Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:33 | V. Zalužnas: Kryma kontroliuos Ukraina, niekas manęs nesustabdys
Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sako, kad Krymą kontroliuos Kyjivas, net jei ir sąjungininkai tam nepritartų, rašo UNIAN.
Interviu metu „The Washington Post“ žurnalistams V. Zalužnas davė pažadą, kad Ukraina susigrąžins prarastą Krymo pusiasalį.
„Kai tik turėsiu tam pakankamai lėšų, ką nors padarysiu. Man nerūpi, niekas manęs nesustabdys“.
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenės amunicijos rezervai tiesiogiai priklauso nuo kitų valstybių. V. Zalužnas priduria, kad kuo dažniau Ukrainos gynėjai gali šaudyti ir tokiu būdu spausti rusų okupantus, tuo mažiau nuostolių patiria Kyjivas.
Tačiau šiuo metu Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų ginklų ir karinio, pramoninio komplekso, o šalys partnerės netgi nespėja aprūpinti Kyjivo reikiamu kiekiu šaudmenų.
Nepaisant to, Vakarų pareigūnai sako, kad Ukraina turi pakankamai karinių išteklių tam, kad pasiektų laimėjimų mūšio lauke. Tiesa, pats V. Zalužnas skeptiškai vertina partnerių pastebėjimus, kad Kyjivui nereikia F-16 naikintuvų.
Ukrainos kariuomenės vadas taip pat papasakojo, kaip turėtų atrodyti tikroji Ukrainos pergalė, ir pabrėžė, kad šalyje dar reikia padaryti daug papildomo darbo.
„Pergalė bus tada, kai turėsime kariuomenę, galbūt net nemažą, užtikrinančią vaikų saugumą, kurie šiuo metu važinėja neįgaliųjų vežimėliuose, tada jie galės augti žinodami, kad taip neįvyks dar kartą“, – kalbėjo V. Zalužnas.
22:48 | A. Jermakas: Ukraina nė nesvarstys derybų su rusais, kol kariai nepaliks jos teritorijos
Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidento biuro vadovas.
„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
22:05 | V. Zelenskis: rusų okupantai karo fronte naudoja visus įmanomus išteklius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija karo fronte naudoja visus įmanomus išteklius tam, kad sustabdytų Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą rytinėje ir pietinėje šalies teritorijoje.
Pranešime socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje, prezidentas sakė: „Mes turime labai aiškiai suprasti, kaip įmanoma aiškiau, kad Rusijos pajėgos pietinėse ir rytinėse teritorijose deda visas pastangas, kad sustabdytų mūsų karius.“
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad „kiekvienas tūkstantis metrų pažangos, kiekviena mūsų kovinės brigados sėkmė nusipelno padėkos. Visi, kurie vykdo puolimą, visi, kurie atremia priešo puolimą, atlieka tai puikiai. Ir aš esu dėkingas kiekvienam mūsų kariui!“
21:40 | Serbija panaikino draudimą atvykti į šalį Rusijos antikariniam aktyvistui
Rusijos antikarinis aktyvistas, turintis leidimą nuolat gyventi Serbijoje, penktadienį pranešė, kad jam buvo leista atvykti į šalį po to, kai beveik dvi dienas buvo blokuojamas Belgrado oro uoste.
Piotras Nikitinas anksčiau sakė, kad ketvirtadienio rytą jam buvo neleista patekti į Serbijos teritoriją šalies Saugumo informacijos agentūros (BIA) prašymu.
Jo advokatas Belgrade ketvirtadienį patvirtino, kad P. Nikitinui buvo uždrausta įvažiuoti į Balkanų šalį BIA prašymu, ir teigė, kad „buvo išduotas įsakymas jį deportuoti“.
Tačiau penktadienį P. Nikitinas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame papasakojo, kad „praėjo pasų kontrolę, atvyko į Serbijos Respubliką“.
Aktyvistas pridūrė, kad iš oro uosto jis vyks į anksčiau sušauktą mitingą, kuriame bus protestuojama prieš draudimą jam atvykti į šalį.
Mitingas, kurį organizuoja jo įkurta Rusijos disidentų asociacija Serbijoje, vyks prie parlamento.
P. Nikitinas antikarinius renginius Serbijoje aktyviai organizuoja nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Aktyvistas praeityje skundėsi dėl persekiojimo ir naujienų agentūrai AFP yra pasakojęs, kad jo grupės nariai buvo tapę nežinomų užpuolikų taikiniu.
„Tai, kad atvirai reiškiu savo pažiūras, kad esu Vladimiro Putino politikos priešininkas, nėra priežastis neleisti man grįžti namo“, – ketvirtadienį sakė P. Nikitinas regioniniam transliuotojui.
Šis incidentas sukėlė žmogaus teisių ir opozicijos grupių pasipiktinimą.
Jis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos dėl įtariamų ryšių su „tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, neteisėtomis narkotikų operacijomis ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“ paskelbė sankcijas prokremliškai nusiteikusiam Serbijos žvalgybos vadovui Aleksandarui Vulinui, kuris vadovauja BIA.
Vašingtonas taip pat apkaltino A. Vuliną padedant Rusijai plėsti savo įtaką Balkanuose.
Serbija jau seniai yra patikima Maskvos sąjungininkė – šalių santykius stiprina bendras ortodoksų paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kariniai aljansai per kelis karus.
Nors daugelis serbų garbina Kremlių, nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.
21:29 | A. Blinkenas: jei Rusija nesutiks pratęsti grūdų susitarimo, kentės besivystančios šalys
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį ragino Rusiją pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, kurio galiojimas baigiasi kitą savaitę, ir įspėjo, kad priešingu atveju nukentės besivystančios šalys.
„Jei Maskva įvykdys savo grasinimą, besivystančios šalys, taip pat ir šiame regione, už tai sumokės, taip pat ir gana tiesiogine prasme – dėl didesnių maisto kainų ir didesnio maisto trūkumo“, – po Pietryčių Azijos derybų Džakartoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiko pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama eksportuoti ukrainietiškus grūdus, kad būtų sušvelninta pasaulinė maisto krizė, sukelta Maskvos invazija į Ukrainą.
Rusija dar nepatvirtino savo sutikimo pratęsti susitarimą, o V. Putinas ne kartą grasino jo neatnaujinti dėl kliūčių Maskvos eksportui.
„Mes ruošiamės priimti Putiną rugpjūčio mėnesį ir sutariame dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus pratęsimo“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę nusiuntė V. Putinui laišką dėl susitarimo pratęsimo.
Pasak A. Guterreso atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico, Kremliui nusiųsto pasiūlymo tikslas yra pašalinti kliūtis, darančias poveikį finansinėms operacijoms per Rusijos žemės ūkio banką, dėl kurių Maskva reiškia didelį susirūpinimą, ir kartu sudaryti sąlygas tolesniam Ukrainos grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, A. Guterresas pasiūlė V. Putinui pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos į Juodąją jūrą mainais už tai, kad sankcionuoto Rusijos žemės ūkio banko „Rosselchozbank“ antrinė įmonė bus prijungta prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.
Maskvai susitarimo likimas yra svarbus svertas, jai tęsiant karą Ukrainoje.
Ketvirtadienį V. Putinas tvirtino, kad nebuvo įvykdyta nė viena Maskvos sąlyga, kad susitarimas veiktų.
„Noriu pabrėžti, kad nieko nebuvo padaryta, visiškai nieko. Viskas vienpusiška“, – sakė V. Putinas interviu per televiziją ir pridūrė: „Mes pagalvosime, ką daryti, turime dar kelias dienas.“
Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas turėjo baigtis liepos 17 dieną
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.
Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.
Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.
Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Jungtinių Tautų duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.
Didžioji dalis grūdų buvo skirta Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų besivystančių šalių gyventojams maitinti.
20:36 | „Ukrainiečiai yra arti sėkmės“: rusų okupantai atsidūrė aklavietėje
Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Margo Grosbergas sako, kad Rusijos kariuomenė susiduria su sviedinių trūkumu, skelbia UNIAN.
M. Grosbergas taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusijai susiduriant su sviedinių trūkumu, Ukrainos gynėjai galės sėkmingai vykdyti puolimo operacijas.
Estijos žvalgybos atstovas priduria, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos ilgojo nuotolio ginklus, taip pat sėkmingai naikina rusų okupantų štabus, amunicijos sandėlius ir logistinius centrus.
„Visa tai rodo, kad ukrainiečiai yra arti sėkmės“, – sakė jis.
M. Grosbergas atkreipia dėmesį, kad netoli Bachmuto Rusijos pajėgos taip pat atsidūrė sudėtingoje situacijoje, todėl okupantai siunčia elitinius dalinius, kurie taip pat patiria didelių nuostolių.
„Tam tikra prasme, tai turėtų lemti didesnę [ukrainiečių] sėkmę [karo fronte]“, – pridūrė žvalgybos atstovas.
20:07 | A. Blinkenas: JAV bendradarbiaus su sąjungininkais, kad atgrasytų Š. Korėją nuo agresijos
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pažadėjo, kad Vašingtonas bendradarbiaus su sąjungininkais, kad atgrasytų Šiaurės Korėją nuo agresijos.
Anksčiau šią savaitę Pchenjanas paskelbė apie naujausios tarpžemyninės balistinės raketos bandomąjį paleidimą.
Pietryčių Azijos susitikimo Džakartoje kuluaruose JAV diplomatijos vadovas susitiko su Pietų Korėjos ir Japonijos užsienio reikalų ministrais, kurie visi pasmerkė pastarųjų dienų Pchenjano veiksmus.
„Esame tvirtai susivieniję bendrai gynybai ir užtikriname, kad darome viską, kas įmanoma, kad atgrasytume ir apsigintume nuo bet kokios agresijos“, – teigė A. Blinkenas.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Park Jinas pažymėjo, kad šis bandymas buvo atliktas kaip tik tuo metu, kai regiono galybės susitiko deryboms Džakartoje, į kurias Šiaurės Korėja atsiuntė savo pareigūną.
„Tai, ką daro Šiaurės Korėja, visiškai prieštarauja tarptautinės bendruomenės lūkesčiams“, – nurodė Park Jinas.
„Tikiuosi, kad šiandien vykstantis trišalis dialogas sustiprins mūsų pasiryžimą tvirtai ir ryžtingai – nedviprasmiškai – atsakyti į nuolatines Šiaurės Korėjos provokacijas ir pasiųsti žinią, kad jų provokacijos neliks nenubaustos“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėja pareiškė, kad jos lyderis Kim Jong Unas asmeniškai prižiūrėjo raketos paleidimą.
Šią raketą Šiaurės Korėja anksčiau yra išbandžiusi tik kartą, balandį. Per trečiadienio bandymą raketa nuskriejo 1 001 km ir nukrito į Japonijos jūrą, sakoma oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Reaguodami į tai Seulas ir Vašingtonas stiprina bendradarbiavimą saugumo srityje ir žada, kad Pchenjanas sulauktų branduolinio atsako bei savo dabartinės vadovybės pabaigos, jei panaudotų branduolinius ginklus prieš JAV ar Pietų Korėją.
Seulas trečiadienio bandymą pavadino didele provokacija, kenkiančia taikai ir saugumui Korėjos pusiasalyje. Paleidimą taip pat griežtai pasmerkė Jungtinės Tautos, JAV ir jų sąjungininkės.
19:09 | Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos
Ukrainos pareigūnai penktadienį praneša, kad visoje šalyje paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrainska Pravda“.
Šią žinią „Telegram“ socialinio tinklo kanale pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai.
Teigiama, kad sirenos 18:35 val. vietos laiku pradėjo gausti Kyjive, vėliau ir kituose regionuose.
Šalies karinės oro pajėgos informavo šalies gyventojus, kad Savaslekos aerodromo pakilo rusų naikintuvas MiG-31K, galintis nešti raketas „Kinžal“.
18:41 | Ukraina pripažįsta, kad pajėgos žengia į priekį „ne taip greitai“
Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose.
„Šiandien jos žengia į priekį ne taip greitai“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pripažinęs, kad mūšiai yra sunkūs.
„Jei matysime, kad kažkas negerai, tai ir pasakysime. Niekas nesiruošia gražinti [tikrovės]“, – pareiškė jis.
Tačiau Vakarų sąjungininkai nedaro spaudimo Kyjivui, kad jo pajėgos greičiau judėtų į priekį, tvirtino A. Jermakas, kuris laikomas prezidento Volodymyro Zelenskio dešiniąja ranka.
„Jokio spaudimo nėra, tik klausimas: kaip mes galime dar jums padėti?“ – sakė jis.
Anot jo, „akivaizdu, kad mūsų sėkmė mūšio lauke daro įtaką viskam, kas vyksta.“
Penktadienį vykusiame susitikime su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybe „prezidentas informavo kariškius, kad tai yra svarbu“, sakė A. Jermakas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos.
„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – pareiškė A. Jermakas.
18:10 | Scholzo pažadas: Ukrainai suteiks apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas iki 2027 metų suteiks Ukrainai apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, kuri yra ilgalaikio įsipareigojimo Kyjivui dalis.
O. Scholzas pasidžiaugė jau sutartomis biudžeto lėšomis, kurios, pasak jo, leis Berlynui įsipareigoti teikti paramą penkerių metų laikotarpiui nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį.
Trečiadienį paskelbtame vyriausybės dokumente teigiama, kad investicijos apima 2 mlrd. eurų 2022 metais, apie 5,4 mlrd. eurų šiemet ir dar 10,5 mlrd. eurų iki 2027-ųjų.
Jis sakė žurnalistams, kad tai reiškia, jog Vokietija suteiks „didžiausią paramą, taip pat ir karinę“ tarp Ukrainos partnerių po Jungtinių Valstijų.
Šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija pažadėjo Ukrainai skirti dar 700 mln. eurų vertės ginklų.
Paketą sudaro dvi „Patriot“ paleidimo sistemos, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankai „Leopard 1“.
Gegužę Vokietija jau buvo paskelbusi apie 2,7 mlrd. eurų vertės naują ginkluotės paketą Ukrainai prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daugybę ginklų – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų.
Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas ilgus mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jo kontrpuolimui prieš Rusiją paremti.
17:49 | S. Lavrovas Džakartoje piktinosi kritika Maskvai dėl karo Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per derybas su dešimtimis užsienio reikalų ministrų Džakartoje piktinosi dėl kritikos, kurios Maskva sulaukia dėl savo invazijos į Ukrainą, pranešė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas.
Praėjusiais metais Maskvos pradėta invazija į Ukrainą įtvirtino gilų Šaltojo karo laikų skilimą tarp Rusijos ir Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir didžiosios Europos valstybės remia Kyjivą teikdamos jam finansinę ir karinę pagalbą.
„Lavrovas man atsakė labai agresyviai ir paaiškino savo požiūrį, sakė, kad viskas yra „Vakarų sąmokslas“, o karas tęsis (...) nes Rusija visiškai nepasirengusi nutraukti agresiją ir išvesti karius“, – po ASEAN regioninio forumo derybų žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Jis sakė paaiškinęs S. Lavrovui, kodėl 27 narių ES remia Ukrainą, ir paprašė Rusijos išvesti savo karius iš Ukrainos, nes tai yra vienintelis būdas sustabdyti karą.
Visa tai įvyko Indonezijos sostinėje vykusiame saugumo susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Jungtinės Valstijos, Kinija ir Japonija.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu penktadienį sakė, kad S. Lavrovo dalyvavimas derybose nebuvo konstruktyvus ar produktyvus.
Jo teigimu, rusų ministras pasiūlė „visiškai neigiamą pristatymą ir programą“.
Rusijos diplomatijos vadovas nuolat vyksta į daugiašalius forumus, kad pristatytų Maskvos poziciją, nors ji vis labiau izoliuojama tarptautinėje arenoje.
Pernai prasidėjus Rusijos invazijai ES suteikė Ukrainai kandidatės į bloką statusą.
Europos Komisija spalį ketina pateikti išsamesnį Ukrainos pažangos vertinimą ir pareikšti savo nuomonę, ar pradėti derybas dėl narystės.
Kyjivas siekia, kad derybos prasidėtų dar šiemet, ir tvirtina, kad daro didelę pažangą, nors ir kovoja su Maskvos pajėgomis.
17:06 | Baltarusijos gynybos ministerija skelbia apie kariuomenės mokymus su „Wagner“ kovotojais
Baltarusijos rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.
Apie tai penktadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.
Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.
Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.
Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pridūrė, kad planas juos priimti šalyje pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas Rusijoje, sustabdytas.
Jis tada pareiškė, kad samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, ir iškėlė naujų klausimų dėl susitarimo, kuris padėjo užbaigti Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdžiai mestą iššūkį.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą birželį J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
16:30 | R. T. Erdoganas: V. Putinas sutinka pratęsti grūdų eksporto susitarimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko pratęsti Juodosios jūros grūdų susitarimą, penktadienį pareiškė Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes ruošiamės priimti Putiną rugpjūčio mėnesį ir susitariame dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus pratęsimo“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas turėjo baigtis liepos 17 dieną
Tačiau Maskva, tęsianti 2022 metų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą, sako esanti nepatenkinta lygiagretaus susitarimo dėl Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto veikimu ir praėjusią savaitę pareiškė nematanti priežasčių pratęsti susitarimą.
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
Ketvirtadienį V. Putinas įspėjo, kad nebuvo įvykdyta nė viena Maskvos sąlyga, kad susitarimas veiktų.
„Noriu pabrėžti, kad nieko nebuvo padaryta, visiškai nieko. Viskas vienpusiška“, – sakė V. Putinas interviu per televiziją ir pridūrė: „Mes pagalvosime, ką daryti, turime dar kelias dienas.“
Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas turėjo baigtis liepos 17 dieną
Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.
Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.
Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.
Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.
Jungtinių Tautų duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.
16:13 | Ukainiečiai atkovoja prarastas teritorijas
Aukšto rango Nacionalinės gvardijos atstovas Mykola Uršalovyčius žurnalistams sakė, kad per pastarąsias septynias dienas šalies pajėgos, padedamos tankų, pasistūmėjo 1 700 metrų pietų ir pietryčių kryptimi, okupuoto Melitopolio link.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį nepaisant tankių minų laukų ir apšaudymų.
M. Uršalovyčius sakė, kad Berdiansko sektoriuje Nacionalinės gvardijos pajėgos toliau laikosi savo pozicijų nuolat apšaudomos priešo.
Jis taip pat sakė, kad Nacionalinės gvardijos daliniai ruošiasi plėsti puolimą Avdijivkos sektoriuje Rytų Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį Ukraina, sukaupusi vakarietiškų ginklų atsargų ir sustiprinusi savo puolamąsias pajėgas, pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad lėtas žadėtų ginklų pristatymas vilkina Kyjivo kontrpuolimą, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir artileriją.
15:02 | Per apšaudymą Rusijos Briansko srityje žuvo žmogus
Per apšaudymą Belaja Beriozkos kaime Rusijos Briansko srityje žuvo žmogus, dar trys buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas, apkaltinęs dėl to Ukrainos pajėgas.
Ukrainos pareigūnai šio pareiškimo nekomentavo.
„Telegram“ kanalai anksčiau skelbė apie pasienyje esančios Belaja Beriozkos apšaudymą.
Pastarosiomis savaitėmis padažnėjo išpuoliai prieš Rusijos regionus, besiribojančius su Ukraina, ir Krymą, kurį Rusija 2014 metais aneksavo iš Ukrainos.
14:48 | Rusai neteko 48 MLRS
Ukrainos karinis-politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka tvirtina, kad po nuostolių, kuriuos patyrė gegužės-birželio mėnesiais, rusai dabar priversti arčiau fronto linijos perkelti savo daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS).
„Po sėkmingo Rusijos karinių pajėgų artilerijos pašalinimo gegužę ir birželį, [rusai] priversti MLRS pritraukti arčiau fronto linijos, kad kompensuotų nuostolius“, – sakė O. Kovalenka, rašo UNIAN.
Pasak O. Kovalenkos, dėl tokio manevro, per liepos mėnesį rusai neteko jau 48 MLRS vienetų, o mėnuo dar tik įpusėjo.
Apžvalgininkas taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė bando išvengti karinės aviacijos naudojimo fronto linijoje, nes rusai pagaliau suprato, kad vienas „nukritęs paukštis“ jiems kainuos mažiausiai 16 milijonų eurų.
14:05 | Ukrainos karinės žvalgybos vadas: turime šaltinių Putino aplinkoje, žinome, kas vyksta
13:28 | Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms – Kremlius
Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms, ir tai būtų visiškas pozicijos pasikeitimas, nulemtas praėjusį mėnesį surengto, bet trumpai gyvavusio karinės bendrovės „Wagner“ maišto padarinių.
„Šis klausimas bus vertinamas“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie neseniai prezidento Vladimiro Putino laikraščiui „Kommersant“ duotą interviu.
Tame interviu Rusijos lyderis sakė, kad „Wagner“ teisinį statusą reikia toliau svarstyti.
12:49 | Rusijos parlamentas pritarė įstatymui, draudžiančiam lyties keitimą
Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį žemuosiuose parlamento rūmuose didele balsų dauguma pritarė naujam teisės aktui, pagal kurį lyties keitimas būtų laikomas neteisėtu, taip dar labiau įtvirtindami ultrakonservatyvias ir prieš Vakarus nukreiptas nuostatas.
„Valstybės Dūma uždraudė lyties keitimą Rusijoje. Atitinkami teisės aktų pakeitimai, kuriuos inicijavo Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas ir visų frakcijų deputatai, galutiniame variante buvo priimti vienbalsiai“, – sakoma pranešime žemųjų parlamento rūmų, Valstybės Dūmos, interneto svetainėje.
„Šis sprendimas padės apsaugoti mūsų piliečius ir vaikus“, – atskirame pareiškime socialiniuose tinkluose teigė V. Volodinas.
Šiuo įstatymu uždraudžiama chirurginė lyties pakeitimo operacija, išskyrus vaikams su įgimtais defektais, ir draudžiama keisti lytį valstybės išduodamuose dokumentuose.
Prieš įsigaliojant naujam teisės aktui, jį turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir prezidentas Vladimiras Putinas. Šalyje, kurioje įstatymų leidėjai yra lojalūs Kremliui, šie veiksmai laikomi formalumais.
Dūmos pareiškime teigiama, kad naujasis teisės aktas turės didelių pasekmių Rusijos translyčiams: „piliečiams, kurie jau pakeitė lytį, bus uždrausta įsivaikinti vaikus, o jų santuokos bus anuliuotos“.
Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija ėmėsi įvairių konservatyvių priemonių, ypač nukreiptų prieš LGBTQI bendruomenę, siekdama užkardyti elgesį, kurį pareigūnai laiko deviantiniu ir atėjusiu iš Vakarų kultūros.
Šią savaitę Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė, kad sulaikė translytį teisių aktyvistą, kaltinamą išdavyste dėl paramos Ukrainos kariuomenei.
12:03 | „Associated Press“: Rusija ruošia plėsti kalėjimų tinklą Ukrainoje
Naujienų agentūra „Associated Press“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad Rusija iki 2026 metų okupuotose Ukrainos teritorijose planuoja plėsti įkalinimo įstaigų tinklą.
Agentūros duomenimis, tūkstančiai taikių ukrainiečių yra laisvės atėmimo vietose Rusijos Federacijos teritorijoje ir rusų užgrobtose gyvenvietėse. Žmonės gali būti sulaikyti vien už kalbėjimą ukrainietiškai arba tiesiog už buvimą okupuotose teritorijose.
Pasak Rusijos žmogaus teisių aktyvisto Vladimiro Osečkino, iš viso okupantai dabar gali būti sulaikę apie 8 000 Ukrainos piliečių, o Ukrainos valdžia skaičiuoja 10 000 sulaikytųjų.
Žurnalistai taip pat gavo dokumentą, kuris rodo, kad Rusijos valdžia iki 2026 metų okupuotose Ukrainos teritorijose ketina pastatyti 25 kolonijas ir šešis sulaikymo centrus.
Rusijos kalėjimuose kalėję ukrainiečiai agentūrai sakė, kad kankinimai tokiose vietose yra įprastas dalykas. Kai kurie pašnekovai prisipažino matę mirtį. Remiantis birželio mėnesį paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita, 91 proc. kalinių „apibūdino kankinimus ir netinkamą elgesį“.
Žurnalistų teigimu, okupantai kai kuriuos ukrainiečius verčia kasti apkasus Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms ir masines kapus. JT taip pat rado įrodymų, kad netoli fronto linijos civiliai naudojami kaip „žmonės-skydai“.
11:26 | Britų žvalgyba: rusų branduoliniai povandeniniai laivai nedalyvaus karinio laivyno parade
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje citavo Rusijos valstybinę žiniasklaidą, anot kurios, Rusijos šiaurės flotilės branduoliniai povandeniniai laivai nedalyvaus parade liepos 30 dieną Sankt Peterburge, skirtame Karinio laivyno dienai.
Tai bus pirmieji metai, kai nuo 2017 metų, kai įvestas dabartinis Karinio jūrų laivyno dienos formatas, parade nedalyvaus jokie branduoliniai povandeniniai laivai.
Tikėtina, kad sprendimas visų pirma susijęs su tuo, kad būtų galima atlikti techninės priežiūros darbus ir išlaikyti laivų pasirengimą dalyvauti operacijose ir mokymuose, pažymi britų žvalgyba.
Taip pat yra reali tikimybė, kad prie šio sprendimo prisidėjo ir susirūpinimas vidaus saugumu po „Wagner“ samdinių maišto, sakoma pranešime.
10:45 | ES įsteigė naują pagalbos Ukrainai fondą
Europos investicijų bankas (EIB) pranešė suformavęs naują fondą Ukrainos atstatymui, kol įsigalios tų pačių tikslų Europos Sąjungos ilgalaikis planas.
„Ukraine Trust Fund“ kapitalas – 400 mln. eurų.
Prie fondo prisidėti sutiko 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Lietuvą – dotacijomis ir paskolomis, garantijomis Ukrainos bankas ir įmonėms finansuoti Rusijos karo nuniokotos valstybės atkūrimą, teigiama EIB pranešime.
Didžiausius įnašus į šį fondą skyrė Prancūzija ir Italija – po 100 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos Ukrainos infrastruktūrai atkurti, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ar komunalinių paslaugų tarnyboms finansuoti.
Vokietija atsisakė dalyvauti finansuojant naująjį paramos Ukrainai fondą, pažymėdama, kad ji teikia pirmenybę finansinę paramą šiai šaliai nukreipti per ES biudžetą, nurodo Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
10:00 | Ukrainos karinės oro pajėgos: naktį numušti 23 rusų dronai
Ukrainos pajėgos naktį numušė 23 bepiločius orlaivius, įskaitant 16 iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“, penktadienį pranešė karinės oro pajėgos.
Jų pranešime sakoma, kad nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rusija iš pietryčių krypties į Ukrainą paleido 17 bepiločių „Shahed“, iš kurių 16 buvo sunaikinta.
Išplatintame pranešime teigiama, kad ukrainiečiai taip pat sunaikino vieną žvalgybinį bepilotį ir šešis operatyvinius-taktinius dronus.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas nurodė, kad penktadienio naktį jo regioną Maskvą atakavo panaudodama dronus „Shahed“.
Jis pridūrė, kad šeši iš jų buvo numušti, tačiau keli iš jų pataikė į Kryvyj Rihą, apgadindami kelis pastatus ir sužeisdami 56 metų vyrą.
09:13 | NATO ruošiasi stiprinti rytinį flangą
Vokiečių leidinys „Bild“ išsamiau aprašo naujuosius NATO gynybos planus, kuriuos viršūnių susitikime Vilniuje šią savaitę patvirtino Aljanso lyderiai.
Naujieji NATO gynybos planai yra daugiau nei 4 400 puslapių ilgio ir juose išsamiai aprašoma, kokius karinius pajėgumus 32 Aljanso valstybės narės kartu su Švedija turi pademonstruoti sausumos, oro ir jūrų pajėgose, taip pat kibernetinėje erdvėje.
Be kita ko, manoma, kad ateityje 300 000 Aljanso karių bus aukštos operatyvinės parengties, įskaitant 35 000 Bundesvero karių (Vokietijos ginkluotosios pajėgos – red.), rašo „Bild“.
Kaip numatoma plane, rytiniame flange dislokuotų pajėgų skaičius bus padidintas iki brigados lygio (4 000 karių).
Aljansas taip pat diskutuoja apie antrosios NATO sausumos vadovybės sukūrimą. Vokietijos Vysbadenas, kuriame yra JAV kariuomenės bazė, yra aptariamas kaip tam tinkama vieta. Pirmoji sausumos vadovybė dabar yra Turkijos Izmire.
Agresijos atveju NATO vyriausiajam vadui Europoje bus leista priimti daugiau sprendimų be išankstinės konsultacijos su NATO organais. Taigi Aljansas galės greičiau reaguoti į grėsmingas situacijas.
Be to, pagal planus NATO turėtų sukurti daugiau pajėgų, galinčių atlaikyti nuožmias kovas. Turėtų būti daugiau tolimojo nuotolio artilerijos sistemų ir raketų; taip pat, siekiant apsisaugoti nuo priešo atakų, plečiamos oro gynybos sistemos.
Tarp kitų priemonių minimas povandeninių vamzdynų apsaugos stiprinimas, kuriam Britanijos Nortvude karinio jūrų laivyno vadovybės bazėje kuriamas naujas stebėjimo centras.
08:34 | Bidenas įspėjo Putiną dėl branduolinio ginklo panaudojimo: „Net negalvok apie tai, net negalvok“
07:47 | Pentagonas: „Wagner“ reikšmingai nebedalyvauja Ukrainos kovose
Rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai nebedalyvauja kovinėse operacijose Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Pentagonas, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po nutraukto grupės maišto Rusijoje.
„Šiuo metu nemanome, kad „Wagner“ pajėgos kokiu nors reikšmingu mastu dalyvauja remiant kovines operacijas Ukrainoje“, – trumpojoje spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.
„Wagner“, kuri atliko svarbų vaidmenį puolime Ukrainoje, per trumpą savo maištą siekė nuversti Rusijos karinę vadovybę, bet paskui atsitraukė.
Po susitarimo su Kremliumi, pagal kurį bendrovės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas turėjo pasitraukti į kaimyninę Baltarusiją, jo buvimo vieta iš esmės nežinoma.
P. Ryderis teigė, kad, Jungtinių Valstijų vertinimu, didžioji dalis „Wagner“ kovotojų tebėra Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
07:08 |Prancūzija ordinu už nuopelnus apdovanojo Ukrainoje žuvusį AFP reporterį A. Soldiną
Prancūzija po mirties Garbės legiono ordinu apdovanojo naujienų agentūros AFP žurnalistą Armaną Soldiną, kuris žuvo dirbdamas Ukrainoje.
Ketvirtadienį paskelbtu Prancūzijos prezidento dekretu A. Soldinui suteiktas aukščiausias apdovanojimas nuo 2023 metų birželio 28 dienos, skelbiama Prancūzijos oficialiajame leidinyje.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ukraina jau gavo kasetinių šaudmenų iš Jungtinių Valstijų, ketvirtadienį amerikiečių transliuotojui CNN sakė ukrainiečių generolas.
► Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva Ukrainai pažadėtus Vakarų naikintuvus F-16 laikys branduoline grėsme, nes jie gali nešti atominius ginklus.
► Ukraina ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 20 Rusijos atakos dronų ir dvi sparnuotąsias raketas. Ukrainą, įskaitant Kyjivą, Rusija atakavo trečią naktį iš eilės. Sostinėje žuvo vienas ir buvo sužeisti dar mažiausiai keturi žmonės.
