Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
19.43 | Bosnijos serbai apdovanojo V. Putiną garbės medaliu
Bosnijos serbų separatistų lyderis sekmadienį apdovanojo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aukščiausiu garbės medaliu už „patriotinį rūpestį ir meilę“ serbų kontroliuojamai Bosnijos pusei.
„V. Putinas yra atsakingas už SR (Serbų Respublikos) ir Rusijos bendradarbiavimo, politinių ir draugiškų santykių plėtojimą ir stiprinimą“, – sakė Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas per apdovanojimų ceremoniją Bosnijos serbų tvirtovėje Bania Lukoje.
Rugsėjį Maskvoje V. Putiną aplankęs M. Dodikas palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje. Medalis bus įteiktas V. Putinui per kitą jų susitikimą.
Vakarai dažnai kaltina Maskvą, kad ji per savo įgaliotinius Serbijoje ir Bosnijoje siekia destabilizuoti Bosniją ir kitas Balkanų šalis. M. Dodikas atvirai pasisakė už serbų kontroliuojamos Bosnijos atplėšimą nuo bosnių ir kroatų federacijos ir jos prijungimą prie kaimyninės Serbijos.
1995 metais tarpininkaujant JAV sudarytas taikos susitarimas užbaigė karą Bosnijoje, per kurį žuvo mažiausiai 100 000 žmonių ir milijonai liko be namų, tačiau šalis liko labai susiskaldžiusi tarp trijų pagrindinių etninių grupių. Maskva naudojasi šiuo susiskaldymu, tyliai remdama M. Dodiko separatistinę politiką.
M. Dodikas įteikė V. Putinui apdovanojimą „Serbų Respublikos dienos“ proga, kurią Bosnijos konstitucinis teismas pripažino neteisėta. Tai diena, kai 1992 metais Bosnijos serbai paskelbė atsiskiriantys nuo Bosnijos, siekdami atskirti serbų gyvenamus Balkanų valstybės regionus ir prijungti juos prie Serbijos.
Bosnijoje tvyrojo didelė įtampa, nes serbai pirmadienį planavo surengti pagrindines iškilmes Sarajevo, kurį karo metu trejus metus laikė apgulę, pakraštyje. Tūkstančiai žmonių žuvo per nesiliaujantį Bosnijos sostinės apšaudymą ir snaiperių atakas.
18.57 | Kyjivas paneigė Maskvos pranešimus
Maskvai sekmadienį pranešus, kad jos kariuomenė surengė „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius 89 rusų karius, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus tikino, kad tokie teiginiai yra netiesa.
18.47 | Švedija negali įvykdyti kai kurių Turkijos reikalavimų dėl jos stojimo į NATO
Turkija, kuri jau kelis mėnesius blokuoja Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO, iškėlė keletą reikalavimų, kurių Stokholmas negali priimti, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas.
„Turkija patvirtino, kad padarėme tai, ką sakėme padarysią, tačiau ji taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime ir nenorime jai suteikti“, – sakė Ulfas Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Esame įsitikinę, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – teigė jis ir pridūrė, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos ir „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.
Stokholmas ir Helsinkis, reaguodami į praėjusių metų vasarį pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, nutraukė dešimtmečius trukusį karinio neprisijungimo principą ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.
Tačiau Turkija atsisakė patvirtinti jų pasiūlymą, kol abi šalys nesiims atitinkamų veiksmų, įskaitant prisijungimą prie Turkijos kovos su uždraustais kurdų kovotojais.
Dauguma Ankaros reikalavimų yra susiję su Švedija, nes pastaroji palaiko glaudesnius ryšius su kurdų diaspora.
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
„Suomija neskuba įstoti į NATO taip stipriai, kad negalėtume laukti, kol Švedijai bus uždegta žalia šviesa“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė Peka Havistas.
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už reagavimą į jai susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, tačiau pabrėžė, jog reikia dar daugiau, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusią Stokholmo paraišką dėl narystės Aljanse.
15.47 | Maskva pranešė apie „atsakomąjį smūgį“
Maskva sekmadienį pranešė, kad jos kariuomenė surengė „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius 89 rusų karius.
„Daugiau kaip 600 Ukrainos karių žuvo“ per smūgį Kyjivo pajėgoms, dislokuotoms dviejuose pastatuose Kramatorske, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Naujienų agentūrai AFP nepavyko patikrinti šio pranešimo.
AFP žurnalistai šeštadienį rytiniame Donecko regione esančiame Kramatorske prieš vidurnaktį išgirdo mažiausiai keturis sprogimus.
Abi šalys šeštadienį minėjo stačiatikių Kalėdas.
Rusijos gynybos ministerija nenurodė, kada tiksliai buvo smogta, tačiau teigė, kad Rusijos žvalgyba „per pastarąsias 24 valandas“ patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laikino dislokavimo Kramatorske taškus.
Maskvos teigimu, dviejuose pastatuose buvo apgyvendinta daugiau kaip 1 300 Ukrainos karių.
Donecko regioninės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko anksčiau sekmadienį sakė, kad rusai Kramatorską apšaudė septyniomis raketomis.
Jis sakė, kad „buvo apgadinta švietimo įstaiga, pramonės objektas ir garažų kooperatyvas“ ir kad aukų nėra.
Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos Makijivkos mieste, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės.
Rusija pripažino, kad žuvo 89 kariai, o tai buvo didžiausias pavienis Ukrainos smūgis, apie kurį pranešta.
13.49 | Žuvo du ukrainiečiai
Rusijos išpuolių per stačiatikių Kalėdas metu du ukrainiečiai žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Kyjivas.
Dėl „Rusijos ginkluotos agresijos“ per pastarąją parą rytiniame Donecko regione žuvo vienas žmogus, o dar aštuoni buvo sužeisti, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.
Jis pridūrė, kad per tą patį laikotarpį dar vienas žmogus žuvo šiaurės rytinėje Charkovo srityje, o dar vienas buvo sužeistas pietiniame Chersono regione.
„Nepaisant Rusijos okupantų paskelbtų vadinamųjų „paliaubų“, per praėjusią dieną priešas surengė devynis raketų ir tris oro smūgius bei surengė 40 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – atskirame pranešime teigė Ukrainos gynybos ministerija.
„Ypač nukentėjo civilinė infrastruktūra“, – priduriama jame.
V. Putinas įsakė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas, kad stačiatikiai galėtų paminėti Kalėdas, kurios Rusijoje ir Ukrainoje švenčiamos sausio 7 dieną.
Vienašališkos paliaubos baigėsi šeštadienį 23 val. vakaro Kyjivo (ir Lietuvos) laiku.
10.05 | Atrėmė atakas 16 gyvenviečių
Per stačiatikių Kalėdas paliaubas paskelbęs Vladimiras Putinas ir vėl apsimelavo – šeštadienį jo pajėgos prieš Bachmutą surengė minosvaidžių ataką.
Ukrainos ginkluotojų pajėgų štabas sekmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atrėmė okupantų atakas 16 gyvenviečių.
Nurodoma, kad mūšiai vyko prie Stelmachivkos, Makijivkos ir Bilohivkos Luhansko srityje ir Razdolivkos, Soledaro, Bachmuto, Zaliznės, Pervomajske, Vodyanės ir Pobedės Donecko srityje.
Kaip pranešama, nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2023 metų sausio 7 dienos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino apie 110 740 Rusijos įsibrovėlių.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- Jungtinėje Karalystėje (JK) kovą bus surengtas teisingumo ministrų susitikimas, kuriame bus svarstomi būdai paremti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, šeštadienį pranešė JK vyriausybė.
- Ukrainos karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Černiakas teigia, kad Rusijos pareigūnai sausio 15 d. šalyje gali paskelbti žinią apie prasidėsiančią naują mobilizacijos bangą, rašo UNIAN. Žvalgybos atstovo teigimu, dekrete numatyti, kad, priešingai negu spalio mėnesį, kai diktatorius Vladimiras Putinas prakalbo apie mobilizacijos vykdymą, šįkart rusai atlikti karinę tarnybą ir dalyvauti kare Ukrainoje bus kviečiami ne tik iš provincijų, bet ir Maskvos ar Sankt Peterburgo.
- Nors Rusija paskelbė laikinas paliaubas, į pietus nuo pasienio miesto Bachmuto esančiame Časiv Jaro mieste naujienų agentūros AFP žurnalistai beveik visą šeštadienio rytą girdėjo smarkų artilerijos apšaudymą.
- Jungtinės Valstijos penktadienį šešiems iranietiškus dronus gaminančios įmonės vadovams ir valdybos nariams pritaikė sankcijas po to, kai bendrovė, kaip įtariama, tiekė Maskvai dronus, kuriais Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą.
- Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Kremliuhe dalyvavo stačiatikių bažnyčios surengtose kalėdinėse pamaldose, tačiau nesiryžo pasirodyti viešumoje, kur dalyvavo ir kiti maldininkai, rašo „SkyNews“.
- Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, kurią Baltieji rūmai pavadino iki šiol didžiausiu pagalbos Kyjivui paketu. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre pareiškė, kad į šį karinės pagalbos paketą turėtų būti įtraukta pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, ratinių šarvuotų mašinų ir kitų šarvuotųjų transporterių bei savaeigių haubicų.
