Vieno iš didžiausių pasaulio banko „JP Morgan“ vadovas Jamie Dimonas įspėjo šiuo metu įžvelgiantis didelę tikimybę, kad JAV akcijų kainos gali smarkiai kristi. Pasak jo, rimtos rinkos korekcijos gali įvykti per artimiausius 6–24 mėnesius.
Interviu BBC J. Dimonas išreiškė nerimą dėl akcijų pokyčių ir teigė, kad JAV tapo „mažiau patikimu“ partneriu tarptautinėje arenoje.
Jis atkreipė dėmesį, kad JAV akcijų vertei pastaruoju metu didelę įtaką daro ne tik Donaldo Trumpo vykdoma politika, bet ir geopolitinė įtampa, didelės valstybės išlaidos ir pasaulio remilitarizacija.
Daugiau kaip pusė būsimų Lietuvos pensininkų pinigų netiesiogiai yra investuota Amerikoje. Ir kaip tik nuo kitų metų pradžios juos bus galima atsiimti. O jeigu akcijų kainos kris, tuomet ir atsimamos sumos gerokai sumažės.
Taigi, kokie padariniai pasivytų Lietuvos ir Europos ekonomiką, jei kristų JAV akcijų vertė?
Po kilimo seka nuosmukis
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad nepaisant D. Trumpo eksperimentų su tarptautine prekyba, geopolitinių derybų su agresoriais bei gerokai lėtesnės nei prognozuota JAV ekonomikos raidos, JAV finansų rinkos po trumpalaikės korekcijos šių metų pavasarį, ne tik atgavo turėtas pozicijas, bet ir kilo į vis naujas rekordines aukštumas.
Anot jos, natūralu, kad padidėjusio neapibrėžtumo akivaizdoje, investuotojams kyla klausimų, kiek tos vertės yra tvarios ir ar jos nėra prisirpusios gilesnei korekcijai.
„Visgi, svyravimai ir finansų rinkos yra neatsiejami, o gilesnę finansų rinkų griūtį nulemtų reikšmingesni makroekonominiai veiksniai, ar geopolitiniai dirgikliai. Bet D. Trumpo elgesys, sunkiai prognozuojama politika ir minėti eksperimentai, turintys globalų poveikį, didina neapibrėžtumą ir rizikas“, – dalijosi ekonomistė.
Tuo metu SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas Linas Mickus pabrėžė, kad akcijų biržose svyravimai yra įprastas dalykas.
„Žvelgiant istoriškai, JAV akcijų birža vidutiniškai kas dvejus metus patiria korekciją – t. y. daugiau nei 10 proc. nuosmukį, o kas 6 metus krenta daugiau nei 20 procentų.
Nepaisant tokių didelių svyravimų, ilguoju laikotarpiu akcijų biržos auga. Pavyzdžiui, 500 didžiausių JAV įmonių sekančio S&P 500 indekso ilgalaikė vidutinė metinė grąža siekia apie 9 procentus“, – dalijosi jis.
Anot L. Mickaus dėl šių rinkoms būdingų svyravimų natūralu, kad po spartaus augimo laikotarpių investuotojai ima kalbėti apie galimus nuosmukius. O pastarasis pusmetis iš tiesų pasižymėjo ypač sparčiu akcijų biržų kilimu.
„Nuo balandžio žemumų, kurios buvo pasiektos D. Trumpo muitų karo įkarštyje, S&P500 indeksas jau paaugo 35 proc., o informacinių technologijų sektoriaus segmentas šoktelėjo aukštyn daugiau nei 60 proc., rizikos apetitą rinkoje kurstant lūkesčiams dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų transformacinio potencialo.
Po tokio spartaus kilimo įvairūs akcijų rinkų vertę matuojantys rodikliai pasiekė istoriškai aukštas reikšmes, indikuojančias apie galimą perkaitimą“, – komentavo vyresnysis analitikas.
Jis pažymėjo, kad prie atsirandančio nerimo prisideda ir tai, kad investuotojai deda daug vilčių į įvairias naujas technologijas – nuo dirbtinio intelekto, kosmoso iki kvantinių kompiuterių.
„Šių įmonių kainos pastaraisiais mėnesiais augo ypač sparčiu greičiu, nors šiuo metu nėra jokios garantijos, kad šios viltys bus pateisintos. Tad iš tiesų galima sakyti, kad akcijų biržose matomi tam tikri perkaitimo ženklai, tačiau nuspėti, kada ir kokio dydžio galėtų būti rinkos korekcija, yra neįmanoma“, – dalijosi L. Mickus.
Sumažėtų lietuvių pensijos?
Tiesa, būtent į JAV akcijas yra investuojama nemaža dalis II pensijų pakopoje kaupiamų lietuvių pinigų. Šiuo metu ten yra investuota apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų.
Pavyzdžiui, „Luminor“ ir „Swedbank“ pensijų fonduose investicijų į JAV dalis siekia apie 48 proc.
Tuo metu „Artea“ bankas nurodo, kad jų valdomuose fonduose investicijų į JAV dalis taip pat sudarė mažiau nei pusė turto, o SEB bankas į JAV akcijas šiuo metu yra investavęs apie 58 proc. pensijų fondų turto.
Tai reiškia, kad kai krenta JAV akcijų kainos, mažėja ir pensijų fonduose sukaupto turto vertė.
Visgi bendrovės „Luminor“ investicijų valdymas“ fondų valdytojas Vytenis Lapinskas pabrėžia, kad kaupimas pensijai yra ilgalaikis investavimas, todėl laikini rinkų svyravimai neturėtų kelti nerimo – svarbiausia laikytis ilgalaikės strategijos, kuri ilgainiui leidžia pasiekti teigiamą grąžą.
„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis investavimas, kurio privalumas ir yra gebėjimas pralaukti rinkų nestabilumus ir uždirbti geruoju laikotarpiu, todėl paprastai siekiama laikytis ilgalaikės strategijos numatytos fondo dokumentuose.
Ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai net ir po šių metų pradžios akcijų kainų kritimo išlieka geri, ilgesnio investavimo horizonto, labiau į akcijas investuojančių pensijų fondų vidutinė pastarųjų 5 m. grąža viršija 11 proc., tuo metu subalansuotų fondų metinė grąža didesnė nei 4,8 proc.“ – aiškina V. Lapinskas.
Jam paantrino ir „ Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas, kuris pažymėjo, kad net ir egzistuojant tokioms korekcijoms, kaip šiemet, investavimas ilguoju laikotarpiu dažniausiai atneša beveik dviženklę grąžą.
„Mūsų įmonės valdomų pensijų fondų vertės rodo apie 10 proc. šiųmetę korekciją akcijų dalyje, balansuotų fondų rezultatai netoli nulio, tad bendras svertinis kritimas sudaro 7–8 proc.
Tokio dydžio kritimai nėra nieko neįprasto – kiekvienų metų eigoje nutinka apie 10 proc. dydžio korekcija, kas kelerius metus – 20–30 proc. Nepaisant šių korekcijų, investavimas kapitalo rinkose ilguoju laikotarpiu yra pelningas, nešantis artimą dviženkliam procentui grąžą“, – nurodė V. Rūkas.
V. Rūkas paaiškino, kad net po stipresnių sukrėtimų praradimai paprastai būna atstatyti gana greitai.
„Per 21-erius II pakopos veiklos metus tik 4 metai (2008, 2011, 2018 ir 2022 m.) visos Lietuvos pensijų fondams buvo neigiami, likę 17 – teigiami. 3 metus iš 4-ų neigiamų praradimai eurais buvo atstatyti greičiau nei per vienerius metus (pvz. 2018 m. buvo patirtas 127 mln. eurų nuostolis, tačiau 2019 m. dalyviai uždirbo 493 mln. eurų pelno), didžiausią 2008-tųjų metų kritimą panaikinti prireikė vos 1,5 metų.
Periodinės įmokos labiausiai pasitarnauja greitam lėšų atsistatymui ir pelno uždirbimui, nes jos investuotojams išnaudojant visus rinkų svyravimus“, – dalijosi V. Rūkas.
Visgi I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad jei akcijų vertės kristų tuo laikotarpiu, kai bus vykdomas prašymas atsiimti lėšas, tai neigiamai paveiktų pensijų fonduose sukauptas vertes ir atsiimamas sumas.
Tuo metu L. Mickus pažymėjo, kad gyventojams šiuo metu reikėtų nerimauti ne dėl turto vertės II pakopoje kitais metais, o apie finansinę gerovę pensijos laikotarpiu, kurią be papildomo kaupimo užsitikrinti bus sudėtinga.
„Svarbu suprasti, kad šiuo metu vyraujančios nepalankios Lietuvos ir Europos demografinės tendencijos iš esmės užprogramuoja valstybinės socialinės sistemos finansavimo tvarumo problemas, todėl pasirūpinti didesne pensija turėtų būti kiekvieno asmeninis interesas“, – pabrėžė jis.
Ekonomiką paveiktų tik ilgalaikė griūtis
L. Mickus pabrėžė, kad akcijų biržų korekcijos įprastai realiai ekonomikai – t. y. ekonomikos augimui ir nedarbo lygiui – reikšmingos įtakos neturi.
„Pavyzdžiui, 2022 m. pirmoje pusėje vykusi biržos korekcija, kai S&P 500 indeksas nuo piko smuko apie 25 proc., nedarbo lygio nesukėlė – priešingai, tuo metu jis net sumažėjo, o ekonomikos augimas buvo neigiamas tik vieną ketvirtį, ir tai labiau siejosi su palūkanų normų kėlimu nei su akcijų biržos judėjimu.
Paskutinis neilgai trukęs, bet staigus ir gilus biržų kritimas šių metų balandį, sekęs po D. Trumpo inicijuoto muitų karo pradžios, taip pat reikšmingos įtakos ekonomikai neturėjo“, – pasakojo analitikas.
Visgi, anot jo, istorija rodo, kad ypač dideli akcijų biržų kritimai gali neigiamai paveikti ekonomiką.
Pavyzdžiui, kaip įvyko dot-com burbulo sprogimo metu 2000 m., kai technologijų indeksas NASDAQ per dvejus metus smuko beveik 80 proc.
„Tuo metu įvyko nemažai bankrotų, ypač jaunų įmonių, susikūrusių ant naujos technologijos (tuomet interneto) bangos, mažėjo investicijos ir kartu blogėjo vartotojų nuotaikos, nes krentant biržoms mažėjo ir gyventojų sukauptas turtas.
Visa tai lėmė keliais procentais išaugusį JAV nedarbo lygį ir keletą ketvirčių trukusią negilią recesiją“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Jis pabrėžia, kad su naujomis technologijomis – ar tai būtų dirbtinis intelektas, ar kvantiniai kompiuteriai – susijusių įmonių galimas perkaitimas šiuo metu labiau būdingas JAV rinkai, todėl kalbėti apie perkaitimą ar burbulą Europoje kol kas nėra pagrindo.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad akcijų rinkų neigiamos reakcijos paprastai atspindi finansų rinkų dalyvių lūkesčius ir realios ekonomikos sveikatą.
Todėl realus poveikis ekonomikai labai priklauso nuo to, ar tai laikina korekcija, po kurios vertės netrukus atsistato, ar rimtesnes sistemines ar struktūrines priežastis turinti finansų rinkų griūtis.
„Finansų rinkų griūtys pasiekia ir realiąją ekonomiką, kaip kad buvo nutikę 2009 m. per Didžiąją Recesiją, ar prieš šimtmetį – Didžiosios Depresijos metais.
Prisiminkime, tuomet tai palietė labai nemažą dalį įmonių ir gyventojų per bankrotų bangą, išaugusius nedarbo lygio rodiklius ir būtiną bet skausmingą „diržų veržimosi“ politiką“, – pabrėžė ji.
Pensijos eurais –
Vokietija- 1929
Ispanija- 1826
Lietuva- 650
Infoclaud.lt
