Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | JAV: ugnies nutraukimas tik leistų Rusijai iš naujo apsirūpinti
Kinija pateikė 12 punktų planą, kuriuo siūloma, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasveikino tokią idėją, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kviečia Kiniją dalyvauti diskusijose dėl Ukrainos pateikto taikos plano.
Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby įspėjo, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje šiuo metu V. Putinui gali išeiti į naudą.
„Ugnies nutraukimas dabar, įšaldant linijas ten, kur jos yra, iš esmės suteikia (V. Putinui – red. past.) laiko ir erdvės, kurios jam reikia, kad jis galėtų bandyti iš naujo apsirūpinti, perginkluoti, kompensuoti tas išteklių sąnaudas“, – sako J. Kirby.
Jo įsitikinimu, jeigu Kinija nori atlikti kokį nors vaidmenį kare, turėtų paraginti Rusiją nutraukti invaziją į Ukrainą.
Pasak J. Kirby, vadovaudamasi JT chartija, Rusija turėtų pasitraukti iš visos Ukrainos teritorijos.
„Mes nematėme nieko, ką Xi ir Putinas būtų pasakę, kas leistų mums manyti, kad karas Ukrainoje greitai baigsis“, – sako jis.
23:21 | Per smūgius Donecko sričiai žuvo trys žmonės
Antradienį per rusų surengtus apšaudymus Donecko srityje žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti, rašo „Ukrinform“. Anot Generalinės prokuratūros, rusai antradienį apšaudė Krasnohorivką, Časiv Jarą, Stepovę.
Preliminariais duomenimis, atakos buvo vykdomos iš artilerijos ir daugkartinės raketų paleidimo sistemos „Tornado“.
Per atakas Krasnohorivkoje ir Stepovėje žuvo žmogus, dar trys civiliai gyventojai buvo sužaloti.
Časiv Jare žuvo sutuoktinių pora, kai į jų namą pataikė rusų sviedinys. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Okupantai taip pat apgadino gyvenamuosius namus bei ūkinius pastatus.
22:59 | Daugiau informacijos apie smūgį Odesai
Rusijos naikintuvams antradienio vakarą apšaudžius Odesą, trys žmonės buvo sužeisti, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, apgadintas trijų aukštų pastatas.
22:37 | „Karas net prieš mirusiuosius“: okupantai smogė kapinėms Chersone
Rusijos pajėgos nesiliauja apšaudyti Chersono srities, rašo UNIAN. Antradienį okupantai nusitaikė į kapines.
Rusai smogė Ukrainos pietuose, Chersono srityje, esančio Beryslavo kapinėms.
„Karas prieš vaikus, senelius ir net... mirusiuosius. Tai viskas, ką reikia žinoti apie Rusijos kariuomenę. Beryslavo rajone rusų okupantai nusitaikė į kapines“, – cituojamas Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.
Anot jo, kapinėms smogė aštuoni rusų sviediniai.
21:59 | NATO vadovas įspėja, kad sąjungininkės turi didinti išlaidas gynybai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas, sumažėjus šalių, kurios pasiekė pagrindinį išlaidų tikslą, skaičiui.
2014 metais Maskvai užgrobus Krymo pusiasalį, 30 NATO narių įsipareigojo iki 2024 metų pabandyti padidinti savo išlaidas iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Metinėje Aljanso ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, teigiama, kad 2022 metais šį lygį pasiekė tik septynios šalys – Graikija, Jungtinės Valstijos, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Latvija.
Šis skaičius sumažėjo nuo aštuonių Aljanso narių 2021 metais ir 11 narių 2020 metais.
„Po Rusijos invazijos daugybė sąjungininkių paskelbė gerokai padidinusios išlaidas gynybai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Dabar šie pažadai privalo virsti realiais pinigais, sutartimis ir konkrečia įranga, nes išlaidos gynybai yra visko, ką darome, pagrindas“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad įsipareigojimą vykdančių šalių skaičius sumažėjo dėl to, kad kai kurių sąjungininkių ekonomikos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, todėl jų gynybos biudžetai atrodė proporcingai mažesni.
Jungtinės Valstijos skiria daugiausiai karinių išlaidų – 2022 metais jos sudarė apie 70 proc. daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių (apie 929 mlrd. eurų) siekiančių Aljanso išlaidų gynybai.
Vašingtonas jau daugelį metų spaudžia savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau pinigų savo kariuomenėms, todėl visame Aljanse išlaidos padidėjo.
Bendros Europos narių ir Kanados išlaidos 2022 metais padidėjo 2,2 proc., o per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 350 mlrd. dolerių (apie 327 mlrd. eurų).
„Nuo 2014 metų sąjungininkės padidino gynybos išlaidas ir judame teisinga kryptimi. Tačiau judame ne taip greitai, kaip reikalauja pavojingas pasaulis, kuriame gyvename“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Nors džiaugiuosi padaryta pažanga, akivaizdu, kad turime padaryti daugiau ir greičiau“, – pridūrė jis.
Dėl prieš metus prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.
Liepą Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO ketina nustatyti naują išlaidų tikslą, o dauguma sąjungininkių sutinka, kad du procentai turėtų tapti nacionalinių išlaidų apatine, o ne viršutine riba.
Tačiau kai kurios valstybės, kurios stengiasi pasiekti šį lygį, nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimai – pernelyg konkretūs.
„Šiame naujame ir labiau kovojančiame pasaulyje savo saugumo negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, – sakė J. Stoltenbergas. – Mūsų saugumas yra mūsų klestėjimo ir gyvenimo būdo pagrindas.“
NATO diplomatų teigimu, buvo tikimasi, kad ginčai dėl naujojo įsipareigojimo investuoti į gynybą, dėl kurio turi sutarti visos sąjungininkės, tęsis iki pat viršūnių susitikimo liepos viduryje.
21:15 | Rusai smogė Odesai
Antradienio vakarą Odesoje nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN. Dėl sprogimų mieste ir regione buvo paskelbtas oro pavojus.
Gyventojai sako girdėję dronų garsus, viename iš Odesos rajonų buvo užuodžiamas dūmų ir degėsių kvapas.
Skelbiama, kad okupantai regionui smogė naikintuvais Su-35. Dalį paleistų raketų numušė priešlėktuvinė gynyba, tačiau viena pataikė į privatų namą, kilo gaisras. Yra nukentėjusiųjų.
Gyventojai raginami neignoruoti oro pavojaus signalų.
21:05 | Spąstai Juodojoje jūroje: Ukraina įvardijo problemą, su kuria susiduria Rusijos laivynas
Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“.
Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori.
„Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį... jie gali pasinaudoti visa Juodosios jūros akvatorija, kad išsklaidytų savo laivus ir kad jiems būtų saugu, nes jie iš karto pasirinko saugų atstumą ir kol kas mano, kad tai yra 100 jūrmylių nuo Ukrainos kontroliuojamos pakrantės“, – cituojama ji.
20:37 | Zelenskis kviečia Xi Jinpingą derybų ir giria Japonijos premjerą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priima Kinijos vadovą Xi Jinpingą, pareiškė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją į derybas ir laukia atsakymo iš Pekino.
„Pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Gauname tam tikrų signalų, tačiau kol kas nieko konkretaus nežinome“, – pridūrė jis.
Ukrainoje šiuo metu vieši Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishidą, kurį ukrainiečių lyderis pavadino galingu tarptautinės tvarkos gynėju ir ilgamečiu Ukrainos draugu.
„Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Kyjive viešintį Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishidą – tikrai galingą tarptautinės tvarkos gynėją ir ilgametį Ukrainos draugą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis.
20:05 | Rusija ir Kinija paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje kritikuoja JAV ir NATO
Rusija ir Kinija susitarė, kad niekada neturėtų kilti branduolinis karas, sakoma antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Kinijos kolegos Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje.
„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje.
Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.
„Šalys reiškia didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančio NATO ryšių su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis stiprinimo kariniais ir saugumo klausimais“, – teigiama Kinijos ir Rusijos deklaracijoje.
Dokumente nurodoma, kad partnerės apkaltino Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio saugumui.
„Šalys ragina Jungtines Valstijas liautis kenkus tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašališką karinį pranašumą“, – sakoma deklaracijoje.
19:35 | Putinas: Rusija reaguos, jei JK Kyjivui tieks šaudmenis su nusodrintuoju uranu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano.
„Jungtinė Karalystė ... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V. Putinas.
19:22 | Putinas: pasiektas susitarimas dėl naujojo dujotiekio iš Sibiro į Kiniją
Rusija ir Kinija susitarė dėl naujojo dujotiekio „Power of Siberia 2“, kuris sujungs Sibirą su šiaurės vakarų Kinija, antradienį po derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Visi susitarimai pasiekti“, – sakė V. Putinas bei pridūrė, kad Maskvos ir Pekino ekonominis bendradarbiavimas yra vienas Rusijos prioritetų.
19:20 | Putinas: Kyjivas ir Vakarai neatrodo pasirengę įgyvendinti Kinijos taikos planą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje.
„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas.
„Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.
19:14 | Smūgis okupantams: ukrainiečiai dronais sunaikino dvi rusų priešlėktuvines sistemas
Ukrainiečiai sunaikino dvi rusų priešlėktuvines raketų sistemas „Tor-M2“, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos saugumo tarnybos, sistemas sunaikino dronai-kamikadzės.
„Meistrišką darbą slopinant rusų priešlėktuvinės gynybos sistemas atliko mūsų kovotojai iš Specialiųjų operacijų centro A“, – cituojamas pranešimas.
Kaip skelbiama, po smūgio ukrainiečiai perėmė priešo pranešimą apie atakos rezultatus.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 166 570 karių, 3 552 tankų, 6 879 šarvuočių, 305 lėktuvų, 290 sraigtasparnių, 2 167 bepiločių, 270 oro gynybos sistemų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
18:33 | Po derybų su Xi Jinpingu Putinas pasidžiaugė ypatingais Rusijos ir Kinijos ryšiais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu.
„Abu mūsų pasirašyti pareiškimai visapusiškai atspindi ypatingą Rusijos ir Kinijos santykių, kurie yra tikros partnerystės ir strateginės sąveikos pavyzdys, pobūdį“, – per valstybinę televiziją sakė V. Putinas.
18:03 | Išaugo grėsmė iš Juodosios jūros
Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN.
Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė.
„Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė.
17:22 | Putinas sako, kad surengė „prasmingas ir nuoširdžias“ derybas su Xi Jinpingu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kremliuje surengė naują „prasmingų ir nuoširdžių“ derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ratą prieš didesnių delegacijų diskusijas.
„Ką tik įvyko labai prasmingas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis apie Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvas“, – sakė Rusijos vadovas per valstybinę televiziją.
V. Putinas antradienį po derybų Kremliuje Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad Maskva gali patenkinti augantį Pekino energijos išteklių poreikį.
„Rusijos verslas gali patenkinti didėjančią Kinijos energijos išteklių paklausą“, – sakė V. Putinas per Rusijos valstybinę televiziją.
Xi Jinpingas savo ruožtu pareiškė, kad nori „stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su Rusija“.
„Siūlau stiprinti mūsų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą“, – sakė Kinijos lyderis.
16:57 | ES išmokėjo Ukrainai dar vieną makrofinansinės pagalbos dalį – 1,5 mlrd. eurų
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo.
„Šiandien pervedėme Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama padeda Ukrainai dirbti ginantis, o ES, remdama tokius siekius kaip efektyvus valdymas bei finansinis stabilumas, padeda Ukrainai tvirtai žengti ES link“, – tviteryje rašė EK vadovė.
Praėjusią savaitę apie būsimą 1,5 mlrd. eurų išmokėjimą Kijevui, „kaip neatidėliotiną paramą, skirtą padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius“, paskelbė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd. eurų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį išlaidų palūkanoms. Garantijos šiam skolinimuisi bus teikiamos iš ES biudžeto arba Sąjungos valstybių narių. Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus nuo 2033-ųjų.
Sausio mėnesį EK pervedė Ukrainai pirmąją šio paketo dalį – 3 mlrd. eurų. Nuo kovo numatyta kas mėnesį išmokėti po 1,5 mlrd. eurų.
16:31 | JAV spartina tankų „Abrams“ pristatymą Ukrainai
Pentagonas nusprendė paspartinti tankų „Abrams“ tiekimą Ukrainai ir renkasi siųsti atnaujintą senesnį modelį, kuris gali būti paruoštas greičiau, naujienų agentūrai „The Associated Press“ antradienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję JAV pareigūnai.
Pasak jų, siekiama, kad 70 tonų sveriantys tankai į karo zoną būtų pristatyti per 8–10 mėnesių,
Iš pradžių planuota į Ukrainą nusiųsti 31 naujesnį „M1A2 Abrams“, kurių gamyba ir siuntimas galėjo užtrukti metus ar dvejus. Tačiau, pareigūnų teigimu, galiausiai buvo nuspręsta siųsti senesnę jų versiją „M1A1 Abrams“, kurią galima paimti iš kariuomenės atsargų ir kurią Ukrainos pajėgoms bus lengviau išmokti naudoti ir prižiūrėti.
Tikimasi, kad Pentagonas apie šiuos planus viešai paskelbs netrukus.
J. Bideno administracija sausį paskelbė, kad nusiųs ukrainiečiams tankų, nors kelis mėnesius tvirtino, kad jų priežiūra ir remontas yra per sudėtingi. Šis sprendimas tapo platesnio politinio manevro dalimi – apie tankų „Leopard 2“ siuntimą paskelbė ir Vokietija, taip pat leidusi šią ginkluotę Kyjivui siųsti Lenkijai bei kitoms sąjungininkėms.
Neaišku, kada JAV pradės mokyti Ukrainos pajėgas, kaip tankus naudoti, prižiūrėti ir remontuoti. Šis mokymo procesas gali nulemti, per kiek laiko jie bus panaudoti mūšyje.
Pentagonas taip pat turės užtikrinti, kad ukrainiečiai turėtų tinkamą visų dalių, reikalingų tankams eksploatuoti, tiekimo grandinę.
16:20 | NATO vadovas perspėja dėl Rusijos ir Kinijos santykių
NATO gavo tam tikrų ženklų, kad Rusija galėjo paprašyti Kinijos karinės pagalbos, rašo CNN.
„Nematėme jokių įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai mirtinus ginklus, tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad Rusija to prašė ir kad šį klausimą Pekine svarsto Kinijos valdžios institucijos“, – cituojamas Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Kinija neturėtų teikti karinės pagalbos Rusijai. Tai reikštų paramą neteisėtam karui“, – perspėja jis.
Antradienį tęsiasi Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas Maskvoje.
Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Kinija sako esanti nešališka, tačiau ne kartą kartojo Kremliaus propagandą ir dėl karo kaltino NATO.
Xi Jinpingo kelionė sutampa su netikėtu Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos vizitu į Kyjivą. Jo metu jis taip pat lankėsi Bučoje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos žiauriais nusikaltimais.
14:52 | Scholzas: karas dar užtruks
Vokietijos kancleris Olafas Schozlas mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą greitai nesibaigs. O net ir pasibaigus karo veiksmams, anot kanclerio, padėtis normalizuosis ne iš karto. Tai jis sakė interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“.
„Turime būti pasiruošę tam, kad tai gali užtrukti. Net ir pasibaigus karui viskas iš karto nesugrįš į normalias vėžes. Tačiau mes taip pat neturime stabdyti pastangų nutraukti karą“, – sakė O. Scholzas.
Pasak Vokietijos lyderio, būtina teisingos taikos sąlyga bus Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos. Kartu O. Scholzas perspėjo, kad Ukrainos ir viso pasaulio laukia ilgalaikės Rusijos invazijos pasekmės.
„Šis baisus agresyvus karas ir jo pasekmės mums dar ilgai kels rūpesčių ir dar ilgai turėsime valyti šiukšles“, – mano politikas.
Vokietijos kancleris pridūrė, kad jis ir jo vyriausybė nenori kalbėti apie tai, kad Ukraina turėtų laimėti, tačiau, jo nuomone, Kyjivas neturėtų pralaimėti.
„Mes norime, kad Ukraina atkurtų savo saugumą. Putinas to nenori, jis nori aneksuoti šalį“, – reziumavo O. Scholzas.
14:52 | „Laukti tikrai nereikės ilgai“ – Ukrainos karinė žvalgyba prabilo apie Putino nuvertimą
14:21 | Rusų valstybinė žiniasklaida: Xi Jinpingas ir V. Putinas pradeda derybas Kremliuje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kremlių pradėti oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo valstybinės televizijos transliuoti vaizdai.
Xi Jinpingas į Kremlių įžengė raudonu kilimu, o didžiulėje ceremonijų salėje jį pasitiko V. Putinas ir aukšto rango Rusijos pareigūnų delegacija bei karinis pučiamųjų orkestras, kuris sugrojo abiejų šalių himnus.
13:29 | Japonijos ministras pirmininkas atvyko į Kyjivą
Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį atvyko į Kyjivą su netikėtu vizitu, pranešė Japonijos televizija NHK.
Nacionalinio transliuotojo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip F. Kishida eina traukinių stoties peronu, lydimas kelių žmonių, panašu – Ukrainos pareigūnų.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) antradienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos masinėmis civilių žudynėmis per kelias savaites trukusią Kyjivo priemiesčio okupaciją praėjusiais metais.
Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka su Rusijos pareigūnais Maskvoje. Be kita ko, jis pakvietė prezidentą Vladimirą Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine vėliau šiais metais.
12:27 | Karinė žvalgyba: rusai sparčiai mobilizuojasi
Ukrainos karinės žvalgybos – Vyriausiosios žvalgybos valdybos – Andrijus Jusovas praneša, kad žvalgyba seka, kokiais mastais rusai mobilizuoja karius.
Jo teigimu, Rusijos valdžia šalyje vykdo slaptą mobilizaciją, leidžiančią okupantų gretas papildyti mažiausiai 20 000 žmonių per mėnesį.
„Faktas, kad Rusijos Federacijoje tęsiasi slapta mobilizacija. Rengiamos naujos mobilizacinės priemonės rodo, kad net ir tos [mobilizacijos], kuri buvo vykdoma, nepakanka. Šis procesas tęsiasi, o slaptos mobilizacijos rėmuose rusams pavyksta mobilizuoti apie 20 000 žmonių kas mėnesį.
Be to, rengiamos ir naujos mobilizacinės priemonės. Visi skaičiai žinomi ir tiriami“, – Ukrainos televizijai sakė A. Jusovas, rašo „Focus“.
Tiesa, jo teigimu, vien mobilizacijos neužtenka, nes Rusijai dar reikia apmokyti naujus karius, o Rusijos Federacijos teritorijoje nėra pakankamai mokymo bazių, todėl tenka pasinaudoti Baltarusijos poligonais.
11:54 | Rusai nori surengti JT susitikimą dėl į Rusiją išvežtų Ukrainos vaikų
Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“.
Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Rusija planavo surengti Tarybos posėdį gerokai anksčiau nei penktadienį apie orderį paskelbė TBT. Balandžio mėnesį Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus Tarybai.
11:24 | Valdžia rusus ruošia „Gazprom“ nuostolių apsimokėjimui
10:59 | Xi Jinpingas sako pakvietęs V. Putiną į Kiniją
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad pakvietė savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną šiais metais apsilankyti jo šalyje, prieš antrąjį abiejų lyderių derybų ratą Maskvoje pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Vakar pakviečiau prezidentą Putiną apsilankyti Kinijoje šiais metais jam patogiu laiku“, – sakė Xi Jinpingas per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu.
10:38 | Kinijai nusprendus tiekti Rusijai ginkluotę karui, įvyktų esminis pokytis – A. Skaisgirytė
Jeigu Kinija apsispręstų tiekti Rusijai ginkluotę karui Ukrainoje, tai būtų esminis pokytis tiek šių valstybių santykiuose, tiek Vakarų požiūryje į Pekiną, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Šis momentas yra svarbus. Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis tarpusavio santykiuose, ir Vakarų bendruomenės vertinime“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.
Pasak jos, nors šiuo metu Kinija neigia tiekianti ginklus Rusijai, yra pagrįstų nuogąstavimų, jog į karą pradėjusią šalį gabenamos dvigubos paskirties prekės.
10:00 | Žiniasklaida: Vengrija blokavo bendrą ES pareiškimą dėl TBT V. Putino arešto orderio
Vengrija sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, todėl bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis vietoje to paskelbė pareiškimą savo vardu, remdamasi šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg“.
26 ES teisingumo ministrai pirmadienį taip pat paskelbė savo pareiškimą, kuriuo išreiškė paramą TBT tyrimui. Vengrija nepasirašė ir šio dokumento.
08:59 | ISW: rusai žūtbūt siekia bent menkiausios pergalės
Naujausioje JAV Karo studijų instituto analizėje skelbiama, kad Rusijos kariuomenė pasiekė nedidelę pažangą Rytų Ukrainos mieste Bachmute ir aplink jį, nes buvo pranešta apie padidėjusį Rusijos operacijų Avdijivkos apylinkėse tempą.
Pasak ISW, kovo 20 d. Rusijos kariai greičiausiai įgijo papildomų pozicijų Bachmuto pietvakariuose ir šiaurėje, taip pat Bachmuto šiaurės vakaruose tarp Bohdanivkos ir Chromovo.
ISW pranešė, kad padidintas Rusijos operacijų Avdijivkos apylinkėse tempas pareikalavo daug aukų ir greičiausiai tai buvo klaidingas bandymas atitraukti Ukrainos pajėgas nuo kitų fronto sektorių.
Tuo pačiu metu ISW analitikai nematė, kad Rusijos kariai aplink Donecką sutelktų reikšmingas kovines pajėgas, ir mažai tikėtina, kad okupantai sugebės išlaikyti tokį laikinai padidintą tempą.
ISW apskaičiavo, kad bendras Rusijos pavasario puolimas greičiausiai pasieks kulminaciją, o Rusijos pajėgos gali sustiprinti pastangas, siekdamos net menkiausio proveržio, kol neprarado iniciatyvos Ukrainos fronte.
„Tikėtina, kad Rusijos puolimas gali priversti Ukrainą trauktis nuo Bachmuto ir (arba) Avdijivkos, nors tai kol kas neatrodo tikėtina“, – sako ekspertai.
08:20 | Slapta įrašyti rusų karių pokalbiai atskleidžia – padėtis tokia bloga, kad mielai spruktų
07:44 | Ukraina užsimena apie smūgį okupuotame Kryme gabentoms rusų raketoms
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra vėlai pirmadienį pranešė apie incidentą, kuris atrodo kaip drąsi ataka prieš Rusijos okupuotame ir neteisėtai aneksuotame Kryme geležinkeliu gabentas rusų sparnuotąsias raketas.
Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo gubernatorius taip pat pranešė apie incidentą to paties šiaurinio Džankojaus miesto rajone, bet nepaminėjo raketų kaip atakos taikinio.
Pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Ukrainiečių Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime sakoma, kad per sprogimą Džankojuje buvo sunaikinta daug rusų sparnuotųjų raketų „Kalibr“, bet aiškiai nenurodoma, kad už tai atsakinga Ukraina. Taip pat nenurodyta, koks ginklas buvo panaudotas, tik sakoma, kad raketos buvo gabenamos geležinkeliu ir skirtos leisti iš laivų.
Russian cruise missiles "Kalibr NK" were destroyed in #Dzhankoi, temporarily occupied #Crimea, during their transportation by rail, Ukrainian intelligence reported.
— NEXTA (@nexta_tv) March 20, 2023
"The mystery clap continues the process of demilitarization of #Russia and prepares the Ukrainian peninsula of… https://t.co/JrOuzRC98o pic.twitter.com/gA0b7sCds1
07:10 | Japonijos premjeras F. Kishida per netikėtą vizitą Kyjive susitiks su V. Zelenskiu
Japonijos premjeras Fumio Kishida antradienį per netikėtą vizitą Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad parodytų „solidarumą ir tvirtą paramą“, pranešė japonų Užsienio reikalų ministerija.
F. Kishida yra paskutinis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Rusijos užpultoje Ukrainoje, ir buvo vis labiau spaudžiamas nuvykti į Kyjivą, Japonijai planuojant gegužę surengti šios šalių grupės viršūnių susitikimą.
Jis ne kartą sakė, kad vizitas Ukrainoje svarstomas, bet, kaip pranešta, rimta kliūtis buvo saugumo ir logistiniai iššūkiai.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį baigė kelias valandas trukusias neoficialias derybas Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
► Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.
► Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai.
