Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
18.42 | Popiežius Pranciškus pasirengęs apsilankyti Kyjive ir Maskvoje
Popiežius Pranciškus patvirtino esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive, tačiau tik tuo atveju, jeigu taip pat galės nuvykti vizito į Maskvą, šeštadienį pranešė „Deutsche Welle“.
„Vyksiu į abi vietas arba nė į vieną iš jų“, – pareiškė pontifikas interviu laikraščiui „La Nacion“.
Apie tokius popiežiaus planus anksčiau buvo kalbėta 2022 metų vasarą.
Penktadienį paskelbtose interviu Šveicarijos televizijai RSI ištraukose jis sakė, jog karas Ukrainoje yra susijęs su „imperiniais interesais“, ir ten, anot jo, kariauja „didžiosios pasaulio galybės“.
Pontifikas interviu papasakojo, kad norėjo vykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet jo pasiūlymas buvo atmestas.
„(Prezidentas Vladimiras) Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis televizijos RSI interviu išraše, kuris buvo paskelbtas prieš transliaciją sekmadienį.
„Tačiau ten yra imperinių interesų, ne tik Rusijos imperijos, bet ir kitų šalių imperijų. Imperijoms būdinga, kad tautos atsiduria antroje vietoje“, – pridūrė jis.
Argentinietis pontifikas ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos jis buvo kritikuojamas dėl to, kad aiškiai nekaltino Maskvos, 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntusios savo karius į provakarietišką kaimynę.
17.40 | Ukrainos generolas: kontrpuolimas jau netoli
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis sako, kad pavasarį suplanuotas Ukrainos kontrpuolimas jau ne už kalnų. Pasak jo, išlaikyti Bachmutą, kuris yra Rusijos dėmesio centre pastaruosius keletą mėnesių, yra svarbu norint Ukrainai gauti laiko. O. Syrskio teigimu, Ukrainos kariuomenei reikia sutvirtinti savo rezervą prieš puolimą.
„Tikrieji herojai dabar yra tie gynėjai, kurie rytinį frontą neša ant savo pečių. <...> Mums būtina gauti laiko, kad paruoštume savo rezervą kontrpuolimui, kuris jau netoli“, – telegrame rašė generolas.
17.32 | Ukrainos gynybos ministras: Rusija nuo spalio paleido per 820 sparnuotųjų raketų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusija nuo 2022 metų spalio Ukrainos kryptimi paleido daugiau kaip 820 sparnuotųjų raketų.
Ukrainos gynybos ministerijos svetainėje paskelbtame pranešime rašoma, kad kovo 10-ąją ministras Kyjive susitiko su savo Norvegijos kolega Bjornu Arildu Gramu, kuriam, be kita ko, pranešė, kad rusų pajėgos nuo 2022 metų spalio įvykdė 15 masinių raketų atakų Ukrainos teritorijoje.
„Kai sakau, masinių, tai reiškia, kad priešas naudoja sparnuotąsias balistines raketas, taip pat Irano dronus, po 50–90 vienetų per vieną ataką“, – sakė Ukrainos gynybos ministras.
„Kovo 10 dienos duomenimis, į mūsų šalį jau buvo paleista 821 rusiška raketa. Tai tik sparnuotosios balistinės raketos“, – pridūrė ministras, kurį cituoja agentūra „Unian“.
14.28 | Pareigūnai: rusams apšaudant Chersono sritį žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgį pietiniame Ukrainos Chersono mieste šeštadienį žuvo trys žmonės ir dar du buvo sužeisti, pranešė valdžios pareigūnai.
„Rusijos teroristai vėl apšaudo Chersoną“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti ugniagesiai prie apdegusio automobilio.
Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad žmonės nukentėjo, kai į automobilį pataikė sviedinys ir jis užsidegė.
Šis smūgis buvo surengtas praėjus dviem dienoms po to, kai dėl Rusijos artilerijos ugnies Chersone, Ukrainos prezidentūros duomenimis, taip pat žuvo trys žmonės.
Chersonas yra vieno iš keturių regionų – kartu su Donecko, Luhansko ir Zaporižios regionais –, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, bet visiškai nekontroliuoja, sostinė.
Nepaisant to, kad Rusija praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš Chersono miesto, Maskvos kariuomenė jį nuolat puldinėja.
Per apšaudymą buvo apgadinti keli automobiliai.
53 metų Halyna Kolisnyk pasakojo, kad rusai smogė, kai ji buvo parduotuvėje.
„Kai įėjome, po penkių minučių įvyko ši tragedija, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Prasidėjo sprogimai, nukentėjo mūsų automobilis... Tai siaubinga.“
13.50 | Prakalbo apie rusų nuostolius Bachmute
Daugiau nei 30 tūkst. rusų karių žuvo bandydami užimti Bachmutą. Taip „Sky News“ teigė buvęs žvalgybos pareigūnas Philipas Ingramas. Pasak jo, nors Bacmutas yra nedidelis miestas, rusai jį mato kaip kertinę vietą, kuri atvers jiems kelius į kitus miestus – Kramatorską ir Slovjanską – o vėliau tai padės jiems veržtis toliau ir perimti viso Donbaso regiono kontrolę.
13.08 | Prezidentas su Lenkijos Seimo maršalka aptarė tolesnę paramą Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikęs su Vilniuje viešinčia Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek aptarė dvišalius santykius, paramą Ukrainai.
Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas pasidžiaugė besiplėtojančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kuriuos atspindi ne tik intensyvi politinė partnerystė, bet ir auganti prekyba bei investicijos, sėkmingai įgyvendinami bendri strateginės reikšmės infrastruktūros projektai.
Pasak pranešimo, susitikime su Lenkijos Seimo maršalka daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, patiriančiai niokojančią Rusijos karinę agresiją.
Prezidentas akcentavo, kad teisinga ir tvari taika įmanoma tik Ukrainos sąlygomis – Rusijai išvedus kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Rusija rengiasi ilgam sekinančiam karui, todėl Ukrainai būtina toliau teikti ekonominę, karinę, humanitarinę pagalbą. Šalies vadovas teigė itin vertinantis svarų Lenkijos indėlį.
Prezidentas su Lenkijos atstove aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą palaikant Ukrainos iniciatyvas Jungtinėse Tautose, siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams tirti, ieškant sprendimų, kaip įšaldytą viešą ir privatų Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.
12.45 | Norvegija Ukrainai perduos NASAMS sistemų
Norvegijos Gynybos ministerija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis, perduos Ukrainai dvi NASAMS oro gynybos sistemas.
11.47 | Kanada uždraudė aliuminio ir plieno importą iš Rusijos
Kanada penktadienį paskelbė draudimą importuoti Rusijos aliuminio ir plieno gaminius, siekdama apriboti Maskvos pajamas, kuriomis ji finansuoja savo karą Ukrainoje.
Remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2021 metais importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų).
Apie draudimą pranešta po to, kai praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė 200 proc. tarifą Rusijos importuojamam aliuminiui, ir po to, kai Europos Sąjunga jau praėjusiais metais užblokavo Rusijos plieno produktus.
„Kanada ir mūsų partneriai jau pritaikė sankcijas Rusijos centriniam bankui ir pritaikė Rusijos naftos ir dujų kainų „lubas, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland. – O dabar, koordinuodami veiksmus, kurių šiandien ėmėsi Jungtinės Valstijos, užtikriname, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų sumokėti už savo karą parduodamas aliuminį ir plieną Kanadoje.“
Draudimas taikomas rusiškam neapdorotam aliuminiui, aliuminio lakštams ir gataviems produktams, įskaitant iš aliuminio pagamintus konteinerius ir kitus namų apyvokos daiktus.
Taip pat draudžiami visi pirminiai Rusijos plieno gaminiai, įskaitant geležį ir nelegiruotąjį plieną, pusgaminius ir gatavus gaminius, tokius kaip vamzdžiai ir vamzdeliai.
Didžiąją dalį Kanados plieno importo sudaro importas iš Jungtinių Valstijų – beveik 45 proc. JAV plieno eksporto –, o į kaimyninę šalį gabenama beveik 90 proc. Kanadoje pagaminamo aliuminio.
11.47 | Melitopolyje nugriaudėjo dešimtys sprogimų
UNIAN skelbia, kad okupuoti Melitopolio gyventojai pranešė apie daugiau nei dešimtį garsių sprogimų šiaurinėje miesto dalyje. Tai savo telegramo kanale paskelbė miesto meras Ivanas Federovas.
11.30 | Britų žvalgyba: „Wagner“ užėmė rytinę Bachmuto dalį
Naujausioje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ per pastarąsias keturias dienas užėmė praktiškai visą rytinę Bachmuto miesto dalį. Visgi britai babrėžia, kad „Wagner“ sunku toliau stumtis į vakarus. Nepaisant to, jiems sudėtinga tęsti pažangą ir stumtis toliau į vakarus.
Britų žvalgybos teigimu, kol „Wagner“ kontroliuoja rytinį Bachmutą, Ukrainos pajėgos įsitvirtinusios vakarinėje miesto dalyje ir yra sunaikinusios strategiškai svarbius tiltus per Bachmutkos upę, kuri dabar žymi fronto liniją.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- Bachmute verda kovos, ryškėja Rusijos kraugerių nesutarimai
- JAV: Maskva siekia destabilizuoti Moldovą ir sudaryti Rusijai palankią vyriausybę
- „Wagner“ paskelbė atidariusi verbavimo centrus 42 Rusijos miestuose
- Lenkija gavo gynybos sistemoms skirtų raketų
- Ukrainiečiai kontrpuolimo tikisi per du mėnesius
- Rusai rengia naują mobilizacijos bangą – pareikalavo visų Donbaso 17-mečių sąrašo
