Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:51 | Kramatorske raketai pataikius į automobilį žuvo du žmonės
Rusai pirmadienį smogė Donecko srityje esančiam Kramatorskui, rašo CNN. Anot Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenko, ataka pareikalavo aukų.
Rusų raketa pataikė į automobilį, jo viduje buvę du žmonės žuvo.
23:38 | Čekija ruošia tankus Ukrainai
Čekijai ruošiant Ukrainai tankus, ant vieno iš jų pasirašė Čekijos premjeras Petr Fiala.
„Ant tanko T-72, kuris keliaus į Ukrainą, užrašiau trumpą žinutę drąsiems Ukrainos gynėjams.
Tikiu, kad ukrainiečiai nugalės kovoje su Rusijos agresoriumi“, – „Twitter“ rašo jis.
Na tank T-72, který poputuje na Ukrajinu, jsem napsal statečným ukrajinským obráncům krátký vzkaz.
Věřím, že Ukrajinci zvítězí v jejich boji s ruským agresorem. pic.twitter.com/XtM4NdaMDXREKLAMAREKLAMA— Petr Fiala (@P_Fiala) January 9, 2023
23:20 | Mykolajivo srityje sužeistas dviejų metų amžiaus vaikas
Rusams pirmadienį smogus Ukrainos Očakovo miestui Mykolajivo srityje buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų – dviejų metų vaikas, rašo „Sky news“.
Mykolajivo srities vadovas Vitalijus Kimas praneša, kad atakos metu buvo apgadinti miesto ligoninės langai ir durys, tačiau nesužeistas nė vienas ligoninės pacientas.
22:52 | Zelenskis: visa žemė prie Soledaro nusėta rusų lavonais
Teritorijos prie Ukrainos rytuose esančio Soledaro yra nusėtos rusų karių lavonais, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot Ukrainos, rusai pirmadienį pradėjo galingą Donecko srityje esančio Soledaro puolimą.
„Mūšis dėl Donbaso tęsiasi“, – kreipdamasis į ukrainiečius pirmadienį sako jų prezidentas V. Zelenskis.
„Ir nors okupantai didžiausias pastangas sutelkė į Soledarą, šio sunkaus ir ilgo mūšio rezultatas bus viso mūsų Donbaso išlaisvinimas“, – pabrėžia jis.
Vaizdo įraše V. Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams, kurie šiuo metu gina Ukrainos rytus, Soledarą bei Bachmutą. Būtent čia šiuo metu vyksta aršiausi mūšiai.
„Dėkoju visiems Soledare esantiems kariams, kurie atlaiko naujus ir dar stipresnius okupantų išpuolius! Tai nepaprastai sunku: ten beveik neliko sveikų sienų... Dėl mūsų karių ištvermės ten, Soledare, laimėjome papildomo laiko ir papildomų pajėgų Ukrainai.
Ir ką Rusija ten norėjo laimėti? Viskas visiškai sunaikinta, beveik neliko gyvybės. Tūkstančiai jų žmonių žuvo: visa žemė netoli Soledaro nusėta okupantų lavonais ir smūgių randais. Štai kaip atrodo beprotybė“, – teigia prezidentas.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo įnirtingai šturmuoti Soledarą.
22:27 | Mirė „Kalibr“ raketų kūrėjas
Mirė „Kalibr“ raketų, kuriomis rusai atakuoja Ukrainą, kūrėjas Pavelas Kamnevas, rašo UNIAN.
Jis buvo Rusijos koncerno „Almaz-Antey“ mokslinis direktorius.
P. Kamnevas mirė pirmadienį, sausio 9-ąją, eidamas 86-uosius metus
Jo laidotuvių data ir vieta kol kas neatskleidžiama, taip pat nežinoma ir jo mirties priežastis.
„Kalibr“ yra sparnuotosios raketos, pirmą kartą pradėtos naudoti 1994 m. Šias raketas Rusija ne kartą naudojo savo kare prieš Ukrainą.
21:57 | „Jie jas prievartavo, pjaustė ir šaudė“: rusas pripažino Rusijos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje
21:30 | Ukrainos, Irano, Turkijos moterų teisių aktyvistės pelnė Švedijos teisių apdovanojimą
Trys moterys iš Ukrainos, Irano ir Turkijos pirmadienį pelnė 2023 metų Švedijos Olofo Palme žmogaus teisių premiją už moterų teisių ir laisvių gynimą.
Marta Čumalo iš Ukrainos, Narges Mohammadi iš Irano ir Eren Keskin iš Turkijos buvo pagerbtos už „pastangas kovojant už moterų laisvę amžiuje, kai žmogaus teisėms grėsmę kelia karas, smurtas ir priespauda“, sakoma Olofo Palmės atminimo fondo pranešime.
Psichologė ir feministė M. Čumalo buvo paminėta kaip viena iš nevyriausybinės nevyriausybinės organizacijos „Women's Perspectives“, propaguojančios moterų teises ir kovojančios su smurtu prieš moteris, įkūrėjų.
„Nuo 2014 metų, o ypač nuo 2022 metų, kai Rusija vykdo plataus masto karinę agresiją Ukrainoje, Marta Čumalo aktyviai dalyvauja didinant informuotumą apie karo padarinius ir tenkinant jo aukų poreikius“, – teigė fondas.
Žurnalistė ir žmogaus teisių aktyvistė N. Mohammadi „užėmė svarbią vietą kovoje už moterų teises ir žodžio laisvę Irane“, teigė žiuri.
Ji buvo viena iš Irano nacionalinės taikos tarybos steigėjų. Dėl savo dalyvavimo ginant moterų teises „ji ne kartą buvo suimta ir kelis kartus sėdėjo kalėjime“.
Ji įkalinta nuo 2021 metų lapkričio, po to, kai buvo nuteista už „prieš valstybę nukreiptą propagandinę veiklą“, nurodė fondas.
Žmogaus teisių advokatė E. Keskin buvo pagerbta už tai, kad dešimtmečius gynė savo šalyje diskriminuojamus asmenis, įskaitant „etnines mažumas, LGBTQI+ asmenis ir pabėgėlius“.
Žiuri pažymėjo, kad jai buvo grasinama mirtimi ir ji buvo persekiojama, „taip pat buvo įkalinta dėl savo įsitikinimų“, todėl „Amnesty International“ ją pavadino „sąžinės kaline“.
Apdovanojimų ceremonija vyks vasario 1 dieną Stokholme.
Olofo Palmės premija – tai kasmet skiriamas 100 000 JAV dolerių (apie 95 tūkst. eurų) vertės prizas, kurį skiria Olofo Palmės atminimo fondas.
Ja pagerbiamas 1986 metais Stokholme nužudyto Švedijos socialdemokratų ministro pirmininko O. Palmės, atvirai pasisakiusio žmogaus teisių gynėjo ir aršaus JAV dalyvavimo Vietnamo kare priešininko, atminimas.
Nuo 1987 metų ši premija skiriama viso pasaulio žmogaus teisių gynėjams. Anksčiau ja buvo apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatas Kongo medikas Denisas Mukwege, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas ir 1971 metais vadinamuosius „Pentagono popierius“ nutekinęs bei atskleidęs Vašingtono slaptus planus Vietname Danielis Ellsbergas.
21:06 | Rusai smogė kapinėms Černihivo srityje
Rusai apšaudė kapines Černihivo srityje, remdamasi „Suspilne“ praneša „Ukrinform“. Anot ukrainiečių žiniasklaidos, apšaudymo metu vyko vietos gyventojo laidotuvės.
Apšaudymas vyko sausio 8 d. Novgorodo Sibirskio rajone, Hermiačo gyvenvietėje. Rusų sprogmenys pataikė į senas kapines, jose išmušė duobes.
Anot gyvenvietės vadovo Andrijaus Irchos, kapinėms smogta du kartus.
„Minų krateriai yra už 30 metrų nuo šviežio kapo. Niekas nebuvo sužeistas“, – cituojamas jis.
20:30 | NATO ir ES planuoja glaudesnę partnerystę Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje
Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Abi Briuselyje įsikūrusios organizacijos jau ne vienerius metus siekia pagerinti koordinavimą, nors kai kurie sluoksniai baiminasi, kad pastangos sustiprinti ES vaidmenį gynybos srityje gali pakenkti JAV vadovaujamam aljansui.
Maskvos karas prieš Ukrainą paskatino raginimus geriau panaudoti bendrą Europos ekonominę ir JAV karinę galią, kad būtų geriau apsaugotas milijardas valstybėse narėse gyvenančių piliečių.
„Tai svarbus momentas euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, labiau nei bet kada anksčiau parodantis transatlantinio ryšio svarbą ir reikalaujantis glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo“, – sakoma pareiškime, kurį antradienį paskelbs aukščiausi abiejų aljansų pareigūnai.
„Kadangi saugumo grėsmės ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, tampa vis didesni ir sudėtingesni, savo partnerystę perkelsime į kitą lygmenį“, – priduriama jame.
Deklaracijoje nurodoma, kad svarbios sritys, kuriose reikia glaudžiau bendradarbiauti, yra „didėjanti geostrateginė konkurencija“, ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir grėsmių, kylančių dėl naujų technologijų ir kosmoso, šalinimas.
21 iš 27 ES valstybių narių jau yra NATO narės, o Švedija ir Suomija šiuo metu siekia prisijungti prie Aljanso.
Pareiškime teigiama, kad institucijos „atlieka viena kitą papildančius, nuoseklius ir vienas kitą stiprinančius vaidmenis remiant tarptautinę taiką“ ir įsipareigojo „toliau telkti“ savo politinę, ekonominę ir karinę jėgą.
Jį pasirašys NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Prancūzijos vadovaujamos pastangos didinti ES vaidmenį gynybos srityje sukėlė nerimą Rytų Europos valstybėms, kurios Vašingtoną laiko savo saugumo ramsčiu.
Nuo Maskvos invazijos pradžios vasarį Vašingtonas padidino savo karių skaičių Europoje iki daugiau nei 100 tūkstančių, NATO vykdant didžiausią savo gynybos pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos.
Bendroje deklaracijoje – pirmoje nuo 2018 metų – aiškiai nurodoma, kad Aljansas „išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu“ savo narėms ir platesnei euroatlantinei erdvei.
Tačiau joje taip pat teigiama, kad „pripažįstame stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, papildo NATO ir sąveikauja su ja, vertę“.
JAV jau seniai ragina savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau lėšų kariuomenei, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir stiprinti infrastruktūrą visame žemyne, kurios reikia norint greitai perkelti pajėgas.
Vašingtonas taip pat spaudžia Europą užimti griežtesnę poziciją dėl augančios Kinijos galios keliamos grėsmės.
„Didėjantis Kinijos agresyvumas ir jos vykdoma politika kelia iššūkių, kuriuos turime spręsti“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
19:24 | Rusija toliau siunčia pajėgas ir įrangą į Baltarusiją: užfiksuotas dar vienas ešelonas
Į Baltarusijos Baranavičių-Poleskio geležinkelio stotį atvyko dar vienas traukinys su Rusijos ginkluotųjų pajėgų įranga ir personalu, skelbia stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“, rašo UNIAN.
Anot grupės, traukinys į minėtą stotį atvyko sausio 8 d. 13:00. Traukinį sudarė apie 30 platformų su įranga, du krovininiai vagonai su amunicija ar įranga ir du keleiviniai vagonai, kuriuose buvo apie šimtas žmonių.
„Belaruski Hajun“ pažymi, kad traukiniu atgabenti mažiausiai šeši šarvuočiai MT-LB ir mažiausiai dvi artilerijos mašinos.
„Yra žinoma, kad traukinys buvo išsiųstas iš Zaicevkos geležinkelio stoties (Voronežo sritis, Rusijos Federacija). sausio 4 d. 17:30. Atskirai pažymėtina, kad ši stotis yra pasienio zonoje su okupuota Ukrainos Luhansko srities dalimi“, – praneša stebėtojai.
Primename, kad sausio 5 d. iš Rusijos į Baltarusiją atkeliavo dar viena naujų šarvuočių BTR-82A partija. Tai taip pat skelbė „Belaruski Hajun“, tačiau tai patvirtino ir Baltarusijos gynybos ministerija.
Be BTR-82A, Rusijos Federacija į Baltarusijos teritoriją atgabeno dar ir šarvuotųjų transporterių BTR-80K, šarvuotos medicinos (BMM) ir remonto bei gelbėjimo transporto priemonių (BREM-K).
Baltarusijos režimas yra ištikimas Rusijos režimui. Baltarusijos teritorija nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo ne kartą naudota Ukrainai atakuoti ar rusų pajėgoms į šalį įvesti.
18:59 | Rusų aktorius: jeigu ir eičiau į karą, tai tik Ukrainos pusėje
18:24 | Ukrainos Gynybos ministerija: rusai pradėjo galingą Soledaro puolimą
Rusijos pajėgos pradėjo įnirtingai šturmuoti Ukrainos rytuose, Donecko srityje, esantį Soledarą, praneša Ukrainos Gynybos ministerija, rašo „Kanal 24“.
Anot gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar, puolimas prasidėjo sausio 9-ąją, rusai pasitelkė daugybę šturmo grupių, suformuotų iš geriausių „Wagner“ grupės rezervų.
Puolimą rusai surengė po ankstesnio nesėkmingo bandymo užimti Soledarą. Rusijos pajėgos persigrupavo, dislokavo papildomus dalinius, peržiūrėjo savo taktiką.
„Šiuo metu priešas yra sutelkęs daugybę šturmo grupių, suformuotų iš geriausių „Wagner“ rezervų. Priešas žengia į priekį tiesiog ant savo karių lavonų, masiškai naudoja artileriją, daugybę raketų paleidimo įrenginių ir minosvaidžių, ugnimi apšaudo net savo karius... Šiuo metu tęsiasi įnirtingos kovos“, – cituojama H. Maliar.
Ji taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariai drąsiai gina kiekvieną savo žemės metrą.
17:57 | Košmaras Mariupolyje: žmonės miršta nepatekę į ligonines, morguose eilės
Rusų laikinai okupuotame Mariupolyje susidarė kritinė padėtis. Miesto ligoninės perpildytos, o morgai nebespėja priimti mirusiųjų kūnų.
Apie tai pasakoja miesto taryba, rašo „Ukrinform“.
„Okupuotame Mariupolyje ligoninės perpildytos. Jie (rusai – red. past.) atsisako hospitalizuoti žmones. O morgai neturi laiko paimti mirusiųjų kūnų“, – teigia taryba.
Anot vietos valdžios, tokią informaciją perduoda mieste likę gyventojai. Taryba sulaukė vienos Mariupolio gyventojos, kurios tėvas mirė per stačiatikių Kalėdas, liudijimo.
Pasak moters, jos tėvą ištiko insultas, tačiau į ligoninę jis nepateko, nes joje nebuvo vietos.
„Jie paliko jį namuose. Taip sakant, jie nieko nedarė, tik išrašė keletą tablečių. Sausio 7 d. jis mirė. Į morgą jis buvo nuvežtas tik 8 d. penktą valandą vakaro. Paklausiau tetos, kodėl, o ji atsakė, kad savaitgalį buvo daug mirusių žmonių ir morgas nespėjo jų paimti“, – cituojama moteris.
Mariupolį rusai apgulė dar pačioje karo pradžioje. Mūšiai dėl uostamiesčio tęsėsi iki gegužės 20 d., kai Rusija į nelaisvę paėmė paskutiniuosius miesto gynėjus, saugojusius „Azovstal“ plieno gamyklą.
Apgulties metu rusai sugriovė didžiąją dalį miesto, anot Ukrainos, Mariupolis atsidūrė ties humanitarinės katastrofos riba. Skelbiama, kad šiuo metu Mariupolyje yra likę apie 100 tūkst. gyventojų, didelė dalis jų neturi kur gyventi ir glaudžiasi griuvėsiuose, pastatų rūsiuose ar palapinėse.
Mieste taip pat trūksta maisto, yra susidariusios antisanitarinės sąlygos, mieste yra išaugusi pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkių rizika.
Anot Mariupolio miesto tarybos, rusai toliau tęsia gyventojų genocidą, žmonės neturi sąlygų gydytis, todėl miršta.
17:33 | Generalinė prokurorė su Eurojusto vadovu aptarė karo Ukrainoje nusikaltimų tyrimą
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Eurojusto prezidentu Ladislavu Hamranu ir aptarė karo Ukrainoje nusikaltimų tyrimą šios agentūros koordinuojamoje jungtinėje tyrimo grupėje.
Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Eurojusto viceprezidentė, Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė ir juos lydinti delegacija, aptartos ir kitos Lietuvos prokuratūros iniciatyvos, ikiteisminiai tyrimai bei bendradarbiavimas, pranešė prokuratūra.
„Sunku nepastebėti ir neįvertinti kasmet didėjančių tarptautinio bendradarbiavimo apimčių. Per kelerius metus bylų, kuriose Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste suteikė pagalbą prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, skaičius patrigubėjo“, – pranešime cituojama N. Grunskienė.
Speciali jungtinė tyrimo grupė, kurią iš pradžių sudarė Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos prokuratūros, savo veiklą pradėjo pernai kovo 25 dieną. Šiuo metu jungtinės tyrimo grupės veikloje dalyvauja septynių valstybių atstovai bei, pirmą kartą istorijoje – Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras.
Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo pernai kovo 1 dieną.
Šiuo metu, prokuratūros duomenimis, apklausti beveik trys šimtai liudytojų, virš septyniasdešimt asmenų pripažinti nukentėjusiais.
Šiame ikiteisminiame tyrime dirba 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupė.
Du kartus Lietuvos prokurorai kartu su kitais pareigūnais bei ekspertais vyko į Ukrainą, kur kartu su šios šalies prokurorais bei tyrėjais dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, fiksuojant nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, apžiūrint įvykių vietas.
Eurojusto prezidentas Ladislavas Hamranas pastebėjo, kad Lietuvos vaidmuo Eurojusto veikloje yra labai reikšmingas ir be bendro darbo dabartinių rezultatų nebūtų pasiekta.
„Džiaugiuosi turėdamas galimybę išreikšti pagarbą Lietuvos prokuratūrai ir Lietuvos prokurorams už aktyvų bendrą darbą, nes mūsų pasiekti rezultatai yra bendri ir didelė jų dalis yra Lietuvos prokurorų nuopelnas“, – sakė jis.
L. Hamrano vizitas Lietuvoje truks dvi dienas.
Eurojustas yra Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, kuri remia nacionalinių institucijų teisminį koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir sunkiu organizuotu nusikalstamumu.
17:21 | Donecko srityje dingo du britų savanoriai
Donecko policija ieško dviejų britų savanorių 48-erių Andrew Bagshaw ir 28-erių Christopherio Parry, rašo „Sky news“.
Abu jie paskutinį kartą užfiksuoti sausio 6 d. 8 val. ryto, kai keliavo iš Kramatorsko į Soledarą. Vėliau ryšys su jais buvo prarastas.
Donecko pareigūnai pradėjo tyrimą, vykdo operatyvines priemones ir prašo turinčių informacijos žmonių susisiekti.
16:48 | Ukrainos prezidentūra paaiškino rusų strategiją rytuose
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad Rusijos pajėgų strategija Ukrainos rytuose yra gana aiški, rašo UNIAN.
Anot jo, rusai „bando mėtyti lavonus“ į ukrainiečių pajėgas, „siekdami menamo tikslo – iškovoti bent kokią nors pergalę, kad pateisintų jau įvykdytą mobilizaciją“.
„Tačiau jiems nepavyksta – mūsų karių žygdarbis yra milžiniškas. Dabar Soledaras, Bachmutas ir rytai laikosi. O rusų zekų (rus. žarg. kaliniai) kūnai šąla laukuose“, – pabrėžia A. Jermakas.
Ukrainos rytuose vyksta aršiausi mūšiai, o Bachmutas yra vadinamas karščiausiu fronto tašku.
Rusija dar pernai metų rudenį skelbė dalinę mobilizaciją, kurios metu oficialiai teigė mobilizuojanti 300 tūkst. karių.
16:29 | Ukraina siūlo ES įvesti sankcijas „Rosatom“
Kyjivas tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) įtrauks Rusijos valstybinę branduolinės energetikos bendrovę „Rosatom“ į kitą sankcijų Rusijai paketą, pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, rašo „Sky news“.
Anot jo, Rusijos branduolinės energetikos pramonė taip pat turėtų būti nubausta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Rusija nuo praėjusių metų kovo yra okupavusi Zaporižios atominę elektrinę, esančią pietryčių Ukrainoje. Praėjusių metų spalį režimo lyderis Vladimiras Putinas išleido dekretą, kuriuo elektrinės kontrolę iš Ukrainos branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ perdavė „Rosatom“ patronuojamajai įmonei.
Kyjivas teigia, kad šis žingsnis prilygsta vagystei.
„Aktyviai bendradarbiaujame su savo partneriais iš Europos, siekdami suteikti paramą keturiose srityse: Zaporižios AE demilitarizavimo, elektros įrangos tiekimo, galimybių importuoti elektros energiją iš ES ir sankcijų Rusijai“, – cituojamas D. Šmyhalis.
„Tikimės, kad į 10-ąjį (ES sankcijų) paketą bus įtraukti apribojimai Rusijos branduolinei pramonei, ypač „Rosatom“, – ragina jis.
„Agresorė turi būti nubausta už išpuolius prieš Ukrainos energetikos pramonę ir nusikaltimus ekologijai“, – priduria premjeras.
Nors ES palaipsniui griežtino sankcijas Rusijai, tiesiogiai „Rosatom“ sankcijos nebuvo įvestos.
TATENA ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Zaporižios elektrinės apšaudymo ir siūlė aplink elektrinę nustatyti apsaugos zoną.
16:09 | „Sky news“: JK svarsto siųsti Ukrainai „Challenger 2“
Jungtinė Karalystė (JK) svarsto galimybę siųsti Ukrainai britų tankų, kuriuos ukrainiečiai galėtų naudoti kovai prieš Rusiją, praneša „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorė Deborah Haynes.
Anot jos, jau kelias savaites vyksta diskusijos dėl maždaug dešimties tankų „Challenger 2“ pristatymo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai žurnalistei patvirtino šaltinis Vakaruose.
Toks žingsnis reikštų reikšmingą Vakarų paramos Ukrainai padidinimą ir galėtų paskatinti kitas NATO sąjungininkes, ypač Vokietiją, pasekti jos pavyzdžiu.
15:41 | Užsienio politikos ekspertų prognozės Rusijos ateičiai
Iš 167 JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ apklaustų užsienio politikos ekspertų 46 proc. teigė, kad Rusija per ateinančius 10 metų gali žlugti arba susiskaldyti, rašo „Financial Times“. 40 proc. ekspertų nurodė Rusiją kaip valstybę, kuri subyrės dėl daugelio priežasčių, ypač dėl „revoliucijos, pilietinio karo ar politinio skilimo“.
„Ukraina aiškiai išryškina Rusijos vidines problemas ir galimybę, kad karas gali bumerangu smogti ne tik Rusijos vadovybei, bet ir visai šaliai“, – sakė „Atlantic Council“ prognozavimo direktoriaus pavaduotojas Peteris Engelke.
Kaip rašo „Financial Times“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė viešai pripažinti, kad Maskva Ukrainoje susiduria su nesėkmėmis ir kad karas truks ilgai. Jungtinės Valstijos ir jų Vakarų sąjungininkės įsipareigojo remti Ukrainą tiek, kiek reikės. Tuo pačiu metu visos šalys ruošiasi tęsti karą metų metus.
Dauguma „Atlantic Council“ kalbintų ekspertų netiki, kad Rusija ir NATO per artimiausią dešimtmetį įsivels į tiesioginį karinį konfliktą.
58 proc. ekspertų taip pat mano, kad per ateinančius 10 metų nebus naudojami branduoliniai ginklai. Tuo pačiu metu beveik 90 proc. apklaustų ekspertų mano, kad iki 2033 metų branduolinį ginklą turės dar bent viena šalis. 68 proc. jų tokia šalimi įvardijo Iraną.
Be to, 70 proc. respondentų mano, kad per ateinančius 10 metų Kinija puls Taivaną.
15:00 | Medvedevo receptas susidoroti su „tėvynės išdavikais“: „Karo laikais visada buvo ypatingos taisyklės“
Rusijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas siūlo su „Rusijos išdavikais“, kurie „perėjo pas priešą“ dorotis ne pagal įstatymus, o pagal karo lauko teisę.
„Ten internete, „Telegrame“ buvo atnaujinta diskusija, kaip elgtis su išdavikais, kurie perėjo pas priešą ir nori, kad jų Tėvynė žūtų. Įskaitant kai kuriuos nereikšmingus šūdo gabalus, kurie dar visai neseniai laikė save vadinamuoju intelektualiniu elitu.
Neseniai komentavau šią temą. Na, tada prasidėjo rimtas pokalbis tarp viršininkų, kaip elgtis: „pagal įstatymą“ ar „pagal teisingumą“. Turėčiau paaiškinti. Žinoma, tik pagal įstatymą.
Bet jei įstatymas neveikia arba nepasiekia tikslo, tada pagal specialias karo meto taisykles. Prisiminkime Didžiojo Tėvynės karo (Antrojo pasaulinio karo – red.) ir kitų šalių patirtį. Karo laikais visada buvo tokios ypatingos taisyklės. Ir tylios nepriekaištingai nepastebimų žmonių grupės, kurios jas efektyviai atlieka“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas.
14:24 | Reznikovas: rusai bandė išgauti strateginę informaciją iš vaikų per mobilųjį žaidimą
Rusijos specialiosios tarnybos bandė užverbuoti ukrainiečių vaikus, siekdamos mobiliuoju žaidimu surinkti informaciją apie strategiškai svarbius šalies objektus.
Tai savo „Twitter“ paskyroje pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, skelbia „Ukrinform“.
„Rusija bandė pasinaudoti Ukrainos vaikais, kad jie per mobilųjį žaidimą nesąmoningai pateiktų informaciją apie strategiškai svarbių objektų buvimo vietą [Ukrainoje]. Tai ne tik nešvarus triukas, tai karo nusikaltimas“, – rašė jis.
2nd. Recruitment and use of children.
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) January 8, 2023
🇷🇺 tried to use 🇺🇦 children to unknowingly provide information about the location of strategically important objects through a mobile game.
This is not just a dirty trick, it’s a war crime.#tribunal4russia
3/7 https://t.co/5e6CWFCfVA
13:49 | Kremlius: Vakarų ginklai „ilgina ukrainiečių kančias“
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą.
„Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.
Pradėjusi tiekti Ukrainai savo gamybos, nuo 9-ojo dešimtmečio naudojamus lengvuosius tankus „AMX-10 RC“, Prancūzija taptų pirmąja Vakarų šalimi, nusiuntusia Kyjivui tankų.
Kremlius sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau palaiko ryšį.
D. Peskovo teigimu, lyderių bendravimas „labai naudingas, nepaisant didelių nesutarimų“.
E. Macronui įsipareigojus nusiųsti Kyjivui tankų, vėl pasigirdo raginimų Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui taip pat priimti tokį sprendimą.
13:17 | Rusams smogus turgavietei Charkivo srityje žuvo dvi moterys
Rusijai pirmadienį surengus raketų ataką Ukrainos Charkivo srities Ševčenkovės turguje, žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas platformoje „Telegram“ sakė, kad žuvo dvi moterys, o dar penki asmenys, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.
Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad, preliminariais duomenimis, Ševčenkovė buvo apšaudyta iš raketinių sistemų S-300, Rusijos Belgorodo srities.
12:44 | Putino apsilankymas Dievo namuose užminė mįslę
12:26 | Švedija atkurs „civilių šaukimą“: įvertino Rusijos grėsmę
11:48 | Rusijos pajėgos bijo netekti savo naikintuvų
Naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgų ataskaitoje skelbiama, kad Rusija „beveik neabejotinai“ kare Ukrainoje pasitelkė savo naujausius naikintuvus Su-57, tačiau juos naudoja tik Rusijos Federacijos teritorijoje, bijodama lėktuvų netekti.
Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad Su-57 yra pažangiausias Rusijos penktos kartos viršgarsinis naikintuvas, kuriame naudojamos „slaptos technologijos ir moderni aviacijos technika“.
„Tačiau misijos Su-57 greičiausiai apsiribojo perskridimu virš Rusijos teritorijos ir didelio nuotolio „oras-žemė“ arba „oras-oras“ raketų paleidimu į Ukrainos teritoriją“, – rašo britų žvalgai.
Naujausiose palydovinėse nuotraukose užfiksuoti penki Su-57 oro bazėje Achtubinske, Rusijoje, kur yra 929-asis skrydžių bandymų centras. Pasak britų žvalgų, kadangi tai vienintelė žinoma Su-57 bazė, šie orlaiviai greičiausiai dalyvavo operacijose prieš Ukrainą.
„Tikėtina, kad Rusija sieks išvengti reputacinės žalos, sumažėjusių eksporto perspektyvų ir pavojaus jautrioms technologijoms, kurios gali atsirasti dėl bet kokio Su-57 praradimo virš Ukrainos teritorijos. Tai rodo, kad Rusija ir toliau vengia rizikos panaudoti savo oro pajėgas kare“, – rašoma britų žvalgų apžvalgoje.
Vieno tokio Su-57 naikintuvo kaina, skaičiuojama, perkopia 37 mln. eurų.
10:58 | Per dieną – 3 numušti rusų sraigtasparniai: rusai patyrė žalos už gerokai daugiau nei 28 mln. eurų
Ukrainos kariai sekmadienį numušė tris Rusijos pajėgų sraigtasparnius, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Dėl šių smūgių Rusijos karinės pajėgos galėjo patirti reikšmingai daugiau nei 28 mln. eurų žalos.
„Facebook“ paskelbtoje generalinio štabo ataskaitoje skelbiama, kad Ukrainos pajėgos numušė tris rusų bepiločius orlaivius bei tris sraigtasparnius, tarp jų Mi-24, Ka-52 ir nenustatyto tipo sraigtasparnį.
„Ka-52“ atakos sraigtasparniai geriau žinomi „Aligatoriaus“ pavadinimu. Skaičiuojama, kad viena tokia kovos mašina kainuoja apie 16 mln. eurų. Tuo metu geros būklės Mi-24 sraigtasparnis vertinamas 11,7 mln. eurų.
10:23 | Rusijos remiami separatistai sako užėmę kaimą netoli Bachmuto Ukrainos Donecko regione
Rusijos remiamos separatistų pajėgos Ukrainos rytiniame Donecko regione pirmadienį pranešė užėmusios kaimą netoli svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius.
Pirmadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos „išlaisvino Donecko „liaudies respublikos“ teritorijoje esantį Bachmutskės kaimą“, sakoma separatistų pareiškime platformoje „Telegram“.
Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.
10:00 | Išpuolis Charkive
Pirmadienio rytą Rusijos pajėgos atakavo turgų Charkivo srityje. Per išpuolį buvo sužeisti septyni žmonės, tarp jų – 13-metė mergina.
Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas „Telegram“ skelbė: „Priešas vėl pradeda raketų atakas Charkivo srityje. Raketos smūgis (preliminariai iš oro gynybos sistemos S-300) užfiksuotas Kupjanskio rajono Ševčenkovės kaime“.
09:45 | Podoliakas: turime pasiekti karo pabaigą
Ukrainos pajėgoms visiškai perėmus puolimo iniciatyvą Kryme, okupantai ims iš jo sprukti, Ukrainos televizijai pareiškė šalies prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Kai kalbame apie Rusiją, tai yra pulkas, puolantis didele mase. Jei esi vienas, gali pralaimėti. Bet mes nesame vieni. Ir pulkas labai greitai supranta, kad atėjo medžiotojas, kuris gali labai efektyviai praretinti jo gretas. Todėl jie labai veiksmingai spruks iš Krymo“, – sakė jis, rašo UNIAN.
M. Podoliako teigimu, Ukrainai priklausančio Krymo išvadavimas yra tik laiko klausimas. Taip pat jis pabrėžė, kad šiame kare būtina pasiekti pabaigą.
„Nereikia, kad mūsų vaikai, kurie šiandien sėdi slėptuvėse nuo bombų, po 3–5 metų dar kartą už tai sumokėtų. Kad jie mirtų už valstybės teisę egzistuoti. Todėl šiandien pasirašėme tokią „sutartį“ – arba šiandien pasiekiame pabaigą, o tada mūsų vaikai gyvena šaunioje šalyje, arba reikėtų ieškoti kitos vietos gyventi, nes tada Ukrainos nebus“, – toliau kalbėjo jis.
„Nes Rusija jau pasiruošusi bėgti. Tiesiog jie dar neišsiblaivė iš savo visiško girtumo. Kai išsiblaivys, jie apsižiūrės ir supras: arba bėgi, arba mirsi“, – pridūrė M. Podoliakas.
08:58 | Ukraina ir Rusija pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniais
Ukraina ir Rusija sekmadienį pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniais, į Ukrainą sugrįžo 50 jos kariškių, pranešė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakaro kreipimesi sakė, kad iš Rusijos nelaisvės namo sugrįžo 33 ukrainiečių karininkai ir 17 eilinių bei seržantų.
„Tarp jų yra Kyjivo, Donecko sričių, Mariupolio, šalies pietų gynėjų. Armijos, Nacionalinės gvardijos, krašto apsaugos, karinių jūrų pajėgų kovotojų, pasieniečių. Mūsų komanda dirba be jokių pertraukų, kad išvaduotų ukrainiečius ir ukrainietes. Šiandien jai noriu dar kartą padėkoti“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat padėkojo kariams, imantiems į nelaisvę rusus, ir sakė: „Kiekvienas, kas mūsų žemėje ima į nelaisvę priešus, suteikia galimybę sugrąžinti laisvę kažkam iš ukrainiečių.“
Tuo metu Rusijoje pranešta, kad per sekmadienio apsikeitimą sugrįžo 50 nelaisvėje laikytų rusų.
08:19 | Rusijos melas neliko nepastebėtas: jau siunta ir patys rusai
Patys rusai kritikuoja Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą, esą Rusijos pajėgos Rytų Ukrainos mieste Kramatorske ukrainiečiams surengė „atsakomąją operaciją“. Apie tai savo naujausioje ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Rusijos gynybos ministerija sausio 8 dieną paskelbė, kad Rusijos kariai neva įvykdė „atsakomąją operaciją“ prieš Ukrainos pajėgas. Rusijos gynybos ministerija melagingai tvirtino, kad atsakomasis smūgis buvo nukreiptas į kelias laikinąsias Ukrainos karių dislokavimo vietas Kramatorske, dėl ko žuvo daugiau nei 600 Ukrainos karių.
Taip rusai esą atsikeršijo ukrainiečiams už šių gruodžio 31-ąją Makijivkoje, Rytų Ukrainoje, surengtą ataką, kurios metu, ukrainiečių teigimu, žuvo iki 400 mobilizuotų rusų karių. Patys rusai tvirtina, kad išpuolio metu neteko 89 karių.
Savo ruožtu Ukrainos ginkluotosios pajėgos, taip pat ir užsienio žurnalistai neigia rusus Kramatorske įvykdžius ataką prieš ukrainiečių karius.
Kaip rašo ISW, keletas Rusijos karinių tinklaraštininkų neigiamai sureagavo į Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą, nurodydami, kad ministerija dažnai pateikia melagingus teiginius.
Tinklaraštininkai kritikuoja Rusijos karinę vadovybę už tai, kad ji išgalvojo istoriją, siekdama „atkeršyti“ už smūgį Makijivkoje, užuot privertusi Rusijos vadovybę atsakyti už nuostolius.
Institutas pažymi, kad Rusijos gynybos ministerijos reakcija į Makijivkos puolimą yra nusistovėjusio reagavimo į skundus ir patirtus nuostolius tąsa, dėl kurios Rusijos karinė vadovybė vėl sulaukė aršios kritikos už pradėtą karą.
07:49 | Rusų ginkluotė Baltarusijai – iš sandėlių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija Baltarusijai pristatė ilgus metus sandėliuose laikytą ginkluotę ir karinę techniką, kuriai dabar reikia taisymų ir priežiūros. Ši ginkluotė turėjo būti skirta ruošti karius.
07:00 | Ukraina atmeta Rusijos pareiškimą apie „atsakomąjį smūgį“ Kramatorske
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos sekmadienio pareiškimą, kad ji sudavė šimtų aukų pareikalavusį „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius rusų karius.
„Daugiau kaip 600 Ukrainos karių žuvo“ per raketų smūgį Kyjivo pajėgoms, dislokuotoms dviejuose pastatuose Kramatorske, buvo sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos rytiniame Makijivkos mieste. Rusija pripažino, kad pastate, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės, žuvo 89 jos kariai. Ukraina teigia, kad per šią ataką žuvo per 400 rusų karių.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos pareiškimą apie smūgį Kramatorske.
„Ši informacija yra taip pat teisinga, kaip duomenys, kad jie sunaikino visas mūsų [JAV tiekiamas raketų sistemas] HIMARS“, – žiniasklaidos priemonei „Suspilne“ sakė Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.
Minėtą pastatą Makijivkoje ukrainiečiai atakavo HIMARS raketomis.
Pasak S. Čerevato, Rusija negalėjo suduoti itin tikslių smūgių.
Rusijos pareiškime nenurodoma, kada tiksliai buvo smogta, tačiau teigė, kad Rusijos žvalgyba „per pastarąsias 24 valandas“ patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laikino dislokavimo Kramatorske taškus.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Bosnijos serbų separatistų lyderis sekmadienį apdovanojo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aukščiausiu garbės medaliu už „patriotinį rūpestį ir meilę“ serbų kontroliuojamai Bosnijos pusei.
► Maskva sekmadienį pranešė, kad jos kariuomenė surengė „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius 89 rusų karius.
► Nors Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vienašališkai nurodė savo pajėgoms per stačiatikių Kalėdas nutraukti išpuolius, jų metu du ukrainiečiai žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Kyjivas.
► Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“.
