Svarbiausi įvykiai:
23:48 | Keičiasi Ukrainos pasų išdavimo tvarka
Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, pagal kurį 18-60 metų vyrai galės gauti užsienio valstybių ir Ukrainos pasus tik Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.
Galios tam tikros išimtys, pavyzdžiui, asmenims su negalia, slaugantiems neįgalų asmenį ir t.t.
23:14 | JAV išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ir siųs daugiau
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jakeas Sullivanas patvirtino, kad JAV išsiuntė į Ukrainą ilgojo nuotolio raketas, rašo „Sky news“.
Jis taip pat patvirtino, kad JAV siųs daugiau raketų.
22:41 | Po žinios apie JAV paramą Ukrainai – eksperto įspėjimas
Kyjivui reikės daug daugiau nei 61 mlrd. dolerių, kuriuos trečiadienį patvirtino JAV, „Sky news“ pareiškė politikos analitikas Bradley Bowmanas.
Anot jo, Ukrainos kova gali trukti ne vienerius metus.
21:50 | Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, bet suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ukrainos diplomatijos vadovas paragino sąjungininkus liautis reikšti užuojautą ukrainiečiams ir dalinti pažadus dėl pagalbos atkuriant šalį ir vietoje to imtis veiksmų užkirsti kelią mirtims ir naikinimui.
D. Kuleba atkreipė dėmesį, kad keletą mėnesių vėluojančios JAV karinės pagalbos nepakaks Rusijai nugalėti. „Pavienis paketas rusų nesustabdys. Rusus sustabdys tik vieningas visos Ukrainos ir visų jos partnerių frontas“, – pasakė jis.
„Kai matau, ką Rusija sugebėjo pasiekti, per dvejus metus kurdama savo gynybos pramonės bazę, ir ką pasiekė Vakarai, imu manyti, kad su Vakarais kažkas negerai, – kalbėjo D. Kuleba. – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi.“
Ministro vertinimu, Ukrainos sąjungininkų karinės pramoninės produkcijos gamybos apimtys savo piką pasieks ne anksčiau nei iki 2024 m. pabaigos.
Pranešama, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad dabar viską lems, kaip greitai pavyks įgyvendinti su partneriais sudarytas sutartis dėl ginklų tiekimo Ukrainos kariuomenei.
21:02 | Šaltiniai: Ukraina smogė didelei Rusijos plieno gamyklai
Ukrainos dronai naktį smogė ir apgadino didelę Rusijos plieno gamyklą, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis Kyjivo žvalgyboje.
Šaltinis teigė, kad per ataką iš dalies buvo sunaikinta „deguonies stotis“ Novolipecko metalurgijos gamykloje Lipecko srityje.
Tai turės ilgalaikį poveikį įmonės darbui, sakė šaltinis.
20:50 | „Reuters“: JAV tyliai išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketų
Pastarosiomis savaitėmis JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketų ir praėjusią savaitę Ukraina pirmą kartą jomis pasinaudojo, trečiadienį „Reuters“ pranešė JAV pareigūnas.
20:32 | Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
V. Zelenskis kalbėjo susitikime su valstybių partnerių ir Ukrainoje įsikūrusių tarptautinių organizacijų atstovais bei Ukrainos diplomatais.
„Mes turime tikslių žvalgybinių, specifinių duomenų, kad Rusija ne tik nori sužlugdyti Taikos viršūnių susitikimą, bet ir turi konkretų planą, kaip tai padaryti, kaip sumažinti jame dalyvaujančių šalių skaičių, kaip veikti, kad taikos nebūtų dar ilgiau. (...) Ir mes kartu turime tam pasipriešinti, turime vieningai siekti teisingos taikos“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, visi vienodai suinteresuoti priversti Rusiją siekti taikos ir pagarbos tarptautinei teisei.
Pasaulio dauguma yra pajėgi tai užtikrinti, mano V. Zelenskis, pridurdamas, kad Pasaulio taikos viršūnių susitikimas Šveicarijoje suteikia tarptautinei bendruomenei realią galimybę pasiekti teisingą taiką ir atkurti tarptautinės teisės veikimą. Pasak V. Zelenskio, susitikime dalyvaujančios šalys sutelkia pasaulio galią, kad priartintų teisingą taiką Ukrainai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, cituodama V. Zelenskį, Pasaulio taikos viršūnių susitikimas gali ir turi įrodyti, kad joks vienas asmuo negali nuspręsti, kaip turi gyventi visi kiti pasaulio gyventojai; tą gali tik pasaulio dauguma – bendrai ir remiantis tarptautine teise.
19:57 | Ukraina ėmė naudoti dar niekur nematytus balionus: gali smogti už šimtų kilometrų
Ukraina kare pradėjo naudoti nebrangius balionus, kurie gali įveikti didelius atstumus ir padaryti didelės žalos okupantams, rašo „Forbes“.
19:48 | Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: „Gauname reikiamą paramą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo.
JAV prezidentas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
„Šešių mėnesių kelionė buvo įveikta. Kad ir ką kas sakytų, mes gauname reikiamą paramą – mums jos reikia, kad galėtume toliau saugoti gyvybes nuo Rusijos atakų, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. – Padarysime viską, kad kompensuotume tuos šešis mėnesius, kurie praėjo diskusijose ir abejonėse.“
Rusija per tą laiką pasiekė teritorinių laimėjimų, o Ukrainai sunkiai sekėsi apsirūpinti šaudmenimis ir kariais fronto linijoje.
19:04 | Sunakas ir Scholzas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“
Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderiai trečiadienį pažadėjo remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“, tačiau Vokietijos kancleris darkart pabrėžė savo atsisakymą tiekti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas „Taurus“.
Po antradienio vizito Lenkijoje, kur pažadėjo skirti papildomų lėšų Kyjivui ir paskelbė apie planus didinti JK išlaidas gynybai, britų premjeras Rishi Sunakas pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų tapo ministru pirmininku, atvyko į Vokietijos sostinę.
„Esame vieningi ir norime palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė R. Sunakas ir pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija turi baigtis nesėkme.
„Mes giname mums nepaprastai svarbias vertybes“, – pridūrė JK lyderis, stovėdamas greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo per spaudos konferenciją Vokietijos kanclerio biure.
R. Sunakas išvyko į dviejų dienų kelionę po Europos šalis, kurios tikslas – vėl atkreipti visų dėmesį į Ukrainą po to, kai ilgus mėnesius pasaulis buvo labiau susitelkęs į Izraelio karą prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.
Lenkijoje jis pažadėjo papildomai skirti Ukrainai 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų), taigi iš viso JK Ukrainai bus skyrusi 12 mlrd. svarų sterlingų (13,97 mlrd. eurų).
Kyjivas prašo sąjungininkų padidinti šaudmenų ir oro gynybos priemonių, kurių labai reikia atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, tiekimą.
Praėjusį savaitgalį Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai po šešis mėnesius trukusių politinių ginčų atblokavo 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą. Jį patvirtino ir prezidentas Joe Bidenas.
Tačiau Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrai ragina, kad ir Europa paspartintų ginklų tiekimą Ukrainai.
Pastarosiomis dienomis Vokietija atsiliepė į Kyjivo prašymus ir pareiškė, kad nusiųs Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
Tačiau O. Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, kurių Ukraina žūtbūt siekia. Vokietija baiminasi, kad dėl jų konfliktas dar labiau paaštrėtų.
„Mano sprendimas [nesiųsti „Taurus“] yra labai aiškus“, – sakė O. Scholzas.
„Tačiau mano sprendimas, kad mes ir toliau būsime didžiausi Ukrainos rėmėjai Europoje, taip pat labai aiškus“, – pridūrė jis.
18:03 | Joe Bidenas pasirašė įstatymą dėl pagalbos Ukrainai siuntimo
JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įstatymą dėl pagalbos Ukrainai siuntimo, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, prezidentas sakė, kad kelias iki jo stalo buvo sunkus, bet galiausiai Amerika „atsitiesė“.
„Dabar turime veikti greitai“, – sako jis ir priduria, kad įranga bus išsiųsta „per kelias artimiausias valandas“.
17:50 | Kuleba: karas tęsis bent iki kitų metų
Dmytro Kuleba pareiškė, kad karas tęsis iki 2025 m., rašo „Kanal 24“. Anot jo, rusai gerokai padidino ginklų gamybą ir mobilizuoja daugiau žmonių.
Jo vertinimu, Ukrainos sąjungininkų karinės pramonės gamybos pikas numatomas ne anksčiau nei 2024 m. pabaigoje. Todėl Ukraina tikisi, kad karas tęsis iki to laiko.
D. Kulebos nuomone, Vakarai turėtų stipriai padidinti ginklų gamybą.
„Kai matau, ką Rusija pasiekė kurdama gynybos pramonės bazę per dvejus karo metus ir ką pasiekė Vakarai, manau, kad Vakarai kažką daro ne taip. Vakarai turi suprasti, kad taikos era Europoje baigėsi“, – „The Guardian“ sako jis.
16:49 | Ukraina skelbia smogusi rusų bazei netoli Mariupolio, yra žuvusių
Ukrainos pajėgos smogė rusų bazei, sako Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN.
Anot P. Andriuščenkos, smūgis įvykdytas trečiadienį apie 13:20. Surengti šeši smūgiai Babach-Taramos kaime į okupantų bazę. Žuvo bent septyni okupantai, yra sužeistų. P. Andriuščenkos teigimu, visi jie yra rusų pareigūnai.
Jo duomenimis, dėl smūgio rusai yra skubiai perkeliami, okupantai bando išvengti daugiau tokių smūgių.
16:33 | Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Vasarį Europos Sąjunga patvirtino ketverių metų trukmės vadinamąją Ukrainos priemonę ir numatė 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų.
Pirmoji – 4,5 mlrd. eurų – dalis Ukrainai buvo skirta kovo 20 dieną.
„Ukraina ant savo pečių už mus visus neša sunkią naštą. Šiandien išmokame dar 1,5 mlrd. eurų pagal 50 mlrd. eurų Ukrainos priemonę“, – sakė U. von der Leyen savo įraše socialiniame tinkle „X“.
„Tai labai svarbu, kad Ukrainos valstybė ir paslaugos veiktų, kol ji kovoja su agresoriumi. Europa išlieka vieninga ir ryžtinga“, – pridūrė ji.
U. von der Leyen minimas Europos vieningumas kiek sumenko dėl balsingo, bet kol kas neefektyvaus pasipriešinimo paramai iš Vengrijos, kuri kaltina Ukrainą vykdant „raganų medžioklę“ prieš šalyje veikiančias Vengrijos įmones.
Pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pareiškė, kad jo šalis užblokuos naujausią paramos dalį, nors vasarį visi 27 ES lyderiai, įskaitant vengrų ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, susitarė dėl ketverių metų trukmės Ukrainos priemonės.
Neaišku, kokiu mechanizmu Vengrija galėtų pasinaudoti, kad užblokuotų paramos dalis, juolab kad V. Orbano prašymas jas peržiūrėti kasmet buvo atmestas.
Naujausias P. Szijjarto skundas prieš Ukrainą buvo susijęs su įtarimais, kad ši šalis planuoja panaikinti kelis Vengrijos farmacijos bendrovės „Richter“ vaistų platinimo leidimus, pažymi portalas „The Kyiv Independent“.
Budapeštas ne kartą blokavo finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, o Vengrija apskritai laikoma labiausiai Kremliui artima ES šalimi.
14:49 | Paaiškėjo dronų atakos Smolenske pasekmės: rusai neteko 26 tūkst. kubinių metrų degalų
Per naktinę ukrainiečių ataką Smolensko srityje Ukrainos saugumo tarnybai pavyko sunaikinti 26 tūkst. kubinius metrus rusų degalų, Ukrainos leidiniui „Kyiv Independent“ pranešė šaltiniai teisėsaugos institucijose.
Rusijos žiniasklaida ir pareigūnai pranešė, kad trečiadienio naktį Smolensko srityje, taip pat Lipecko ir Voronežo srityse dronai atakavo energetikos ir pramonės objektus.
„Kyiv Independent“ šaltiniai teigė, kad Rusijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Rosneft“ „neteko dviejų degalų ir tepalų sandėliavimo ir perpumpavimo bazių Jarcevo ir Razdorovo miestuose Smolensko srityje“.
Jose, šaltinių teigimu, buvo laikoma apie 26 000 kubinių metrų rusiškų degalų.
Už praėjusios nakties smūgius Rusijos naftos objektams atsakingi ukrainiečių atakos dronai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje.
14:15 | Rusijoje – rekordinis iš karo tarnybos sprunkančių ir prieglobsčio Vakaruose prašančių rusų skaičius
Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos regione, naujausioje savo atskaitoje skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba.
13:35 | Ryga ruošia gyventojus pavojui – prašo parengti rūsius slėptis
Latvijoje Rygos miesto taryba ragina gyventojus pritaikyti savo rūsius civilinės saugos reikalavimams, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
12:56 | Karinė pagalba Ukrainai: penki pagrindiniai scenarijai
JAV ruošiantis galutinai patvirtinti karinės pagalbos Ukrainai paketą, svarstoma apie tai, kokias tai suteiks šaliai galimybes apsiginti nuo Rusijos puolimo. Ekspertų manymu, nauja ginkluotė gali suteikti galimybę Ukrainai perimti iniciatyvą šalies pietuose, tačiau pesimistiškesnės prognozės skelbia, jog ši karinė pagalba padės išlikti, bet ne laimėti karą.
12:14 | CNN: JAV Ukrainai netrukus gali perduoti ilgojo nuotolio raketų, skrendančių net 300 km
CNN, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad į naujausią beveik 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą Ukrainai JAV gali įtraukti ir ilgai lauktas ilgojo nuotolio raketas ATACMS.
Po to, kai Senatas pritarė paketui, jį dar turi pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas, tai padaryti jis planuoja trečiadienį.
CNN šaltiniai pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis J. Bideno administracijos pareigūnai Kongresui pranešė, kad pagal naująjį paketą Jungtinės Valstijos greičiausiai pirmą kartą Ukrainai atsiųs ilgo nuotolio raketas ATACMS.
Pažymima, kad praėjusį rudenį JAV pirmą kartą perdavė Ukrainai vidutinio nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius maždaug 160 km atstumu. Tuo metu ilgesnio nuotolio versija gali pataikyti už 300 km.
11:35 | Šaltinis: Ukraina patvirtino smogusi Rusijos naftos objektams
Už praėjusios nakties smūgius Rusijos naftos objektams atsakingi ukrainiečių atakos dronai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje.
„SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) dronai smogė dviem naftos saugykloms Smolensko regione“, – nurodė šaltinis po to, kai apie atakas pranešė rusų pareigūnai.
10:57 | Artėja pavojingas metas: JAV analitikai įspėja, kad Rusija keičia savo taikinį ir intensyvins atakas
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija ketina intensyvinti smūgių kampaniją, kad sutrikdytų Ukrainos kariuomenės logistiką. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos greičiausiai išties suintensyvins smūgius bepiločiais orlaiviais ir raketomis, siekdamos padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos infrastruktūrai ir gynybos pramonės bazei prieš atvykstant JAV pagalbai.
10:23 | Rusijoje dėl kaltinimų korupcija sulaikytas gynybos viceministras
Rusijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė gynybos viceministrą Timurą Ivanovą, įtariamą kyšininkavimu, antradienį pranešė Tyrimų komitetas.
Šalies valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie aukšto rango pareigūno sulaikymą – tai itin retas žingsnis karo Ukrainoje kontekste.
Kovos su korupcija šalininkai Rusijoje jau daugelį metų kritikuoja, anot jų, plačiai paplitusį kyšininkavimą V. Putino valdymo laikotarpiu.
„Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Timuras Vadimovičius Ivanovas buvo sulaikytas įtariant jį nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Rusijos Tyrimų komitetas.
10:05 | Prokuratūra: Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo 6 žmonės
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo šeši žmonės, pranešė srities prokuratūra.
Socialiniame tinkle „Telegram“ prokuratūra parašė, kad 0 val. 30 min. rusai raketomis atakavo miesto Ševčenkos rajoną ir kad dvi raketos pataikė į vieno gyvenamojo komplekso teritoriją.
Apgadinti trys daugiaaukščiai, mažiausiai 33 privatūs automobiliai, kavinė, kelios parduotuvės ir biurai, sakoma pranešime.
Nurodoma, kad nukentėjo šeši žmonės: trys vyrai – 33, 45 ir 53 metų amžiaus – patyrė nesunkių sužeidimų, o trys moterys – 25, 45 ir 54 metų amžiaus – patyrė ūminę reakciją į stresą.
09:49 | Pentagonas: karinė pagalba Ukrainą gali pasiekti per kelias dienas po įstatymo pasirašymo
JAV karinė pagalba Ukrainą galėtų pasiekti per kelias dienas po to, kai atitinkamą įstatymą pasirašys prezidentas Joe Bidenas, antradienį sakė Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis.
Spaudos konferencijoje jo buvo paklausta, kada JAV galėtų nusiųsti karinės pagalbos Ukrainai, JAV Kongresui patvirtinus beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Kyjivui, jau daugiau kaip dvejus metus kovojančiam su Rusijos plataus masto invazija.
„Pasakyčiau, kad tikėtumėmės galėti pristatyti pagalbą per [kelias] dienas“, – sakė P. Ryderis. Jo žodžiai cituojami Pentagono naujienų svetainėje.
Jis pažymėjo, kad kol kas negali konkrečiai nurodyti, kokia tai bus pagalba, ir kad dar reikia palaukti įstatymo įsigaliojimo.
09:17 | Dronų smūgis Rusijai: Smolenske liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
Trečiadienio naktį Smolensko srityje po bepiločio orlaivio atakos kilo gaisrai Smolensko srities Smolensko ir Jarcevo rajonuose esančiuose „kuro ir energetikos objektuose“.
Išpuolį patvirtino Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas.
„Visiškai tikėtina, kad dėl priešo atakos prieš civilinius kuro ir energetikos objektus Smolensko ir Jarcevo rajonų teritorijoje kilo gaisrai. Nepaprastųjų situacijų ministerija vietoje likviduoja padarinius. Prašome išlikti ramiems ir nepanikuoti“, – „Telegram“ rašė gubernatorius.
Vietos gyventojai praneša, kad dega naftos perdirbimo gamykla netoli Rozdorovo ir Prigorsko kaimų. Liudininkų teigimu, prieš gaisrą buvo girdėti 4–5 sprogimai.
08:41 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 461 940 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 242 tankų (+1), 13 928 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 11 808 artilerijos sistemų (+43), 1 048 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 771 oro gynybos priemonės (+2), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 439 dronų (+32), 2 117 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 892 automobilių (+47), 1 944 specialiosios technikos vienetų (+8).
08:14 | Smūgiai Voroneže
Kiek vėliau pranešta, kad Voronežo srityje ukrainiečių dronai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tvirtino, kad oro gynyba numušė keturis dronus virš jo regiono.
07:52 | Rusai smogė į gyvenamuosius namus Charkive dviem raketomis S-300
Į gyvenamuosius namus Charkive pataikė dvi priešo raketos S-300, sužeisti mažiausiai du žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Tikslinė ataka prieš gyvenamąjį kompleksą Ševčenkos rajone. Pirminiais duomenimis, tai buvo raketa S-300. Informacija apie aukas tikslinama“, – parašė I. Terechovas.
Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas sakė, kad Rusijos kariuomenė smogė Charkivui dviem raketomis S-300. Mažiausiai du žmonės buvo sužeisti, medicininė pagalba jiems buvo suteikta vietoje.
07:24 | Smūgiai ir Lipecke
Iš Rusijos Lipecko ir Smolensko sričių gauta pranešimų apie naktinę bepiločių orlaivių ataką. Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Lipecko miesto pramoninėje zonoje nukrito dronas. Aukų nėra. Įvykio vietoje dirba teisėsaugininkai“, – parašė Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas.
Lipecko gyventojai praneša, kad bepiločiai orlaiviai atakavo Novolipecko metalurgijos kombinatą, tačiau ši informacija kol kas nepatvirtinta.
06:54 | JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo kuo greičiau pritarti šiam pagalbos Ukrainai paketą ir užtikrino, kad labai reikalinga pagalba Kyjivui bus pradėta teikti jau šią savaitę.
„Pasirašysiu šį įstatymo projektą ir rytoj, kai tik jis pasieks mano stalą, kreipsiuosi į Amerikos žmones, kad jau šią savaitę galėtume pradėti siųsti ginklus ir įrangą Ukrainai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad ši parama rodo Vašingtono „ryžtingą įsipareigojimą demokratijai ir laisvei, kovai su tironija ir priespauda“.
