Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
16:08 | Ukrainos pajėgos artėja prie Bachmuto miesto
Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos artėja prie rytinio Bachmuto miesto, kurį, kaip teigia Maskva, užėmė gegužę per ilgiausią ir kruviniausią šio karo mūšį.
„Pamažu judame į priekį Bachmuto srityje. Kasdien žengiame į priekį pietiniame flange aplink Bachmutą. Šiauriniame flange stengiamės išlaikyti pozicijas, priešas puola“, – platformoje „Telegram“ nurodė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.
Ji taip pat pranešė, kad šiuo metu Ukrainos pajėgos ginamasi nuo Rusijos pajėgų netoli rytinio Kupjansko miesto.
„Jau dvi dienas iš eilės priešas aktyviai puola Kupjansko sektorių Charkovo srityje. Esame gynyboje“, – teigė ji.
„Vyksta įnirtingi mūšiai, o pozicijos... keičiasi kelis kartus per dieną“, – pareiškė H. Maliar.
15:55 | Kinijos laivų flotilė išplaukė į jūrą: kartu su Rusija surengs karines pratybas
Sekmadienį Kinijos karinio jūrų laivyno pajėgos išplaukė į Japonijos jūrą. Teigiama, kad kinų pajėgos turėtų prisijungti prie rengiamų karinių pratybų kartu su Rusijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgomis.
Kaip rašo UNIAN, rengiamos pratybos žymi Kinijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo plėtrą tarp šių dviejų valstybių tebevykstant Kremliaus pradėtam karui Ukrainoje. Tuo metu Kinija ir toliau atmeta galimybę užmegzti karinės komunikacijos ryšį su JAV.
Remiantis iškelta oficialia versija, Rusijos ir Kinijos bendros karinės pratybos rengiamos dėl siekio „užtikrinti strateginių vandenų saugumą“.
Skelbiama, kad Kinijos flotilė, kurią sudaro 5 karo laivai ir 4 sraigtasparniai, paliko Čingdao uostą, o su Rusijos pajėgomis galiausiai susitiks „iš anksto sutartoje vietoje“.
Taip pat teigiama, kad dar iki Kremliaus invazijos pradžios Ukrainoje 2022 m. vasario 24 d. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas paskelbė apie šių dviejų šalių partnerystę „be sienų“, tokiu būdu siekiant atremti JAV daromą įtaką regione.
15:06 | Juodojoje jūroje Rusija padidino laivų skaičių su „Kalibr“ raketomis
UNIAN rašo, kad nuo sekmadienio ryto Rusija Juodojoje jūroje padidino budinčių raketnešių, turinčių „Kalibr“ sparnuotųjų raketų, skaičių.
Ukrainos duomenimis, Rusijos laivų skaičius padidėjo nuo 9 iki 11 vienetų, tarp kurių yra ir raketnešių, kurių bendra salvė gali sudaryti 12 „Kalibr“ raketų.
„Operatyvinė padėtis pasikeitė. Šiuo metu yra 11 laivų Juodojoje jūroje. Tuo metu Viduržemio jūroje yra vienas raketnešis, turintis „Kalibr“ raketų, kaip aš suprantu, jis pasipildė atsargas ir grįžo“, – kalbėjo Ukrainos atstovas Dmitrijus Pletenčiukas.
14:24 | JK gynybos sekretorius sako planuojąs trauktis iš vyriausybės
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sekmadienį pareiškė, kad, po ketverių darbo metų, per kitą ministrų kabineto pertvarkymą ketina pasitraukti iš vyriausybės.
Šaltiniai britų transliuotojui BBC sakė, kad kito vyriausybės pertvarkymo tikisi rugsėjį.
B. Wallace'as dirbo gynybos sekretoriumi trijų ministrų pirmininkų vyriausybėse ir atliko svarbų vaidmenį JK teikiant atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Laikraščiui „The Sunday Times“ jis sakė, kad pasitraukia dėl to, kad darbas neigiamai paveikė jo šeimą.
B. Wallace'as taip pat sakė, kad nedalyvaus kituose visuotiniuose rinkimuose, turinčiuose įvykti iki 2025 metų sausio pabaigos. Jis atmetė galimybę trauktis anksčiau, kad netektų rengti tarpinių rinkimų.
B. Wallace'as yra ilgiausiai vyriausybėje be pertraukos dirbantis ministras. Buvusios ministrės pirmininkės Theresos May laikais jis dirbo saugumo ministru, o ją pakeitęs Borisas Johnsonas jį paaukštino į gynybos sekretoriaus postą.
Šią savaitę B. Wallace'as sulaukė kritikos, kai pareiškė, kad Ukraina turėtų pademonstruoti dėkingumą už Vakarų karinę paramą. Šią pastabą jis išsakė Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui išreiškus nusivylimą dėl to, kad neaišku, kada jo šalis galės prisijungti prie Aljanso.
JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas atsiribojo nuo šių B. Wallace'o komentarų, sakydamas, kad V. Zelenskis „ne kartą išreiškė dėkingumą už tai, ką mes darome“.
Šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Twitter“ B. Wallace'as parašė kelis pranešimus ukrainiečių kalba, kuriuose teigė, kad minėti jo komentarai buvo šiek tiek iškraipyti ir kad jis norėjo pasakyti, jog kai kuriuose parlamentuose „nėra tokio stipraus palaikymo kaip Didžiojoje Britanijoje“.
Jis pažymėjo, kad Britanijos visuomenė tvirtai remia Ukrainą, ir pridūrė, kad „ir toliau rems Ukrainą jos kelyje tiek, kiek reikės“.
13:51 | V. Putinas pareiškė: Kyjivo kontrpuolimo pradžia esą nesėkminga
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivo kontrpuolimas, pradėtas praėjusį mėnesį, siekiant išstumti iš Ukrainos Maskvos pajėgas, yra nesėkmingas.
Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo pajėgas, praėjusį mėnesį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.
„Visi priešo bandymai pralaužti mūsų gynybą (...) nepavyko nuo pat puolimo pradžios. Priešui nesiseka“, – sakė V. Putinas sekmadienį per televiziją transliuotame interviu.
Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose.
„Šiandien jos žengia į priekį ne taip greitai“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pripažinęs, kad mūšiai yra sunkūs.
„Jei matysime, kad kažkas negerai, tai ir pasakysime. Niekas nesiruošia gražinti [tikrovės]“, – pareiškė jis.
Tačiau Vakarų sąjungininkai nedaro spaudimo Kyjivui, kad jo pajėgos greičiau judėtų į priekį, tvirtino A. Jermakas, kuris laikomas prezidento Volodymyro Zelenskio dešiniąja ranka.
„Jokio spaudimo nėra, tik klausimas: kaip mes galime dar jums padėti?“ – sakė jis.
Penktadienį Kyjivas pranešė, kad jo kariai per pastarąją savaitę pietiniame fronte pasistūmėjo beveik du kilometrus.
Nacionalinės gvardijos aukšto rango atstovas Mykola Uršalovičius žurnalistams sakė, kad vykstant puolimui kariai pajudėjo link okupuoto pietinio Melitopolio miesto.
Sekmadienį kariuomenė pranešė, kad tęsia puolamąsias operacijas Melitopolio ir Berdiansko link.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad dėl lėto žadėtų ginklų pristatymo vėluoja Kyjivo kontrpuolimas, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir artileriją.
13:21 | Rusų okupantai surengė naują ataką
NEXTA, remdamasi vietos pareigūnų pranešimais, rašo, kad rusų okupantai apšaudė Kramatorsko miestą.
Atakos metu buvo apgadintos gamybinės patalpos, transporto priemonės.
Skelbiama, kad aukų buvo išvengta.
#Russian invaders shelled #Kramatorsk, according to local authorities. production facilities and cars were damaged.
— NEXTA (@nexta_tv) July 16, 2023
There were no casualties. pic.twitter.com/kCDA4L2ail
13:02 | Ukrainos atstovas: Baltarusijoje gali būti apie keli šimtai „Wagner“ kovotojų
Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad Baltarusijos teritorijoje užfiksuoti „Wagner“ karinės bendrovės smogikai, rašo UNIAN.
Sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko teigė, kad iš viso skaičiuojama apie kelis šimtus privačios karinės bendrovės samdinių.
Nors A. Demčenko atkreipia dėmesį, kad kol kas rusų pakalikai nekelia grėsmės Kyjivui, tačiau surinkti žvalgybos duomenys leidžia manyti, kad „Wagner“ samdiniai bus naudojami, siekiant destabilizuoti padėtį prie Ukrainos sienos su Baltarusija.
„Šiuo metu mūsų žvalgyba stebi atskiras samdinių grupes, kurios atvyko į Baltarusijos teritoriją. Nepaisant to, šiuo metu negalima kalbėti apie kokį nors masinį ar plataus masto privačios karinės bendrovės samdinių dislokavimą.
Mes kalbame apie kelis šimtus [„Wagner“ kovotojų atvykimą], kurie dislokuojami tose teritorijose, kur yra buvo numatyta tai padaryti anksčiau. Tačiau mes stebime situaciją, siekiant suprasti, kurioje Baltarusijos teritorijoje jie tiksliai bus dislokuoti ir kokias užduotis vykdys toliau.
Dabartinis skaičius [samdinių] nekelia grėsmės Ukrainai“, – kalbėjo A. Demčenko.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai taip pat priduria, kad „Wagner“ smogikų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje nėra staigmena Ukrainai, kaip ir atskirų stovyklų kūrimas, kur turėtų apsigyventi būtent šios karinės bendrovės samdiniai, mat tai buvo galima suprasti iš anksčiau išsakytos retorikos.
12:33 | Chersono srityje detonavus rusų paliktam sprogmeniuim sužeisti du vaikai
Chersono srityje detonavus rusų paliktam sprogmeniui, sužeisti du vaikai, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Beryslavo rajone esančiame Tryfonivkos kaime du vaikai rado nežinomą daiktą.
„Žaidimo metu prietaisas sprogo. Aštuonerių ir 10 metų berniukai buvo sužeisti“, – pridūrė jis.
Vaikai hospitalizuoti, jų būklė vidutinio sunkumo.
Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė, kad dėl šio incidento pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto.
12:19 | Putinas griebėsi grasinimų
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad jo šalis esą turi pakankamai kasetinių šaudmenų ir galėtų atsakyti, jei Ukraina panaudotų šiuos ginklus.
Ukraina pradėjo gauti kasetinių ginklų iš Jungtinių Valstijų, o tai sukėlė susirūpinimą dėl ilgalaikio pavojaus, kurį civiliams gyventojams kelia nesprogusios bombos.
„Rusija turi pakankamai įvairių rūšių kasetinės amunicijos atsargų“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistui.
Šie prieštaringai vertinami ginklai gali paskleisti iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, kurie gali likti nesprogę žemėje.
„Jei jie bus panaudoti prieš mus, mes pasiliekame sau teisę į atsakomuosius veiksmus“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad Rusija dar nepanaudojo šių ginklų, nors „tam tikru metu jaučiamas tam tikras šaudmenų trūkumas“.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ir Ukrainos pajėgos apkaltino Rusiją, kad ji mūšio lauke jau naudoja kasetinius šaudmenis.
Jie uždrausti daugelyje valstybių, pasirašiusių 2008 metų Oslo konvenciją. Jos šalimis nėra nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina.
Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetinius šaudmenis Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad šis sprendimas buvo labai sunkus, tačiau pabrėžė, kad Ukrainai reikia papildomų šaudmenų, kad papildytų savo išsekusias atsargas.
11:55 | Ukrainiečių smūgis rusų okupantams: nukovė generolą ir dar vieną leitenantą
Zaporižės srityje, Berdianske, po suduotų ukrainiečių smūgių Rusijos Federacijos būstinei, manoma, kad buvo nukautas ne tik Rusijos generolas leitenantas Olegas Tsokovas.
UNIAN, remdamasi kitų šaltinių duomenimis, skelbia, kad liepos 14 d. buvo nukautas ir buvęs rusų kariuomenės jūrų pėstininkų korpuso 382-ojo atskirojo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aleksandras Gorinas.
Tuo metu ukrainiečių žurnalistas Denisas Kazanskis pastebėjo, kad A. Gorinas galėjo būti likviduotas kartu su O. Tskovu liepos 11 d.
Pastebima, kad A. Gorino vadovaujamas batalionas dar 2014 m. taip pat vykdė Belbeko oro uosto šturmą okupuojant Krymą.
Taip pat pranešama, kad Gorino batalionas dalyvavo Belbeko oro uosto šturme 2014 m. okupuojant Krymą.
11:02 | Luhanske – sprogimai
Sekmadienį Ukrainoje, Luhansko srityje, nugriaudėjo sprogimai, praneša UNIAN.
10:12 | Britų žvalgyba: Rusijoje formuojasi laikinas susitarimas dėl „Wagner“ ateities
Po birželį „Wagner“ surengto maišto Rusijos saugumo aparate prasidėjo sumaišties ir derybų laikotarpis, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Pastarosiomis dienomis pradėjo formuotis laikinas susitarimas dėl grupės ateities, pažymima jame. Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Wagner“ perdavė 2 000 vienetų karinės įrangos, įskaitant tankus, o pastarosiomis dienomis į stovyklą Baltarusijoje atvyko bent nedidelis „Wagner“ kovotojų kontingentas.
Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienį į šalį atvyko didelė rusų privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kolona, ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių. Tuo pat metu kai kurios su „Wagner“ susijusios socialinių tinklų grupės atnaujino veiklą, daugiausia dėmesio skirdamos bendrovės veiklai Afrikoje pabrėžti, pastebi britų žvalgyba. Remiantis naujausiais Rusijos pareigūnų pranešimais, valstybė greičiausiai yra pasirengusi pritarti „Wagner“ siekiui toliau plačiai veikti šiame žemyne, nurodoma pranešime.
Maskva birželio gale pareiškė, kad „Wagner“ ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.
Ilgus metus buvo manoma, kad ginkluotos „Wagner“ pajėgos padėjo išplėsti Maskvos įtaką Afrikoje, tačiau dėl nutraukto privačios karinės bendrovės boso maišto kilo abejonių dėl jos operacijų užsienyje.
Grupei ir jos lyderiui J. Prigožinui taikomos įvairios sankcijos dėl, Vakarų teigimu, destabilizuojančio vaidmens keliose Afrikos šalyse.
Anksčiau šiemet Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“, dalyvavo 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudant mažiausiai 500 žmonių.
09:39 | JAV iždo sekretorė: padidinti paramą Ukrainai yra geriausias būdas padėti pasaulio ekonomikai
JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad padidinti paramą karo ištiktai Ukrainai yra geriausias būdas padėti pasaulio ekonomikai.
Indijoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ji sakė, kad pagrindinis prioritetas yra padidinti paramą Ukrainai jai kovojant su Rusijos invazija.
J. Yellen, vasarį apsilankiusi Kyjive, sakė, kad iš arti matė, kaip užsienio pagalba padeda tiek civiliams gyventojams, tiek Ukrainos kariuomenei.
„Baigti šį karą visų pirma yra moralinis imperatyvas, – žurnalistams Gandynagare sakė J. Yellen. – Tačiau tai taip pat yra geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai.“
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, kurios kartu eksportuoja beveik ketvirtadalį pasaulio kviečių pasiūlos, sukėlė sukrėtimą pasaulio ekonomikoje, šoktelėjus maisto ir degalų kainoms.
Susitarimas, kuriuo buvo leista atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, nustos galioti pirmadienį, jei Rusija nesutiks jo pratęsti.
Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai pažadėjo remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės Rusijos invazijai įveikti.
G-7 plane numatyta sistema, pagal kurią atskiros šalys su Kyjivu sudarys dvišalius susitarimus, kuriuose bus išsamiai nurodyta, kokius ginklus ir kitą pagalbą jos suteiks. Šiuo laikinu planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
„Biudžetinė parama yra labai svarbi Ukrainos pasipriešinimui“, – sakė J. Yellen.
„Padėdami išlaikyti ekonomikos ir vyriausybės veikimą, mes teikiame Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad ji galėtų kovoti už laisvę ir suverenitetą“, – pabrėžė ji.
Ji pridūrė, kad vienas iš Vašingtono pagrindinių tikslų yra „kovoti su Rusijos pastangomis išvengti mūsų sankcijų“.
08:55 | V. Putinas PAR prezidentui: pagrindinis grūdų susitarimo tikslas neįgyvendintas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su savo Pietų Afrikos Respublikos kolega Cyrilu Ramaphosa pareiškė, kad susitarimo, leidusio atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, pagrindinis tikslas nebuvo pasiektas.
Susitarimas, dėl kurio kiek atslūgo baimė dėl pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė Rusijos puolimas Ukrainoje, turi baigti galioti vėlų pirmadienio vakarą, nebent Rusija sutiktų jį pratęsti.
„Pagrindinis susitarimo tikslas, t. y. grūdų tiekimas šalims, kurioms jų reikia, įskaitant Afrikos žemyną, nebuvo įgyvendintas“, – pasakė V. Putinas, cituojamas Kremliaus pranešime.
Kartu su susitarimu dėl grūdų buvo pasirašytas memorandumas dėl netrukdomo Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto.
Tačiau Rusija teigia, jog tebėra kliūčių jos pačios eksportui, ir grasina dėl šio klausimo pasitraukti iš grūdų susitarimo.
„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad įsipareigojimai, užfiksuoti atitinkamame Rusijos ir Jungtinių Tautų memorandume dėl kliūčių Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportui pašalinimo, vis dar neįvykdyti“, – rašoma Kremliaus pranešime.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentūra patvirtino, kad C. Ramaphosa kalbėjosi su V. Putinu po pokalbio su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, taip pat po ketvirtadienio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad kalbėjosi su V. Putinu ir yra įsitikinęs, kad jis sutiks, jog susitarimą reikėtų pratęsti.
„Mes ruošiamės priimti Putiną rugpjūčio mėnesį ir susitariame dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus pratęsimo“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nepatvirtino R. T. Erdogano pareiškimų.
„Jokių pareiškimų šiuo klausimu nesame padarę“, – tvirtino D. Peskovas.
Susitarimas, kurį padėjo pasiekti R. T. Erdoganas, Ukrainai leido pro Rusijos karo laivus Juodojoje jūroje pervežti daugiau kaip 32 mln. tonų grūdų.
C. Ramafosa ir V. Putinas taip pat kalbėjosi apie pasirengimą artėjančiam besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikimui Pietų Afrikos Respublikoje, pranešė Kremlius.
Rusijos vadovas buvo pakviestas dalyvauti, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs jo arešto orderį.
Dviejų valstybių vadovai taip pat aptarė liepos pabaigoje Sankt Peterburge numatytą Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą ir susitarė jo metu surengti dvišales derybas.
08:19 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai
Sekmadienį Krymo pusisalyje nugriaudėjo sprogimai.
Teigiama, kad sprogimai nugriaudėjo Sevastopolio įlankoje, rašo UNIAN.
„Sevastopolio gyventojai išgirdo galingus sprogimus virš miesto. Mažiausiai buvo girdimi du galingi smūgiai iš Sevastopolio įlankos pusės. Prieš tai suveikė oro gynybos sistemos“, – rašė Rusijos visuomeninkai.
Sevastopoliui, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad naktį uostamiestį virš jūros ties Chersonesu, Sevastopolio įlanka ir Balaklava atakavo keli dronai.
„Išpuolis buvo didžiulis ir bęsitęsiantis ilgesnį laiką“, – teigė Maskvos statytinis.
Savo ruožtu Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovai pareiškė, kad rusai tradiciškai „rūkė nenustatytose vietose".
Šiuo metu nėra informacijos apie aukas ar žalą civilinei ar ypatingos svarbos infrastruktūrai.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
Nuo pat Maskvos invazijos pradžios prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą žadėjo išlaisvinti visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą.
07:48 | Indija ir Prancūzija rengia naują taikos planą Ukrainai
Indijos premjeras Narendra Modi penktadienį buvo pagerbtas per Prancūzijos nacionalinę šventę ir drauge su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė virtinę susitarimų dėl bendradarbiavimo stiprinimo srityse, kuriose abi šalys sutaria. Be to, susitikimo metu užsiminta ir apie galimą naują taikos planą, kad karas Ukrainoje būtų nutrauktas.
UNIAN, remdamasi „Le Monde“ publikacija, rašo, kad E. Macronas susitikimo metu paragino Indijos premjerą prisijungti prie taikos derybų klausimo, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją.
Nors Indijos premjeras palaiko diplomatines pastangas, kuriomis galėtų būti sustabdytas karas Ukrainoje, jis nepatvirtinto, kad Indija galėtų tarpininkauti, tačiau pripažino, kad galėtų padėti atkurti ilgalaikę taiką.
Šalių atstovai nurodė parengti bendrą taikos planą Ukrainai, be to, užsiminta, kad parengtas dokumentas turėtų skirtis nuo Kinijos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių pasiūlymų.
Tiesa, Indijos ir Prancūzijos pozicijos dėl Ukrainos ir toliau skiriasi: Naujasis Delis, raginantis siekti taikos Ukrainoje, didina rusiškos naftos, kuriai taikomos sankcijos, importą, o Paryžius didina ginkluotės tiekimą Ukrainos kontrpuolimui.
Abi šalys yra susirūpinusios dėl Rusijos karo Ukrainoje nulemto tarptautinės bendrijos susiskaldymo keliamos rizikos, sakė E. Macronas.
Per dvi dienas trukusį N. Modi vizitą Prancūzijoje, kurio metu buvo surengtas banketas Luvre, o indų kariai dalyvavo parade Eliziejaus Laukų prospekte, abi šalys preliminariai susitarė, kad Indija nupirks dar 26 prancūzų gamybos naikintuvus „Rafale“ ir dar tris „Scorpene“ klasės povandeninius laivus. Teigiama, kad kontrakto vertė bus milijardinė.
„Bendradarbiavimas gynybos srityje yra pagrindinis mūsų santykių stulpas. Ar tai būtų povandeninis laivas, ar karinio jūrų laivyno laivas, norime dirbti drauge ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų draugiškų šalių“, – sakė N. Modi prieš susitikimus su E. Macronu.
Nepaisydamos nesutarimų dėl Rusijos karo Ukrainoje ir įtampos dėl žmogaus teisių padėties Indijoje, Vakarų demokratijos bando patraukti savo pusėn N. Modi ir Naująjį Delį kaip karinę ir ekonominę atsvarą Kinijai.
E. Macronas ir N. Modi taip pat paskelbė apie naujas inciatyvas bendradarbiauti atsinaujinančios energijos, vandenilio projektų, dirbtinio intelekto, puslaidininkių, kosmoso srityse.
07:18 | Ukraina atmeta bulgarų prezidento teiginius
Ukraina šeštadienį sukritikavo prorusišką Bulgarijos prezidentą dėl jo pastabų, kad dėl Rusijos tęsiamo karo yra kaltas Kyjivas ir kad ginklų tiekimas Ukrainai tik pratęsia konfliktą.
Penktadienį per spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo apie neseniai įvykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentas Rumenas Radevas žurnalistams sakė, jog norėjo „aiškiai parodyti, kad Ukraina primygtinai reikalauja kariauti šiame kare“.
„Tačiau taip pat turėtų būti aišku, kad sąskaitą apmoka visa Europa“, – pridūrė jis.
Šių pastabų pažėręs prorusiškasis lyderis vis stengiasi, kad Bulgarija nedalyvautų bendroje ES karinėje paramoje Ukrainai.
Ukrainos ambasada Sofijoje šeštadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, jog Kyjivas deda visas įmanomas pastangas atkurti taiką, ir atmetė R. Radevo poziciją, kad ginklų tiekimas Ukrainai kursto ir ilgina karą.
Kaltinti dėl karo Ukrainą, kurią „klastingai užpuolė šiaurinė kaimynė, yra viena dažniausių Rusijos propagandos ir hibridinio karo Europoje skleidžiamų tezių“, pažymėjo ambasada.
Ji pabrėžė, kad gynybos lėšų skyrimas Ukrainai nepadidina aukų skaičiaus, bet reiškia, kad galima išgelbėti daugiau gyvybių.
Per politinę krizę, kuri pastaruosius dvejus metus buvo apėmusi ES ir NATO narę Bulgariją, R. Radevas pasinaudojo savo įgaliojimais ir paskyrė laikinąsias vyriausybes, kurios, kaip ir jis, nepritarė ginklų tiekimui Kyjivui. Tačiau birželio mėnesį šalyje buvo suformuota nauja provakarietiška vyriausybė ir tai pakirto šias jo pastangas.
Penktadienį Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas suskubo paprieštarauti R. Radevo pozicijai ir kaltę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą suvertė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei jo administracijai.
„Priešingai, kariauti šį karą primygtinai reikalauja ratas aplink V. Putiną. Jie pradėjo šį karą“, – sakė N. Denkovas.
„Dar kartą kartoju: greičiausias būdas sustabdyti šį karą – tam pačiam ratui paraginti savo karius pasitraukti“, – pridūrė premjeras.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį padėkojo į Kyjivą atvykusiam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui už svarbų pirmąjį vizitą karo draskomoje šalyje;
- Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienį į šalį atvyko didelė rusų privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kolona, ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių;
- Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje atkreipia dėmesį į Rusijos generolo majoro Ivano Popovo atleidimą, galintį atspindėti daugelio karininkų nepasitenkinimą karine vadovybe;
- . Jungtinės Valstijos penktadienį suėmė iš Estijos išduotą įtariamą rusų žvalgybos agentą, Joe Bideno administracijai rengiantis galimam Rusijoje laikomų amerikiečių iškeitimui;
-
Ukrainos kariuomenė pakeitė kontrpuolimo taktiką, o tai leido sumažinti karinės technikos nuostolius. Tiesa, pastebima, kad dėl to sulėtėjo puolimo tempas.
