Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, šaukimus į tris ar daugiau savaičių truksiančias pratybas gali gauti asmenys, karinėje komisijoje (patikrinimo metu) yra gavę A kategoriją, bet anksčiau net netarnavę kariuomenėje. O tie, kurie tarnavo kariuomenėje, tokį šaukimą, manoma, tikrai gaus.
Į pratybas kvies šimtus tūkstančių gyventojų?
Projektas, numatantis iki 200 tūkst. rezervistų pakviesti į karines pratybas, bus priimtas iki šių metų pabaigos. Tiek pat žmonių pakviesti į pratybas buvo planuota ir šiemet, tačiau šaukimą gavo gerokai mažiau žmonių. Kitais metais gali būti tas pat, o gali būti, kad pakviesta bus ir visi 200 tūkst. rezervistų.
Lenkijoje pranešta, kad į karines pratybas gali būti šaukiami asmenys, neatliekantys karo tarnybos, turintys reglamentuotus santykius su karo tarnyba ir jaunesni nei 55 metų arba 63 metų, jei tai puskarininkio ar karininko laipsnį turintys atsargos kariai. Tai reiškia, kad užtenka gauti A kategoriją karinėje komisijoje, kad pakliūtum į kviečiamųjų sąrašus.
Centrinis karių komplektavimo centras pabrėžia, kad 200 tūkst yra didžiausias skaičius, nebūtinai visi bus pakviesti. Praktiškai dėl logistinių priežasčių būtų sunku, o gal ir neįmanoma, pasiekti maksimalią ribą, mano kai kurie ekspertai.
Pratyboms kviečiami žmones iš pasyvaus rezervo, taip pat gali būti pakviesti dalis žmonių, turinčių pageidaujamą, naudingą Lenkijos kariuomenės reikmėms kvalifikaciją ir anksčiau nedalyvavę kariniuose mokymuose.
Pasyvųjį rezervą sudaro grupė žmonių, kurie neatlieka karo tarnybos, turi reglamentuotą ryšį su karo tarnyba. Maksimalus rezervo karių amžius – 55 metai, puskarininkių ir karininkų – 63 metai. Pasyvieji rezervistai gali gauti šaukimus į vienadienes, trumpalaikes (maks. 30 d.), ilgalaikes (maks. 90 d.) ir rotacines (maks. 30 dienų su pertraukomis) karines pratybas.
Į aktyvųjį rezervą įtraukiami asmenys, pareiškę norą atlikti karo tarnybą aktyviajame rezerve. Aktyvūs rezervistai duoda karinę priesaiką, tarnauja kartą per tris mėnesius, mažiausiai dvi dienas, kartą per trejus metus dalyvauja dviejų savaičių pratybose.
Pagal nuostatus į pasyvaus rezervo pratybas nebus šaukiami deputatai ir senatoriai, politikai rinkimų kampanijos metu, asmenys, užimantys vadovaujančias pareigas valstybės administracijoje, aukštas pareigas vietos valdžios organuose užimantys asmenys, asmenys po alternatyviosios tarnybos.
Pratybų metu, pasak Lenkijos žiniasklaidos, rezervistams bus išduodamos uniformos ir ginklai, o vėliau supažindinama su kiekvieno rezervisto pareigomis ir teisėmis. Pratybos gali turėti tiek teorinę, tiek praktinę dalis poligone ar garnizone, kur, be kita ko, bus mokoma ginklų surinkimo ir šaudymo. Krizinėmis situacijomis į mokymus iškviesti žmonės gali dalyvauti kovojant su stichinių nelaimių padariniais ar paieškos operacijose.
Atsargos mokymai gali būti vykdomi darbo valandomis, o darbdavys privalės suteikti darbuotojui nemokamų atostogų. Visiems atsargos kariams priklauso dienos bazinis atlyginimas, kuris svyruoja nuo 2,85 iki 13,4 proc. mažiausias kario atlyginimas, šiuo metu šis siekia 4560 zlotų per mėnesį.
Išmokos nėra įspūdingos, todėl daugelis žmonių gali patirti didelių nuostolių. Tačiau nuostatai numato, kad jei atlyginimas yra mažesnis už dienos atlygį už darbą, galima kreiptis dėl kompensacinės išmokos.
Lenkai, kurie gali būti pašaukti į rezervo mokymus klausia, kokios yra bausmės už atsisakymą dalyvauti karinėse pratybose? Pasak Lenkijos žiniasklaidos, kiekvienas asmuo, gavęs šaukimą į privalomas karines pratybas, turi teisę tokį šaukimą apskųsti teismui, svarbu tai padaryti ne vėliau nei per dvi savaites nuo šaukimo gavimo.
Už nepasirodymą pratybose gresia baudos, o asmuo, neatvykęs ir nenurodęs priežasties į pratybas atvyks su policijos palyda. Taip pat, pasak žiniasklaidos, gali būti baudžiami ir tie rezervistai, kurie nevykdo vadų įsakymų arba palieka dalinį be sutikimo.
Nerimo dėl būsimų didelių pratybų ir didelio galimai šaukiamų žmonių skaičiaus Lenkijoje nemažai, todėl žmonės jaudinasi, kada ir ko iš jų pareikalaus kariuomenė. Kyla net klausimų, ar karinės tarnybos neturi atlikti kunigai ir vienuoliai, kurių Lenkijoje itin daug. Kaimyninėje šalyje gyvena daugiau, kaip 30 tūkst. kunigų ir dar apie 10 tūkst. vienuolių.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, asmenys tapę dvasininkais ar religinių ordinų nariais, perkeliami į pasyvųjį rezervą. Tiesa, kariuomenė gali pasikviesti kunigą, kuris nori eiti kapeliono pareigas, mokymams. Tai daroma sutikus dvasiniams vadovams.
Turime pasiruošti hibridinių grėsmių scenarijams
Prieš kelias savaites neoficialioje Lenkijos ir Lietuvos politikos formuotojų diskusijoje buvo atvirai pasakyta, kad Lietuva ir Lenkija turi pasiruošti kūrybingiems hibridinių grėsmių scenarijams. Jų autoriai gali būti Baltarusijos ir Rusijos režimai.
Rusija ir Baltarusija yra per silpnos, kad pradėtų karo veiksmus prieš vieną iš NATO Aljanso šalių, tikėtina nenorėtų patikrinti penktojo straipsnio veikimo galimybių, bet viskas, kas žemiau to straipsnio – jiems tinka, todėl galime tikėtis nuolatinio reakcijų tikrinimo.
Taip pat, tikėtina, bus mėginama skaldyti, sukiršinti kaimynus, NATO sąjungininkus. Galime laukti pačių netikėčiausių hibridinės atakos scenarijų, kurių metų bus tikrinama Vakarų reakcija, visuomenės reakcijos, nuotaikos, poveikis.
Baltarusija darosi Rusijos vakarine karine apygarda, o ne suverenia valstybe. Mūsų kaimyninė šalis tampa dar mažiau prognozuojama ir jei anksčiau čia buvo taikomi trumpo perspėjimo verti scenarijai, tai dabar ji virto valstybe, kuriai tegalima pritaikyti scenarijų, kuriame nebus jokio perspėjimo (mums).
Scenarijus, kai Rusija ir Baltarusija pradeda atvirą karą prieš NATO nares, pasak politikos formuotojų, dabar neatrodo labai realus, bet hibridinių atakų, bandymų pažiūrėti, kur yra ta raudona linija, provokacijų, reakcijos tikrinimo tikrai galime laukti. Taip pat ir tarp sąjungininkų, tikėtina, bus diskusija kas tai yra, kaip tai įvardyti, kaip reaguoti.
Modernizuoja kariuomenę ir ginkluotę
Prieš kurį laiką Lietuvoje viešėjęs Lenkijos kariuomenės vadas pabrėžė, kad visada turime stebėti ne tik kokios grėsmės yra, bet ir modeliuoti ateitį, siekti nuspėti grėsmes.
„Pasidalinau nuomone, kaip vystysime toliau savo pajėgas, dėmesį reikia kreipti į manevrą, ugnies galią. <...> Taip pat galvoti apie atakas, kontratakas, nekalbu jau apie oro gynybos ir inžinerijos klausimus, čia detalės. Laikas yra pagrindinis faktorius, turime aplenkti potencialų priešininką“, – sakė jis.
Lenkijos kariuomenės vadas paantrino, kad dideli pinigai gynybai – gerai, bet reikia juos leisti išmintingai ir apgalvotai. Pasak jo, lenkai šiuo metu siekia padidinti kariuomenę iki 300 tūkst. Taip pat skuba modernizuoti, apginkluoti ir padaryti ją efektyvią.
O tam reikia ne tik naujų ginklų, kurių nusipirkti nėra taip paprasta, bet ir bendravimo su sąjungininkais, kariuomenės sinchronizacijos su kaimynais. Taip pat, pasak jo, reikia oro gynybos sistemų, tai, kaip parodė Ukrainos atvejis, kritiškas dalykas.
„Mes investuojame į modernią ginkluotę ir į modernios kariuomenės kūrimą, norime sustyguoti kariuomenę taip, kad ji atitiktų situaciją. <...> Neturime laiko, tai mėnesių ar poros metų klausimas“, – aiškino Lenkijos kariuomenės vadas, kalbėdamas apie poreikį skubiai modernizuoti kariuomenę, atnaujinti ginklų arsenalą.
