Ir kadangi tiek daug kovai tinkamo amžiaus vyrų yra žuvę arba pabėgę, šiuo metu Rusijoje yra maždaug 10 mln. daugiau moterų nei vyrų, rašo „The Economist“.
Karas nėra vienintelė ar net pagrindinė šių bėdų priežastis, bet jis tikrai turėjo neigiamos įtakos. Vakarų skaičiavimais, per pastaruosius metus žuvo arba buvo sužeista apie 175–200 tūkst. Rusijos karių (pačios Rusijos pateikiami skaičiai yra mažesni).
Maždaug nuo 500 tūkst. iki 1 mln. jaunų, išsilavinusių žmonių išvengė karo tarnybos, pabėgdami į užsienį. Net jei Rusija neturėtų kitų demografinių problemų, toks masinis žmonių išvykimas per tokį trumpą laiką tikrai būtų skaudus. Karo nuostoliai užkrauna didelę naštą ant mažėjančios ir ligotos populiacijos pečių. Rusija galimai pateko į demografinio nuosmukio kilpą.
Rusijos krizės šaknys užsimezgė dar prieš 30 metų. Didžiausias gyventojų skaičius – 149 mln. – šalyje buvo fiksuotas 1994 m. Nuo to laiko šis rodiklis mažėja zigzagais. 2021 m. jis buvo 145 mln. (į šį Jungtinių Tautų pateiktą skaičių nėra įtraukti 2,4 mln. Krymo gyventojų, nes Rusija 2014 m. neteisėtai užgrobė pusiasalį).
Pagal Jungtinių Tautų prognozes, situacijai nepasikeitus, po 50-ies metų gyventojų skaičius Rusijoje sumažės iki 120 mln. Dėl to Rusija taptų 15-a pagal gyventojų skaičių šalimi pasaulyje, palyginti su šeštąja pozicija 1995 m. Pasak nepriklausomo demografo Aleksejaus Rakšos, anksčiau dirbusio valstybinėje statistikos tarnyboje, jei pažvelgtume tik į taikos metą, 2022-ųjų balandį užregistruotų gimimų skaičius buvo mažiausias nuo XVIII amžiaus. Visa tai leidžia pamatyti jau įsisenėjusios problemos padarinius.
Populiacija mažėja ne tik Rusijoje – dauguma pokomunistinių valstybių patyrė tam tikrus nuosmukius, tačiau ne tokius milžiniškus. Jų gyventojų mažėjimas buvo lėtas ir valdomas. Pastaraisiais dešimtmečiais Rusijos gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo, vėliau dalinai atsigavo (dėl suaktyvėjusios imigracijos ir dosnesnių pašalpų vaikams po 2007 m.), o po to vėl smuko.
Valstybinės statistikos agentūros duomenimis, 2020–2021 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 1,3 mln. Negana to, šalyje buvo fiksuota 1,7 mln. daugiau mirčių nei gimimų (Jungtinės Tautos taip pat pastebi kritimą, tačiau jis yra lėtesnis). Didžiausias mažėjimas yra matomas tarp etninių rusų, kurių skaičius, surašymo duomenimis 2010–2021 m. sumažėjo 5,4 mln. Jų užimama gyventojų dalis sumažėjo nuo 78 proc. iki 72 proc. Tai tiek iš V. Putino pagyrų apie jo plečiamą „Russki mir“.
Visa tai prasidėjo dar prieš karą ir atspindi siaubingus koronaviruso pandemijos padarinius Rusijai. Oficialus mirčių nuo šios ligos skaičius buvo 388 091, o jis yra pakankamai mažas.
Tačiau „The Economist“ apskaičiavo, kad bendras mirčių skaičius 2020–2023 m. siekia apie 1,2–1,6 mln. žmonių. Tokį skaičių būtų galima palyginti su mirtimis Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios turi daug daugiau gyventojų.
Rusijoje galimai buvo didžiausias mirčių nuo koronaviruso skaičius pasaulyje po Indijos ir didžiausias mirtingumas visame pasaulyje – nuo 850 iki 1100 mirčių 100 000 žmonių.
Jei prie pandemijos mirčių pridėsime ir karo aukas bei pabėgusius nuo mobilizacijos asmenis, 2020–2023 m. Rusija, be įprasto demografinio pablogėjimo, prarado apie 1,9–2,8 mln. žmonių. Tokia situacija yra dar blogesnė nei katastrofiška XXI amžiaus pradžia, kai gyventojų skaičius Rusijoje per metus sumažėdavo maždaug puse milijono.
Ką tai sako apie Rusijos ateitį? Verta prisiminti, kad demografija nėra lemiama vien likimo ir kad Rusija antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje sugebėjo sumažinti šį nuosmukį.
Kaip parodė Rusijos karinė mobilizacija, gyventojų kaitos poveikis dažnai yra sudėtingas. Sumažėjus karinei tarnybai tinkamo amžiaus (kuris didinamas nuo 18–27 iki 21–30 m.) rusų skaičiui, kariuomenei bus sunkiau atlikti eilinį pavasario šaukimą, kuris prasideda balandį. Tai užkraus dar didesnę naštą jauniems vyrams iš nerusiškų regionų, tokių kaip Dagestanas, kur jau kurį laiką vyksta protestai. Tai taip pat gali sutrukdyti planams per ateinančius trejus metus padidinti ginkluotąsias pajėgas 350 000 karių. Kita vertus, mažai kas rodo, kad Rusijai pritrūks jaunų vyrų, kuriuos ji galėtų paaukoti mūšio lauke. Spalį vyriausybė teigė pasiekusi savo tikslą surinkti 300 000 papildomų karių, siekiant sustiprinti okupacines pajėgas.
Nepaisant tokių komplikacijų, bendras demografinio nuosmukio poveikis Rusiją pakeis iš esmės ir į blogąją pusę. Daugumai šalių, patyrusių gyventojų skaičiaus mažėjimą, pavyko išvengti didelių socialinių sukrėtimų.
Tačiau Rusijoje situacija gali būti kitokia. Jos gyventojų skaičius mažėja neįprastai greitai ir iki amžiaus vidurio gali sumažėti iki 130 mln. žmonių. Toks nuosmukis yra siejamas su didesniu vargu. Vien Rusijos vyrų gyvenimo trukmė smuko nuo 68,8 metų 2019 m. iki 64,2 metų 2021 m. Tai lėmė koronavirusas ir su alkoholio vartojimu susijusios ligos. Rusijos vyrai dabar miršta šešeriais metais anksčiau nei vyrai Bangladeše ir 18 metų anksčiau nei vyrai Japonijoje.
Be to, Rusija gali nepasiekti to, kas leidžia kitoms senėjančioms šalims turtėti – aukštų ir vis kylančių išsilavinimo rodiklių. Nicholas Eberstadtas, demografas iš „American Enterprise Institute“ Vašingtone, teigia, kad šioje šalyje yra pastebimas keistas trečiojo pasaulio lygio mirtingumo ir pirmojo pasaulio lygio išsilavinimo derinys.
Rusijoje yra fiksuojamas vienas aukščiausių vyresnių nei 25-erių metų asmenų išsilavinimo lygis visame pasaulyje. Tačiau gerai išsilavinusių jaunų šeimų išvykimas panaikina šį pranašumą. Rusijos susisiekimo ministerijos duomenimis, 2022 m. iš šalies išvyko 10 proc. IT darbuotojų. Daugybė jaunų vyrų yra išsiųsti į kovos lauką. Jų bėgimas dar labiau iškreipia Rusijos nesubalansuotą lyčių santykį, pagal kurį 2021 m. 100 vyrų teko 121 vyresnė nei 18-os metų moteris.
Demografinė pražūties kilpa nesumažino V. Putino pasiryžimo kariauti. Tačiau tai daro Rusiją mažesne, prasčiau išsilavinusia ir skurdesne šalimi, iš kurios jaunimas bėga, o vyrai miršta įkopę į savo septintąją dešimtį.
