Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:52 | Haidajus: padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama
Ukrainos pajėgos padarė pažangą Svatovės-Kreminos kryptimi ir toliau žengia į priekį, pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo UNIAN.
Anot jo, padėtis srityje yra sudėtinga, bet kontroliuojama.
„Mūsų gynėjai atrėmė Bilohorivkos puolimą. Svatovės-Kreminos kryptimi mes einame į priekį, yra laimėjimų“, – pažymėjo jis.
S. Haidajaus teigimu, rusai užtvėrė susisiekimą su kai kuriomis vietovėmis, taip pat trikdo ryšius.
Jis taip pat pranešė, kad rusai masiškai braunasi į civilių namus netoli fronto linijos, kai kur civiliai buvo praktiškai išvaryti iš gyvenviečių.
23:32 | Naujoji Zelandija įsipareigojo skirti dar beveik 2 mln. dolerių pagalbos Ukrainai
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern paskelbė apie dar 1,94 mln. vertės dolerių humanitarinę paramą Ukrainai, rašo „Sky news“.
Ji antradienį pabrėžė, kad karas Ukrainoje negali būti pamirštas ir neturi tapti vartais į „pavojingą pasaulį ateinančioms kartoms“.
23:14 | Pafrontėje suremontuojama apie 90–95 proc. technikos – Ukraina
Apie 90–95 proc. karinės technikos yra suremontuojama iš karto fronto linijoje arba „pilkojoje zonoje“, pareiškė Ukrainos valstybinis koncernas „Ukroboronprom“.
Remontus atlieka koncerno išvažiuojamosios komandos, rašo UNIAN.
„Lauko remonto komandos 90–95 proc. karinės įrangos remontuoja tiesiogiai kontakto linijoje arba „pilkojoje zonoje“. Tai įvairaus sudėtingumo remonto darbai po atviru dangumi, bet kokiomis oro sąlygomis, dieną ir naktį“, – cituojamas koncerno spaudos tarnybos pranešimas.
„Pilkąja zona“ yra vadinama teritorija palei fronto liniją.
Teigiama, kad brigadų rekordas buvo per dieną vienos trijų žmonių komandos suremontuotos septynios transporto priemonės.
Pažymima, kad ukrainiečių brigados restauruoja tiek ukrainietišką, tiek rusišką techniką.
22:45 | Danilovas pakomentavo Zelenskio siūlymą
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pakomentavo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą Kalėdoms išvesti Rusijos karius iš Ukrainos, rašo UNIAN.
O. Danilovo vertinimu, Rusija pati tokio žingsnio nesiims.
„Žinoma, per Kalėdas gali būti stebuklų, bet, deja, tai nesusiję su Rusija. Suprantame, kad jie niekur nesiruošia išvykti“, – cituojamas jis.
Kartu jis patikino, kad okupantai bus priversti palikti Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą.
22:32 | Ukrainos premjeras suskaičiavo, kokią sumą šiemet pasieks karo žala Ukrainai
Nuostoliai, patirti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, iki šių metų pabaigos gali pasiekti 700 mlrd. dolerių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
Apie tai jis kalbėjo Paryžiuje vykusiame forume dėl Ukrainos ekonominio tvarumo ir atstatymo, rašo „Ukrinform“.
Anot premjero, dar birželio 1-ąją Rusijos karo Ukrainos ekonomikai padaryta žala siekė 350 mlrd. dolerių.
„Iki metų pabaigos ši suma akivaizdžiai padvigubės. Mes tai suprantame, nes naikinimas tęsiasi“, – teigia jis.
D. Šmyhalio teigimu, nuo karo kenčia absoliučiai visi Ukrainos ekonomikos sektoriai.
21:59 | Kuleba: visa Ukraina tapo fronto linija
Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą pavertė „visą šalį fronto linija“, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo CNN.
Anot jo, „nesvarbu, ar esi kareivis, ar civilis, esi puolamas“.
„Ir mes taip jaučiamės“, – žurnalistams Kyjive sakė jis.
Dar spalio mėnesį Rusija pradėjo didelio masto raketų atakas prieš visos Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Dėl to daugybė ukrainiečių neturi elektros, vandens ir šilumos.
21:38 | CNN: JAV ruošiasi Ukrainai siųsti „Patriot“
Joe Bideno administracija baigia rengti sistemų „Patriot“ siuntimo į Ukrainą planus, rašo CNN. Planai gali būti paskelbti jau šią savaitę, leidiniui patvirtino du JAV pareigūnai ir aukšto rango administracijos pareigūnas.
Planą dar turi patvirtinti gynybos sekretorius Lloydas Ostinas ir tik tada jis bus nusiųstas JAV prezidentui J. Bidenui pasirašyti. Anot pareigūnų, manoma, kad planas turėtų būti patvirtintas.
„Patriot“ yra ilgų distancijų žemė-oras tipo raketų sistemos, daugiausiai naudojamos JAV sausumos pajėgų. Tokias raketas gamina JAV įmonė „Raytheon“.
21:11 | Ukraina perspėja: Rusija dar kitų metų pradžioje gali pradėti „didelį puolimą“
Rusijos pajėgos gali pradėti „didelį puolimą“ Ukrainoje sausio pabaigoje arba vasario mėnesį, antradienį perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad Rusijos pajėgumai vykdyti puolimą, galbūt didelį puolimą, gali būti atkurti kažkur sausio pabaigoje, vasario mėnesį. Būtent tai jie ir bando padaryti. O mes, žinoma, darome viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų“, – žurnalistams iš slėptuvės komentavo jis.
Ministro vertinimu, rusai „neabejotinai vis dar tikisi, kad jiems pavyks pralaužti linijas ir pasistūmėti gilyn į Ukrainą“. Anot jo, tai įrodo rusų šaukimas į kariuomenę, ginkluotės judėjimas po visą šalį.
Anot D. Kulebos, Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė nuo karo pradžios.
„Niekas neturėtų būti apgaudinėjamas. Rusija nepakeitė savo ultimatumų ir tebenori užkariauti visą Ukrainą. Šiuo metu jie nori ne taikos, o pertraukos agresijai, kad vėliau ją tęstų. Mes nežaisime šio žaidimo“, – pabrėžia jis.
19:45 | Smūgis rusams: ukrainiečiai skelbia Melitopolyje sunaikinę 58-osios armijos vadovybę
Sekmadienį Ukrainos kariuomenei smogus rusų dislokacijos punktui Luhansko srityje, Rusija neteko apie 60 karių, dar apie 100 buvo sužeista, rašo UNIAN.
„Gruodžio 11 d. netoli Kadijivkos kaimo Luhansko srityje, dėl Rusijos okupacinių pajėgų dislokacijos punkto sumušimo priešas neteko iki 60 žuvusių ir 100 sužeistų kariškių“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pranešime taip pat pažymima, kad Ukrainos pajėgos Melitopolyje sunaikino 58-osios armijos vadovybę.
„Taigi, be 58-osios armijos vadovybės sunaikinimo Melitopolio mieste, Energodaro, Tokmako ir Guliaipolės rajonuose buvo sunaikinti trys artilerijos pabūklai, iki 10 vienetų įvairaus tipo karinės technikos, sužeista apie 150 priešo karių. Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė į du rajonus, kuriuose buvo susitelkę rusų okupantai“, – informuoja generalinis štabas.
58-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija yra Rusijos sausumos pajėgų armija, kurios būstinė yra Vladikaukaze. Ji buvo suformuota 1941 m. kaip Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos dalis, o nuo 1995 m. priklauso Rusijos armijai.
19:31 | Baltarusija surengė skubias kovinės parengties pratybas
Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija po pakartotinių Ukrainos perspėjimų apie grėsmę, kurią kelia jos šiaurinė kaimynė.
„Pradėtas skubus kovinės parengties patikrinimas“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad tai padaryti įsakė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Ministerija teigė, kad kariai turės kuo greičiau patekti į „paskirtąsias teritorijas“.
Jie sieks „organizuoti saugumą ir gynybą bei nutiesti tiltų perėjas per Nemuno ir Berezinos upes“, teigiama pranešime.
Anot pranešimo, ministerija planuoja perkelti karinę įrangą ir personalą, o tai „laikinai apribos piliečių judėjimą... tam tikrais viešaisiais keliais ir vietovėmis“.
Ukraina pareiškė atidžiai stebėsianti pratybas.
„Ukrainos gynybos pajėgos stebi šią situaciją, kad suprastų, kokią grėsmę ji gali kelti mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė ukrainiečių sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Tokie veiksmai kaip bendros pratybos, regioninės karių grupės dislokavimas, kovinės parengties patikrinimai rodo, kad Baltarusija aktyviai bendradarbiauja su Rusija ir veikia pagal jų bendrą planą“, – teigė jis.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka yra ilgametis Kremliaus sąjungininkas.
Vasario 24 dieną Rusijos kariai į Ukrainą įžengė iš kelių krypčių, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos.
Prieš pradėdama puolimą Maskva surengė karines pratybas Baltarusijoje.
Nuo to laiko Kyjivas stiprina savo šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusija gynybą.
Visgi pats A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.
19:29 | Neliupšienė: privaloma stiprinti Ukrainos ir visos Europos gynybą
Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
„Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra. Europos atsakas šiandien turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas: daugiau karinės paramos Ukrainai, daugiau finansinės paramos, dar daugiau ribojamųjų priemonių Rusijai“, – Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje diskutuojant apie pasirengimą gruodžio 15-ąją vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai antradienį sakė viceministrė.
„Jau randami būdai, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui ir kaip patraukti atsakomybėn Rusijos vadovybę, tačiau turime dirbti toliau siekdami greitų ir tvarių sprendimų“, –cituojama J. Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, J. Neliupšienė taip pat paragino toliau ir nedelsiant stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, naikinti esamas sankcijų išimtis, užkirsti kelią naujų išimčių kūrimui, metams pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą ir siekti Rusijos izoliacijos tarptautiniuose forumuose.
J. Neliupšienė antradienį dalyvavo ES BRT posėdyje, kuriame aptartos šiuo metu aktualiausius ES darbotvarkės klausimai: karinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai, naujos ribojančios priemonės Rusijai, ES gynybinių pajėgumų stiprinimas, ES plėtros perspektyvos, diskusija dėl Europos ateities.
BRT priėmė išvadas dėl ES plėtros, stabilizacijos bei asociacijos proceso, kuriose įvertinta narystės ES siekiančių šalių pažanga. Pirmą kartą tarp šių šalių minimos šiemet ES kandidačių statusą gavusios Ukraina ir Moldova bei šio statuso dar siekiantis Sakartvelas.
BRT pripažino ir palankiai įvertino didžiules Ukrainos pastangas šiais sunkiais laikais vykdant reformas ir siekiant būsimos narystės ES. Taryba taip pat paprašė Europos Komisijos parengti veiksmų gaires, kuriose būtų išdėstyti tolesni veiksmai siekiant palengvinti Ukrainos galimybes patekti į ES bendrąją rinką.
„Ukraina nuosekliai ir kryptingai siekia pažangos, vykdydama reformų procesą. Labai svarbu, kad Komisija ne tik kitų metų rudenį, bet ir gerokai anksčiau – jau ateinantį pavasarį –įvertintų Ukrainos, taip pat Moldovos bei Sakartvelo pasiektą pažangą įgyvendinant Komisijos rekomendacijas. Tai padės efektyviau vykdyti reikiamas reformas, tuo pačiu mūsų rytinėms partnerėms suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“, – akcentavo J. Neliupšienė.
18:59 | Paviešinti istoriniai kadrai: kaip buvo paleista kreiserį „Moskva“ paskandinusi raketa
18:28 | Vokietija pažadėjo Ukrainai skirti daugiau nei 50 mln. dolerių paramos
Antradienį Vokietija pažadėjo skirti 53,2 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai žiemos laikotarpiu, rašo CNN.
Ukraina pastaruoju metu susiduria su Rusijos atakomis prieš svarbią infrastruktūrą, dėl kurių milijonai civilių gyventojų liko be elektros, šildymo ir vandens.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bando „palaužti ukrainiečius savo žiauria taktika, kai juos panardina į šaltį“.
„Mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – teigė ji.
Vokietija Ukrainai siųs įrangą, padėsiančią atkurti energetikos tinklą, generatorius ir transformatorius.
„Putino bombos reiškia, kad gydytojams tenka operuoti berniuko širdį šviečiant mobiliesiems telefonams. Kad vaikai ruošia namų darbus žvakių šviesoje su kepurėmis, šalikais ir striukėmis“, – sako A. Baerbock.
Ši parama yra dalis paramos, kurią Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti. Paryžiaus konferencijoje Ukrainai pažadėta pagalbos už maždaug 1 mlrd. eurų.
17:44 | Sprogimas rusų užimtoje mokykloje Melitopolyje
Antradienį apie 14 val. Melitopolio mokykloje, kurioje buvo įsikūrę okupantai, nugriaudėjo sprogimas, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas.
„Apie 14 val. pačiame miesto centre – šachmatų mokyklos teritorijoje – pasigirdo garsus garsas.
Iškart po to rašeivos užblokavo kelius. Vietos gyventojai pranešė apie kulkosvaidžius ir matė juoda plėvele uždengtą kūną.
Laukiame išsamios informacijos apie 200-ąjį“, – „Telegram“ pranešė jis.
Primename, kad pirmadienio vakarą meras pranešė, jog okupuoto Melitopolio priemiestyje sprogmenimis buvo apgadintas tiltas, kuriuo rusų okupantai gabeno karinę techniką ir karius iš Rytų.
17:13 | Lietuva uždraudė propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus
Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Už vadinamąjį desovietizacijos įstatymą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė šeši parlamentarai. Jį dar turės pasirašyti prezidentas.
Šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Uždrausta įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.
Taip pat iš viešųjų objektų turės būti pašaltini organizacijų pavadinimai, įvykiai ar datos, simbolizuojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Viešuose objektuose negalės būti ir žymenų apie tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.
Minėti draudimai negalios muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.
Viešuosius objektus pripažinti propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas galės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras arba savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą turės pateikti speciali tarpinstitucinė komisija.
Genocido centro generalinis direktorius, gavęs šios komisijos išvadą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas privalės priimti sprendimą arba pašalinti viešąjį objektą, arba palikti.
Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Pagal įstatymą, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galės būti naudojamas su sąlyga, jog šalia bus pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.
Planuojama, kad įstatymas įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 dienos.
Dabar Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.
Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje daugelis savivaldybių savo iniciatyva ėmė demontuoti sovietinių karių skulptūras, monumentus, kitus simbolius.
16:50 | Kremlius teigia, kad Ukraina turi pripažinti Rusijos okupuotas teritorijas
Kremlius antradienį pareiškė, esą nebus jokios pažangos ieškant sprendimo karui Ukrainoje, kol Kyjivas nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos.
Rusijos lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą, kad Maskva turėtų pradėti išvedinėti karius per Kalėdas.
„Ukrainos pusė turi atsižvelgti į realijas, kurios susiklostė [Ukrainos] žemėje“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Šios realijos rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų teritorijų“, – pridūrė jis.
„Neatsižvelgus į šias realijas, neįmanoma jokia pažanga“, – sakė D. Peskovas.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
Lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto, bet Maskva ir toliau kontroliuoja didžiąją regiono dalį.
V. Zelenskis, pirmadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) valstybes nares, paragino Maskvą įrodyti, kad ji sugeba atsisakyti „agresijos“, ir dar per šias Kalėdas pradėti savo karių išvedimą iš Ukrainos teritorijų.
Kremlius antradienį atmetė Ukrainos lyderio pasiūlymą.
„Apie tai negali būti ne kalbos“, – teigė D. Peskovas.
Kreipimosi metu V. Zelenskis taip pat paragino G-7 lyderius suteikti Ukrainai papildomų ginklų ir ekonominę pagalbą.
Tuo metu D. Peskovas sakė, jog šie Kyjivo reikalavimai užtikrins, kad kovos tęsis.
V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, teigdamas, kad ši provakarietiška šalis turi būti „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.
15:57 | Selezniovas: Putinas bando laimėti laiko
Interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ karo ekspertas Vladyslavas Selezniovas sakė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare Ukrainoje bando laimėti laiko, laukdamas Vakarų nuovargio. Tam V. Putinas aukoja tūkstančių savo karių gyvybes.
„Nepaisant didžiulių nuostolių, jie bando atakuoti mūsų pozicijas. Negana to, jie dažnai tai daro visiškai neracionaliai, šarvuočiais siųsdami čia dalinius be tinkamos techninės pagalbos į gerai apsaugotas Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Dėl to jie patiria milžiniškų nuostolių, tačiau nesiliauja bandę pulti mūsų pozicijas. Tai reiškia, kad šiose nesėkmingose atakose yra naikinami priešo kariai.
Ko Putinas tikisi? Tikėtina, jis laukia tam tikro nuovargio, Vakarų baimės, karinės technikos ir amunicijos bei atitinkamų ginklų, reikalingų Ukrainos gynybos pajėgoms, atsargų išeikvojimo“, – sakė V. Selezniovas.
Ekspertas taip pat akcentuoja tai, kad rusai tikisi, jog karo lauke ukrainiečiams koją pakiš žiemos speigas, literatūriškai vadinamas „generolu žiema“. Tiesa, V. Selezniovas pažymi, kad, jo manymu, ukrainiečiai žymiai geriau nei rusai pasiruošę kovoti žiemos sąlygomis.
„Galbūt jis kliaujasi „generolu žiema“ – didele oro sąlygų komplikacija, dėl kurios Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirs nuostolių. Tačiau faktas yra tas, kad „generolas žiema“ turi tokį patį poveikį Rusijos okupacinėms pajėgoms. Tačiau tuo pat metu Ukrainos pajėgos ginasi ir yra daug geriau pasirengusios dalyvauti karo veiksmuose žiemos laikotarpiu.
Putinas bando laimėti laiko per daugybę Rusijos pavaldinių gyvybių. Galbūt jis tikisi, kad šiuo metu įvairiuose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos teritorijoje esančiuose mokymo centruose ir poligonuose besitreniruojančių mobilizuotųjų pagalba pavyks pakeisti karo eigą“, – sakė V. Selezniovas.
15:33 | Paryžiaus konferencijoje Ukrainai pažadėta pagalbos už maždaug 1 mlrd. eurų
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų.
Catherine Colonna teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėdamas konferenciją sakė, kad ji turi padėti „ukrainiečiams ištverti šią žiemą“.
Pasak prezidento, didžiausias dėmesys skiriamas pagalbai artimiausioje ateityje, Rusijai bandant „sėti siaubą“ Ukrainoje jos civilinės infrastruktūros bombardavimu.
„Konkrečiai tai yra įsipareigojimai tiekti generatorius, padėti remontuoti infrastruktūrą, tiekti šviesos diodus (LED) apšvietimui“, – sakė jis.
14:46 | Baltarusijos pajėgos artėja prie sienos su Ukraina
Pirmieji Baltarusijos kariuomenės daliniai po pranešimo apie staigų kovinės parengties patikrinimą pajudėjo iš nuolatinės dislokacijos punktų Breste link sienos su Ukraina. Apie tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruskij Hajun“.
Stebėtojų grupės pranešime teigiama, kad 38-oji atskiroji oro puolimo brigada ir jos karinės technikos kolona juda į pietryčius nuo Bresto link Maloritos miesto.
„Belaruskij Hajun“ skelbia, kad koloną, judančią link sienos su Ukraina, sudaro:
- ne mažiau nei 25 šarvuočiai;
- apie 30 sunkvežimių su kariais ir technika;
- 3 120 mm minosvaidžiai 2B23 „Nona-M1“;
- 2 kuro cisternos;
- vadovybės ir štabo transporto priemonė R-145BM;
- 2 ryšio priemonės;
- ne mažiau kaip 5 Baltarusijos Respublikos pasienio tarnybos transporto priemonės;
- greitoji pagalba;
- 2 lauko virtuvės.
Be to, vėliau tapo žinoma, kad į Bresto sritį, arčiau sienos su Ukraina, buvo perkeltas specialiųjų operacijų pajėgų padalinys – 103-ioji Vitebsko atskiroji gvardijos desantininkų brigada, pažymi „Belaruskij Hajun“.
Stebėjimo grupė neatmeta, kad staigioje kovinės parengties patikroje dalyvauja ir 103-ioji Vitebsko brigada.
„Yra ir kitų variantų, kokiu tikslu 103-ioji brigada perkeliama į Bresto sritį: tai gali būti, pavyzdžiui, jų dalinių rotacija pasienyje su Ukraina arba kovinis koordinavimas su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų daliniais, kurie vakar pastebėti Bresto srityje“, – rašo „Belaruskij Hajun“.
Baltarusijoje autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu antradienį buvo netikėtai pradėtas kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimas, pranešė baltarusių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
14:20 | Ukraina žino, kur ketina smogti Rusija
Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas Ukrainos televizijai teigė, kad artimiausiuose rusų pajėgų planuose – Ukrainos infrastruktūros sunaikinimas.
„Į Ukrainą jau atėjo žiema, atėjo šalčiai. Atitinkamai, užpuolikas ir ateityje puls energetikos objektus, nes taip nori palaužti Ukrainos žmones. Tačiau to pasiekti nepavyks“, – patikino jis, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusijos strateginė aviacija dabar yra išsibarsčiusi po skirtingus aerodromus, o taktinė toliau atakuoja fronto liniją.
„Jeigu jie planavo [raketų smūgius], tai tikrai įvykdys. Todėl visada reikia būti pasiruošus bet kokiems grasinimams“, – reziumavo J. Ihnatas.
Nuo spalio pradžios Rusija surengė aštuonias didžiulių raketų smūgių bangas prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą. Per du mėnesius Rusija į šalies energetikos objektus paleido daugiau nei tūkstantį raketų ir bepiločių orlaivių.
13:40 | Peskovas atsikirto į kalėdinį Zelenskio pasiūlymą Putinui
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė į Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio siūlymą rusams iš Ukrainos patraukti savo karius iki Kalėdų.
Kaip žurnalistams antradienį sakė D. Peskovas, apie karių patraukimą iki Kalėdų „negali būti nė kalbos“.
Be to, V. Putino dešinioji ranka patarė Ukrainos pusei „susitaikyti su realybe, kuri susiklostė per visą šį laiką“. Omenyje turimos teritorijos, kurias Rusija Ukrainoje užgrobė nuo vasario 24 dienos.
„Šios realijos rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų subjektų, jie atsirado dėl šiose teritorijose vykusių „referendumų“. Neatsižvelgus į šias naujas realijas, jokia pažanga neįmanoma“, – nukirto D. Peskovas.
V. Zelenskis pirmadienį paragino Rusiją Kalėdų proga išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos.
12:58 | Kilo gaisras Sankt Peterburgo karinių jūrų laivų variklių gamykloje
Rusijos gamyklos „Zvezda“ teritorijoje Sankt Peterburge kilo didelis gaisras. Ši gamykla gamina variklius Rusijos kariniam jūrų laivynui, taip pat generatorius ir elektros pastotes.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, ugnis išplito į 200 kvadratinių metrų. Yra žinoma, kad šalia gamyklos esančioje teritorijoje užsidegė dviejų aukštų pastatas.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, pranešimas apie gaisrą gautas gruodžio 13 d., 06.38 val., rašo UNIAN.
„Kaip buvo galima nustatyti, gaisras dviejų aukštų pastate apėmė 200 kvadratinių metrų plotą“, – cituojama ministerija.
Tuo metu gamyklos spaudos tarnyba skelbia, kad jų teritorijoje gaisro nebuvo, o pramoninėje zonoje užsidegė su gamykla tiesiogiai nesusijęs pastatas.
12:01 | Sovietinė ginkluotė Ukrainoje senka, jai reikia vakarietiškų tankų, sako G. Landsbergis
Ukrainoje senka jos turima sovietinė ginkluotė ir amunicija, todėl Vakarai turi aprūpinti Kyjivą moderniais tankais, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Sovietinio tipo ginkluotės atsargos baigiasi ne tik Ukrainoje, bet ir visur kitur. Tokių ginklų, amunicijos gaminama nebėra arba gaminami kiekiai yra labai maži. Akivaizdu, kad Ukraina gali susidurti net su elementariu amunicijos trūkumu“, – Seime žurnalistams sakė politikas.
„Todėl reikia tiekti naujo tipo ginkluotę. Geriausia naujo tipo ginkluotė, kuri dabar galėtų būti tiekiama, yra vakarietiški pagrindiniai kovos tankai, tokie kaip vokiški „Leopard“ ar amerikietiški „Abrams“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Ukrainos rytuose frontas yra įšalęs.
„Situacija yra kebli. (...) Žūčių yra daug, judėjimo – mažai“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras pridūrė, kad, karinių ekspertų vertinimu, padėtį galėtų pakeisti minėta ginkluotė, kuri „leistų išjudinti frontą ir judėti toliau pirmyn“.
„Kodėl tankai būtų reikalingi? Vakarų valstybėse gaminami tankai naudoja standartizuotą amuniciją. Vienai valstybei pateikus tankus, bet kuri kita valstybė gali teikti amuniciją“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, Ukrainai taip pat reikia tolimojo nuotolio raketų, aviacijos.
11:34 | Premjeras: TATENA misijos apsaugos Ukrainos atomines elektrines
Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis antradienį pareiškė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sutiko siųsti nuolatines grupes į šalies branduolines jėgaines, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra kovų židinys.
„Misijų tikslas – apsaugoti elektrines ir užfiksuoti visus bandymus jas paveikti iš išorės, ypač Rusijos agresoriaus vykdomus apšaudymus“, – po susitikimo Paryžiuje su TATENA vadovu Rafaeliu Grossi socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė D. Šmyhalis.
11:01 | Putinas kasa duobę sau ir Rusijai – analitikai atskleidė, kiek jam kainuoja karas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl savo kraugeriškų ambicijų ir noro tęsti plataus masto karą Ukrainoje atitraukia savo karius iš konfliktų taškų kitur pasaulyje ir aukoja Rusijos bandymą viešpatauti kituose pasaulio regionuose. Ekspertų teigimu, V. Putinas planuoja išleisti dar daugiau pinigų agresijai prieš Ukrainą, o tai smarkiai atsilieps Rusijos biudžetui.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje atskleidė Kremliaus nuostolius ir tiksliai nurodė, kokių galimybių praranda V. Putinas. Savo analizėje jie citavo informaciją, kad Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 m. biudžete gynybai, saugumui ir teisėsaugai buvo skirta daugiau nei 9 trilijonai rublių (apie 135 mlrd. eurų).
„Pasaulio banko duomenimis, ši suma sudaro apie 8 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto 2021 metais. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos gynybos išlaidos gerokai išaugo ir sieks daugiau nei 30 proc. viso Rusijos biudžeto 2023 metams.
Taigi Putinas ir toliau eikvoja savo biudžetą karui Ukrainoje ir jam gali tekti nutraukti kitų tarptautinių ar vidaus kampanijų finansavimą. ISW jau seniai tikėjo, kad Rusijos pajėgos gabena įrangą ir personalą iš kitų konflikto zonų, tokių kaip Sirija ir Kalnų Karabachas, ir gali atsisakyti kitų karo veiksmų, kad būtų tęsiamas karas Ukrainoje“, – ataskaitoje rašo ekspertai.
Anot analitikų, V. Putinas nesupranta, kas jam gresia norint tęsti karą Ukrainoje. Jis nenori trumpam paaukoti savo geopolitinių ambicijų, dėl kurių Rusijos prezidentui teks susidurti su finansiniais sunkumais. Ekspertų teigimu, V. Putinas nesugebės subalansuoti savo kraugeriškų tikslų Ukrainoje su noru bandyti išlaikyti savo galią kitur pasaulyje.
Pavyzdžiui, V. Putinas ir toliau bandė atkurti Rusijos pozicijas Centrinėje Azijoje vėlyvą lapkritį ir gruodį nesėkmingai siūlydamas trišalį aljansą tarp Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano, pažymėjo ekspertai.
ISW taip pat pateikė informaciją, kad propagandistai ir vadinamieji Rusijos Federacijos „kariniai korespondentai“ jau išreiškė nepasitenkinimą Kremliaus išlaidomis. Jie piktinasi, kad V. Putinas išleidžia milijardus rublių esą rusakalbių mokyklų kūrimui Tadžikistane. Propagandistai įsitikinę, kad Rusijos prezidentas šiuos pinigus išleidžia visai ne mokyklų statymui.
10:39 | Paskelbta netikra naujiena apie gaisrą Kyjive
Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas gaisras Pečerskio rajone Kyjive. Ukraina paneigė šią informaciją. Pasirodo, kad vaizdo įrašas nufilmuotas Rusijos teritorijoje. Ukrainos policija patvirtino, kad informacijos apie šį gaisrą nėra.
09:35 | Baltarusijoje – kovinės parengties pratybos
Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka įsakė pradėti staigų kovinės parengties patikrinimą, skelbia šalies Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Kariai per trumpiausią įmanomą laiko tarpą turi atvykti į jiems paskirtą vietą, pasiruošti tiek gynybai, tiek puolimui, taip pat organizuoti persikėlimą per Nemuną ir Bereziną. Planuojamas ir karinės technikos judėjimas, tad gali būti ribojimas automobilių eismas Baltarusijos keliuose.
09:13 | ES susitarė su Vengrija
Pirmadienį Europos Sąjunga sutarė su Vengrija, kad ši neblokuos 18 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketą mainais už lankstesnį Briuselio požiūrį į europinių lėšų skyrimą Budapeštui.
Vengrija blokavo ES pagalbos Ukrainai paketą. Spėta, kad taip Budapeštas norėjo įgauti kozirių derybose su Briuseliu, kuris įšaldė europinių lėšų skyrimą Vengrijai dėl šios šalies valdžios iniciatyvų, kurios, Bendrijos nuomone, prieštarauja ES vertybėms.
08:57 | Okupuotame Melitopolyje apgadintas tiltas
Rusų okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pirmadienio vakarą pranešė, kad Zaporižios srityje okupuoto Melitopolio priemiestyje sprogmenimis buvo apgadintas tiltas, kuriuo rusų okupantai gabeno karinę techniką ir karius iš Rytų.
„Melitopolyje „pavargo“ tiltas, jungęs miestą su Konstantinivkos kaimu. Tai vienas iš strategiškai svarbių tiltų po Krymo tilto „nuovargio“, juo okupantai gabeno kariškius ir įranga iš rytų krypties. Ką gi, nebrangieji rašistai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau šalia. Bėkite neatsigręždami!“ – „Telegram“ rašė I. Fiodorovas.
Išpuolį patvirtino ir Rusijos žiniasklaida, kurios teigimu, tiltas po sprogimo tebestovi, tačiau „rimtai nuslūgo kelio sankasa“. Eismas tiltu kol kas sustabdytas.
08:25 | Pentagonas: rusai griebiasi prieš 40 metų gamintų sviedinių
Dėl didelio artilerijos naudojimo intensyvumo Rusija yra priversta naudoti prieš daugiau nei 40 metų pagamintus sviedinius, kurių gedimų dažnis yra didelis, „Reuters“ cituoja aukštą JAV Gynybos departamento pareigūną.
„[Rusija] imasi amunicijos iš pasenusių atsargų, o tai rodo, kad jie yra pasirengę naudoti šią seną amuniciją, kai kurie iš šių sviedinių buvo pagaminti daugiau nei prieš 40 metų“, – „Reuters“ cituoja anonimu pageidavusį likti Pentagono pareigūną.
Atsižvelgiant į tokį patį ugnies intensyvumą ir jokių atsargų iš kitų šalių, ypač Irano ir Šiaurės Korėjos, Pentagonas skaičiuoja, kad iki 2023 m. pradžios Rusijai baigsis visa tinkama naudoti amunicija.
„Mes tai vertiname atsižvelgdami į Rusijos ugnies intensyvumą, pasitelkiant visą tinkamą naudoti artileriją ir raketų amuniciją“, – sakė pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad senų atsargų naudojimas Rusijai yra susijęs su tam tikra rizika: „Kitaip tariant, užtaisote amuniciją, sukryžiuojate pirštus ir tikitės, kad ji iššaus, arba, kai nusileis, sprogs“.
07:43 | Ukrainos energetikos ministras: pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“
Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka.
Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija.
Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros tapus sunaikintai, H. Galuščenka dalyvaus konferencijoje ir prašys skirti reikmenų ir lėšų, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi žiemą.
Pirmadienį kalbėdamas su AFP jis teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „visiškai keičia mūsų supratimą apie branduolinį saugumą“, o Zaporižios atominės elektrinės užgrobimą nurodė kaip lūžio momentą.
Ukrainos rytuose esančią gamyklą Rusijos kariuomenė užėmė kovo mėnesį, o jos apylinkės toliau apšaudomos.
Nepaisant to, kad Vakarų valstybės ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kėlė nerimą dėl elektrinės, kurioje yra šeši branduoliniai reaktoriai, saugumo, derybos, kuriomis siekiama demilitarizuoti teritoriją, yra įstrigusios.
„Niekas nesitikėjo, kad kažkas gali užgrobti atominę elektrinę... Ši situacija verčia mus iš naujo apsvarstyti, ką turėtume daryti saugos požiūriu“, – AFP sakė V. Galuščenka.
Jis pridūrė, kad Rusijos įvykdytas branduolinės jėgainės užgrobimas „sugriovė“ bet kokią Vakarų šalių ir TATENA sudarytuose susitarimuose numatytą apsaugos sistemą.
„Tai taip pat klausimas visoms pasaulio šalims, – teigė jis. – (...) Tai ne tik Ukrainos branduolinės saugos klausimas. Tai reiškia, kad bet kokios raketos, kurios gali nuskrieti, tarkime, iki 2 000 kilometrų, gali pasiekti bet kurį branduolinį reaktorių.“
07:00 | Ukrainai reikia papildomų dujų ir ginklų, sako V. Zelenskis G-7 šalims
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) šalis suteikti papildomų dujų ir ginklų, kad padėtų Ukrainai išgyventi žiaurią žiemą, dėl kurios milijonai karo nuniokotos šalies gyventojų gali dar labiau nukentėti.
Krentant sniegui ir dėl Rusijos smūgių nukentėjus Ukrainos energetikos tinklams, daugelis žmonių be elektros ar ir šildymo susiduria su šalčiu.
Pirmadienį per vaizdo konferenciją su G-7 turtingųjų šalių klubu V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia „maždaug dviejų milijardų kubinių metrų“ papildomų dujų, kad galėtų išgyventi žiemą.
Jis taip pat paragino G-7 siųsti Ukrainai daugiau ginklų, įskaitant „modernius tankus“, taip pat „raketinę artileriją ir daugiau tolimojo nuotolio raketų“.
Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo pakeisti karo eigą, o aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Rusija, baigiantis naujesnėms atsargoms, tikriausiai ima naudoti senesnę, mažiau patikimą artilerijos ir raketų amuniciją.
Tačiau V. Zelenskis sakė, kad „Rusija vis dar turi artilerijos ir raketų pranašumą“.
„Tai faktas, – teigė jis G-7 susitikime. – Šie okupacinės kariuomenės pajėgumai skatina Kremliaus aroganciją“.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Kremlius pirmadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šių metų pabaigoje nesurengs savo kasmetinės spaudos konferencijos.
► Europos Sąjungos Taryba savaitgalį pasiekė susitarimą dėl teisės aktų rinkinio, sudarysiančio sąlygas blokui visus 2023 metus finansiškai padėti Ukrainai.
► Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengė virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.
► Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinių samdinių bendrovės „Wagner“ štabui Kadijivkoje rytinėje Luhansko srityje, pranešė srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja britų transliuotojas BBC.
► Volodymyras Zelenskis telefonu pasikalbėjo su Joe Bidenu ir padėkojo jam už precedento neturinčią amerikiečių karinę bei finansinę paramą Kyjivui, o JAV prezidentas pakartojo, kad jo šalis palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, pranešta oficialiu ukrainiečių prezidento „Telegram“ kanalu.
