Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina
Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Žvalgybos duomenimis, suformuotus būrius planuojama dislokuoti pasienio ruožuose Briansko, Kursko ir Belgorodo srityse.
Rusijos ketinimus patvirtina 2024 metų sausio 25 d. perimtas dviejų rusų, tarnaujančių okupuotos Abchazijos teritorijoje, pokalbis telefonu.
Jame Suchumio pasienio užkardos personalo pareigūnas kapitonas Jusibovas ir Očamčiros pasienio užkardoje tarnaujantis praporščikas Zimskovas keičiasi nuomonėmis apie pasieniečių, kurie bus siunčiami į Rusijos ir Ukrainos pasienį „nuolatinei tarnybai“, sąrašų sudarymą.
„Gyvename ta diena, niekas neturi perspektyvų“, – konstatuoja Jusibovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos pasieniečiai prie šiaurinės šalies sienos montuoja vaizdo stebėjimo kameras, kurios leis visą parą stebėti situaciją pasienyje ir gretimoje teritorijoje.
23:42 | Rusija padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje iki trijų, jie gali paleisti 16 raketų „Kalibr“
Juodojoje jūroje budi keturi Rusijos laivai, tarp jų - du povandeniniai sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai ir vienas mažasis raketinis laivas, jų bendra salvė – 16 raketų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra keturi priešo laivyno laivai, tarp jų – du povandeniniai raketnešiai ir vienas mažasis raketinis laivas, jie apginkluoti 16 raketų „Kalibr“, – rašoma pranešime.
Azovo jūroje yra vienas priešo laivas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, stebėjimo grupė „Krymskij veter“ išsiaiškino Rusijos Juodosios jūros laivyno okupuotame Sevastopolyje sudėtį.
Sausio 26-osios rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos informavo, kad 7 val. Juodojoje jūroje budėjo keturi Rusijos laivai, tarp jų - trys sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 14 raketų.
Vėliau Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pranešė, kad Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai su aštuoniomis raketomis „Kalibr“.
23:25 | JK kariuomenės vadas: turime ruošti žmones karui
Britų kariuomenės vadas generolas Patrickas Sandersas sako, kad Jungtinės Karalystės žmones reikia ruošti karui su Rusija.
Pasak jo, Didžiosios Britanijos kariuomenė svarsto, kaip sukurti iki pusės milijono žmonių pajėgas, įskaitant ir civilius, kurie gintų JK, jei kiltų plataus masto karas su tokia šalimi kaip Rusija.
Generolas P. Sandersas sakė, kad civiliai turi būti apmokyti ir aprūpinti naujai, jei šalis įsitrauktų į konfliktą.
Per trejus metus Didžioji Britanija turėtų plėsti savo kariuomenę, tačiau P. Sandersas pažymėjo, kad to nepakaks norint laimėti karą ir būtina imtis veiksmų, kad visuomenė dalyvautų jame reikalui esant
„Ukraina demonstruoja, kad karus pradeda reguliarios armijos, bet juos laimi civiliai koviniai vienetai“, – sakė P. Sandersas.
23:18 | V. Putinas davė leidimą statyti naują atominį ledlaužį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė leidimą statyti naują atominį ledlaužį, Maskva siekiant stiprinti komercinę prekybą Arkties šiaurėje.
Rusija, kuriai dėl puolimo Ukrainoje taikomos Vakarų sankcijos, tikisi, kad Šiaurės jūrų kelias – laivybos kelias, kertantis Arkties vandenyną – padės padidinti prekybą su Azija, nes leis sumažinti krovinių gabenimo atstumus ir išlaidas.
Naujasis ledlaužis, pavadintas „Leningrad“, „dalyvaus svarbiausiose žvalgymo ir mokslinių tyrimų programose Arktyje“, taip pat palengvins prekybą, pareiškė V. Putinas, sakydamas kalbą laivų statykloje Sankt Peterburge.
Leningradas yra senasis šio miesto, kuris taip pat yra V. Putino gimtasis miestas, pavadinimas.
Nuo tada, kai Rusijai dėl pajėgų siuntimo į Ukrainą buvo paskelbtos sankcijos, ji didžiąją dalį savo prekybos, ypač svarbios naftos ir dujų prekybos, nukreipė į Aziją.
Valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ statomas 170 metrų ilgio laivas skirtas pralaužti ledą, kad krovininiai laivai galėtų lengviau plaukti per užšalusias šiaurės jūras.
Rusija yra vienintelė pasaulio šalis, kuri stato ir eksploatuoja atominius ledlaužius.
23:00 | FSB suėmė du rusus, kaltinamus bendradarbiavimu su Ukraina
Maskvos FSB saugumo tarnyba penktadienį pranešė, kad suėmė du Rusijos piliečius už tai, kad jie esą perdavė Ukrainai informaciją apie šalies kariuomenę.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto karą, Rusija suėmė savo piliečių, kurie, jos teigimu, dirbo su Ukraina arba finansavo Ukrainos kariuomenę.
Penktadienį FSB pranešė, kad pietiniame Rostovo prie Dono mieste suėmė du vyrus, kaltinamus valstybės išdavyste – nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo.
„Tyrimo duomenimis, jie aktyviai užmezgė ryšį su Ukrainos saugumo tarnybų atstovu. Bendraudami jie susitarė rinkti ir perduoti informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius, dalyvaujančius specialioje karinėje operacijoje“, – nurodė FSB, pavartodama Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Jame teigiama, kad šiems asmenims buvo mokama už informacijos apie karinės įrangos ir personalo buvimo vietą teikimą.
Rostove prie Dono yra Rusijos puolimo Ukrainoje vadavietė.
Miestas įsikūręs prie Azovo jūros ir yra mažiau nei už 100 km nuo sienos su Ukrainos Donecko ir Luhansko sritimis – dviem iš keturių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi.
22:42 | Švedijos premjeras: nesiderėsime su Vengrija dėl stojimo į NATO
Stokholmas, sausio 26 d. (AFP-BNS). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pareiškė, kad nesiderės su Vengrija dėl Švedijos stojimo į NATO, Budapeštui dabar likus paskutiniam, dar neratifikavusiam Švedijos paraiškos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė U. Kristerssoną atvykti į Budapeštą aptarti šio klausimo „mums abiem patogiu metu“.
„Džiaugiuosi galėdamas vykti į Budapeštą (...). Turime apie ką pasikalbėti (...), bet mes nevedame derybų dėl narystės NATO, jokių derybų dėl to nėra“, – Švedijos televizijai TV4 sakė U. Kristerssonas.
„Tačiau galėtume pasikalbėti apie tai, kaip geriausiai bendradarbiauti NATO“, – teigė jis.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo derėtis su Vengrija.
22:24 | Čekijoje pateikti kaltinimai komunistui, demonstravusiam Rusijos vėliavą su Z raide
Čekijos policija pateikė kaltinimus Čekijos ir Moravijos komunistų partijos nariui, kuris pernai per renginį Nimburko mieste demonstravo Rusijos vėliavą su Z raide – Rusijos agresijos simboliu.
Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Novinky“.
Incidentas įvyko dar 2023 metų birželio 25 d. per komunistų suvažiavimą Nimburke. Tada buvo pranešta, kad viename iš kioskų buvo iškabinta Rusijos vėliava su didele Z raide, sudaryta iš Georgijaus juostelės, ir rusišku užrašu „Saviškių nepaliekame“.
Iškvietus policijos patrulį, vėliava buvo nuimta, tačiau teisėsaugininkai jau tada pradėjo tyrimą. Komunistų partijos narys kaltinamas genocido neigimu ir teisinimu.
Čekijos teismai jau yra paskelbę nuosprendžių už pritarimą Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, vyras, atėjęs į antivyriausybinį protestą su „Wagner“ samdinių grupuotės antsiuvu, buvo nuteistas lygtinai.
22:00 | Kruviną karą Putinas pavadino „teisingu“ ir aukštino vykstančius į frontą: „Jie turėtų tapti valstybės pagrindu“
Sprendimas pradėti kruviną karą Ukrainoje, kuris atnešė Rusijai daugiausiai aukų nuo Antrojo pasaulinio karo, buvo „teisingas“, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Karas Ukrainoje pavertė Rusiją lyderiaujančia pagal įvestas sankcijas. Visgi V. Putinas mano:
„Viską darome teisingai. Ir mes kovojame dėl teisingo tikslo“, – tvirtina Rusijos prezidentas.
Anot jo, 2014 metais pasikeitus valdžiai Ukrainoje, šalis „ėmė naikinti“ tuos, kurie buvo pasiryžę kurti santykius su Maskva, kartu kurdama „antirusišką anklavą“.
„Dešimt kartų iš eilės mus apgaudinėjo dėl NATO nesiplėtimo. Bet visa tai kartu tiesiog nepaliko mums šansų, kaip tik pradėti bandyti – ir taip pradėjome specialią karinę operaciją, bet tai dar ne karo pradžia“, – sakė V. Putinas.
Dabar, pasak prezidento, kovos zonoje yra 600 tūkstančių žmonių. V. Putinas teigia, kad jie „turėtų tapti Rusijos valstybės pagrindu“.
21:20 | JAV pagalbos Ukrainai paketas Kongrese nebus priimtas – Atstovų Rūmų pirmininkas
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Kongresas nėra pasirengęs pritarti Ukrainos kovai su Rusijos invazija lemiamai svarbios JAV karinės pagalbos Kyjivui atnaujinimui.
Senatas, „regis, nesugeba pasiekti jokio susitarimo“, laiške įstatymų leidėjams pažymėjo M. Johnsonas ir pridūrė, kad jo partija bet kuriuo atveju nebūtų davusi susitarimui savo pritarimo Atstovų Rūmuose, o tai reiškia, kad jis „būtų iš karto žlugęs“.
Senatas buvo priartėjęs prie abiejų partijų susitarimo, pagal kurį būtų suteikta nauja didžiulė pagalba provakarietiškos Ukrainos kariuomenei, kuri netrukus pradės skaičiuoti trečius kovos su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija metus.
Respublikonams primygtinai reikalaujant, prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratų partija sutiko prie pagalbos įstatymo projekto pridėti JAV ir Meksikos sienos saugumo plataus masto pakeitimų paketą.
Tačiau dabar atrodo, kad sudėtingos derybos, kuriose respublikonai siekė svarbios pergalės dėl savo reikalavimų kovoti su nelegalia migracija per sieną mainais į J. Bideno užsienio politikos tikslo – padėti Ukrainai – išlaikymą, žlugo.
21:00 | Baltijos šalių muitinės susitarė dėl vienodo sankcijų Rusijai taikymo
Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodos kontrolės įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Susitarimu patvirtinta pernai gruodžio 20 dieną pasirašyta tai numatanti Baltijos šalių premjerių deklaracija, penktadienį pranešė Muitinės departamentas.
Baltijos šalių muitinės susitarė griežtinti į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusija eksportuojamų arba tranzitu gabenamų sankcionuotų prekių kontrolę, pavyzdžiui, reikalauti pateikti prekių gamintojo deklaraciją.
Muitinės departamentas rekomenduoja verslui prieš gabenant sankcionuotas prekes arba tiekiant logistikos ar muitinės tarpininko paslaugas detaliai patikrinti prekes bei įsitikinti, kad per Rusiją ir Baltarusiją jos bus vežamos tik tranzitu.
Vakarų šalys ekonominių, diplomatinių ir kitų sankcijų prieš Rusiją bei ją remiančią Baltarusiją ėmėsi Maskvai prieš beveik dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
20:48 | Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Ukrainos belaisviai, tariamai lipantys į sudužusį lėktuvą
Rusija penktadienio vakarą išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į sudužusį karinį lėktuvą Il-76.
Šio vaizdo įrašo patikrinti neįmanoma – skrydžių numeriai vaizdo įraše nematomi.
Vis dėlto Rusijos pusė atsisako pateikti įrodymų, kad po katastrofos lėktuve buvo Ukrainos karo belaisvių kūnų. Ukrainos tarnybos vis dar negali patvirtinti, kas iš tikrųjų buvo Rusijos kariniame Il-76, skelbia Ukrainos leidinys „Focus“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Rusijos karinį transportinį lėktuvą virš Belgorodo pasienio srities šią savaitę numušė Ukraina. Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl įvykusios lėktuvo katastrofos. Kyjivas ir Maskva pradėjo baudžiamuosius tyrimus, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atlikti tarptautinį tyrimą.
Ukraina patvirtino, kad turėjo įvykti apsikeitimas belaisviais, tačiau sakė, kad, kitaip negu anksčiau, jai nebuvo pranešta, jog kariai prie sienos bus gabenami lėktuvu.
20:31 | Rusai smarkiai apšaudė Donecko sritį, yra aukų
Penktadienį rusai iš „Grad“ sistemų smarkiai apšaudė Donecko srities Krasnohorivkos miestą, žuvo 60 metų amžiaus vietos gyventoja.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per smarkius Krasnohorivkos apšaudymus žuvo vienas žmogus. Šiandien miestas buvo masiškai apšaudomas iš „Grad“ sistemų ir 152 mm kalibro pabūklų – rusų auka tapo 60 metų moteris“, – parašė regiono vadovas.
Jis pažymėjo, kad Krasnohorivka jau dešimtus metus yra prie fronto linijos ir išlieka viena karščiausių vietų srityje. Todėl gyventi mieste reiškia kasdien būti mirtiname pavojuje.
V. Filaškinas vėl paragino visus gyventojus išvykti iš apšaudomo regiono.
„Saugokite save ir savo artimuosius! Evakuokitės!“, – pareiškė pareigūnas.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, priešas beveik kasdien žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna gyvenamuosius ir administracinius pastatus, energetikos ir infrastruktūros objektus. Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km.
2024 metų sausio duomenimis, Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje gyvena apie 524 tūkst. žmonių. Evakuacija tęsiama.
20:20 | JAV Atstovų Rūmų pirmininkas: Kongresas nepasirengęs pritarti Ukrainai skirtai paramai, dėl kurios buvo susiderėta Senate
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike‘as Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Kongresas nėra pasirengęs pritarti galimybei atnaujinti JAV karinę paramą, kuri yra labai svarbi desperatiškai Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
Senatas, „regis, negali pasiekti jokio susitarimo“, laiške įstatymų leidėjams rašė M. Johnsonas ir pridūrė, kad jo partija bet kuriuo atveju nebūtų davusi pritarimo Atstovų Rūmuose, o tai reiškia, jog ši iniciatyva pačioje pradžioje būtų buvusi pasmerkta žlugti.
19:45 | ES atstovas įvardijo, kam Kremliui reikalingas užsienio agentų sąrašas: Putinas tai daro ne be reikalo
Rusija sukūrė užsienio agentų sąrašą, kad galėtų lengvai nuslopinti bet kokią kritiką ir užgniaužtų pilietines laisves šalyje, įsitikinęs ES vyriausiasis užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovas Peteris Stano, rašo „Ukrinform“.
Pasak ES atstovo, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neparanku leisti kritikams garsiai reikštis, todėl Kremliui puikus būdas tai užtildyti yra nuolat pildyti vadinamąjį užsienio agentų sąrašą.
„Penktadienis rusams – represijų diena, nes būtent šią dieną Rusijos valdžia skelbia atnaujinusi vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. Rusija naudoja savo „užsienio agentų“ įstatymą raganų medžioklei savo piliečiams ir režimo kritikams, įvardija juos kaip išdavikus“, – teigia P. Stano.
Pasak jo, nuo 2022 metų dėl šio teisės akto Rusija jau daug kartų pažeidė savo įsipareigojimus ir tarptautinę teisę, ypač dėl žmogaus teisių laikymosi ir pagrindinių laisvių užtikrinimo savo piliečiams.
Jis priminė, kad neseniai Kremliaus valdžia į šį sąrašą įtraukė nepriklausomą žurnalistę ir leidinio „Verstka“ redaktorę Lolą Tagajevą. Į tą patį sąrašą pateko ir žinomas rašytojas Borisas Akuninas dėl atviro nesutikimo su Rusijos nusikalstama agresija prieš Ukrainą. Prieš tai Kremlius pasinaudojo šiuo įstatymu, kad uždarytų „Memorial“ – organizaciją, tapusią Nobelio taikos premijos laureate, kuri nušvietė tamsią Stalino Rusijos praeitį ir gynė žmogaus teises Rusijoje.
„Šie vadinamieji „užsienio agentai“ ir represinių įstatymų aukos turi mūsų paramą ir solidarumą. Europos Sąjunga ir toliau rems Rusijos pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą tiek Rusijoje, tiek užsienyje“, – pridūrė P. Stano.
Kaip pranešė „Ukrinform“, „užsienio agentų“ įstatymas Rusijoje pasirodė 2012 m. Jis leido ne pelno organizacijas, kurios gauna finansavimą iš užsienio ir užsiima politine veikla, pripažinti „užsienio agentais“.
Vėliau šis statusas išplito ir žiniasklaidai bei asmenims – net ir tiems, kurie negauna užsienio finansavimo, bet „yra užsienio įtakoje“. Šiuos „įstatymus“ Kremlius plačiai naudoja siekdamas engti, įbauginti ir represuoti bet kuriuos žmones, kritikuojančius V. Putino režimą.
19:20 | Vokietija sako atskleidusi didelę Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją
Vokietijos žiniasklaida penktadienį pranešė Berlyną atskleidus didelę Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją, kurios metu tūkstančiai netikrų paskyrų socialiniame tinkle „X“ siekė pakurstyti pyktį dėl Berlyno paramos Ukrainai.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įgalioti ekspertai, naudodami specialią programinę įrangą, nuo gruodžio 20 iki sausio 20 dienos stebėjo įrašus platformoje „X“, rašė vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“.
Pranešama, kad buvo aptikta daugiau nei 50 tūkst. netikrų paskyrų, kurios minėtame socialiniame tinkle išplatino daugiau nei milijoną žinučių vokiečių kalba.
Jas visas siejo kaltinimai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybei, esą ji nesirūpina šalies gyventojais ir padeda Ukrainai kariauti su Rusija, rašo „Spiegel“, kuris teigia matęs analizės ištraukas.
Pasak „Spiegel“, šios paskyros taip pat dažnai dalijosi nuorodomis į melagienas interneto svetainėse, sukurtose taip, kad būtų panašios į tikrų žiniasklaidos priemonių, todėl analitikai jas sieja su pareigūnams jau žinoma su Rusija susijusia programišių grupe „Doppelganger“.
18:57 | Putinas tvirtina, kad Kyjivas esą žinojo, jog numuštu lėktuvu skrido Ukrainos karo belaisviai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Ukrainą anksčiau šią savaitę numušus rusų karinį transportinį lėktuvą IL-76 ir pareiškė, kad Ukraina esą žinojo, jog juo buvo skraidinami karo belaisviai.
„Pagrindinis Ukrainos kariuomenės žvalgybos departamentas žinojo, kad mes ten gabenome 65 kariškius. Jie tai padarė per klaidą arba neapgalvotai, bet jie tai padarė“, – tvirtino V. Putinas.
18:36 | Kuleba: JAV pagalba Ukrainai ateis, ir plano „B“ nereikės
Jungtinių Valstijų pagalba Ukrainai ateis, ir nereikės taikyti vadinamojo plano „B“.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją Mykolajive pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą, ar Ukraina turi planą „B“, jei JAV pagalba ir toliau vėluos.
„Manome, kad planas „A“ suveiks ir pagalba ateis. Turime aiškius prezidento Joe Bideno administracijos patikinimus, jog jie dės visas pastangas, kad tai įvyktų“, – sakė ministras.
Be to, anot jo, artėja vasario 1-oji, kai Europos Vadovų Taryba taip pat turi priimti sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai.
„Mes taip pat gavome aiškių signalų, kad toks sprendimas bus priimtas. Vasario 1-osios išvakarėse Prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas ir aš susitiksime su Vengrijos, kuri turi pastabų dėl šio finansavimo plano, užsienio reikalų ministru. Todėl manau, kad turime pagrindą atsargiam optimizmui“, – pažymėjo D. Kuleba.
Kaip jau buvo pranešta, daugiau kaip 60 milijardų dolerių vertės Amerikos pagalba Ukrainai vėluoja dėl demokratų ir respublikonų nesutarimų JAV Kongreso Senate.
18:22 | Ukraina pakvietė Kinijos lyderį į „taikos viršūnių susitikimą“ Šveicarijoje
Ukraina kviečia Kinijos prezidentą Xi Jinpingą dalyvauti Šveicarijoje planuojamame „taikos viršūnių susitikime“, į kurį susirinks pasaulio lyderiai.
Tai interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva, praneša „Ukrinform“.
„Mes, be abejo, kviečiame Kiniją dalyvauti viršūnių susitikime aukščiausiu lygiu, Kinijos Liaudies Respublikos prezidento lygiu... Kinijos dalyvavimas mums bus labai svarbus. Mes dirbame su Kinijos atstovais. Mes pasitelkiame savo partnerius pasaulyje, kad jie perduotų Kinijai, kaip svarbu dalyvauti tokiame viršūnių susitikime“, – sakė I. Žovkva.
Šveicarija sutiko surengti „taikos viršūnių susitikimą“ dėl Ukrainos, tačiau jo data ir konkreti vieta dar nenumatytos. Anot I. Žovkvos, šalys vis dar tikslina detales.
„(Viršūnių susitikime) kalbėsime apie tam tikras kelio gaires, kaip įgyvendinti šią (Taikos) formulę“, – sakė I. Žovkva.
Kaip pažymi „Reuters“, Kinija palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir susilaiko nuo jos invazijos į Ukrainą kritikos. Tuo pat metu Pekinas teigia, kad turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas bei teritorinis vientisumas ir siūlosi tarpininkauti konflikte.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio mėnesį Maltoje įvyko užsienio politikos ir nacionalinio saugumo patarėjų trečiasis susitikimas dėl Taikos formulės. Jame dalyvavo 66 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai.
Sausio 15 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Šveicarijos Konfederacijos prezidentė Viola Amherd susitarė pradėti pasirengimą Pasaulio taikos viršūnių susitikimui valstybių vadovų lygiu.
Anksčiau I. Žovkva teigė, kad Ukrainos inicijuojamas Pasaulio taikos viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas jau šių metų vasarį.
17:49 | Politologas – apie taiklius Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms
Šią savaitę Ukrainos saugumo tarnybos įvykdyti bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos ir dujų perdirbimo įmonėms turi ir karinių pasiekimų, teigia Ukrainos politologas Terasas Zahorodnas.
Ekspertas pabrėžia, kad SBU antrą kartą per savaitę sudavė galingą smūgį priešo naftos ir dujų infrastruktūrai.
„Vienas taikinys buvo naftos perdirbimo gamykla Tuapse. Po dviejų sprogimų ten kilo didžiulis gaisras. Kelias dienas prieš tai tarnyba atliko specialią operaciją Ust-Lugos uoste esančiame dujų eksporto terminalui Leningrado srityje. „Bloomberg“ rašo, kad po atakų žalios naftos tiekimas jūra iš Rusijos sumažėjo iki minimumo“, – pabrėžia politologas.
T. Zahorodnas pažymi, kad SBU dronai pataikė labai tiksliai.
„Ataka gali būti surengta bet kurioje Rusijos vietoje. Atkreipkite dėmesį, kad tarp dviejų atakuotų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų yra beveik 2000 kilometrų. Be to, abi specialiosios operacijos parodė šimtaprocentinius rezultatus – priešas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs smūgiams ir jie padarė didžiausią žalą infrastruktūrai. Verta pažymėti, kad nukentėjusios gamyklos, be eksportui, taip pat dirbo tiekdamos kurą agresoriaus kariuomenei, vadinasi, tai yra ir kariniai taikiniai“, – rašo ekspertas.
Praėjusią savaitę Ukrainos dronas atakavo dujų eksporto terminalas „Novatek“, esantis Ust-Lugos uoste. Kilo didžiulis gaisras ir sustabdytas degalų tiekimas.
Šią savaitę Ukrainos pajėgoms pavyko atakuoti „Rosneft“ naftos bazę Rusijos Tuapsės srityje.
Ukrainos saugumo tarnybos prisiėmė atsakomybę už šią ataką.
16:51 | Parlamentaras siūlo Zelenskiui atskleisti duomenis apie Ukrainos nuostolius kare
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Davidas Arachamia mano, kad reikia atskleisti duomenis apie šalies nuostolius kare. Jis tai pareiškė per leidinio „LB.ua“ surengtą diskusiją, praneša UNIAN.
Pasak „Liaudies tarno“ frakcijos vadovo, jis pasiūlė prezidentui išslaptinti duomenis apie Ukrainos nuostolius kare, tačiau Volodymyras Zelenskis sprendimo šiuo klausimu dar nepriėmė. „Kai išeini į gatvę ir klausi žmonių apie nuostolius, niekada neišgirsi, kad būtų mažiau kaip 100 000. O mūsų nuostoliai kur kas mažesni“, – patikino D. Arachamija.
Jo manymu, paskelbus tikruosius Ukrainos nuostolius kare, paaiškėtų, jog jie „nėra tokie dideli, kaip įsivaizduojama“.
Parlamentaras taip pat pareiškė, kad laiko tikslinga vadinamąją išmaniąją mobilizaciją: reikėtų atsižvelgti į visus mobilizuotojo įgūdžius, išsilavinimą, į tai, ką jis veikė civiliniame gyvenime. „Žmonės nori matyti, kad valstybė deramai jais rūpinsis“, – sakė politikas.
Parlamentaras pažymėjo, kad ukrainiečių mobilizacijos „banga“ kilo prasidėjus plataus masto invazijai, kai priešo kariuomenė jau buvo prie sostinės. O kai karas buvo nustumtas ten, kur reikia „10 valandų automobiliu važiuoti“, kyjiviečių požiūris į ją pasikeitė.
„Tai dabar didžiausias iššūkis šaliai. Neįmanoma neskelbti mobilizacijos, mes visi tai suprantame. Nes tada grįšime pusantrų metų atgal, kai jie buvo prie Kyjivo, ir tada vėl visi būsime pasirengę mobilizuotis, bet gali būti tiesiog per vėlu“, – pabrėžė deputatas.
16:30 | Kremlius apkaltino Vokietiją pasukus konfrontacijos su Rusija keliu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietiją priešiškumu Rusijai. „Ne paslaptis, kad Vokietija rengiasi konfrontacijai su Rusija“, – penktadienį sakė D. Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Jis taip pat kalbėjo apie išsamų Vokietijos gynybos planą siekiant atgrasyti Rusiją. Vokietijos kariuomenės Bundesvero vadas generolas leitenantas André Bodemannas Berlyne papasakojo dpa apie naują Vokietijos operatyvinį planą, apibrėžiantį bendrus veiksmus, kurių reikėtų imtis kilus įtampai regione. D. Peskovas sakė, kad Maskva atidžiai išnagrinės šiuos planus.
D. Peskovas paneigė pranešimus, kad Rusija neoficialiai pasiūlė derėtis su Vakarais dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pranešimuose buvo sakoma, jog Maskva pasirengusi Ukrainos narystei NATO su sąlyga, kad Rusijai atiteks jos užimtos kaimyninės šalies teritorijos. Tačiau D. Peskovas pabrėžė, jog Maskva neatsisakė reikalavimo dėl neutralaus Ukrainos statuso.
Rusija beveik prieš dvejus metus pradėjo neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, bet pati nekartą mėgino vaizduoti save kaip Vakarų agresijos auką. Be kita ko, Maskva teisino invaziją grėsme Rusijos saugumui, jei Ukraina taptų NATO nare.
16:09 | Ukraina neketina pratęsti dujų tranzito sutarties su Rusija
Ukraina neketina derėtis su Rusija dėl jos gamtinių dujų tranzito sutarties, kurios galiojimas baigsis kartu su šiais metais, pratęsimo, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.
Savo ruožtu agentūra „Bloomberg“ pažymi, jog toks kategoriškas pareiškimas viešai nuskambėjo netrukus po to, kai Slovakijos premjeras Robertas Ficas, ketvirtadienį viešėjęs Kyjive, prakalbo apie jo šalies galimybes ir po 2024-ųjų gauti rusiškų dujų vamzdynais.
„Ukrainos pozicija aiški – tranzitas pasibaigs metų pabaigoje. Mes nesiruošiame derėtis su rusais ir pratęsti sutarties“, – pranešė Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio spaudos tarnyba, kurią cituoja „Unian“.
15:26 | Ukraina susigrąžino iš Rusijos 77 žuvusių gynėjų palaikus
Ukraina susigrąžino iš Rusijos 77 žuvusių kariškių kūnus.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
„Realizavus dar vieną repatriacijos priemonę, šiandien į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 77 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnus (palaikus)“, – sakoma pranešime.
Koordinacinis štabas pridūrė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrins repatrijuotų kūnų ir palaikų pervežimą į paskirtas valstybines specializuotas institucijas, kad jie būtų perduoti teisėsaugos organų atstovams ir teismo medicinos ekspertams žuvusiųjų tapatybei nustatyti.
14:51 | Griežta vokiečių ministro Pistoriaus reakcija: Putino grasinimai manęs negąsdina, jis nuolat grasina
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori, kad šalis būtų „pasirengusi karui“. Interviu vokiečių leidiniui „Bild“ B. Pistorius aiškiai sako: jam diskusijos apie Vokietijos „karinį pajėgumą“ nėra vien diskusijos. Apie Vokietijos karinį pasirengimą ministras sako kalbantis ne todėl, kad jam patiktų provokacijos.
Veikiau jis nori pažadinti žmones: „Mes baigiame 30 taikos metų, 30 metų taikos dividendų, iš kurių visi turėjome naudos. O dabar kelionė pasisuko kita kryptimi“.
B. Pistorius įspėja: „Turime tikrai, tikrai paspartinti tempą, kad būtume dėl viso pikto pasiruošę“.
Tačiau kartu jis pridūrė: „Nieko nežinau apie Putino grasinimus. Tiesą sakant, jie manęs nelabai išgąsdintų, nes jis nuolat grasina“.
14:07 | Kremliui tai nepatiks: paviešino Jelcino siūlymą Rusiją priimti į NATO ir nuoširdžias padėkas JAV už pagalbą
Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas susitikimo su JAV vadovu Billu Clintonu metu 1994-aisiais pareiškė, kad Rusija turėtų pirmoji prisijungti prie NATO, jeigu vyktų aljanso plėtra. Pokalbį, suėjus senaties terminui, paviešino JAV nacionalinio saugumo archyvas.
B. Jelcinas tikėjosi, kad Maskvos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Centrinės bei Rytų Europos šalys ir nuoširdžiai dėkojo amerikiečiams už jų požiūrį į Rusiją bei pagalbą jos žmonėms.
13:20 | Šios savaitės Rusijos smūgio Charkivui aukų skaičius išaugo iki 11, skelbia pareigūnai
Per šios savaitės Rusijos raketų smūgius Charkive žuvo 11 asmenų, penktadienį pranešė pareigūnai.
Ankstyvą pirmadienio rytą Maskva surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių oro antskrydžių, per kurį buvo bombarduojama visa Ukraina, įskaitant Kyjivą ir Charkivą. Atakų metu buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių ir mažiausiai 18 žuvo.
Penktadienį Charkivo prokuratūra pranešė, kad nuo patirtų sužalojimų mirė 61-erių moteris, o žuvusiųjų skaičius mieste išaugo iki 11.
12:47 | Chersono regione per pastarąją parą Rusijos pajėgos paleido 350 sviedinių, žuvo civilis gyventojas
Per pastarąją parą rusų pajėgos Chersono regioną apšaudė 73 kartus, per apšaudymus vienas žmogus žuvo.
Apie tai feisbuke pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Per praėjusią parą priešas surengė 73 atakas, iššaudamas 350 sviedinių, naudodamas minosvaidžius, artileriją, daugkartinio paleidimo įrenginius, tankus ir dronus“, – sakė jis.
Pasak O. Prokudino, rusai atakavo Chersoną balistinėmis raketomis ir paleido į miestą 26 sviedinius. Rusijos kariuomenė smogė gyvenamiesiems rajonams, vaikų darželiui ir prekybos centrui Chersone, taip pat mobiliojo ryšio bokštui Beryslavo rajone.
„Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas“, – pridūrė O. Prokudinas.
12:11 | Švedijos premjeras sako, kad nesiderės su Vengrija dėl NATO narystės paraiškos
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pareiškė, kad „nesiderės“ su Vengrija dėl Švedijos NATO narystės paraiškos, nepaisant to, kad Budapeštas dabar yra vienintelė likusi kliūtis po Turkijos ratifikavimo.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė U. Kristerssoną atvykti į Budapeštą aptarti šio klausimo „jums patogiu metu“. Švedijos premjeras ketvirtadienį kvietimą priėmė.
„Aš mielai nuvyksiu į Budapeštą... Turime apie daug ką pasikalbėti... tačiau nesiderėsime dėl narystės NATO, šiuo klausimu negali būtų jokių derybų“, – Švedijos televizijai TV4 sakė U. Kristerssonas.
„Bet galėtume pasikalbėti apie tai, kaip geriausia mums būtų bendradarbiauti NATO“, – sakė jis.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas antradienį sakė, kad „nėra priežasties derėtis“ su Vengrija.
11:46 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 26 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios apie 380 600 rusų karių, iš jų 990 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 6 265 priešo tankus (+8 per pastarąją parą), 11 637 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 9 082 artilerijos sistemas (+15), 972 raketų paleidimo sistemas, 660 oro gynybos sistemų, 331 karo lėktuvą, 324 sraigtasparnius, 7 033 bepiločius orlaivius, 1 845 sparnuotąsias raketas (+1), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 12 064 sunkvežimius ir kuro talpyklas (+20), 1 425 specialiosios įrangos vienetus (+5).
11:09 | Kol Putinas lankėsi Kaliningrade, studentams buvo uždrausta išeiti, skalbtis ir užsisakyti maisto
Ketvirtadienį – Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito dieną – Kaliningrado studentams buvo uždrausta sirgti, skalbti drabužius ir užsisakyti maisto, skelbia nepriklausomas Rusijos portalas „The Moscow Times“.
10:36 | Ukraina: rusai fronte naudoja cheminį ginklą – dujomis užpildytas granatas
Ukrainos generalinio štabo Užgrobtų ir pažangių ginklų bei karinės technikos tyrimo centro atstovas Andrijus Rudikas praneša, kad 2023 m. gruodį Rusijos kariai pradėjo naudoti RG-VO granatas su chloroacetofenonu. Tai yra ašarinių dujų, naudojamų miniai kontroliuoti, rūšis. Pasak A. Rudiko, Ukrainos pusė jau užfiksavo 81 atvejį, kai Rusijos kariai panaudojo RG-VO granatas. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas.
Analitikų teigimu, Generalinis štabas jau kalbėjo apie tai, kad nuo gruodžio 14 d. Rusijos pajėgos naudoja naujo tipo specialiąsias granatas su CS dujomis. Per pirmąsias dvi sausio savaites rusai cheminį ginklą panaudojo mažiausiai 51 kartą.
„Gruodžio pabaigoje Rusijos 810-oji jūrų pėstininkų brigada prisipažino, kad sąmoningai naudojo cheminį ginklą, iš bepiločių lėktuvų mėtydama granatas K-51 su CS dujomis į ukrainiečių pozicijas netoli Krynkų rytiniame (kairiajame) Chersono srities krante“, – rašo ISW analitikai.
A. Rudikas paaiškino, kad RG-VO granatos gali per penkias minutes nužudyti karius, esančius griovyje ar uždaroje erdvėje.
10:00 | Ukrainoje – siūlymas į karinius mokymus siųsti ir valdininkus su politikais: jeigu visi, tai visi
Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo.
09:08 | Latvijos ministras Karinis: Putinas mus bando įtikinti, kad didelis karas – neišvengiamas
Rusijos agresiją prieš Ukrainą Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis, sakydamas kalbą Latvijos Saeimoje, pavadino imperialistiniu karu. Platesnis šio karo tikslas, pasak ministro, yra „pakeisti teisinės valstybės principu paremtą tarptautinę tvarką valdymą brutalia jėga“, rašo portalas Delfi.lv.
„Rusija visais būdais stengiasi savo propaganda įteigti mums Latvijoje ir visame Vakarų pasaulyje, kad esame susiskaldę, kad esame bejėgiai, kad karas juda į priekį, kad Rusija jį laimės ir nėra prasmės priešintis. Ir aš jums pasakysiu – tai melas, tai nesąmonė ir kvailystė“, – pabrėžė K. Karinis.
Ministras pridūrė, kad ateityje Rusija gali būti atgrasoma nuo kitos šalies užpuolimo.
„Didelis karas Europoje nėra neišvengiamas, tačiau mūsų galioje jį sustabdyti, žinoma, dirbant, stiprinant mūsų saugumą kartu su mūsų Vakarų sąjungininkais“, – aiškino Latvijos užsienio reikalų ministras, pabrėždamas, kad Latvija ir jos sąjungininkai turi padėti Ukrainai laimėti Rusijos sukeltą karą.
08:13 | Turkija žengė paskutinį žingsnį dėl Švedijos narystės NATO
Turkijos vyriausybės laikraštis ketvirtadienį publikavo protokolą dėl Švedijos priėmimo į NATO ir tai yra paskutinis techninis Ankaros žingsnis ratifikuojant šios Šiaurės šalies paraišką įstoti į JAV vadovaujamą karinį aljansą.
Paskelbus antradienį Turkijos parlamento patvirtintą įstatymą dėl Švedijos stojimo į Aljansą, buvo užbaigtas beveik dvejus metus trukęs delsimas, apkartinęs Ankaros ryšius su sąjungininkais Vakaruose.
07:41 | Rusija ir Ukraina JT Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl lėktuvo katastrofos
Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį JT Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl diena anksčiau netoli Ukrainos sienos nukritusio Rusijos karinio lėktuvo.
„Visa šiandien mūsų turima informacija rodo, kad turime reikalą su iš anksto apgalvotu tyčiniu nusikaltimu“, – sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurio delegacija paprašė surengti neeilinį posėdį.
Maskva kaltina Kyjivą numušus transporto lėktuvą IL-76, kuriuo, jos teigimu, į planuotą apsikeitimą karo belaisviais buvo gabenami 65 Ukrainos kariai. Ukraina atmetė kaltinimus, esą ji organizavo sąmokslą numušti lėktuvą.
„Ukraina nebuvo informuota apie transporto priemonių skaičių, kelius ir įkaitų gabenimo priemones. Jau vien tai gali reikšti tyčinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti pavojų belaisvių gyvybei ir saugumui“, – sakė ambasadoriaus pavaduotoja Chrystyna Hajovyšyn.
Pasak jos, Rusijos belaisviai per mainus buvo perkelti į sutartą vietą. „Rusijos pusė turėjo užtikrinti tokį patį į nelaisvę patekusių Ukrainos karių saugumo lygį“, – sakė ji.
07:00 | Rusija po karinio lėktuvo sudužimo pradeda tyrimą dėl „terorizmo“
Rusija ketvirtadienį po karinio lėktuvo sudužimo netoli sienos su Ukraina pradėjo tyrimą dėl „terorizmo“.
Maskva apkaltino Kyjivą trečiadienį virš pietinės Belgorodo srities numušus transportinį lėktuvą IL-76. Rusai tvirtina, kad juo esą skrido daugiau kaip 60 į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.
„Belgorodo srityje tiriama baudžiamoji byla dėl teroro akto, susijusio su lėktuvu IL-76“, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.
Maskva teigia, kad tarp lėktuve buvusių 65 Ukrainos karo belaisvių, trijų įgulos narių ir trijų karinio personalo narių nėra išgyvenusiųjų.
Pasak tyrimų komiteto, įvykio vietoje dirba „patyrę detektyvai, kriminalistai ir ekspertai“. Komitetas pridūrė, neva „lėktuvą numušė iš Ukrainos teritorijos paleista raketa“.
„Rasta žmonių palaikų fragmentų, taip pat skrydžio duomenų savirašių, kurie buvo išsiųsti iššifruoti“, – sakė komitetas.
Maskva nėra pateikusi jokių įrodymų, kad lėktuvu skrido Ukrainos kariai. Rusai taip pat nėra įrodę, kad Kyjivas žinojo, jog orlaivyje buvo jo žmonės. Be to, Maskva nėra atskleidusi lėktuvu skridusių žmonių tapatybių.
