Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:52 | Ekspertas apie nepavydėtiną Rusijos situaciją: jie turi didelių nuostolių
Aviacijos ekspertas Valerijus Romanenko teigė, kad dėl mažėjančios gamybos ir didelių kovinių orlaivių nuostolių Rusija per ateinančius metus negalės atkurti aviacijos pajėgumų.
Karinių orlaivių gamyba Rusijoje sumažėjo daugiau nei tris kartus, sakė V. Romanenko. Be to, rusai turi problemų su orlaivių remontu, nes jiems labai sunku atkurti elektroniką.
„Situacijos sudėtingumas slypi ir tame, kad dabar vyksta kartų kaita. Dabar visos pirmaujančios Europos oro pajėgos, pirmaujančios NATO šalys gauna penktos kartos lėktuvus. <...> O rusai pagamino šešis tokius lėktuvus, iš kurių vienas buvo sudaužytas tiesiai gamykloje. Jie turi penkis tokius lėktuvus“, – pabrėžė V. Romanenko.
„Jų nuostoliai dideli. Pradėkime nuo to, kad jie prarado beveik pusę atakos lėktuvų, o šie lėktuvai – paskutinis buvo išleistas 1989 m. Tai yra, atakos lėktuvai patyrė nepataisomų nuostolių, bombonešiai patyrė didelių nuostolių ir gali tik būti atkurta atidengiant, pavyzdžiui, Tolimųjų Rytų regioną ar kitus regionus, kai reikės visiškai išvesti iš ten bombonešių dalinius“, – pridūrė ekspertas.
Rusijos aviacijos nuostoliai Ukrainoje
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė prarado šimtus lėktuvų ir sraigtasparnių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, lapkričio 8 d. ryte Ukrainoje buvo sunaikinti 278 Rusijos okupantų orlaiviai ir 260 sraigtasparnių.
Be to, Didžiosios Britanijos žvalgyba pareiškė , kad Rusija neturi pranašumo Ukrainos oro erdvėje ir artimiausiais mėnesiais greičiausiai jo neįgis. Rusijos kovinių lėktuvų nuostoliai gerokai viršija jų galimybes gaminti naujus.
23:41 | Okupantai apiplėšė konjako gamyklą Ukrainoje
Praėjusią naktį Rusijos okupatai išvežė įrangą iš „Tavria“ konjako gamyklos, esančios užgrobtoje Nova Kachovkoje Chersono srityje.
Kaip savo komentare „Ukrinform“ pažymėjo Nova Kachovkos meras Volodymyras Kovalenko, rusai galėjo pavogti automatines įmonės išpilstymo linijas, spiritinius gėrimus unikaliam kolekcijos konjakui.
„Į gamyklą įvažiavo daug transporto priemonių. Kaip man buvo pasakyta, beveik visą naktį transportas išvažinėjo iš įmonės teritorijos ir išvežė prekes, uždengtas brezentu“, – sakė meras.
23:10 | Budanovas: ateina lemiamas Ukrainos karo laikotarpis
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina pasieks visišką pergalę prieš priešą ir išvaduos visas okupuotas žemes.
„Artėja lemiamas karo laikotarpis. Mums reikia kiekvieno ukrainiečio pagalbos ir Dievo palaimos. Esu tikras, kad Ukraina iškovos visišką pergalę prieš priešą ir išvaduos visas okupuotas žemes", – sakė M. Budanovas.
22:43 | Zelenskis: nors naujienų apie karą žiniasklaidoje mažėja, tai nereiškia, kad sumažėjo kovų intensyvumas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nors informacinėje erdvėje vis dar šiek tiek mažėja naujienų iš fronto, tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo kovų intensyvumas.
Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.
„Padėtis sudėtinga visame fronte. Įnirtingos pozicinės kovos kai kuriose srityse tęsiasi, kaip ir anksčiau. O ypač sunku, kaip ir anksčiau, Donecko srityje. Okupantai patiria itin didelių nuostolių, tačiau jų įsakymas vykti prie Donecko srities administracinės sienos nepasikeitė. Mes ten neatiduodame nė centimetro savo žemės – ir dėkoju visiems mūsų didvyriams, užimantiems pozicijas Donbase.
Chersono sritis – aiškiai suprantame, ką priešas planuoja, todėl atitinkamai elgiamės. Atsargiai, apgalvotai ir siekdami išlaisvinti visą savo teritoriją: stipriname savo pozicijas, laužome Rusijos logistiką, nuosekliai naikiname priešo galimybes išlaikyti mūsų šalies pietus okupacijoje.
Rytai – žingsnis po žingsnio judame link Ukrainos vėliavos grąžinimo visiems mūsų miestams ir bendruomenėms. Taip pat aktyviai stipriname sieną.
Šlovė visiems, kurie kovoja už mūsų šalį!“ – kalbėjo V. Zelenskis.
21:43 | Rusija Iranui nuskraidino 140 mln. eurų grynųjų ir pagrobtus Vakarų glinklus mainais už bepiločius – žiniasklaida
Rusija į Iraną atskraidino 140 mln. eurų grynųjų ir atrinktų JK ir JAV ginklų mainais už dešimtis bepiločių orlaivių karui Ukrainoje, remdamiesi šaltiniais saugume teigia „Sky News“.
Ankstų rugpjūčio 20 d. Rusijos karinis lėktuvas slapta nugabeno grynuosius pinigus ir tris amunicijos modelius – britų prieštankinę raketą NLAW, JAV prieštankinę raketą „Javelin“ ir priešlėktuvinę raketą „Stinger“ – į Teherano oro uostą.
Pasak šaltinio, ginklai buvo dalis JK ir JAV karinės įrangos siuntos, skirtos Ukrainos kariuomenei, kuri „pateko į Rusijos rankas“.
Šaltinis teigė, kad jie galėtų suteikti Irano Islamo revoliucijos gvardijai galimybę studijuoti Vakarų technologijas ir galbūt jas kopijuoti.
„Jie tikriausiai bus perdirbti ir naudojami būsimuose karuose“, – sakė šaltinis.
Savo ruožtu Iranas tiekė Rusijai daugiau nei 160 nepilotuojamų orlaivių, įskaitant 100 dronų Shahed-136, teigė šaltinis.
Šaltinis tvirtino, kad Teheranas ir Maskva pasiekė dar vieną susitarimą dėl dronų perdavimo, kurio vertė siekia 200 mln. eurų.
„Tai reiškia, kad netrukus iš Irano bus dar vienas didelis dronų tiekimas“, – sakė šaltinis.
Buvo kreiptasi į Irano ir Rusijos vyriausybes, kad būtų atsakyta į kaltinimus, rašo „Sky News“.
21:19 | Pentagonas perduos Ukrainai du NASAMS kompeksus
Pentagonas patvirtino dviejų NASAMS kompleksų perdavimą Ukrainai.
21:10 | Rusai apšaudė Kramatorską, sužeistas berniukas
Okupantai apšaudė Kramatorską. UNIAN skelbia, kad apšaudymo metu buvo sužalotas aštuonmetis berniukas.
Pataikyta į vienos iš vietos mokyklų teritoriją – buvo apgadinta mokymo įstaiga ir šalia esantys gyvenamieji pastatai.
21:05 | Erdoganas skelbia apie naują susitikimą dėl Švedijos siekio įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po antradienį įvykusio susitikimo su naujuoju Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu pranešė, kad vėliau šį mėnesį bus surengtas dar vienas susitikimas.
U. Kristerssonas antradienį siekė įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
„Tikimės pamatyti pozityvesnį vaizdą, kai į mėnesio pabaigą Stokholme bus organizuotas šis bendras susitikimas“, – vėliau sakė R. T. Erdoganas, nenurodydamas konkrečios datos.
Turkijos lyderis pridūrė „nuoširdžiai norintis“, kad Švedija įstotų į JAV vadovaujamą karinį aljansą.
U. Kristerssonas sakė, kad Švedija yra įsipareigojusi kovoti su terorizmu, ir savo susitikimą su R. T. Erdoganu Ankaroje pavadino „labai vaisingu“.
19:16 | Ukrainos Gynybos ministerija: mobilizacija priklausys nuo situacijos fronte
Ar Ukrainoje bus nauja mobilizacija, priklausys nuo situacijos fronte, rašo UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Anna Maljar, atsakydama į klausimą dėl prezidento iniciatyvų pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją.
Ji sakė, kad Generalinio štabo duomenimis, šiandien yra pakankamai žmonių, kurie yra mobilizuoti.
„Tačiau šiuo klausimu viskas priklausys nuo karo įvykių. Gali būti, kad žmonių papildomai prireiks, o gali ir nebūti. Viskas priklauso nuo situacijos fronte“, – sakė viceministrė.
Ji taip pat pridūrė, kad reikia pasiruošti įvairiems scenarijams.
19:10 | Stoltenbergas: NATO nesiekia pasiekti karo veiksmų Ukrainoje nutraukimo Rusijos sąlygomis
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad karo veiksmų nutraukimas Rusijos sąlygomis būtų labai pavojingas veiksmas, kuris pasiųstų Rusijai tam tikrą žinutę.
„Jei Ukraina pritars Rusijos reikalavimams ir sutiks su tuo, kad Rusija įsiveržė, užgrobė teritorijas, kyla pavojus, kad puolimai tęsis... Tai bus nelaimė Ukrainai, bet ir pavojus mums visiems, nes pasiųstų signalą, kad jėgų panaudojimas leidžia siekti politinių tikslų, siekiant įgyti kontrolę kaimyninėse šalyse“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
18:53 | Rusai apšaudė Chersono sritį, pranešama apie sužeistuosius
Po pietų rusai keliais raketų paleidimo įrenginiais apšaudė Chersono sritį, du civiliai buvo sužeisti, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
„Šią popietę Rusijos teroristai apšaudė Chersono sritį. <...> Jie smogė priešlėktuvine raketa“, – sakė Tymošenko.
Jis pridūrė, kad du civiliai per apšaudymą buvo sužeisti skeveldromis.
18:46 | Šiaurės Korėja gamina žiemines uniformas Rusijos kariuomenei – žiniasklaida
Šiaurės Korėjos gamyklos gamina žiemines uniformas Rusijos kariuomenei.
Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamiesi Laisvosios Azijos radiju.
Pažymima, kad žiemines uniformas, apatinius drabužius ir batus rusams gamina mažiausiai trys gamyklos sostinėje Pchenjane ir įmonės kitose šalies vietose.
„Eksporto drabužių gamykla Pchenjane maždaug mėnesį gamino Rusijos karines uniformas“, – sakė anoniminis šaltinis.
Anot šaltinio, gamybai naudojamos rusiškos medžiagos, o Maskva užsako „didelius kiekius“.
18:27 | Zelenskis ragina JAV laikytis „nepalaužiamos vienybės“, kol bus atkurta taika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Jungtines Valstijas išlaikyti vienybę, iškilus klausimų dėl Amerikos paramos jo šaliai po kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos bus nustatyta JAV Kongreso kontrolė.
„Kviečiu išlaikyti nepajudinamą vienybę, kokia yra dabar, iki tos dienos, kai visi išgirsime tuos svarbius žodžius, apie kuriuos svajojome... Kol išgirsime, kad pagaliau atkurta taika. Demokratijos negali sustoti pakeliui į pergalę“, – sakė jis įrašytame kreipimesi JAV Laisvės medalio atsiėmimo proga.
Laisvės medalis yra skiriamas žmonėms, kurie stengiasi užtikrinti laisvę žmonėms visame pasaulyje.
18:16 | Zelenskis siūlo pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiojoje Radoje užregistravo įstatymų projektus dėl karo padėties pratęsimo ir visuotinės mobilizacijos patvirtinimo.
Apie tai praneša „Ukrinform“.
Įstatymų projektų tekstai ir juos patvirtinantys dokumentai kol kas nepaskelbti.
Pažymima, kad projektus gavo Aukščiausioji Rada ir jie buvo pateikti svarstyti parlamento vadovybei.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 15 dieną Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir mobilizaciją Ukrainoje 90 dienų – iki lapkričio 21 d.
17:47 | Sprogimų garsai Kryvoj Rihe
UNIAN praneša, kad Krivoj Rihe girdimi sprogimų garsai. Kol kas neaišku, kas juos sukėlė.
17:34 | Podoliakas: Vašingtono ir Maskvos derybų tikslas – šalies agresorės branduolinių grėsmių prevencija
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jacko Sullivano patvirtinimą, kad tarp Vašingtono ir Maskvos vyksta derybos, apie kurias šalys anksčiau pageidavo nekalbėti.
M. Podoliakas pabrėžė, kad jie nesusiję su Ukrainos tema. O pagrindinė šio pranešimo tema – šalies agresorės branduolinių grėsmių prevencija.
17:16 | Zelenskis užsimena apie galimybę derėtis su Rusija pagal Ukrainos sąlygas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin svarbių JAV rinkimų išvakarėse užsiminė apie taikos derybų su Rusija galimybę, nors anksčiau atsisakydavo derėtis su Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis pirmadienį vakare paragino tarptautinę bendriją „priversti Rusiją pradėti realias taikos derybas“ ir išvardijo savo įprastas sąlygas dialogui: visų okupuotų Ukrainos teritorijų sugrąžinimą, kompensaciją už karo padarytą žalą ir baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus.
Rugsėjo pabaigoje ukrainiečių prezidentas pasirašė įsaką, kuriame deklaruojama, kad neįmanoma derėtis su V. Putinu.
Nors V. Zelenskio retorika dabar pasikeitė, jo nurodytos išankstinės sąlygos tikriausiai nebus priimtinos Maskvai ir vargu ar padės surengti kokias nors derybas.
Vakarų ginklai ir pagalba yra itin svarbūs su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, tačiau antradienį vykstantys JAV kadencijos vidurio rinkimai nulems būsimos Vašingtono politinės ir finansinės paramos Kyjivui dydį bei pobūdį.
Jei respublikonai laimės Kongreso kontrolę, prezidento Joe Bideno administracijai gali būti sunkiau prastumti didelius karinės ir kitokios pagalbos Ukrainai paketus.
Karo pradžioje Rusija ir Ukraina surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje ir Turkijoje. Derybos įstrigo po kovo mėnesį Stambule įvykusio bevaisio delegacijų susitikimo.
V. Zelenskis pirmadienį sakė, kad Kyjivas „ne kartą siūlė“ derybas, bet „visuomet sulaukdavo beprotiškų rusų atsakymų su naujomis teroristinėmis atakomis, apšaudymu ar šantažu“.
Tačiau pastaruoju metu jis atsisakydavo derėtis su V. Putinu, nors dar anksčiau ne kartą ragino Rusijos prezidentą asmeniškai su juo susitikti. Kremlius atmesdavo tokių susitikimų galimybę.
Tarp V. Zelenskio nurodytų sąlygų dialogui pradėti yra Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, kompensacija už visą karo padarytą žalą, bausmės visiems karo nusikaltėliams ir „garantijos, kad tai nepasikartos“.
Rusija savo ruožtu raginimus derėtis atnaujino po to, kai Ukraina rugsėjį pradėjo sėkmingą kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, bet Ukraina atmesdavo tokią galimybę.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka antradienį pabrėžė, kad Maskva nekelia jokių sąlygų derybų su Ukraina atnaujinimui, ir apkaltino Kyjivą nerodant „geros valios“.
„Tai jų pasirinkimas; mes visuomet deklaruodavome savo pasirengimą tokioms deryboms“, – sakė A. Rudenka.
Ukrainiečių prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad „Ukraina niekada neatsisakė derėtis“, bet iš pradžių Rusija turi išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
„Ar Putinas pasirengęs? Akivaizdu, kad ne“, – rašė M. Podoliakas.
16:45 | Iziume aptikti okupantų palikti dokumentai dėl regiono rusifikacijos
Rusų okupantai, bėgdami iš Iziumo, pamiršo aplanką su slaptais dokumentais. Juose rašoma apie tai, kaip turėjo vykti rusiško švietimo „įvedimas“ Charkivo srityje.
Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, pareigūnai konfiskavo šią medžiagą, kurioje buvo aprašytas rusifikacijos projektas. Pranešama, kad vienas iš „projekto“ kuratorių buvo „Rusijos Federacijos švietimo ministerija“.
Pagal okupantų planus, Ukrainos moksleiviams turėjo būti išduoti Rusijos Federacijos pažymėjimai apie 11 klasių baigimą Belgorado (Rusijos Federacija) srityje.
Be to, į regioną turėjo būti atvežti rusų mokytojai, ypač „istorikai ir rašytojai“, kurie diegtų „patriotinį auklėjimą“.
Tuo pačiu metu Ukrainos moksleiviai turėjo sutelkti dėmesį tik į Belgorodo srities universitetus.
„Sveikatinimosi“ išvykos vaikams buvo numatytos ir propagandos tikslais. Taigi keli „ypatingai pasižymėję“ moksleiviai turėjo būti išsiųsti į stovyklą laikinai okupuotame Kryme, o 7-9 klasių mokiniai – į Belgorodą, praneša prokuratūra.
16:16 | Okupantai Mariupolyje uždažė „Milanos“ freską
Mariupolyje rusų okupantai uždažė „Milanos“ freską, skirtą mergaitei, kuri 2015 metais išgyveno per apšaudymą. Tada 6 metų Milana Apdurašytova prarado savo motiną ir liko be kojos dėl miesto apšaudymo.
14:34 | Haidajus: ukrainiečiai pamažu veržiasi Luhanske
Pasak Luhansko srities administracijos vado Serhijaus Haidajaus, rusams fronte tikrai pavyko sukaupti atsargas ir pasiruošti gynybai. Todėl Ukrainos kariai laikosi atsargaus veržimosi taktikos.
Jo teigimu, labai daug mobilizuotų rusų karių sutelkta būtent Luhansko kryptimi. Pasak Ukrainos karių, rusai kaunasi tiesiog ant savų karių lavonų, nes niekas neišgabena kūnų iš mūšio lauko, skelbia UNIAN.
Kaip pažymėjo S. Haidajus, mūšio laukas prie Uhledaro ir Bachmuto dabar yra nusėtas rusų lavonais. Netolimoje ateityje tokia pati situacija bus ir Svatovės-Kreminos kryptimi.
S. Haidajus pabrėžė, kad išvaduotų gyvenviečių evakuacija tęsiasi. Žmonės vis dar gyvena rusų užimtuose kaimuose. Taigi ukrainiečių savanoriai mėgina iš ten išgabenti žmones nedideliais automobiliais, bandydami išvengti apšaudymo.
13:54 | Ukraina statys antrąjį „Mrija“ lėktuvą
Ukrainos valstybės įmonė „Avtonov“ patvirtino planus pastatyti antrąjį didžiausio ir galingiausio pasaulyje krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ egzempliorių, kurio pirmasis buvo nepataisomai sugadintas per Rusijos oro antpuolį pirmosiomis karo dienomis.
„Avtonov“ antradienį išplatintu pranešimu paneigė kaip netikslią Vokietijos leidinio „Bild“ skelbtą informaciją, neva antrasis „Mrija“ jau paruoštas 30 procentų.
„Antrojo An-225 „Mrija“ statyba vis dar yra projektavimo darbų stadijoje“, – teigiama „Antonov“ pranešime.
13:32 | Volodymyras Zelenskis apdovanotas Laisvės medaliu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą JAV Nacionaliniame Konstitucijos centre buvo pagerbtas kaip 2022 metų Laisvės medalio laureatas.
Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi JAV senatoriai Chrisas Coonsas ir Robas Portmanas ir asmeniškai įteikė medalį V. Zelenskiui. JAV Konstitucijos centras paskelbė apdovanojimą rugpjūtį ir pareiškė, kad V. Zelenskis laureatu buvo išrinktas „už jo didvyrišką laisvės gynimą Rusijos tironijos akivaizdoje“ per karą Ukrainoje.
Pirmadienio vakarą Filadelfijoje vykusioje ceremonijoje parodytame trumpame vaizdo pranešime buvęs JAV prezidentas George‘as W. Bushas pavadino V. Zelenskį „mūsų laikų Winstonu Churchilliu“.
Nacionalinio Konstitucijos centro prezidentas Jeffrey Rosenas perskaitė prezidento Joe Bideno laišką, kuriame šis V. Zelenskį pavadino „retu patriotu“.
J. Bidenas tęsė: „Kai Rusija prieš aštuonis mėnesius pradėjo savo žiaurų puolimą prieš Ukrainą, prezidentas V. Zelenskis tvirtai stovėjo ir pareiškė: „Prezidentas yra čia.“ Jo žodžiai pakylėjo Ukrainos žmones ir nuaidėjo visame pasaulyje. Šiandien jis ir toliau be baimės vadovauja savo šaliai, gina Ukrainos suverenitetą ir kovoja, kad išlaikytų pagrindines mus visus vienijančias vertybes“, – sakė Bidenas.
13:04 | Ukrainos karinė žvalgyba: iranietiškų dronų detalės pagamintos jau po Rusijos įsiveržimo
Ukrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją.
„Drono „Mohajer-6“ propeleris buvo pagamintas tik šių metų vasarį... O dar prireikė laiko pristatyti jį į Rusijos Federaciją. Tai reiškia, kad jie buvo pristatyti šiais metais“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos paskelbtame pranešime.
Remiantis pranešimu, iranietiškas dronas „Mohajer“ surinktas iš įvairiose šalyse pagamintų dalių. Dauguma komponentų yra iš JAV, taip pat dronas turi austriškų, japoniškų, kiniškų dalių, sakoma jame.
„Rusiškų elementų čia neradome. Vienas elementas yra su užrašu persų kalba“, – teigiama pranešime.
Ukrainos ekspertai tiria, kaip užsienietiški komponentai atsidūrė Irano dronuose. Jų serijiniai numeriai ir duomenys apie komponentų gamintojus perduoti Ukrainos partnerėms.
12:30 | Baltieji rūmai bendrauja su Kremliumi
Šią savaitę leidiniui „The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbus, kad Baltieji rūmai patyliukais bendrauja su Kremliumi, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas patvirtino šią informaciją.
Kalbėdamas Niujorke, J. Sullivanas sakė, kad JAV „suinteresuota“ palaikyti ryšius su Kremliumi. Tačiau jis tvirtino, kad pareigūnai „aiškiai žino, su kuo mes turime reikalų“.
WSJ skelbė, kad J. Sullivanas per pastaruosius kelis mėnesius surengė konfidencialias diskusijas su kolega Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu ir Kremliaus vyresniuoju užsienio politikos padėjėju Jurijumi Ušakovu.
Aukšti pareigūnai leidiniui sakė aptarę būdus, kaip apsisaugoti nuo branduolinio karo Ukrainoje eskalavimo pavojaus, bet nesiderėjo dėl būdo, kaip užbaigti konfliktą.
J. Sullivanas praėjusį mėnesį pareiškė, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas turės „katastrofiškų pasekmių Rusijai“. Interviu JAV transliuotojui NBC jis sakė, kad aukšti pareigūnai privačiuose pokalbiuose su Rusijos pareigūnais nurodė galimo JAV atsako mastą.
Taigi J. Sullivanas sakė, kad „kiekviena nuo šio konflikto nukentėjusi šalis yra suinteresuota“ palaikyti ryšį su Maskva.
11:43 | Zelenskis dalyvaus G20 viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tam tikru formatu“ dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime, kuris lapkričio 15–16 dienomis vyks Indonezijoje.
Tai komentare Ukrainos leidiniui „Suspilne“ paskelbė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.
„Žinoma, tam tikru formatu Volodymyras Zelenskis dalyvaus G20 viršūnių susitikime. Daugiau negaliu pasakyti“, – sakė S. Nikiforovas ir pridūrė, kad greičiausiai prezidentas susitikime dalyvaus nuotoliu.
Kol kas neaišku, ar susitikime dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad tai turėtų paaiškėti šią savaitę.
10:55 | Vaizdo įrašas: rusų gretos retėja – Luhanske masiškai pasidavė ukrainiečiams
Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje grupė mobilizuotų rusų – Maskvos ir Maskvos srities gyventojų – pasidavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Jų pasidavimas užfiksuotas vaizdo įraše.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė tarnyba, skelbia „Ukrinform“.
„Svatovės kryptimi Luhansko srityje grupė mobilizuotų karių pasidavė 92-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai, pavadintai košo atamano Ivano Sirko vardu. Dvidešimt vienas karys iš Maskvos ir Maskvos srities“, – ginkluotųjų pajėgų pranešime, kartu pasidalijant pasiduodančių karių vaizdo įrašu.
10:28 | Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
09:52 | JAV savo bankus tyliai ragina teikti paslaugas Rusijos įmonėms, įskaitant ir „Gazprom“ – „Bloomberg“
09:10 | Šiaurės Korėja atmeta JAV teiginius dėl ginklų tiekimo Rusijai kaip „nepagrįstus“
Šiaurės Korėja antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų teiginiai, jog Pchenjanas tiekia artilerijos šaudmenis Maskvai jos kare Ukrainoje, yra nepagrįsti, pranešė valstybinė žiniasklaida KCNA.
Šis priekaištas pareikštas padidėjus įtampai Korėjos pusiasalyje po to, kai praėjusią savaitę Šiaurės Korėja atliko kelis ginklų, įskaitant tarpžemyninės balistinės raketos, bandymus, o JAV ir Pietų Korėja surengė didžiausias per visą istoriją karinių oro pajėgų pratybas.
JAV ir Pietų Korėja įspėjo, kad pastaruoju metu Šiaurės Korėjos pakartotinai paleistos raketos gali baigtis branduoliniu bandymu.
08:51 | ISW: Putinas karo lauke priklauso nuo dviejų asmenų
Savo naujausioje apžvalgoje JAV Karo studijų institutas (ISW) atkreipė dėmesį, kad Rusijos karinių „silovikų“ frakcija didina savo įtaką iš dalies siekdama propaguoti asmeninius interesus Rusijoje ir okupuotoje Ukrainoje, o ne tik laimėti karą. „Silovikai“ – žmonės, turintys reikšmingos įtakos V. Putino vidiniame rate, jie tiesiogiai susiję su karinėmis pajėgomis Ukrainoje.
Vienas jų – „Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas. Jis lapkričio 6 dieną patvirtino, kad „Wagner“ Kursko ir Belgorodo regionuose atidaro liaudies milicijos mokymo ir valdymo centrus, kurie veiks už Rusijos ginkluotųjų pajėgų ribų.
Pranešama, kad kitas „silovikų“ grupės narys, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Rusijos invazijos į Ukrainą metu taip pat bando užsitikrinti verslo galimybes. Ukrainos pasipriešinimo centras pažymi, kad R. Kadyrovas ir jo karo vadai plečia verslo tinklus okupuotose teritorijose.
Analitikai teigia, kad tiek J. Prigožinas, tiek R. Kadyrovas išlieka nepriklausomos asmenybės Rusijoje dėl V. Putino priklausomybės nuo jų pajėgų Ukrainoje.
Rusijos žurnalistai dažnai klausia J. Prigožino apie jo ambicijas Kremliuje, o tai, nepaisant nuolatinių neigimų, leidžia manyti, kad jis sukūrė visuomenės nuomonę apie galimą jo atėjimą į valdžią.
„Tokios diskusijos prieštarauja dešimtmečiams trukusiam Putino pozicionavimui kaip vieninteliam Rusijos lyderiui“, – teigia analitikai.
08:32 | Pavyko išlaisvinti dar 30 Gyvačių salos gynėjų
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco teigimu, dar 30 Ukrainos karių, paimtų į nelaisvę iš Ukrainos Gyvačių salos, buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės.
D. Lubinecas antradienio vakarą paskelbtame „Facebook“ įraše patvirtino, kad 30 karo belaisvių, paimtų iš Gyvatės salos, buvo paleisti iš nelaisvės. Jis pridūrė, kad valdžia ir toliau dirba siekdama išlaisvinti likusius karo belaisvius.
07:59 | Ukrainos generalinis štabas: okupantai stiprina represijas Enerhodare
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, rašistai renka vietos gyventojų asmens duomenis, tikrina išmaniuosius telefonus, apeina privačias patalpas, nelegaliai sulaiko Ukrainos piliečius.
07:26 | Baltieji rūmai žada „nepajudinamą“ paramą Ukrainai net ir respublikonų pergalės atveju
Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainos karo veiksmams bus „nepajudinama“ net ir tuo atveju, jei respublikonai, kurie išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų dydžio, laimės kadencijos vidurio rinkimus.
„Esame įsitikinę, kad JAV parama bus tvirta ir nepajudinama“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Ji teigė, kad prezidentas Joe Bidenas yra „pasiryžęs, kaip ir iki šiol, siekti abiejų partijų sutarimo, kad paremtų Ukrainą“.
Kevinas McCarthy, kuris gali tapti Atstovų Rūmų pirmininku, jei respublikonai perims jų kontrolę, neseniai perspėjo, kad jo partijai laimėjus, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“.
06:47 | Zelenskis įvardijo 5 sąlygas deryboms su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą priminė derybų su Rusija pradžios sąlygas. Tarp jų – Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, nuostolių atlyginimas, taip pat visų, dalyvavusių karo nusikaltimuose Ukrainoje, nubaudimas.
„Dar kartą: teritorinio vientisumo atkūrimas, pagarba JT Chartijai, visų padarytų nuostolių atlyginimas, kiekvieno karo nusikaltėlio bausmė ir garantijos, kad tai nepasikartotų. Tai visiškai suprantamos sąlygos“, – sąlygas Ukrainos deryboms su Rusija išvardijo V. Zelenskis.
06:15 | Ukrainos aviacija surengė 8 smūgius į rusų įtvirtinimus bei oro gynybos sistemas
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad šalies pietuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija surengė 8 smūgius prieš rusų pajėgas, iš kurių 2 buvo nukreipti į jų įtvirtinimus, 4 į oro gynybos sistemas ir 2 į priešo technikos sankaupas Beryslavo, Baštano ir Chersono regionuose.
„Patvirtinti priešo nuostoliai – 32 įsibrovėliai, priešlėktuvinių raketų sistema „Strela“, tankas, 2 haubicos, 8 šarvuočiai ir amunicijos sandėlis Beryslavo srityje.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą.
► Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas skelbia, kad Rusija kare Ukrainoje panaudojo apie 80 proc. savo dabartinio raketų arsenalo ir jai liko tik 120 „Iskander“ raketų.
► Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno laivai grįžo į Tolimuosius Rytus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Nuo vasario mėnesio jie laukė Turkijos leidimo kirsti Bosforo sąsiaurį ir įplaukti į Juodąją jūrą, tačiau Ankara leidimo nesuteikė.
► Lietuvoje viešėjusi Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak grįžo į gimtinę, pirmadienį pranešė rusų žiniasklaida.
