Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:48 | Rusija žada šalia ambasadų pastatyti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką
Rusija šalia ambasadų, esančių Vakarų valstybėse, žada eksponuoti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką, kurią perdavė NATO valstybės.
Kaip rašo „SkyNews“, šią žinią paskelbė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
„Pasiūlymas pastatyti sudegusią techniką netoli ambasadų tose valstybėse, kurios siuntė ją į Ukrainą, yra ypač įdomus“, – teigė jis.
23:32 | Premjerė: Lietuva sėkmingai susitvarkė su NATO viršūnių susitikimo iššūkiais
Lietuva sėkmingai susitvarkė su Vilniuje dvi dienas vykusio NATO viršūnių susitikimo iššūkiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Feisbuke trečiadienio vakarą premjerė sakė nenorinti kalbėti apie susitikimo „istoriškumą turinio prasme“ nes jį „galiausiai įvertins pati istorija, o ne pareiškimai“.
„Prieš akis laukia daug politinio ir kitokio darbo, kad žodžiai taptų kūnu. Bet įvykio prasme tai išties istorinis Lietuvai dalykas, ne tik todėl, kad vyko čia pirmą kartą, bet ir todėl, kad tai buvo didžiulis iššūkis mūsų institucijoms ir infrastruktūrai. Kažkiek ir visuomenei, ir miestelėnams. Ir drįstu teigti, kad mes, laisvi laisvo Pasaulio piliečiai, su tuo susitvarkėme išties gerai“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Anot jos, premjerui tokio pobūdžio procesuose tenka „daugiausia ūkvedžio vaidmuo “, nes politinį turinį formuoja Lietuvai atstovaujantis prezidentas.
Premjerė pažymi, jog tai nereiškia, kad kitos institucijos nedalyvavo derinant ir diskutuojant dėl pozicijų susitikime priimamais klausimais, tačiau jai pačiai didžioji dalis atsakomybės teko kartu su Vyriausybei pavaldžiomis institucijomis ir pagalbininkais užtikrinti, kad viskas vyktų „kiek įmanoma sklandžiai“.
„Tad nenuostabu, kad ir dvišaliuose susitikimuose ir kituose pokalbiuose su kolegomis premjerais būtinai domėjausi tuo, kaip viskas atrodo jiems - mūsų svečiams. Visų žinutė buvo ta pati - geras organizavimas ir sklandus darbas“, – tvirtino ji.
Premjerė taip pat dėkojo už darbą Vyriausybės kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, „Litexpo“ parodų rūmams, bei visoms institucijoms ir pareigūnams, iki susitikimo ir jo metu užtikrinusiems saugumą, tvarką, „spindėjusiems atidumu, draugiškumu ir greita reakcija“ bei šauliams, teikusiems pagalbą.
Padėkas „už konstruktyvumą, operatyvumą, gebėjimą spręsti čia ir dabar“ jį skyrė ir Vilniaus savivaldybei, taip pat – vilniečiams ir miesto svečiams už tai, jog šie leido susitikimui vykti sklandžiai ir mobilizavosi Ukrainos palaikymo akcijose.
„Noriu padėkoti (...) visiems tiems Lietuvoje ir svetur, kurie pasididžiavimą Lietuva skelbė garsiai - įrašais, vėliavomis, tiesiog pripažinimu, kad mokam, galim. Kaip sakė Prezidentas J. Biden šiandien - Pasaulis keičiasi. Ir mes keičiamės kartu“, – savo įraše tvirtino premjerė.
„Ar viskas buvo tobula? Taip nebūna. Svarbu išmokt, ką reikia išmokt, nes tokių progų ateityje tikrai dar bus - Lietuva yra matoma ir ryški laisvojo Pasaulio dalis. Tada galėsime dar geriau. O dabar svarbiausia įvertinti, ką mokame gana ribotais ištekliais ir per pakankamai ribotą laiką padaryt. Mokame. Todėl dar kartą visiems šio proceso bendrakūrėjams AČIŪ“, – rašė ji.
Vilniaus NATO viršūnių susitikimas vyko birželio 11-12 dienomis.
Aljanso lyderiai patvirtino naujus regioninius gynybos planus, sutarė dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto „grindų“ (BVP) gynybai, taip pat – dėl Aljanso ir Ukrainos tarybos bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
NATO lyderiai sutarė, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas, nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo,
23:10 | Kryme ir Mariupolyje – sprogimai
Trečiadienio vakarą laikinai okupuotame Ukrainos mieste Mariupolyje, esančiame Donecko srityje, nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN.
Šią žinią patvirtino ir miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Kiek anksčiau UNIAN skelbė, kad nauji sprogimai nugriaudjėo ir Krymo teritorijoje.
22:35 | NATO susitikimo sėkmė – Švedija, o Ukraina išsivežė vertingų garantijų – ekspertai
Net ir sudužus viltims, jog NATO viršūnių susitikimas Vilniuje įeis į istoriją kaip proga, kai Ukrainai pasiūlyta narystė, jis atnešė daug vertingų rezultatų, taip pat ir šiai nuo Rusijos besiginančiai šaliai, sako BNS kalbinti ekspertai.
Pasak jų, netikėtu ir svarbiu laimėjimu tapo susitarimas dėl Švedijos narystės Aljanse, įsipareigojimas didinti finansavimą gynybai, net jeigu ir keliantis abejonių dėl to, kada bus įgyvendintas.
„Ukraina anksčiau ar vėliau taps NATO nare – klausimas tik laiko. Šia prasme, tai yra antras žingsnis ir daug tvirtesnis, negu 2008 metų, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė. – Vilniaus summitas šita prasme tikrai įeina į istoriją, kaip įeina į istoriją, kai Švedijos narystė patvirtinta, įeina į istoriją kaip rytinio flango labai ryškus sustiprinimas su regioniniais planais“.
Pirmadienį prieš NATO viršūnių susitikimą Aljanso lyderiai patvirtino naujus regioninius gynybos planus. Tuo metu antradienį NATO šalių vadovai Vilniuje sutarė, kad Aljanso šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
NATO taip pat sutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
Galiausiai NATO lyderiai sutarė, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas, nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo,
22:01 | G. Nausėda: be JAV lyderystės nebūtų transatlantinės vienybės
Be Jungtinių Valstijų (JAV) lyderystės nebūtų transatlantinės vienybės, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien visa didžiulė erdvė nuo Vašingtono iki Vilniaus suvienyta politiškai, ekonomiškai ir vertybiškai, ją jungia ir nesutraukiami kolektyvinės gynybos bei saugumo saitai – tuo dar kartą įsitikinome per NATO viršūnių susitikimą“, – savo kalboje Vilniaus universitete trečiadienį, pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui sakė G. Nausėda.
„Viso to nebūtų be įkvepiančios Jungtinių Valstijų lyderystės, nebūtų be mūsų bičiulių amerikiečių idėjų, išteklių ir didžiulių pastangų. Ir šiandien, kai mūsų regione žiauriai brutali Rusijos karinė agresija grasina sutrypti demokratiją ir laisvą tautų apsisprendimą, JAV nestovi nuošalyje“, – tvirtino jis.
Po G. Nausėdos kalbą netrukus turėtų sakyti ir Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
„Sutinkame jį ne tik kaip kitos valstybės vadovą. Sutinkame jį atviromis širdimis bei rankomis, kaip artimą draugą ir sąjungininką. Daugelį metų su didžiausia pagarba stebėjome jo nenuilstamą darbą laisvei. Šiandien Prezidentas Joe Bidenas yra čia, su mumis, ir mes turime puikią progą padėkoti jam ir visiems Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėms“, – sakė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad JAV buvimas Lietuvoje sustiprina šalies saugumą, o valstijų pagalba Ukrainai „sustiprina jos galią priešintis okupantui“.
Anot jo, ilgalaikis JAV įsitraukimas į Lietuvos gynybą leidžia jai sušvelninti „ilgalaikes grėsmes, kurias taip gerai žinome iš savo istorijos“.
„Kartu su JAV mes esame labiau užtikrinti dėl savo rytojaus, o tą rytojų kurdami neretai remiamės Amerikos pavyzdžiu“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad daug Amerikos lietuvių paliko Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką: lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, vienas partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas, krepšininkas Pranas Lubinas, meno kūrėjai Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas.
„Visi kartu jie savo būdu kūrė ir tebekuria lietuvišką svajonę“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šiandien, šioje aikštėje, mes neabejotinai kuriame istorinį įvykį, kuris tik dar labiau sustiprins Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystę“, – sakė jis.
J. Bidenas Lietuvoje vieši antrą kartą, prieš dešimtmetį jis šalyje lankėsi kaip JAV viceprezidentas.
21:22 | Pasirodė pranešimai apie galimai nutekintą NATO informaciją
Socialiniuose tinkluose įsilaužėliams skelbiant nutekinus slaptą NATO informaciją, susijusią su Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimu, Lietuvos žvalgyba teigia, kad incidentas tiriamas.
„Situacija žinoma, incidentas tiriamas, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis“, – BNS trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė Aurelija Vernickaitė.
Socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, pasiekė neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinojo už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.
21:10 | Ukrainiečių oro gynybos pajėgos sudavė 6 galingus smūgius
Ukrainiečių oro gynybos pajėgos trečiadienį sudavė šešis galingus smūgius teritorijoms, kur buvo rusų okupantų personalas, karinė įranga, skelbia UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad šalies ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį ir vienam iš rusų okupantų vadavietės postų.
Generalinio štabo teigimu, rusų kariuomenė panaudojo iranietiškus dronus „Shahed“. Skelbiama, kad iš viso okupantai naudojo 15 bepiločių orlaivių. Taip pat rusų okupantai surengė 59 oro smūgius, paleido 40 sviedinių iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų ne tik į Ukrainos karius, bet ir šalies gyvenvietes.
Visgi Ukrainos gynėjai tikina, kad trečiadienį buvo numušta 11 bepiločių orlaivių, galinčių suduoti smūgius.
20:44 | Joe Bidenas: mes nesusvyruosime ir mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesusilpnės
Mes nesusvyruosime gindami laisvę ir mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesusilpnės, trečiadienį Vilniuje sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Aš dar kartą sakau – mes nesusvyruosime. Mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesusilpnės, aš tai pabrėžiu. Mūsų įsipareigojimas Ukrainai nesusilpnės, mes būsime už laisvę šiandien, rytoj, kiek reikės“, – Vilniaus universiteto kieme po NATO viršūnių susitikimo sakė J. Bidenas.
Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje turi baigtis teisingomis sąlygomis.
„Suverenumas, teritorijos integralumas, tai yra du stulpai, ant kurių laikosi taikūs santykiai tarp tautų“, – sakė JAV prezidentas.
J. Bidenas teigė, kad jokia šalis neturi teisės jėga užimti jos kaimynės teritorijos, o „Rusija galėtų šitą karą baigti rytoj“, nutraukdama nežmoniškas atakas prieš Ukrainos vaikus ir moteris.
„Deja, Rusija kol kas neparodė jokio noro siekti diplomatinės išeities“, – sakė J. Bidenas.
JAV vadovas šią savaitę Vilniuje dalyvavo trečiadienį pasibaigusiame NATO viršūnių susitikime, kuriame lyderiai daugiausia dėmesio skyrė karinei ir politinei pagalbai Ukrainai, nuo pernai vasario kovojančiai prieš Rusijos invaziją.
Aljanso lyderiai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą pagal 5-ąjį straipsnį, Didžiojo septyneto (G-7) šalys trečiadienį pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
20:21 | V. Putinas suklydo manydamas, kad palauš NATO karu Ukrainoje – J. Bidenas Vilniuje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suklydo manydamas, kad palauš NATO vienybę karo Ukrainoje išbandymu, trečiadienį Vilniuje pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
„Kai Putinas ir jo nenumaldomas galios ir žemių troškimas pradėjo šį žiaurų karą Ukrainoje, jis tikėjosi, kad NATO sugrius, tikėjosi, kad NATO palūš, – į tūkstantinę minią Vilniaus universitete pasibaigus Aljanso viršūnių susitikimui kreipėsi J. Bidenas. – Jis manė, kad mūsų vienybė subyrės po pirmojo bandymo. Jis manė, kad demokratiški lyderiai bus silpni.“
„Bet jis manė neteisingai“, – pridūrė JAV prezidentas.
20:12 | E. Macronas Vilniuje blokavo NATO sprendimą steigti biurą Tokijuje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nepritarė NATO siekiui atidaryti ryšių biurą Japonijoje.
Aljansas vis labiau baiminasi didėjančios Pekino įtakos, todėl siekia stiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis šalimis.
Antrus metus iš eilės NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderiai.
NATO yra užsimojusi atidaryti ryšių biurą Tokijuje, kad padėtų gerinti bendradarbiavimą su šia šalimi.
Tačiau Prancūzija šį žingsnį blokavo, tvirtindama, kad NATO turėtų sutelkti dėmesį į savo atsakomybę rūpintis euroatlantinės erdvės apsauga.
„Kad ir ką žmonės sakytų, tačiau geografija yra sudėtinga“, – sakė E. Macronas po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje.
„Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas nėra Šiaurės Atlantas, todėl neturime sudaryti įspūdžio, kad NATO kažkokiu būdu kuria teisėtumą ir geografiškai įsitvirtino kitose teritorijose“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidento nepritarimas steigti NATO biuro Japonijoje sukėlė Aljanso diplomatų pasipiktinimą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumijumi Kišida) tvirtino, kad galimybė atidaryti ryšių palaikymo biurą vis dar svarstoma.
Anot J. Stoltenbergo, NATO siekia stiprinti bendradarbiavimą su Japonija tokiose srityse kaip kibernetinis ir jūrų saugumas.
J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO susitikimas su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriais siunčia žinią, jog saugumas yra ne regioninis, o globalus klausimas, todėl svarbu laikytis vienybės.
„Tai rodo Kinijos milžiniškos investicijos į naujus karinius pajėgumus“, – teigė jis.
„Manome, kad iki 2035 metų Kinija turės 1 500 branduolinių kovinių galvučių raketose, kurios galės pasiekti Šiaurės Ameriką ir visą Europą, NATO teritoriją“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Jis pabrėžė, kad NATO nesiekia plėsti savo įtakos visame pasaulyje, bet pripažįsta, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas susiduria su pasauliniais iššūkiais, tarp kurių yra ir Kinija.
JAV jau ilgą laiką spaudžia savo NATO sąjungininkes Europoje laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Antradienį paskelbtame komunikate NATO vadovai išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančios Rusijos ir Kinijos strateginės partnerystės.
Jie primygtinai paragino Pekiną pasitelkti savo įtaką ir priversti Maskvą nutraukti plataus masto invaziją į Ukrainą.
20:06 | J. Bidenas: Sausio 13-osios – įrodymas, kad niekas neužgesins Lietuvos laisvės troškimo
1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai parodė pasauliui, kad niekas negali Lietuvos laisvės troškimo, sako Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
„Gera grįžti į Vilnių, pas tautą ir į regioną, kuri žino geriau nei bet kas transformacinę laisvės galią. Jūs parodėte pasauliui, kad susivienijusių žmonių jėga negali būti paneigta. Jūs su savo broliais ir seserimis Estijoje ir Latvijoje jūs padėjote baigti susiskaldymo erą per sąjungos jėgą“, – savo kalboje trečiadienį, Vilniaus universiteto kiemelyje sakė J. Bidenas.
„Baltijos kelias, ne Berlyno siena, tapo simboliu Europos ateičiai. Ir vėliau, kai sovietų tankai dar kartą bandė paneigti jūsų nepriklausomybę, Vilniaus žmonės pasakė – ne, ne, ne. Ir 1991-ųjų sausį dešimtys tūkstančių piliečių, neginkluoti ir nepalenkiami, stovėdami, kaip vienas, kad apgintų televizijos bokštą, Aukščiausią Tarybą ir apgintų laisvę“, – kalbėjo jis.
19:43 | Turkijos vadovas: švedų narystė NATO bus parlamento prioritetas, bet tik spalį
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Švedijos narystės NATO ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį.
„Tikiu, kad mūsų parlamento pirmininkas, kai tik bus atnaujintos parlamento sesijos, įtrauks šį klausimą į prioritetinių klausimų sąrašą“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Turkijos vadovas.
„Norėtume, kad šis procesas būtų baigtas kuo greičiau“, – pridūrė jis.
Taip R. T. Erdoganas kalbėjo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Švedijai, Turkijai, ir Aljansui radus bendrą sutarimą, pagal kurį Ankara nebeblokuos Stokholmo narystės NATO ratifikavimo proceso.
Turkija daugiau nei metus blokavo Švedijos narystę Aljanse, argumentuodama, kad Stokholmas nepakankamai stengiasi kovoje su terirozimu. Ji taps 32-ąja NATO nare.
19:27 | Kremlius pareiškė: Putinas šiuo metu nesvarsto kalbėtis su Turkijos prezidentu
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šiuo metu savo darbotvarkėje neturi planų surengti pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi Kremliaus atstovo spaudai teiginiais, rašo „The Guardian“.
Kiek anksčiau R. T. Erdoganas, kalbėdamas spaudos konferencijoje po NATO viršūnių susitikimo, trečiadienį sakė, kad Turkija galėtų tapti kaip tarpininke tarp Maskvos ir Kyjivo, siekiant pasiekti susitarimą ir galiausiai užbaigti karą Ukrainoje, jeigu abi valstybės išreikštų tokį norą.
Dar praėjusią savaitę Turkijos lyderis pranešė apie išsiųstą pakvietimą V. Putinui rugpjūčio mėnesį apsilankyti Turkijoje.
19:11 | Rusija nepaveiks Ukrainos kvietimo į NATO proceso, sako O. Scholzas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse yra geri, o šio proceso Rusija niekaip nepaveiks.
„Mes priėmėme labai gerus sprendimus dėl Ukrainos perspektyvos NATO. Galima įvairiai tai traktuoti, bet tai buvo priimta vienbalsiai ir Ukrainos prezidentas šiandien tikrai pagyrė sprendimą“, – žurnalistams baigiantis viršūnių susitikimui sakė O. Scholzas.
„Ir visiškai aišku, kad šis klausimas dėl priklausymo NATO tikrai nebus diskutuojamas kitų, kurie nepriklauso šiam Aljansui. Rusija neprisidės prie šios diskusijos“, – tvirtino jis.
Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Vilniuje sulaukęs Didžiojo septyneto (G-7) garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.
NATO taip pat nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
18:54 | Tikime, kad būsime NATO, kai baigsis karas – V. Zelenskis Vilniuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako tikintis, kad jo šalis taps NATO nare, kai baigsis Rusijos pradėtas karas.
„Tikime, kad būsime NATO, kai tik mūsų saugumo situacija stabilizuosis, o tai reiškia, kai baigsis karas, ir Ukraina neabejotinai bus pakviesta tapti Aljanso nare“, – trečiadienį per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sakė v. Zelenskis.
Jis teigė iš valstybių lyderių neišgirdęs jokios kitos nuomonės, kaip tik paramą Ukrainos narystei, o viršūnių susitikimo rezultatą sakė vertinantis teigiamai.
„Gavome vieningą visų lyderių paramą Ukrainai, jie neabejotinai ir nedviprasmiškai remia Ukrainos ateitį NATO. Kada tas nutiks, nesu tikras, tačiau kalbant apie lyderių paramą, jų pareiškimus NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje, sulaukėme tvirtos paramos iš visų valstybių lyderių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Antradienį NATO lyderiai Vilniuje sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
18:35 | Rusija teigia iš „Wagner“ perėmusi daugiau kaip 2 000 vienetų karinės įrangos
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad iš privačios karinės bendrovės „Wagner“ perėmė daugiau kaip 2 000 vienetų karinės įrangos, įskaitant tankus.
Birželį „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas bandė įvykdyti maištą prieš Rusijos karinę vadovybę ir išsiuntė ginkluotą koloną į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai per du dešimtmečius.
„Perduota daugiau kaip 2 000 vienetų įrangos ir ginklų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Išplatintame pranešime priduriama, kad Maskvos pajėgos taip pat perėmė apie 2 500 tonų šaudmenų ir apie 20 000 šaunamųjų ginklų.
18:28 | Rusijos kontržvalgyba sulaikė generolą Surovikiną, skelbia rusų šaltiniai.
Dar vieno „gerai informuoto“ šaltinio teigimu, S. Surovikinas yra izoliuotas ir „nepalaiko ryšio su artimaisiais“ jau daugiau nei dvi savaites.
18:12 | E. Macronas: Rusija kariniu ir politiniu požiūriu trapi
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra „politiniu ir kariniu požiūriu trapi“, o Ukraina gavo ilgalaikius sąjungininkų paramos įsipareigojimus.
„Rusija parodė pirmuosius susiskaldymo požymius“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kalbėdamas apie neseniai surengtą trumpai gyvavusį privačios karinės bendrovės „Wagner“ maištą Rusijoje.
17:55 | Norvegija perduos Ukrainai oro gynybos sistemas
Norvegija Ukrainai perduos dvi NASAMS oro gynybos sistemas, skelbia UNINAN.
Apie naują karinės pagalbos paketą taip pat pranešė ir Norvegijos gynybos ministerijos atstovai, kurie žinią paviešino socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.
„Norvegija skiria NASAMS pagalbos paketą Ukrainai ir perduoda papildomus ugnies valdymo centrus, dvi paleidimos sistemas, atsargines dalis“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
17:42 | J. Bidenas Ukrainos prezidentui Vilniuje: mokate velnišką kainą, bet vienijate pasaulį
Nuo Rusijos besiginanti Ukraina moka didžiulę kainą, tačiau jos ryžtas vienija pasaulį padėti, sako Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Vilniuje trečiadienį susitikęs su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu.
„Liūdnos žinios yra tos, kad jūs atsidūrėte šioje situacijoje. Nepaprastos žinios yra tos, kad jūs vienijate pasaulį“, – prasidedant susitikimui sakė J. Bidenas.
„Tai velniška kaina, tačiau jūs vienijate pasaulį, nes žmonės supranta, jog taip būti negali“, – pridūrė JAV prezidentas.
Jis gyrė ukrainiečių lyderį už „milžinišką darbą“ ir tvirtino, jog suteiks Kyjivui visą reikalingą pagalbą.
„Laukiu dienos, kai susitiksime atšvęsti oficialios jūsų narystės NATO“, – sakė J. Bidenas.
V. Zelenskis teigė, jog Ukraina vertina pagalbą, kurią Jungtinės Valstijos suteikė nuo pirmųjų karo dienų, bei dėkojo Vašingtonui už priimtą nelengvą sprendimą teikti kasetinius šaudmenis.
„Labai lengva kritikuoti, pavyzdžiui, kasetinius šaudmenis, dėl kurių priėmėte sunkų politinį sprendimą, tačiau turite žinoti, kad Rusija naudojo šį ginklą ne tik nuo pirmųjų karo dienų, bet nuo pirmųjų Krymo okupacijos 2014-aisiais dienų“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Praėjusią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad suteiks Ukrainai daugelyje šalių uždraustų šaudmenų Kyjivo kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
J. Bidenas teigė, jog amerikiečiai palaiko Ukrainą, nes supranta, jog tai liečia „daugiau nei tik jus, bet visus nekaltus pasaulio žmones“.
„Žiaurumas, kurį naudoja Vladimiras Putinas ir su kuriuo rusai juda pirmyn, primena keturioliktą amžių“, – kalbėjo Jungtinių Valstijų lyderis.
J. Bidenas ir V. Zelenskis Vilniuje susitiko NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
17:37 | Wallace’as: mes ne „Amazon“, ukrainiečiai galėtų demonstruoti bent šiek tiek dėkingumo
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as po antradienį pasirodžiusių Ukrainos valdžios atstovų nepasitenkinimo dėl NATO šalių vadovų sprendimo nepriimti šalies į Aljansą žinučių pareiškė, kad Vakarai norėtų išgirsti dėkingumo žodžius dėl tiekiamos ginkluotės, vietoje tokios kritikos.
17:24 | Ukrainos Zaporižios sritis atakuota nežinomu ginklu, yra nukentėjusių vaikų
Zaporižios srities centras trečiadienį buvo atakuojamas nežinomo tipo ginklu, yra nukentėjusių vaikų, sakoma pranešimuose.
Zaporižios mero pavaduotojas Oleksandras Vlasiukas teigė, kad kol kas nėra žinoma, kokiu ginklu smogė Maskvos pajėgos. Jo teigimu, per ataką buvo sužeisti šeši žmonės; trys iš jų, įskaitant vaiką, paguldyti į ligoninę.
„Šiuo metu atliekami tyrimo veiksmai, tiriamos kol kas nežinomo karinio objekto nuolaužos. Šiuo metu žinomi šeši nukentėjusieji, trys iš jų, įskaitant mažametį vaiką, paguldyti į ligoninę“, – nurodė O. Vlasiukas.
Tuo metu Zaporižios regioninės klinikinės vaikų ligoninės direktorius Jurijus Borzenka sakė, kad atakos metu buvo sužeisti penki 1–17 metų amžiaus vaikai.
„Visi vaikai sužeisti nesunkiai, jie gali vaikščioti patys. Yra sužalojimų, minkštųjų audinių sumušimų“, – pažymėjo jis.
Anksčiau, trečiadienio naktį, Rusijos pajėgos apšaudė kelis Ukrainos regionus Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė pranešė, kad trečiadienio naktį Maskvos pajėgos panaudoto 15 „Shahed“, iš kurių 11 buvo numušta.
Centrinėje Ukrainos dalyje esančios Čerkasų srities pareigūnai pranešė, kad dronas pataikė į negyvenamąjį pastatą ir sukėlė gaisrą, nukentėjo keli žmonės.
17:00 | V. Zelenskis sako iš Vilniaus parsivežantis „reikšmingą saugumo pergalę“
Vilniuje sulaukęs Didžiojo septyneto (G-7) garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.
„Ukrainos delegacija parsiveža namo reikšmingą saugumo pergalę Ukrainai, mūsų šaliai, mūsų žmonėms, mūsų vaikams“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė V. Zelenskis.
„Ir aš esu dėkingas visiems, dėl kurių tai tapo įmanoma – ačiū, brangūs kolegos, ačiū Lietuva, ačiū Jensai Stoltenbergai“, – po susitikimo su didžiojo septyneto (G-7) vadovais NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kularuose kalbėjo jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad šios valstybės suteikė „reikšmingą saugumo garantijų paketą Ukrainai pakeliui į NATO“.
Pasak Ukrainos vadovo, sutarta, kad saugumo garantijos bus „toliau išplėstos su mūsų svarbiausiais partneriais“, tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais susitarimais.
G-7 šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
Pasaulinės galybės pareiškė, kad taip pat pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Antradienį NATO lyderiai Vilniuje sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
16:44 | J. Bidenas Vilniuje: būsime su Ukraina tiek, kiek reikės
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas sako, kad Vakarai su Ukraina bus tiek, kiek reikės, o Kyjivo ateitis yra NATO.
„Mes būsime kartu tiek, kiek reikės“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė JAV vadovas.
16:22 | G-7 Vilniuje įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai
Didžiojo septyneto (G–7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, taip pat išplatintas ir atskiras pareiškimas.
„Kiekviena iš mūsų bendradarbiaus su Ukraina dėl konkrečių dvišalių ilgalaikių saugumo įsipareigojimų ir susitarimų, kad būtų užtikrintos tvarios pajėgos, galinčios ginti Ukrainą dabar ir atgrasyti nuo Rusijos agresijos ateityje“, – sakoma G-7 pareiškime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Planas užtikrinti ilgalaikę G-7 šalių karinę pagalbą Ukrainai pristatytas Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama užtikrinti nuolatinę pagalbą. Pasak amerikiečių pareigūnų, planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo būsimo užpuolimo.
Septynių pirmaujančių demokratinių valstybių grupė – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir Japonija – teigė, kad sieks susitarti dėl Ukrainos pajėgų aprūpinimo modernia sausumos, oro ir jūros karine įranga.
Tai reikštų, kad „pirmenybė būtų teikiama oro gynybai, artilerijai ir tolimojo nuotolio ugniai, šarvuočiams ir kitiems svarbiausiems pajėgumams, pavyzdžiui, kovinei aviacijai“, sakoma pareiškime.
Pasaulinės galybės pareiškė, kad pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Jos taip pat sieks „primesti Rusijai ekonomines ir kitokias išlaidas“, jei ji pradėtų naują karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino G-7 šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse. Išvakarėse NATO lyderiai pareiškė, jog Ukraina bus pakviesta į Aljansą, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybių saugumo garantijos Ukrainai pakenks Rusijos saugumui.
NATO šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva.
Tačiau Vakarų lyderiai tvirtina norintys parodyti Kremliui, kad jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
15:47 | Kuleba: neaiškios NATO keliamos sąlygos
Interviu „Radio Svoboda“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba piktinosi antradienį NATO viršūnių susitikime priimtu sprendimu.
Kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų, antradienį vykstant Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Neaišku. Ne. Tame ir problema. Tai yra, kada bus įvykdytos sąlygos? Kokios sąlygos? Kas jas turėtų suformuluoti? Kokios jos?“, – sakė jis interviu „Radio Svoboda“.
Ministro teigimu, konservatyviausios Ukrainos stojimo klausimu buvo JAV ir Vokietija. Tačiau kadangi šios šalys suteikė daugiausiai pagalbos Ukrainai, sunku jas kritikuoti.
„Tačiau žinant daug niuansų iš to, kas vyko užkulisiuose, galiu pasakyti, kad JAV suvaidino svarbų vaidmenį, lemiamą vaidmenį, kad žodis „kvietimas“ iš viso atsirastų tekste“, – pridūrė D. Kuleba.
Jo nuomone, jei šalys narės į Ukrainos įstojimą į NATO nežiūrėtų per Rusijos Federacijos pozicijos prizmę, tai „šiandien formuluotė būtų kitokia“.
15:25 | Norvegija Ukrainai tieks nanodronus ir oro gynybos komponentus
Norvegija trečiadienį pareiškė, kad tieks Ukrainai itin lengvus dronus ir oro gynybos raketų sistemų komponentus, patikslindama anksčiau šią savaitę paskelbto karinės pagalbos paketo detales.
Norvegija antradienį paskelbė, kad šiais metais didina savo karinę pagalbą Ukrainai ir papildomai skiria 2,5 mlrd. kronų (220 mln. eurų).
Tai reiškia, kad šiais metais Oslas skirs 10 mlrd. kronų karinei pagalbai ir 7,5 mlrd. kronų civilinei paramai, o ne po 7,5 mlrd. kronų, kaip buvo planuota iš pradžių.
Gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas trečiadienį patikslino, kad pagalbą sudarys 1 000 nanodronų „Black Hornet“ – itin mažų dronų, skirtų padėti kariams žvalgyti aplinką, – ir komponentai raketų „žemė–oras“ sistemoms NASAMS, kurie papildys tokio tipo sistemas, kurias Lietuva planuoja pristatyti Ukrainai.
14:47 | J. Sullivanas sako suprantantis V. Zelenskio nusivylimą, bet akcentuoja NATO vienybę
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako suprantantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nusivylimą dėl NATO pozicijos Kyjivo narystės klausimu, tačiau teigia, jog Aljansui buvo svarbu parodyti vieningą nuomonę.
„Žinau, kad prezidentas Zelenskis išreiškė nusivylimą formuluote, ir aš suprantu tai iš jo perspektyvos, bet manau, kad iš Aljanso perspektyvos logika yra ta, kurią galima pasiekti, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė J. Sullivanas.
„Prezidentas (Joe) Bidenas pabrėžė vienybės svarbą aljanse, Rusijos agresijos akivaizdoje ir daug kartų pažymėjo, kad prezidentas (Vladimiras – BNS) Putinas statė ant to, jog NATO vienybė subyrės, kad (...) bus susiskaldymas ir tai vyksta 505 karo dienas. (...) Vienybė nereiškia, kad kiekviena sąjungininkė į kiekvieną klausimą žiūri vienodai, tai reiškia, kad galime susiburti iš skirtingų taktinių perspektyvų ir turėti bendrą strateginę viziją“, – sakė JAV prezidento patarėjas. Jis pabrėžė, kad NATO viršūnių komunikate užtvirtinta, jog Ukrainos vieta ateityje yra NATO ir „Aljansas dirbs su Ukraina šiuo keliu“.
14:26 | JK ministras apie Ukrainos narystę NATO: klausimas ne, „ar“, o „kada“
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad antradienį Vilniuje patvirtintame NATO viršūnių komunikate visiškai sutariama dėl Ukrainos narystės NATO. Jo teigimu, lieka vienintelis klausimas, kada tai įvyks.
„Šiuo metu yra visiškas pritarimas, kad Ukraina įstos į NATO. Dabar kalbama ne apie „ar“ (įstos – BNS), tačiau apie „kada“. Aš suprantu prezidento V. Zelenskio nekantrumą dėl norimo stojimo tvarkaraščio, tačiau galiausiai, kultūriškai, yra sutarta, kad Ukraina įstos į NATO“, – NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, trečiadienį sakė B. Wallace'as.
„Galiausiai, aš manau, kad tai svarbi poziciją, kurią pripažino ir (NATO – BNS) generalinis sekretoriaus, kad kalbama apie „kada“, o ne „ar“, – sakė britų gynybos sekretorius.
Jis pažymėjo, kad Ukraina kare „kasdien įgyja pranašumą“ ir jo tąsa kainuoja Rusijai.
13:40 | Stoltenbergas: Naujojoje taryboje Ukraina ir NATO bendradarbiaus kaip lygios
Besibaigiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje trečiadienį pirmą kartą susitikusi Aljanso ir Ukrainos taryba bus naujas formatas, kuriame visos šalys bendradarbiaus kaip lygios, sako bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius trečiadienį po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, jog šios tarybos tikslas yra „stiprinti politinius ryšius ir bendradarbiavimą“ tarp partnerių.
„Taryba skiriasi nuo ankstesnės komisijos – pirmiausia tuo, jog tai yra organas, galintis priimti sprendimus, o mes susitinkame kaip lygūs, – spaudos konferencijoje kalbėjo NATO generalinis sekretorius. – Tai nėra 31 sąjungininkės, susitinkančios su partnere, tai taryba, kuri priima sprendimus.“
Ukrainos prezidentas savo ruožtu teigė, jog jo šalies ir NATO taryba yra „integracinis instrumentas“.
„Tai suteikia mums lūkestį, kad mes būsime NATO“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.
13:21 | V. Zelenskis Vilniuje sako, kad G-7 įsipareigojimai Ukrainai nepakeis narystės NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino Didžiojo septyneto (G-7) šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse.
Bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Ukrainos prezidentas sakė, kad G-7 pažadai turėtų būti vertinami „ne vietoje NATO, o kaip saugumo garantijos mūsų integracijos kelyje“.
„Galime teigti, kad viršūnių susitikimo rezultatai yra geri, bet optimalu būtų, jeigu gautume kvietimą (stoti į NATO)“, – NATO viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis.
12:36 | Ukraina ir Švedija Vilniuje sutarė bendradarbiauti gynybos pirkimų srityje
Ukraina ir Švedija Vilniuje trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje, pranešė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„Daugiau gerų naujienų iš Vilniaus! Ukraina ir Švedija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje. Šis dokumentas suteikia puikių galimybių tiek mūsų kariuomenei, tiek tokioms Švedijos bendrovėms kaip SAAB ir kitoms“, – sakė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
11:44 | „Wall Street Journal“: Vakarai nerimauja dėl permainų mūšio lauke
„Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais tarp Vakarų pareigūnų skelbia, kad Vakarai rūpinasi, jog Rusijos karinės pajėgos gali vėl perimti iniciatyvą mūšio lauke ir pradėti puolimą.
Leidinyje teigiama, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas sulaukė rimto Rusijos Federacijos pasipriešinimo.
Kaip pastebi straipsnio autoriai, Ukraina šiuo metu neturi modernių naikintuvų F-16 ir pakankamai oro gynybos sistemų. Tuo pat metu Rusijos Federacija padidino savo sparnuotųjų raketų gamybą ir reguliariai raketomis apšaudo Ukrainos miestus.
„Daugelis Vakarų pareigūnų vis labiau nerimauja, kad Rusija gali atgauti iniciatyvą mūšio lauke ir pradėti savo puolimą, jei Ukraina šią vasarą nepademonstruos reikšmingos pažangos“, – rašo žurnalistai.
Anot diplomatų, daugelyje NATO šalių vis labiau suvokiama, kad tankų, pėstininkų kovos mašinų ir oro gynybos sistemų tiekimo ginkluotosioms pajėgoms atsisakymas arba sulėtinimas pernai pasirodė strateginė klaida.
11:29 | Ukraina teigia per antrąją Rusijos oro atakų naktį numušusi 11 dronų
Ukraina trečiadienį pranešė praėjusią naktį numušusi 11 Rusijos dronų, Maskvos pajėgoms antrą naktį iš eilės bandžius smogti sostinei Kyjivui.
Tuo metu Vilniuje NATO lyderiai trečiadienį ruošiasi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Iš viso į šį smūgį buvo įtraukta 15 dronų kamikadzių. Iš jų 11 buvo sunaikinta Centro ir Rytų oro pajėgų vadaviečių atsakomybės zonose“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos oro pajėgos.
10:59 | Nausėda: Dėl Ukrainos NATO pasiektas maksimumas, kuris buvo įmanomas
NATO šalys dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų pasakė maksimumą, kuris buvo įmanomas, teigia Lietuvos prezidentas.
„Manau, kad tai buvo maksimumas, kurį vakar pasiekėme, nes niekas nekalba apie narystę dabar. Mes kalbame apie narystę, kai leis sąlygos“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.
10:21 | G-7 planuoja Vilniuje pristatyti planą užtikrinti ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai
Viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį pareiškė, kad Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių karinę pagalbą Ukrainai, ir tai bus ženklas Rusijai, jog laikas ne jos pusėje.
„Tai signalizuoja apie bendrą ilgalaikį įsipareigojimą kurti galingas gynybines Ukrainos apsidraudimo pajėgas“, – žurnalistams sakė vyriausioji Baltųjų rūmų patarėja Europos reikalams Amanda Sloat.
„Ši daugiašalė deklaracija pasiųs svarbų signalą Rusijai, kad laikas ne jos pusėje“, – pridūrė ji.
Išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad G-7 šalys parengs deklaraciją dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai, kuri įsigalios, kai bus pasiekta taika.
10:00 | V. Zelenskis atvyko į NATO viršūnių susitikimą tartis dėl Ukrainos narystės sąlygų
Ukraina su partneriais Vilniuje kalbės apie sąlygas šaliai patekti į NATO, pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį atvykęs į Aljanso viršūnių susitikimą.
„Norime viską suprasti vienodai. Šiandien girdime, jog gausime šį kvietimą (į NATO – BNS), kai saugumo garantijos leis, tad norime tai aptarti su partneriais“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, taip pat bus kalbamasi apie karinę paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai bei saugumo garantijas Ukrainai iki jos narystės.
„Kalbėsiu ir kovosiu už saugumo garantijas Ukrainai kelyje į NATO“, – sakė šalies lyderis.
09:26 | NYT: Baltieji rūmai kalba apie ilgojo nuotolio raketas Ukrainai
„The New York Times“ (NYT), remdamasis savo šaltiniais tarp JAV ir Europos pareigūnų skelbia, kad Baltuosiuose rūmuose patyliukais diskutuojama apie galimybę aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio raketomis ATACMS.
„Du Amerikos ir vienas Europos pareigūnas kalbėjo apie tylias diskusijas Bideno administracijoje dėl to, ar siųsti kelias „žemė-žemė“ valdomas raketas, kurios yra skirtos reaguoti į kitas grėsmes saugumui“, – rašo NYT.
JAV pareigūnai perspėjo, kad jų ATACMS arsenalas yra palyginti mažas, o raketos buvo skirtos kitiems Pentagono kariniams planams, ypač Korėjos pusiasalyje, rašo NYT.
Anksčiau Pentagonas teigė, kad nėra pasirengęs kalbėti apie Ukrainos aprūpinimą ATACMS raketomis.
Pirmoji ilgojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“ aprūpino Didžioji Britanija, antradienį Prancūzija taip pat patvirtino ketinanti šaliai tiekti ilgojo nuotolio raketas.
08:42 | Rusija naktį atakavo Ukrainą dronais, Kyjive veikė oro gynybos sistemos
Rusai trečiadienio naktį atakavo Ukrainą dronais, virtinėje šalies sričių, taip pat ir sostinėje Kyjive, buvo paskelbtas oro pavojus.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas paragino ukrainiečius atidžiai paisyti įspėjimų ir nefilmuoti bei nefotografuoti oro gynybos sistemų darbo.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau įspėjo dėl dronų „Shahed“ pavojaus. Vėliau oro pajėgos paskelbė, kad Kyjivas atakuojamas šiais iraniečių gamybos bepiločiais. Sostinės karinė administracija nurodė, kad miesto prieigose veikia oro gynyba.
Visi taikiniai oro erdvėje aplink Kyjivą buvo sunaikinti, informacijos apie nukentėjusius žmones ar padarytą žalą negauta.
Apie 4 val. visoje Ukrainoje oro pavojus buvo atšauktas.
08:09 | JAV prezidentas Vilniaus universiteto kiemelyje kreipsis į Lietuvos gyventojus
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Vilniaus universiteto kieme sakys kalbą.
Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, neeilinis Lietuvos istorijoje renginys yra nemokamas ir atviras visuomenei, patekimas į jį vyks gyvos eilės principu, išankstinė registracija nebus vykdoma.
Istorinę JAV prezidento kalbą taip pat transliuos renginio prieigose įrengti lauko ekranai, ją tiesiogiai bus galima stebėti žiniasklaidoje.
Jungtinių Valstijų prezidentas į Lietuvos žmones kreipsis po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos, tik antrą kartą Lietuvos istorijoje. 2002 metais kalbą sakė Lietuvoje viešėjęs tuometis šalies vadovas George'as Bushas.
07:32 | Baltarusijos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirė politinis kalinys A. Puškinas
Baltarusijos politinis kalinys Alesis Puškinas neaiškiomis aplinkybėmis mirė būdamas 57 metų, antradienį pranešė jo žmona.
Šalies kalėjimuose jau seniai įtariamas netinkamas elgesys su politiniais kaliniais.
Nuo tada, kai dėl ginčytino perrinkimo 2020 metais prasidėjo protestai, Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka sustiprino represijas prieš savo kritikus, įkalindamas juos arba priversdamas išvykti į tremtį.
„Šiandien Alesis neaiškiomis aplinkybėmis mirė reanimacijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Puškino žmona Janina.
Žinomas Baltarusijos menininkas 2022 metų kovą buvo nuteistas penkerius metus kalėti už valstybės simbolių išniekinimą ir neapykantos kurstymą, pranešė nepriklausoma teisių gynimo grupė „Viasna“.
06:49 | Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną – Aljanso ir Ukrainos tarybos posėdis
Vilniuje trečiadienį tęsiantis NATO viršūnių susitikimui, į pirmąjį posėdį rinksis Aljanso ir Ukrainos taryba.
Dėl šios institucijos, skirtos stiprinti NATO ir Ukrainos politinius ryšius, Aljanso šalių lyderiai sutarė antradienį.
Tarybos posėdyje dalyvaus NATO valstybių narių vadovai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Prancūzija siunčia Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sukritikavo NATO dėl neryžtingumo ir silpnumo, Aljansui viršūnių susitikime Vilniuje tęsiant diskusijas dėl Kyjivo narystės perspektyvų.
► Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Vokietija antradienį paskelbė apie naują 700 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.
► Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas antradienį Vilniuje susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
