Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:49 | Ukrainoje žuvusio brito kūnas grąžintas „su galimo kankinimo požymiais“
Ukrainoje žuvusio brito Paulo Urey kūnas Ukrainai grąžintas „su galimo kankinimo požymiais“, rašo „Sky news“. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
P. Urey buvo britų humanitarinis darbuotojas. Balandį jį Ukrainoje į nelaisvę paėmė prorusiškos pajėgos. Vėliau pranešta, kad jis mirė, o kaip priežastys įvardintos liga ir stresas.
„Reiškiu gilią užuojautą Paulo Urey giminaičiams ir artimiesiems“, – cituojamas D. Kuleba.
„Jis buvo drąsus žmogus, kuris atsidavė žmonių gelbėjimui. Ukraina niekada nepamirš jo ir jo poelgių. Nustatysime šio nusikaltimo kaltininkus ir patrauksime juos atsakomybėn. Jie neišvengs teisingumo“, – pabrėžia ministras.
23:09 | Melitopolyje susprogdinta „Vieningosios Rusijos“ būstinė
Trečiadienį laikinai okupuotame Melitopolyje buvo susprogdinta „Vieningosios Rusijos“ būstinė, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas.
„Šiandien Melitopolyje nugriaudėję sprogimai minusuoja dar vieną "Vieningosios Rusijos" būstinę Naujojo pašto pastate Lomonosovo gatvėje, kurį užgrobė okupantai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė jis.
Anot UNIAN, būstinėje buvo rengiamasi pseudoreferendumui.
22:40 | Zelenskis: turime gerų naujienų iš Charkivo srities
Jau keletą dienų sklandant informacijai apie Ukrainos kontrpuolimą šalies rytuose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad yra „gerų naujienų iš Charkivo srities“. Vis dėlto, anot prezidento, dabar ne laikas įvardyti konkrečias gyvenvietes, į kurias grįžo Ukrainos vėliava.
Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Šią savaitę turime gerų naujienų iš Charkovo srities. Manau, kad kiekvienas pilietis didžiuojasi mūsų kariais“, – teigia jis.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad kol kas dar ne laikas įvardinti, į kokias konkrečiai gyvenvietes grįžo Ukrainos vėliava.
„Tačiau atėjo metas padėkoti 25-ajai oro desanto brigadai, 92-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai ir 80-ajai oro desanto brigadai už drąsą ir didvyriškumą, parodytą vykdant kovines užduotis.
Šiandien taip pat dėkoju 406-ajai atskirajai artilerijos brigadai už itin sėkmingas atakas okupantų susitelkimo rajonuose mūsų šalies pietuose ir 60-ajai atskirajai pėstininkų brigadai, kuri nuosekliai stiprina mūsų pozicijas“, – sako jis.
Anot Ukrainos prezidento, kiekviena Ukrainos karių sėkmė viena ar kita kryptimi keičia bendrą situaciją visoje fronto linijoje Ukrainos naudai.
„Kuo sunkiau bus okupantams, kuo daugiau nuostolių jie patirs, tuo geresnės bus mūsų gynėjų pozicijos Donbase, tuo patikimesnė bus Zaporižios ir Mykolajivo, Dniepropetrovsko sričių gynyba, tuo greičiau galėsime išlaisvinti Paazovję ir visus pietus“, – kalbėjo jis.
Paazovjė yra regionas pietryčių Ukrainoje.
Ukraina dar praėjusios savaitės pradžioje paskelbė pradėjusi kontrpuolimą šalies pietuose. Šią savaitę Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad Ukraina išplėtė savo kontrataką ir ją vykdo nebe tik į pietus link Chersono, bet ir Rytų – Donbaso – kryptimi.
21:40 | Ukraina: kovos vyksta visoje fronto linijoje
Kovos vyksta visoje fronto linijoje, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė tam tikrą pažangą, praneša šalies gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar, rašo UNIAN.
„Vykdome 1,3 tūkst. km aktyvių kovinių veiksmų, o apskritai fronto linija yra 2,5 tūkst. km ilgio. Taigi visuose šiuose 1,3 tūkst. km vyksta aktyvūs karo veiksmai, t. y. nereikia išskirti kurio nors konkretaus regiono, nes karo veiksmai vyksta visur.
Jei kalbame apie pietus, rytus, tai čia vykdoma gynybinė operacija, kuri iš esmės apima daugybę priemonių. Kai kurie žingsniai yra puolamojo, kai kurie – gynybinio pobūdžio“, – teigė ji ir pridūrė, kad Ukraina taip pat jau yra pasiekusi tam tikrų laimėjimų.
Kartu H. Mayar toliau ragina ukrainiečius laikytis tam tikros informacinės drausmės.
„Naudodamasi proga raginu mūsų piliečius laikytis tam tikros informacinės drausmės, nes kariuomenei kartais reikia informacinės tylos. Jei kalbame apie išlaisvintas gyvenvietes, jų pavadinimo nereikėtų minėti tol, kol ginkluotosios pajėgos neįsikurs toje gyvenvietėje ir oficialiai apie tai nepaskelbs“, – pabrėžė ji.
21:14 | Civiliai raginami evakuotis iš teritorijų netoli Zaporižios AE
Ukraina ragina civilius evakuotis iš laikinai Rusijos okupuotų teritorijų netoli Zaporižios atominės elektrinės (AE), rašo „Sky news“.
Anot Ukrainos premjero pavaduotojos Irynos Vereščiuk, Rusijos pajėgos „įkaitais laiko ne tik elektrinės darbuotojus“, bet ir vietos gyventojus.
„Kreipiuosi į Zaporižios atominės elektrinės kaimynystėje esančių rajonų gyventojus – evakuotis! Raskite būdą, kaip patekti į (Ukrainos – aut. past.) kontroliuojamą teritoriją“, – cituojama ji.
Miesto, kuriame yra elektrinė, Enerhodaro meras taip pat pranešė, kad rajonas ir toliau yra apšaudomas Rusijos pajėgų, jame nėra elektros.
Elektrinę ir jos apylinkes Rusija užėmė dar invazijos pradžioje. Praėjusią savaitę elektrinėje lankėsi TATENA ekspertų misija. Ekspertai įspėjo, kad išlieka branduolinės avarijos pavojus.
20:59 | Ukraina pripažino, kad smogė Rusijos karinėms bazėms Kryme
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį paskelbtame straipsnyje pirmą kartą pripažino, kad Ukraina surengė raketų atakų prieš kelias Rusijos karines bazes aneksuotame Kryme.
Ukrainos pajėgos „sėkmingai įvykdė raketų smūgius priešo karinėms bazėms, įskaitant Sakų aerodromą“, naujienų agentūros „Ukrinform“ straipsnyje cituojamas V. Zalužnas.
Per rugpjūtį Sakų aviacijos bazėje nugriaudėjusius didelius sprogimus žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo sunaikinta karinės aviacijos technikos. Maskva tą incidentą aiškino kaip nelaimingą atsitikimą.
Tačiau kai kurie ekspertai, išanalizavę palydovines nuotraukas, priėjo išvadą, kad tikriausiai buvo surengta Ukrainos pajėgų ataka – nors Kyjivas tuo metu viešai nepripažino savo vaidmens.
Ukrainiečių kariuomenė sarkastiškai komentavo Rusijos „techninius nesklandumus“ ir ironizavo, kad juos galėjo sukelti rūkymas neleistinose vietose.
Minėtame straipsnyje V. Zalužnas „sėkmingomis“ pavadino savo ginkluotųjų pajėgų pastangas pastarosiomis savaitėmis „fiziškai perkelti kovinius veiksmus“ į Krymo teritoriją.
Rusija šį pusiasalį naudoja kaip vieną svarbiausių placdarmų Ukrainai pulti per vasarį Maskvos pradėtą invaziją. Vis tik ankstesniais karo mėnesiais Krymas retai tapdavo taikiniu.
20:39 | Buvęs prancūzų generolas: ukrainiečiai atgauti Chersoną gali iki spalio
Ukraina dar iki spalio gali atgauti Chersoną, mano buvęs prancūzų generolas Dominique'as Trinquand'as. Apie tai, kaip rašo „The Guardian“, jis kalbėjo interviu „France 24“.
Anot jo, Ukrainos pajėgų kontrpuolimas pietinėje Chersono dalyje vyksta gerai.
„Rusai atrodo nustebę dėl naudojamų metodų. Amunicijos sandėlių ir logistikos mazgų, ypač geležinkelių, naikinimas juos gerokai destabilizavo. Šiandien į vakarus nuo Dniepro dislokuotoms pajėgoms nebegaunant sviedinių, jos nebegalės apsiginti. Jei jos nebegaus maisto, kai kuriems daliniams tai bus dramatiška“, – cituojamas jis.
„Aš manau, kad iki žiemos ukrainiečiai gali užimti visą dešinįjį Dniepro krantą, įskaitant Chersono miestą“, – sako buvęs generolas.
Anot jo, jei ukrainiečiams pavyktų atgauti šį regioną, tai būtų reikšmingas įvykis, „labai pakenksiantis“ Vladimirui Putinui.
Kiek anksčiau CNN kalbinti JAV ir Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Ukraina yra išsikėlusi tikslą iki šių metų galo atgauti didžiąją dalį Chersono.
19:59 | Ukraina pasidalijo grėsminga žinute rusams Kryme
Ukrainos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje atsirado toks pranešimas: „Pagal orų prognozę Kryme bus labai karšta.
Laikas rusų okupantams ruoštis maudynėms. Norint plaukti į Sočį ar Jejską reikia daug jėgų.
Beje, į Gineso rekordų knygą gali būti įtrauktas naujas ilgiausio plaukimo atvirame vandenyje rekordas.“
The weather forecast says it is going to be very hot in Crimea.
— Defense of Ukraine (@DefenceU) September 7, 2022
It's time for the rus invaders to prepare for a swim. It takes a lot of strength to swim to Sochi or Yeysk.
BTW the Guinness Book of World Records may include a new record for the longest open water swim.
Kaip rašo „Sky news“, panašu, kad tai gali būti užuomina apie artėjančią operaciją Kryme, kurį Rusija aneksavo dar 2014-aisiais.
Dar kiek anksčiau Ukraina pasidalijo patarimais civiliams, kaip pasiruošti deokupacijai.
19:30 | Žiniasklaida: Ukraina išsikėlė tikslą iki metų galo atgauti didžiąją dalį Chersono
Daugiau nei savaitei nuo Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose pradžios praėjus, ukrainiečiai stiprina savo pozicijas ir išsikėlė tikslą iki metų pabaigos atgauti didžiąją dalį Rusijos okupuoto Chersono, CNN pareiškė aukšto rango JAV ir Ukrainos pareigūnai.
Pasak Ukrainos pareigūnų, komentavusių minėtam kanalui, siekiama užimti bent jau visą teritoriją į šiaurę ar vakarus nuo Dniepro upės, įskaitant ne tik Chersono miestą, bet ir Naująją Kachovką, kurioje yra svarbi hidroelektrinė ir kanalas, tiekiantis didžiąją dalį vandens Krymui.
Kalbinti JAV pareigūnai pripažįsta, kad Ukrainos tikslas iki 2022 m. pabaigos atkovoti Chersoną yra ambicingas, tačiau išlieka įmanomas, jei Ukraina ir toliau darys pažangą vykdydama dabartines operacijas.
18:56 | Rusai paleido raketas į Zaporižios regioną: apšaudyti pagalbos atėję žmonės, yra žuvusiųjų
Trečiadienio popietę rusai paleido raketas į Zaporižios regioną, rašo UNIAN. Anot regiono karinės administracijos vadovo Oleksandro Starucho, žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti.
Pranešama, kad ataka įvykdyta 15:40 vietos laiku, rusai panaudojo mašinas „Grad“. Raketos smogė Malotokmačkos kaimui.
„Kieme buvo aštuoni civiliai gyventojai, kurie tuo metu gavo humanitarinę pagalbą. Per apšaudymą penki žmonės buvo sunkiai sužeisti ir išvežti greitosios pagalbos automobiliu, trys žuvo. Apšaudymas tęsiasi“, – cituojamas O. Starucho pranešimas.
Kiek vėliau savo „Telegram“ kanale jis pranešė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių.
18:33 | Rusijos valdantieji siūlo lapkritį surengti referendumą dėl Ukrainos teritorijų aneksijos
Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ trečiadienį pasiūlė lapkričio 4 dieną surengti referendumą dėl Maskvos pajėgų Ukrainoje užimtų teritorijų aneksijos.
„Būtų teisinga ir simboliška“ surengti balsavimą lapkričio 4-ąją, Rusijos nacionalinės vienybės dieną, „Vieningosios Rusijos“ interneto svetainėje teigė partijos generalinis sekretorius Andrejus Turčakas.
Po balsavimo, jo žodžiais, „Doneckas, Luhanskas ir daugelis kitų Rusijos miestų pagaliau grįš į savo uostą. O Rusijos pasaulis, dabar padalytas formalių sienų, atgaus savo vientisumą“.
Tai pirmas kartas, kai tokio aukšto rango Rusijos pareigūnas įvardijo konkrečią galimą referendumo datą.
Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas anksčiau šią savaitę sakė, kad planai surengti referendumą dėl Maskvos kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities prijungimo prie Rusijos atidedami.
Chersoną ir pietinę Zaporižios sritį Rusija didele dalimi kontroliuoja nuo pirmųjų vasarį pradėtos invazijos savaičių; dabar šie regionai aktyviai integruojami į Rusijos ekonomiką.
Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.
Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.
Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Rusijos primesta valdžia anksčiau šiais metais paskelbė apie planus surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.
Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.
Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.
Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų prokremliška valdžia taip pat sakė esanti suinteresuota prisijungti prie Rusijos.
Maskva Donecko ir Luhansko separatistų paskelbtus darinius – „liaudies respublikas“ – pripažino dvi dienos prieš invaziją į Ukrainą ir naudojosi jais kaip pretekstu kariuomenei į provakarietišką kaimynę pasiųsti.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.
18:19 | Ukrainiečiai numušė 2 rusų atakos lėktuvus „Su-25 Grach“
Ukrainos desantininkai numušė du Rusijos atakos lėktuvus „Su-25 Grach“, rašo UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolamųjų pajėgų vadovybė.
„Šiandien, rugsėjo 7 d., viename iš misijos rajonų 25-osios atskirosios oro desanto brigados „Sičeslav“ ir 80-osios atskirosios oro desanto šturmo brigados priešlėktuvinės gynybos daliniai sėkmingai numušė du Rusijos atakos lėktuvus „Su-25 Grach“, – sakoma pranešime.
Pranešama, kad lėktuvai numušti naudojant nešiojamąją raketų sistemą „Igla“.
17:38 | Anušauskas: Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų haubicų
Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas
„Lietuvos kariuomenės rezerve buvusios 105 mm haubicos M50/M101 iškeliavo į Ukrainą“, – feisbuke trečiadienį informavo ministras.
Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų.
„Dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis“, – nurodė A. Anušauskas.
Lietuva yra perdavusi Ukrainai apie 20 M113 šarvuočių.
A. Anušauskas rugpjūčio pabaigoje minėjo, kad jų bus perduota dar 10, taip pat ketinama suteikti Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.
Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apėmė ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, nupirktą už piliečių surinktus pinigus.
17:25 | Ukrainos kariuomenės vadas įspėja dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo
Rusija „tam tikromis aplinkybėmis“ gali panaudoti branduolinį ginklą, įspėja Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj, rašo „Sky news“.
Anot jo, negalima atmesti, kad pirmaujančios valstybės tiesiogiai dalyvautų „ribotame“ branduoliniame kare.
Anksčiau V. Zalužnyj pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą šiemet nesibaigs.
17:13 | Ukraina svarsto galimybę stabdyti Zaporižios AE
Ukraina dėl prastėjančios saugumo padėties svarsto galimybę stabdyti Zaporižios atominę elektrinę (AE), sako Ukrainos vyriausiasis valstybinis branduolinės ir radiacinės saugos inspektorius Olehas Korikovas, rašo CNN.
„Jei susidarys sąlygos, dėl kurių reikės uždaryti elektrinę, elektrinė ir 6-asis energijos blokas bus sustabdyti“, – cituojamas jis.
„Toliau blogėjant situacijai, ilgai trunkantis elektros energijos tiekimas iš išorinio elektros energijos šaltinio privers mus panaudoti rezervinius dyzelinius generatorius, o karo metu papildyti dyzelinio kuro atsargas labai sunku“, – pridūrė jis.
O. Korikovo teigimu, laikyti dyzelinius generatorius veikiančius būtų netvaru.
Praėjusį mėnesį „Energoatom“ generalinis direktorius Petro Kotinas aiškino, kodėl dyzeliniai generatoriai nėra tvari alternatyva. Anot jo, dyzeliniai generatoriai yra skirti atsargai, skirti kurui aušinti ir darbui palaikyti. Vis dėlto, jei atsiduriama pavojingoje situacijoje, generatorius galima naudoti neribotą laiką.
Anot O. Korikovo, generatoriams per dieną reikėtų keturių didžiulių dyzelinio kuro talpyklų.
„Potencialiai galime atsidurti situacijoje, kai dyzelinio kuro nebus; tai gali sukelti avariją, pažeisti reaktorių aktyviąją zoną ir į aplinką išmesti radioaktyvių produktų. Tai paveiks ne tik Ukrainos teritoriją, bet ir sukels tarpvalstybinį poveikį“, – teigia jis.
Pasak jo, šiuo metu elektrinė gamina ir teikia energiją savo reikmėms.
16:43 | Ukrainos kariuomenės vado prognozė: karas šiemet nesibaigs
Rusijos karas prieš Ukrainą šiais metais nesibaigs, mano Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj, rašo „Sky news“.
Anot jo, Kyjivas negali atmesti galimybės, kad Ukrainos sostinė vėl gali būti užpulta arba kad Ukraina gali būti puolama iš Baltarusijos.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją. Ukrainos skaičiavimu, Rusija kare jau neteko virš 50 tūkst. karių.
16:04 | Erdoganas: Vakarai prieš Rusiją vykdo provokacijas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį apkaltino Vakarų šalis prieš Rusiją rengiant „provokacijas“, esą privertusias Maskvą nutraukti energijos išteklių tiekimą Europai.
R. T. Erdoganas palaikė gerus darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, stengdamasis išlikti neutralus Rusijos ir Ukrainos karo klausimu – nors Ankara tiekia Kyjivui ginkluotę ir kovinius dronus.
Lankydamasis Belgrade Turkijos prezidentas žurnalistams sakė, kad supranta Kremliaus sprendimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.
„Galiu labai aiškiai pasakyti: nemanau, kad Vakarų – nereikia minėti pavardžių – požiūris yra teisingas, nes tai yra politika, pagrįsta provokacijomis“, – teigė R. T. Erdoganas.
„Kol bandysite tęsti tokį provokacijų karą, negalėsite pasiekti reikiamo rezultato“, – pabrėžė jis.
R. T. Erdoganas, palaikantis atvirus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, pastaruoju metu stengiasi organizuoti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas Turkijoje.
„Mes, turkai, visuomet laikėmės pusiausvyros tarp Ukrainos ir Rusijos politikos. Nuo šiol ir toliau laikysimės tos subalansuotos politikos“, – sakė R. T. Erdoganas.
Kitą savaitę jis ketina susitikti su V. Putinu per Uzbekistane vyksiantį regioninį viršūnių susitikimą.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Anakara neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai. Be to, per V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimą, vykusį praėjusį mėnesį Sočyje, abi šalys pasirašė naują susitarimą dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo.
15:46 | Ukraina smogė ten, kur Rusija nesitikėjo: atsiėmė Balakliją, kariai jau renka trofėjus
Kol visi susidomėję stebėjo Ukrainos pajėgų kontrpuolimą pietų kryptimi, ukrainiečiai smogė rytuose ir pralaužė iš Donbaso mobilizuotųjų bei rusų vidaus kariuomenės sudarytas gynybos linijos Balaklijos kryptimi.
Neoficialūs prokremliški šaltiniai skelbia, kad Balaklijoje apsuptos elitinės vidaus kariuomenės pajėgų grupuotės SOBR – du daliniai iš Samaros ir Baškirijos.
Faktą, kad Balaklijoje buvo užimta rusų karinė bazė su amunicijos sandėliu patvirtino ir žymus 2014-2015 m. karo veiksmų Ukrainoje organizatorius Igoris Girkinas (Strelkovas). Jo teigimu, ukrainiečiai smogė „LDNR mobilizuotųjų pagrindu sudarytai gynybos linijai“ (Luhansko ir Donecko sričių gyventojai, kuriuos priverstinai mobilizuoja į frontą Rusijos kariuomenė), kurią labai lengvai pralaužė. Netrukus buvo pralaužta ir „vidinė“ Rusijos kariuomenės gynybos linija, kurią sudarė „Rusijos gvardijos“ kariai.
I. Strelkovo teigimu, jo šaltiniai piktinosi kariauti neapmokytais „rosgvardiečiais“. Pats buvęs GRU karininkas aiškino, kad ukrainiečiai puolė „itin įžūliai“ – dideliu greičiu tiesiog ant šarvuočių įvažiavę į rusų prižiūrimą teritoriją. Tariamai dėl to rusų artilerija tiesiog nesuspėjo jų apšaudyti.
14:47 | Estijos premjerė: „Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų“
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad jokia šalis negalės jaustis saugi, kol Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje. Kartu, jos teigimu, buvo klaidinga nenubausti Rusijos už agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje.
„Dabar mums nereikia vėl būti švelniems. Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų. Kad Putinas nieko neprarastų, bet ir nelaimėtų. Visa kita reikštų, kad agresija jam pasiteisino. Tai būtų kvietimas [Rusijai], ir nė viena valstybė negalėtų jaustis saugi“, – vokiečių leidiniui „Die Welt“ sakė K. Kallas.
„Todėl turime padėti Ukrainai apsiginti. Manau, kad visi dėl to turėtume padaryti daugiau“, – pridūrė Estijos premjerė.
Ji taip pat sakė suprantanti, kodėl Vokietija ginklų tiekimo klausimu nėra tokia greita kaip Baltijos šalys.
„ES esame 27 demokratinės valstybės. Mažesni laivai gali greičiau pakeisti kursą nei dideli. Vokietija yra labai didelis laivas. Svarbu, kad sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami kuo greičiau“, – kalbėjo K. Kallas.
14:22 | Ukrainos branduolinės energetikos agentūra siūlo Zaporižios AE dislokuoti JT taikdarius
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ trečiadienį sakė pritarsianti Jungtinių Tautų taikdarių dislokavimui Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.
Pranešimas pasirodė kitą dieną po JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) raginimo sukurti saugumo zoną aplink šią elektrinę – didžiausią Europoje.
Zaporižios AE Rusijos pajėgos yra užėmusios nuo kovo, netoli jos ne kartą vyko kariniai veiksmai, privertę nuogąstauti dėl branduolinės katastrofos.
Rusija ir Ukraina dėl besitęsiančių apšaudymų kaltina viena kitą.
„Vienas iš būdų sukurti saugumo zoną Zaporižios AE galėtų būti taikos palaikymo kontingento įkurdinimas... ir rusų pajėgų atsitraukimas“, – sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotynas. Jo komentarą transliavo Ukrainos televizija.
TATENA antradienį paragino „tuojau pat“ nustatyti saugumo zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę.
„Dabartinė situacija netinkama“, – sakoma TATENA ataskaitoje, parengtoje agentūrai praėjusią savaitę nusiuntus į Zaporižios AE savo komandą.
13:43 | Lenkija ginkluojasi ne veltui: perspėjama dėl karo su Rusija per artimiausius 3–10 metų
Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3–10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus.
Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP.
„Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu. Viskas priklauso nuo to, kaip baigsis konfliktas Ukrainoje, tačiau mes vertiname, kad būtent tiek laiko Rusijai tam prireiktų. Mes turime šį laiką išnaudoti maksimaliai perginkluoti Lenkijos kariuomenę ir, atleiskite man, tai jau visiškai antraeilis klausimas dėl to, kaip buhalteriai skaičiuos šias išlaidas“, – cituojamas Lenkijos gynybos ministerijos atstovas.
13:12 | Rusija vis dažniau griebiasi sovietinių ginklų
Rusija kare prieš Ukrainą vis dažniau naudoja pasenusius sovietų ginklus: raketas „X-22“ (liet. „Ch-22“, angl. „Kh-22“) ir „X-59“ (liet. „Ch-59“, angl. „Ch-59“), taip pat raketų paleidimo sistemas „S-300“, nes Rusijos atsargos šiek tiek „išseko“, Ukrainos televizijoje tvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
„Matome tokią tendenciją, kad priešas vis dažniau naudoja pasenusius sovietinius ginklus. Jei vakar „Ch-101“ raketos skraidė, tai jau retenybė, nes raketos „Ch-101“ yra labai brangios, daugiau nei 5 mln. arba 6 mln. eurų, o gal ir daugiau. Tai technologiškai pažangiausios raketos, kurias Rusija naudoja prieš mus“, – teigė J. Ihnatas.
„Tai rodo, kad priešas jau taupo išteklius, kuriuos išleido karui Ukrainoje. Įvairių šaltinių teigimu, priešo rezervas šiek tiek išseko“, – pridūrė jis.
J. Ihnatas prisiminė informaciją, kad Rusija kreipėsi į Iraną dėl bepiločių orlaivių, o į Šiaurės Korėją – dėl artilerijos sviedinių.
„Akivaizdu, kad jų kariniame-pramoniniame komplekse ne viskas taip gerai“, – sakė jis.
13:02 | Putinas: Rusija nenaudoja energijos kaip ginklo prieš Europą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paneigė, kad Maskva, prieš kelias dienas sustabdžiusi tiekimą Europai svarbiu dujotiekiu, naudojasi energija kaip ginklu.
„Jie sako, kad Rusija naudojasi energija kaip ginklu. Daugiau nesąmonių! Kokį ginklą mes naudojame? Mes tiekiame tiek, kiek reikia, pagal [importuotojų] prašymus“, – sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad buvo visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, nes dujotiekį, kuris po trijų dienų priežiūros darbų turėjo būti vėl paleistas savaitgalį, esą reikia toliau remontuoti.
Kremlius teigė, kad dėl sankcijų nesugrąžinama Kanadoje remontuota „Siemens“ turbina.
„Duokit mums turbiną ir mes rytoj įjungsime „Nord Stream“, – sakė V. Putinas.
„Mes pasirengę padaryti tai rytoj, tereikia paspausti mygtuką. Tačiau ne mes įvedėme sankcijas“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie rusiškų gamtinių dujų kainos „lubų“ įvedimo tikimybę, V. Putinas sakė, kad tai „dar viena kvailystė“ ir „dar vienas ne rinkos sprendimas be perspektyvų“.
„Jei Europos šalys nori atsisakyti savo konkurencinio pranašumo, jų valia“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija pasirengusi bendradarbiauti su „bet kuria šalimi“.
12:19 | Bręstant regioniniam sprendimui, Lietuva imasi apriboti Rusijos piliečių įleidimą
Bręstant regioniniam rytinių Europos Sąjungos (ES) šalių sprendimui neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių, Lietuva imasi apriboti rusų įleidimą į valstybę.
Trečiadienį perregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties pratęsimo siūloma nustatyti, kad „ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną“.
Anot projekto, į Lietuvą patekti galėtų tik Lietuvos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Šiuos kriterijus turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi juos su kitomis regiono valstybėmis.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį paskelbė iš esmės pasiekę susitarimą dėl ribojimų rusų turistams į jas atvykti ir nurodė, kad draudimai bus nustatyti nacionaliniais teisės aktais.
Regiono šalys imasi griežtesnių priemonių nei Europos Sąjunga (ES), linkusi sutarti dėl supaprastinto vizų režimo panaikinimo Rusijos piliečiams.
11:44 | V. Putinas: „sankcijų karštligė“ nepadės izoliuoti Rusijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies, kuriai dėl agresijos prieš Ukrainą taikomos beprecedentės Vakarų sankcijos, „neįmanoma“ izoliuoti.
„Nesvarbu, kaip kas nors norėtų izoliuoti Rusiją – to padaryti neįmanoma“, – sakė V. Putinas Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno vykstančiame Rytų ekonomikos forume.
COVID-19 „epidemiją pakeitė kiti iššūkiai, taip pat pasaulinio pobūdžio, keliantys grėsmę visam pasauliui“, kalbėjo V. Putinas.
„Turiu galvoje sankcijų karštligę Vakaruose, jų neužmaskuotus agresyvius bandymus primesti elgesio modelius kitoms šalims, atimti iš jų suverenumą ir pajungti jas savo valiai“, – sakė Rusijos lyderis. Jo kalbą transliavo televizija.
Vašingtonas ir Briuselis įvedė Maskvai virtinę ekonominių ir į atskirus asmenis nukreiptų sankcijų, V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenė į kaimyninę Ukrainą.
11:11 | Pentagonas patvirtino: Ukrainos ataka prieš rusus – sėkminga, „jie juda į priekį“
JAV gynybos departamentas pažymi, kad Ukrainos karinės pajėgos šalies pietiniame Chersono regione „toliau juda į priekį“, įskaitant gyvenviečių atkovojimą.
„Pirmą kartą Chersono regione pamatėme vykstančias ukrainiečių puolimo operacijas“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas generolas Patas Ryderis.
„Jie ir toliau juda į priekį. Mes žinome, kad jie atkovojo keletą kaimų“, – pridūrė P. Ryderis, skelbia UNIAN.
Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos stebėjo „tam tikrą Rusijos puolimo veiklą netoli Bachmuto (Rytų Ukrainoje – red. past.)“.
10:20 | Putinas gąsdina nutraukti grūdų tiekimą iš Ukrainos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „grūdai iš Ukrainos keliauja ne į besivystančias šalis, o į ES“, todėl jis svarstys tiekimo nutraukimą.
„Mes padarėme viską, kad Ukrainos grūdai būtų išvežti. Rezultatas: jie nukreipti ne į besivystančias šalis, o į ES. Gali būti, kad reikia apriboti grūdų išvežimą iš Ukrainos, pasitarsiu dėl to su Erdoganu“, – kalbėdamas konferencijos Tolimuosiuose Rytuose metu aiškino V. Putinas.
09:44 | Ukraina skelbia dideles Rusijos netektis
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 50 610 Rusijos karių. Tai 460 daugiau nei parą anksčiau.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina iš viso sunaikinę 237 lėktuvus, 208 sraigtasparnius, 2097 tankus, 4520 šarvuočių, 1194 artilerijos pabūklus, 300 raketų sistemų, 15 laivų, 3320 mašinų, 880 bepiločių orlaivių, 156 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 109 specialiosios įrangos vienetus bei 214 sparnuotųjų raketų.
Vadinasi, per parą Rusijos pajėgos neteko po vieną lėktuvą ir sraigtasparnį, 20 tankų, 36 šarvuočių, 15 artilerijos sistemų, 15 transporto priemonių ir kitos karinės įrangos.
09:07 | Zelenskio kabinetas įgėlė rusams: pasiūlė jiems kare išbandyti naują strategiją
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas kreipėsi į Rusijos karius, rekomenduodamas jiems pradėti plataus masto organizuotą traukimąsi iš Ukrainos teritorijų į visas puses.
„Vienintelė gera strategija Rusijos kariams dabar yra didelio masto organizuotas traukimasis. Visomis kryptimis. Rekomenduoju“, – „Twitter“ rašė M. Podoliakas.
The only good strategy for Russian troops now - is large-scale retreat in all directions. Strongly recommend.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) September 6, 2022
08:23 | Naujoji JK premjerė pažadėjo Zelenskiui visapusiškai remti Ukrainą
Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį vos pradėjusi eiti pareigas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir pažadėjo visapusiškai remti jo šalį, kovojančią su Rusijos agresija.
„Per pirmąjį pokalbį telefonu jai tapus ministre pirmininke ji pakartojo Ukrainos vadovui, kad jį visiškai remia ir kad Ukraina gali tikėtis ilgalaikės Jungtinės Karalystės pagalbos“, – sakė premjerės atstovė spaudai.
Jie taip pat aptarė „būtinybę stiprinti pasaulinį saugumą ir priemones, kurios reikalingos [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinos finansavimui nutraukti“, sakė atstovė spaudai.
„Lyderiai pasmerkė V. Putino mėginimus naudoti energiją kaip ginklą, o ministrė pirmininkė pabrėžė, jog labai svarbu, kad Rusijos šantažas neatgrasytų Vakarų nuo pastangų pasiekti, kad V. Putinas pralaimėtų“, – sakė ji.
V. Zelenskis savo ruožtu pranešė su naująja JK premjere aptaręs tolesnį spaudimą Rusijai, karui tęsiantis jau septintą mėnesį.
07:42 | Ukrainiečiai rusus atakuoja iškart dviem kryptimis
Pasak Oleksijaus Arestovyčiaus, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo, Ukraina išplėtė savo kontrataką ir ją vykdo nebe tik į pietus link Chersono, bet ir Rytų – Donbaso – kryptimi.
Anot jo, tai lėmė du susilieję veiksniai – „Rusijos kariuomenės nesugebėjimas pulti ir Ukrainos kontrpuolimo galimybės“.
„Mes jau vykdome kontrpuolimo operacijas dviejose vietose vienu metu. Rytų juk neiškeitėme į pietus. [Kontrpuolimas vyksta] ir rytuose, ir pietuose. Ir viskas tęsiasi, mūsiškiai spaudžia, labai stipriai spaudžia. Ir, žinoma, Rusijos vadovybė yra sutrikusi. Kodėl dviejose vietose? Neleidžiame jiems laviruoti su rezervais, stiprinti vienos krypties kitos sąskaita“, – kalbėdamas su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu, teisininku Marku Feiginu, sakė O. Arestovyčius.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas netiki, kad Rusija dar sugebės perimti strateginę iniciatyvą šiame kare. Anot jo, jos pajėgos išsekusios.
O. Arestovyčius taip pat tvirtino, kad viename iš Ukrainos miestų kilo „didelė bėda su Rusijos kariuomene“. Miesto pavadinimo jis neįvardijo, nes tai pirmiausia turėtų padaryti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Jie bėgo toli į rytus, labai toli“, – sakė jis.
07:18 | Zelenskis sveikina TATENA, ataskaitoje paminėjusią rusų karių buvimą elektrinėje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sveikino Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje paminėta, kad Rusijos pajėgų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, didžiausiame Europos branduoliniame objekte, yra rusų karinės ginkluotės.
„Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į rusų karinės ginkluotės buvimą atominės elektrinės teritorijoje, spaudimą ten [dirbantiems] mūsų darbuotojams ir aiškiai paminima rusų karinė okupacija. Tai gerai“, – savo kasdieniame pranešime sakė V. Zelenskis.
Tuo metu Rusija antradienį išreiškė apgailestavimą, kad TATENA ataskaitoje dėl rizikų Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje Kyjivas nėra kaltinamas jėgainės apšaudymu.
„Apgailestaujame, kad jūsų ataskaitoje... apšaudymo šaltinis nėra tiesiogiai nurodytas“, – sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia Saugumo tarybos sesijoje, kurioje virtualiai dalyvavo TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
06:48 | Rusijos kariuomenė antradienį į Kryvyj Rihą paleido raketą „Kh-101“ iš Kaspijos jūros
„Pagal operatyvinės vadovybės „Pietūs“ informaciją, tai buvo priešo strateginės aviacijos iš šiaurinės Kaspijos jūros dalies paleista raketa „oras-žemė“ „Kh-101“, – Kryvyj Riho karinės administracija vadas Oleksandras Vilkulas paskelbė „Telegram“.
Raketos smūgis sukėlė stiprų gaisrą naftos bazėje. Niekas nenukentėjo. Gelbėtojai liepsnas tramdė kelias valandas iki 15 val.
06:10 | Zelenskis: Europa – ne vieta žudikams
Nepriimtina, kad Europos teritoriją turizmui ar apsipirkinėjimui gali naudoti tie, kurie remia Europos skaldymą ir tyčiojimąsi iš jos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Esu dėkingas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems Europos vadovams, kurie pritaria vizų apribojimams Rusijos piliečiams.
Visiškai nepriimtina, kad Europos teritoriją turizmui ar apsipirkimui gali naudoti tie, kurie namuose, Rusijoje, ne tik remia Europos skaldymą ir tyčiojimąsi iš jos, bet ir dirba jiems.
Ir turime prisiminti: be moralinės šio klausimo pusės, tai taip pat yra pagrindinio saugumo klausimas. Rusija ne kartą siuntė žudikus į Europą, apsimetusius paprastais turistais.
Jie jau matė bokštą Solsberyje, Vokietijos gatves ir sandėlius su ginklais Čekijoje. Užteks. Europa – ne vieta žudikams ir juos remiantiems asmenims. Turime įrodyti teroristinės valstybės piliečiams, kad jiems tenka moralinė atsakomybė už jų valstybės agresiją prieš Ukrainą ir visą Europą“, – pareiškė V. Zelenskis.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė nuo rugsėjo 9-osios sustabdyti tarpvyriausybinio susitarimo su Baltarusija dėl ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo galiojimą.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį stebėjo didelio masto bendras karines pratybas, dalyvaujant Kinijai ir dar kelioms kitoms Maskvai draugiškoms šalims, vietos naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
► Europos Komisija siūlo dvi galimas gamtinių dujų viršutinių kainų rinkoje ribojimo priemones, kad jomis būtų galima reaguoti į sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą ar jų visišką nutraukimą Europai, skelbia „Euractiv“, remdamasis nutekinta EK parengto dokumento kopija.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikįs, kad naujoji Jungtinės Karalystės valdančiųjų konservatorių lyderė Liz Truss padės Kyjivui „sutrukdyti“ Rusijai tęsti karinę agresiją.
