rusų kariai pražudė mažiausiai 20 žmonių.
„Remiantis pirmine informacija, nužudyta 20 žmonių, kurie buvo automobiliuose <...> Okupantai įvykdė puolimą prieš civilius, kurie bandė bėgti nuo apšaudymo. Tai yra žiaurumas, kurio neįmanoma pateisinti“, – kalbėjo jis.
Teigiama, kad šiuo metu įvykio vietoje teisėsaugos pareigūnai ir ekspertai atlieka tyrimą.
14:22 | Apsupti kariškiai turi tris pasirinkimus
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus socialiniuose tinkluose paskelbė, kad beveik 5 tūkst. Rusijos karių atsidūrė „Lymano katile“.
Jis pridūrė, kad apsupti kariškiai turi tris pasirinkimus – „bandyti prasiveržti, visi kartu žūti arba pasiduoti“.
Lymanas yra Donecko srityje, kurią Rusija penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Maskvos kontroliuojamomis Ukrainos teritorijomis – Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritimis. Šį žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys.
Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos kariai ir jų sąjungininkai „iš paskutinių jėgų“ laikosi Lymane.
13:57 | Atkovotos 5 gyvenvietės
Ukrainos pajėgų atstovas patvirtino, kad šalies gynėjai atsikovojo 5 gyvenvietes netoli Lymano.
Representative of the Eastern Group of #Ukrainian Forces, Serhiy Cherevaty, confirmed the liberation of five settlements near #Lyman.
These are Yampil, Novoselivka, Shandriholove, Drobysheve and Stavki. pic.twitter.com/7pVXSuMAUvREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
13:27 | Prie Lymano miesto ženklo iškelta Ukrainos vėliava
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Lymano miesto ženklo iškėlė šalies vėliavą.
Šiuo metu Ukrainos kariuomenė šioje teritorijoje yra apsupusi rusų karius.
Ukraine's armed forces raising the blue and yellow flag above the #Lyman entrance sign on the outskirts of the city. "Stabilisation measures" are being carried out, eastern command says, amid reports that around 5000 Russian soldiers remain trapped inside pic.twitter.com/xWnp4YbkX7
— Luke Harding (@lukeharding1968) October 1, 2022
13:10 | Psichologiškai sugniuždytas rusų karys atsisveikino su žmona: „Susimovėm“
Ukrainos žvalgyba peviešino perimtą rusų kario pokalbį, kuriame jis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė apsupo karinius dalinius, rašo UNIAN.
Pokalbio metu rusų okupantas pripažino, kad išsigelbėti nepavyks, todėl nedelsdamas atsisveikino su savo žmona.
„Mus apsupo, meile. Netrukus mes susimausime. Aš skambinu tik tam, kad atsisveikinčiau. Ar girdi ką nors? Tik niekam neprasitark. Trumpai tariant, susimovėm“, – drebančiu balsu kalbėjo rusų karys.
Okupantas pokalbio metu taip pat teigė, kad jo žvalgybinėje grupėje liko nedaug žmonių, o kai kuriems vos pavyko išsigelbėti nuo Ukrainos kariuomenės suduotų smūgių.
Sprendžiant iš rusų kario balso, jis yra psichologiškai palūžęs ir pasiruošęs mirti.
Priduriama, kad okupantas savo žmonai galimai skambino iš Lymano apylinkių.
12:29 | Rusija blokavo Vakarų bandymą JT pasmerkti Ukrainos teritorijų aneksiją
Rusija penktadienį JT Saugumo Taryboje vetavo Vakarų siūlymą pasmerkti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, tačiau nesulaukė ir palaikymo savo veiksmams, nes Kinija ir Indija per šį balsavimą susilaikė.
Nors abejonių dėl veto niekas neturėjo, galingosios Vakarų šalys tikėjosi parodyti Rusijos izoliaciją dėl jos pradėto karo. Dabar Vakarai teiks svarstyti šią pasmerkimo iniciatyvą JT Generalinei Asamblėjai, kur kiekviena valstybė turi balsą ir niekas neturi teisės atmesti kokią nors rezoliuciją.
Jungtinės Valstijos prastūmė Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą kelios valandos po renginio Kremliuje, per kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Maskva aneksuoja dar keturis Ukrainos regionus, kur okupacijos sąlygomis neseniai įvyko pseudoreferendumai.
„Būtent tam ir buvo įsteigta Saugumo Taryba – ginti suverenitetą, saugoti teritorinį vientisumą, skatinti taiką ir saugumą“, – posėdžio pradžioje sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.
„Jungtinės Tautos buvo įkurtos remiantis idėja, kad niekada daugiau nebus leista kuriai nors šaliai jėga užimti kitos valstybės teritorijos“, – pridūrė diplomatė, vėliau pažadėjusi surengti balsavimą Generalinėje Asamblėjoje.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia savo ruožtu skundėsi, pasak jo, beprecedenčiu bandymu pasmerkti vieną iš penkių veto teisę turinčių nuolatinių Saugumo Tarybos narių.
„Ar jūs rimtai tikitės, kad Rusija gali svarstyti ir palaikyti tokį projektą? O jei ne, tuomet išeina, kad jūs tyčia spaudžiate mus pasinaudoti veto teise tam, kad paskui postringautumėte apie tai, kad Rusija piktnaudžiauja šia teise“, – sakė V. Nebenzia.
JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų smerkiami kaip „neteisėti“ balsavimai, surengti Rusijos okupuotose Ukrainos srityse, o tarptautinė bendruomenė būtų raginama nepripažinti jokių karo draskomos šalies sienų pakeitimų.
Rezoliucijos autorės taip pat norėjo paraginti Maskvą nedelsiant išvesti savo karius iš Ukrainos ir taip užbaigti vasario 24 dieną pradėtą invaziją.
12:05 | Turkija pasmerkė Rusijos sprendimą aneksuoti Ukrainos teritorijas
Turkija nepritaria Rusijos veiksmams dėl neteisėtai aneksuotų Ukrainos teritorijų ir pabrėžė, kad tai yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, rašo „The Guardian“.
Turkijos užsienio reikalų ministerija nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais, taip pat Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų neteisėto prisijungimo.
„Sprendimas, kuris šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės principus, negali būti priimtas“, – rašoma pranešime.
Be to, priduriama, kad Turkija pasisako už karo baigtį pasirašant taikos derybas.
11:56 | A. Anušauskas: NATO turi pakviesti Ukrainą, o Lietuva pritars jos narystei Aljanse
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad penktadalio Ukrainos teritorijos aneksija grąžino dėl išlikimo kovojančią šalį į prieškarines pozicijas dėl sprendimo pateikti paraišką dėl narystės NATO.
„Lietuva remia atvirų durų politiką, todėl Ukraina gali tikėtis mūsų besąlygiško palaikymo (NATO narystei – BNS), net jei tai atrodo sunkiai pasiekiamas tikslas“, – šeštadienį per konservatorių tarybos posėdį sakė ministras.
11:28 | Per pastarąją parą – 530 nukautų rusų karių
Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso mūšio lauke žuvo arba buvo sužeista 59 tūkst. 610 rusų karių, „Ukrinform“.
Be to, pranešama, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai pajėgos nukovė 530 rusų karius.
Remiantis pateikta statistika, taip pat pastebima, kad penktadienį Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 16 rusų tankų, 17 šarvuotų kovinių mašinų, 6 artilerijos sistemas, 3 MLRS raketų paleidimo sistemas, 1 karinį sraigtasparnį, 6 bepilotes priemones, 18 kitų karinių sunkvežimių.
Pažymima, kad rusų kariuomenė didžiausius karinius nuostolius patiria Kramatorsko ir Bahmuto srityse
10:58 | Ukraina susigrąžino 5 lėktuvų pilotus
Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas pranešė, kad į nelaisvę paimtas rusų pilotas Aleksandras Krasnojarsevas, kurio lėktuvas buvo numuštas netoli Černihovo, buvo perduotas Rusijai mainais į 5 ukrainiečių pilotus.
The #Russian pilot Alexander Krasnoyartsev, known by his nickname "Pilot Doughboy," who was shot down near #Chernihiv, was exchanged for five #Ukrainian pilots. This was reported by the head of the State Security Service of #Ukraine, Kyrylo Budanov. pic.twitter.com/bXLXwFZvzE
— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
10:34 | Sulaikytas Zaporižios AE direktorius
Rusai penktadienį sulaikė Zaporižios atominės elektrinės direktorių Ihorį Murašovą, pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom.
Teigiama, kad I. Murašovas buvo sulaikytas penktadienį, 16 val. vietos laiku, kuomet jis važiavo iš elektrinės į Enerhodaro miestą.
Pranešime teigiama, kad elektrinės direktorių rusai ištempė iš mašinos užrištomis akimis ir nuvežė nežinoma kryptimi.
On Friday, #Russian invaders kidnapped and drove Igor Murashov, general director of the #Zaporizhzhia NPP, to an unknown location. This was reported by Energoatom. pic.twitter.com/aWrEZbIYQN
— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.
Dėl karo veiksmų aplink elektrinės Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.
Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.
09:55 | Rusai paleido raketas į Odesos regioną
Rusijos kariuomenė ankstų šeštadienio rytą paleido raketas į Odesos regioną, pranešė Ukrainos operatyvinė grupė „Pietūs“.
„Tikėtina, kad dvi „Iskander“ raketos smogė pramoninės infrastruktūros objektams, kartu pažeidžiant elektros tiekimą, taip pat suniokojant aplinkinius pastatus“, – teigiama pranešime.
Priduriama, kad atakos metu žmonės nenukentėjo.
09:39 | Karo fronte žadama nauja eskalacijos banga
Netolimoje ateityje Ukrainos karo fronte gali prasidėti nauja eskalacijos banga, rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu.
Pasak O. Danilovo, eskalacija karo fronte greitu metu prasidės dėl vykdomos mobilizacijos Rusijoje, tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi atremti okupantų puolimą.
„Rusija mums bandys padaryti maksimalią žalą. Tačiau mes tikime savo Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, mes suvokiame, kas vyksta karo fronte.
<...> Esame dėkingi visiems [Ukrainos kariams], kurie juda tolyn Charkivo ir Luhansko regionų. Mes dėkingi tiems, kurie saugo Donecko ir kitus regionus. Mes suvokiame, kas vyksta karo frontę. Mūsų kariai yra pasiruošę bet kokiems įvykiams“, – sakė jis.
O. Danilovas taip pat pastebėjo, kad protestai kai kuriuose Rusijos regionuose tampa dažnesni.
„Protestai Kaukaze įgauna pagreitį. Moterys supranta, kad jų vyrai ar vaikai, kurie bus išsiųsti į Ukrainą, žus“, – teigė jis.
09:02 | J. Bidenas: V. Putinui nepavyks įbauginti JAV ir NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks įbauginti Jungtinių Valstijų ir NATO, taip pat perspėjo, kad Vakarų karinis aljansas gintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos, jei būtų užpultas.
„Amerika ir jos sąjungininkės nesileis bauginamos, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo J. Bidenas. – [V. Putinui] nepavyks mūsų išgąsdinti.“
Tada J. Bidenas kreipėsi tiesiogiai į Kremliaus šeimininką ir, rodydamas pirštu į televizijos kamerą, perspėjo jį nevykdyti jokių karo veiksmų už Ukrainos ribų, NATO teritorijoje.
„Amerika kartu su savo NATO sąjungininkais yra visiškai pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, – sakė Baltųjų rūmų vadovas. – Pone Putinai, nesupraskite neteisingai, ką sakau: kiekvieną colį.“
J. Bidenas kalbėjo po V. Putino Maskvoje surengtos ceremonijos, per kurią pastarasis paskelbė, kad Rusija aneksavo dar keturis Vakarų remiamos Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.
08:44 | ISW: Ukraina turėtų atsikovoti strategiškai svarbų miestą
JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Ukrainos gynėjai per 72 valandas turėtų atkovoti strategiškai svarbų miestą Lymaną, kuris yra prie kelių, vedančių į svarbiausius Ukrainos rytinių dalių miestus.
Tai, pasak UNIAN, kuri remiasi ISW pateikta ataskaita, patvirtina ir Kremliaus propagandistų teiginiai, kurie tikino, kad viena iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupių pradėjo „operatyvinį apsupimą“.
Be to, jie piktinosi Rusijos vadovybe dėl suteikiamos artilerijos stokos, mat dabar Rusijos kariai apšaudo N Jie kritikavo Rusijos vadovybę dėl artilerijos paramos stokos. Anot jų, Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudo Mykolajivo sritį, tačiau jiems nesuteikiama pagalba Lymane.
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Lymane apsupta 5,5 tūkst. rusų kareivių.
„Didžiausias skaičius, kuris įvardyjamas, buvo 5,5 tūkst. žmonių, mažiausias – 2,5 tūkst. Bet jie turi vienaip ar kitaip bėdų", – sakė jis.
#Ukrainian forces are likely to occupy or surround #Lyman, #Donetsk region within the next 72 hours, reports the Institute for @TheStudyofWar. pic.twitter.com/ddUoHVrAtU
— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
08:28 | JAV parama Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino 12,4 mlrd. JAV dolerių vertės skubios pagalbos paketą Ukrainai. Visos lėšos bus panaudotos, siekiant užtikrinti saugumą ir karinę paramą šiai šaliai, rašo NEXTA.
President #Biden has approved $12.4 billion in emergency aid for #Ukraine. The money will be used for security and military support for the country. pic.twitter.com/gaAINkKVUD
— NEXTA (@nexta_tv) October 1, 2022
08:15 | ES lyderiai: niekada nepripažinsime Rusijos įvykdytos Ukrainos regionų aneksijos
Europos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.
„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime.
Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
„Rusija kelia pavojų pasaulio saugumui“, – pareiškė ES vadovai, kaltindami Maskvą, kad ji „sąmoningai kenkia taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai ir akivaizdžiai pažeidžia pagrindines Ukrainos teises į nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, t. y. pagrindinius principus, įtvirtintus JT Chartijoje ir tarptautinėje teisėje“.
Lyderiai pasmerkė Kremliaus surengtus pseudoreferendumus ir paragino „visas valstybes ir tarptautines organizacijas nedviprasmiškai atmesti šią neteisėtą aneksiją“.
Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.
„Šie sprendimai yra niekiniai ir negaliojantys ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina“, – sakoma ES pareiškime.
Blokas pareiškė, kad yra įsipareigojęs remti Ukrainos „teisėtą teisę“ susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.
V. Putinas yra pagrasinęs, kad, norėdamas išlaikyti teritorijos kontrolę, gali panaudoti branduolinius ginklus.
„Kremliaus branduoliniai grasinimai, karinė mobilizacija ir strategija, kuria siekiama melagingai pristatyti Ukrainos teritoriją kaip Rusijos teritoriją ir teigiama, kad karas dabar gali vykti Rusijos teritorijoje, nesutrikdys mūsų ryžto“, – sakė ES vadovai.
ES dėl karo Ukrainoje Maskvai paskelbė virtinę precedento neturinčių sankcijų, o Kyjivą aprūpino milijardų eurų vertės ginkluote.
Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, „dėl kurių Rusijos ekonomika neteks 7 mlrd. eurų pajamų“, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.
„Griežtinsime savo ribojamąsias priemones, kuriomis kovojame su neteisėtais Rusijos veiksmais. Jos dar labiau padidins spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų savo agresijos karą“, – sakoma ES pareiškime.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Ukraina prie NATO galėtų prisijungti kitų metų liepą, kai vyks NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.
-
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Lymane apsupta 5,5 tūkst. rusų kareivių.
-
Rusija penktadienį vetavo Vakarų mėginimą JT Saugumo Taryboje pasmerkti Ukrainos teritorijos aneksiją.
-
JAV Kongresas penktadienį patvirtino 12,3 milijardo dolerių pagalbą Ukrainai, skelbia „The Guardian“.
-
Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas išreiškė nuomonę, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo nustatytas sąlyginis terminas karui prieš Ukrainą užbaigti iki lapkričio 15 dienos. Šią dieną vyks G-20 viršūnių susitikimas, skelbia UNIAN.
-
JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai parodo, kad jam dabar yra sunku.
-
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė paramą Ukrainos priėmimui į NATO „kuo greičiau“.
-
Per ataką humanitarinės pagalbos konvojui Zaporižioje, naujausiais duomenimis, žuvo 30 žmonių, dar 88 buvo sužeisti.
-
Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką.
-
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Ukrainai prisijungti prie Aljanso durys yra atviros, tačiau pabrėžė, kad dabar pagrindinis dėmesys skiriamas pastangoms remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai.
-
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgaulingą“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
-
JAV senatorius Lindsey Grahamas, komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos teritorijų aneksiją ir nuolat eskaluojamą galimo branduolinio ginklo panaudojimo „kortą“, pareiškė, kad tai galėtų būti vertinama kaip NATO puolimas.
-
Aneksuodamas Ukrainos teritorijas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „peržengė dar vieną raudoną liniją“, tai palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
-
Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
-
Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
