Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Putinas įsakė stiprinti Rusijos sienas
Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė stiprinti Rusijos sienas, rašo „Sky news“.
Saugumo tarnyboms jis nurodė ginti „naujų Rusijos regionų“ gyventojus. Rusija dar anksčiau rudenį po suklastotų referendumų paskelbė aneksuojanti keturis Ukrainos – Zaporižios, Luhansko, Donecko ir Chersono – regionus.
V. Putinas pirmadienį taip pat įsakė specialiosioms tarnyboms kontroliuoti masinius susibūrimus ir strateginius infrastruktūros objektus.
23:54 | Ukraina stiprina sienos su Baltarusija apsaugą
Ukraina stiprina sienos su Baltarusija apsaugą, BBC pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Anot jo Ukraina sienos apsaugą sustiprins ginkluotosiomis pajėgomis ir amunicija.
Tai paskelbta tą pačią dieną, kai Minske apsilankė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Čia jis susitiko su savo ištikimu bendražygiu, autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
Baltarusija turi bendrą sieną su Rusija ir Ukraina.
Prieš V. Putino vizitą Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Baltarusijoje dislokuoti jos kariai vykdys bendras karines pratybas su Baltarusija.
„Mes stipriname savo gynybos linijas visoje pasienyje su Rusija ir Baltarusija“, – cituojamas J. Jeninas.
Nors Baltarusija skelbia į karą neįsitraukusi, jos teritorija ne kartą buvo naudota rusų kariams į Ukrainą įvesti ar šaliai atakuoti.
Vakarai baiminasi, kad V. Putinas gali spausti A. Lukašenką įsitraukti į karą, galbūt ir pasiųsti baltarusių karius į Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė šiuos svarstymus kaip „visiškai kvailus, niekuo nepagrįstus prasimanymus“.
23:22 | JAV sureagavo į Putino komentarus: tai ironijos viršūnė
Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Rusija nesiekia nieko pasisavinti, į JAV mano, jog toks jo pasisakymas yra „ironijos viršūnė“.
Anksčiau pirmadienį V. Putinas spaudos konferencijoje su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nenori nieko „pasisavinti“.
Reaguodamas į šiuos komentarus, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as pareiškė, kad tai yra „ironijos viršūnė“, mat akivaizdu, jos Rusija šiuo metu siekia užgrobti Ukrainą, o Baltarusija jau seniai paklūsta Kremliaus režimui.
Anot jo, JAV ir toliau labai atidžiai stebės, ar Baltarusija teiks papildomą paramą Rusijai, ir „tinkamai“ reaguos, jei taip atsitiks.
V. Putinas pirmadienį atvyko į Minską derybų su A. Lukašenka.
Spaudos konferencijos metu paklaustas apie Rusijos planus „pasisavinti“ Baltarusiją
„Rusija nėra suinteresuota ką nors absorbuoti. Šiandien tai paprasčiausiai netikslinga“, –spaudos konferencijos metu paklaustas apie Rusijos planus „pasisavinti“ Baltarusiją atsakė jis.
„Šie nesąžiningi kritikai iš išorės arba nesupranta, apie ką kalba, arba kalba apie tai tyčia, klaidindami į tai neįsigilinusius žmones. Klausimas nėra susijęs su perėmimu. Klausimas yra ekonominės politikos koordinavimas“, – aiškino diktatorius.
„Visa kita yra nesąmonė. Tai yra mūsų piktavalių bandymai sulėtinti mūsų integracijos procesą. Ir jie tai daro tik tam, kad pasaulio rinkose neatsirastų veiksmingų ir pavojingų konkurentų. Štai ir viskas“, – tęsė jis.
22:45 | Rusai vėl smogė Chersonui, yra žuvusiųjų
Okupantai vėl apšaudė Chersoną, praneša UNIAN. Per ataką žuvo žmogus. Anot Chersono miesto tarybos, žmogus žuvo ant jo automobilio nukritus sprogmeniui.
Dar viena raketa pataikė į Chersono srities valstybinės administracijos pastatą.
22:16 | Ukraina: rusai Melitopolyje elgiasi taip, kaip elgėsi prieš palikdami Chersoną
Laikinai okupuotame Melitopolyje rusai elgiasi taip, kaip elgėsi prieš pasitraukdami iš Chersono, sako Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji kalbėjo „Kanal 24“ eteryje, rašo UNIAN.
„Pirmiausia jie susiburdavo aplink Chersoną, statydavo, paskui pranešdavo, kad palieka kai kurias gyvenvietes, tada ruošdavosi gatvių mūšiams, tada sakydavo, kad dar ne viskas prarasta, tada pradėdavo iš bankų ir kitų įstaigų imti tai, kas, jų manymu, buvo vertinga.
Iš esmės viskas kartojasi iš naujo, jie mėgsta užlipti ant to paties grėblio. Tegul jie dirba pagal tą patį scenarijų, mes bent jau žinome, kuo viskas baigsis“, – cituojama ji.
N. Humeniuk teigimu, rusai šiuo metu bando įsirengti gynybos linijas giliau fronto linijoje ir taip įrodyti savo vadovybei, kad bent kažką nuveikė.
22:05 | Kas liko iš Mariupolio
Mariupolio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenko pasidalijo vaizdo įrašu iš Mariupolio. Jame matyti sugriauti daugiaaukščiai pastatai, mieste – nė gyvos dvasios.
Mariupolis buvo okupuotas dar pavasarį. Iki karo Mariupolyje gyveno beveik pusė milijono gyventojų.
This is what was left of Mariupol after Russians came to "liberate" it. A ruined city. For every destroyed building, there are thousands of destroyed lives
— Stratcom Centre UA (@StratcomCentre) December 19, 2022
Video: advisor to the mayor of the city Andriushchenko pic.twitter.com/lS0T3iMFZz
21:53 | Putinas mano, kad Rusijos „priešai“ nori sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos integraciją
Pirmadienį Minske Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos „priešai“ nori užkirsti kelią jo šalies ir Baltarusijos integracijai, rašo „Sky news“.
V. Putinas pirmadienį atvyko į Minską derybų su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aleksandru Lukašenka.
Susitikimas oficialiai apibūdinamas kaip „darbinis vizitas“, tačiau Vakaruose baiminamasi, kad V. Putinas tikisi paspausti kolegą, jog šis prisijungtų prie karo.
21:30 | Kyjive suspindo ypatinga eglutė: ant jos – žinutė ir Lietuvai
Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienį buvo įžiebta pagrindinė šalies eglė. Ji suspindo Kyjivo Sofijos aikštėje.
Anot miesto mero Vitalijaus Klyčko, šiemet dėl eglutės statymo vyko daugybė diskusijų. Vis dėlto nepaisant to, kad Ukrainoje vyksta karas ir šalis susiduria su elektros tiekimo problemomis, eglutę nuspręsta pastatyti.
„Manau, kad priėmėme teisingą sprendimą. Turi būti Kalėdų eglutė! Mūsų vaikai turi švęsti! Nepaisant visų Rusijos barbarų bandymų atimti iš ukrainiečių Kalėdų ir Naujųjų metų džiaugsmą“, – sako meras.
Šiemet Kyjivo eglutė ypatinga. Ji vadinama „nesunaikinama eglute“, yra dirbtinė, 12 metrų aukščio, rašo UNIAN.
Ji papuošta elektros energiją taupančiomis girliandomis, kurios varomos generatoriumi, o eglutės lemputes planuojama įjungti tik tam tikromis valandomis.
Eglutė papuošta ankstesnių metų žaisliukais, viršūnė papuošta Ukrainos herbu. Dalis eglutės yra papuošta šalių, padedančių Ukrainai įveikti karo iššūkius, vėliavomis, tarp jų matyti ir Lietuvos vėliava.
Sofijos aikštėje šiemet masinių pramoginių renginių neplanuojama.
20:59 | JT vadovas mano, kad Ukrainos ir Rusijos karas „tęsis“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį pareiškė pesimistiškai vertinantis galimybę, jog Rusijos karas Ukrainoje netrukus baigsis, bet pridūrė, jog tikisi, kad iki kitų metų pabaigos jis pasibaigs.
„Veiksmingų taikos derybų artimiausioje ateityje galimybės nevertinu optimistiškai“, – pareiškė jis žurnalistams per metų pabaigoje kasmet rengiamą spaudos konferenciją Niujorke.
Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į kaimyninę šalį, praėjo jau beveik dešimt mėnesių.
Pirmadienį Rusija surengė dronų ataką prieš svarbią Kyjivo infrastruktūrą ir nematyti jokių ženklų, kad karas išsisemtų.
„Tikrai manau, kad karinė konfrontacija tęsis“, – pareiškė JT generalinis sekretorius organizacijos būstinėje.
„Manau, mums vis dar teks palaukti to momento, kai bus įmanoma surengti rimtas taikos derybas. Artimiausioje ateityje tokių derybų neįžvelgiu“, – pridūrė jis.
Po kelių ratų taikos derybų, kurioms dviejų šalių delegacijos buvo susitikusios konflikto pradžioje, derybos greitai įstrigo.
Ukraina sako, kad Rusijai reikės išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos, kad būtų galima surengti derybas.
O praėjusį mėnesį vienas Ukrainos aukšto rango pareigūnas pareiškė, jog bet kokie pokalbiai, kurie nebūtų pagrįsti tarptautinės bendruomenės pripažintomis Ukrainos sienomis, būtų „nepriimtini“.
A. Guterresas pareiškė turįs „didelių“ vilčių, kad taiką bus galima pasiekti 2023 metais.
Jis paminėjo „pasekmes“, su kuriomis susidurs Ukrainos žmonės, Rusijos visuomenė ir dėl karo su didelėmis maisto ir energijos kainomis kovojanti pasaulio ekonomika, jei susitarimas nebus pasiektas.
„Štai kodėl turime daryti viską, kas tik įmanoma, kad taikos susitarimas būtų pasiektas iki 2023 metų pabaigos“, – pareiškė JT vadovas.
Per maždaug valandą trukusią spaudos konferenciją A. Guterresas atsakė į klausimus įvairiomis temomis, įskaitant taiką Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Korėjos raketas ir sudėtingą padėtį Malyje.
Irano režimo susidorojimą su moterų vadovaujamais protestais jis pavadino „visiškai nepriimtinu“.
„Matome didžiulius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos mes griežtai smerkiame“, – pabrėžė A. Guterresas.
20:30 | Kremlius ES dujų kainų „lubas“ vadina „nepriimtinomis“
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad gamtinių dujų kainų viršutinė riba, dėl kurios po ne vieno mėnesio ginčų sutarė Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai, yra „nepriimtina“.
„Tai rinkos kainų nustatymo proceso pažeidimas, kišimasis į rinkos procesus, bet kokios nuorodos į [kainų] „lubas“ yra nepriimtinos“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
ES energetikos ministrai pirmadienį sutarė dėl bloke galiosiančios gamtinių dujų kainų viršutinės ribos, kuri sieks 180 eurų už megavatvalandę (MWh) ir įsigalios vasario viduryje.
Pasak D. Peskovo, rengiant Rusijos atsakomąsias priemones reikės laiko „kruopščiai įvertinti visus už ir prieš“.
„Jūs žinote, kad šiek tiek užsitęsė klausimas dėl naftos kainų „lubų“. Bet jis bus paskelbtas, taip bus ir dėl dujų. Reikės kažkiek laiko“, – pridūrė jis.
Dujų kainų viršutine riba ir keliomis kitomis iš anksto sutartomis priemonėmis ES siekia sušvelninti dėl Rusijos karo Ukrainoje Europą ištikusios energijos krizės poveikį.
19:40 | Cichanouskaja: tikimybė, kad Baltarusija pasiųs savo karius į Ukrainą artimiausiomis savaitėmis gali padidėti
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo, kad tikimybė, jog Minskas pasiųs karius į Ukrainą, „artimiausiomis savaitėmis gali padidėti“, rašo „The Guardian“.
Pastaruoju metu vis dažniau girdimi nuogąstavimai, kad Maskva siekia, jog Baltarusija prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje.
S. Cichanouskajos pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankosi Baltarusijoje ir kalbasi su Aliaksandru Lukašenka.
Ukraina atidžiai stebi šį vizitą. Praėjusią savaitę keli Ukrainos kariuomenės vadai pareiškė, kad Rusija gali bandyti dar kartą įsiveržti į šalį iš šiaurės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad Ukraina yra pasirengusi „visiems įmanomiems gynybos scenarijams“ prieš Maskvą ir jos sąjungininkę.
Anot S. Cichanouskajos, atkreipdamas dėmesį į galimą Maskvos ir Baltarusijos puolimą, Ukraina pasielgė teisingai, nes ši tikimybė „artimiausiomis savaitėmis gali padidėti“.
„Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra visuomenės dalis ir turi tą pačią nuomonę apie karą – 86 proc. baltarusių pasisako prieš dalyvavimą kare. Tai sustabdė įsakymą siųsti Baltarusijos karius į mūšio lauką Ukrainoje. Tai nebuvo gera diktatorių valia ar Lukašenkos pasipriešinimas Putinui – jis yra visiškai Kremliaus pusėje.
Vis dėlto tokio įsakymo tikimybė išlieka ir artimiausiomis savaitėmis gali padidėti. Manau, kad Ukrainos vadovybė teisingai pasiruošė tokiam scenarijui, nors tai reiškia, kad reikia atitraukti nemažai pajėgų nuo aktyvių karo veiksmų zonų pietryčiuose“, – „Kyiv Post“ sakė ji.
S. Cichanouskajos vertinimu, A. Lukašenka „mato Ukrainoje grėsmę“.
„Demokratinė, laisva, europietiška Ukraina yra blogas pavyzdys A. Lukašenkos ir V. Putino diktatūroms, todėl šis karas jiems yra logiškas sprendimas“, – pastebi Baltarusijos opozicijos lyderė.
Jos teigimu, Rusija ir Baltarusija kare siekia „sunaikinti Ukrainą, jos europietiškus siekius ir nacionalinį identitetą ir perduoti ją savo kontrolei“.
19:03 | Jei Putinas bandys vėl užimti Kyjivą, jam tai bus itin kietas riešutėlis – ekspertas
Vis dažniau kalbama, kad kitų metų pradžioje Rusija gali pradėti naują, galingesnį puolimą Ukrainoje. Kai kas mano, kad Rusija gali vėl bandyti užimti Kyjivą, galimai iš Baltarusijos teritorijos.
Į atsargą išėjęs oro pajėgų vicemaršalas Sean‘as Bell‘as interviu „Sky news“ pareiškė manantis, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas „beveik neabejotinai norės, kad Baltarusija labiau įsitrauktų į karą“.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis.
Vis dėlto S. Bell‘o teigimu, nors jie yra „politiniai bičiuliai“, panašu, kad Baltarusijos žmonės ir kariškiai nėra nusiteikę Baltarusijos įsitraukimui į karą.
Anot jo, jei Rusija vėl norės pulti Ukrainos sostinę, rusams greičiausiai teks įsiveržti iš Baltarusijos teritorijos, mat Ukrainos siena su Rusija yra šiek tiek toliau nuo Kyjivo.
S. Bell‘o vertinimu, tam rusams prireiktų „didžiulio kiekio įrangos, žmonių“.
Pavasarį, kai Maskva bandė užimti Kyjivą, Rusija patyrė didžiulę nesėkmę. Todėl, anot eksperto, Kyjivas Rusijai ir vėl būtų „labai sunkiai įveikiamas riešutas“.
18:44 | Kanada areštuos Abramovičiaus turtą
Kanados vyriausybė paskelbė apie planus areštuoti 26 mln. dolerių vertės Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus turtą, rašo „The Guardian“. Po konfiskavimo gautos lėšos bus skirtos Ukrainos atstatymui ir kompensacijoms nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems asmenims.
Tai pirmas atvejis, kai Kanados vyriausybė pasinaudojo įgaliojimais, siekdama konfiskuoti sankcionuotų asmenų turtą.
Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly teigia, kad jos vyriausybė „toliau darys spaudimą Rusijos režimui ir tiems, kurie gavo naudos iš barbariškos Putino invazijos į Ukrainą“.
18:09 | ES ministrai susitarė dėl dujų kainos viršutinės ribos
Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai susitarė dėl dujų kainų viršutinės ribos, pranešė Čekijos prezidentūros atstovas spaudai Dmitrijus Černikovas, rašo „The Guardian“.
Kaip rašo UNIAN, ES šalys susitarė dėl 180 eurų už megavatvalandę dujų kainos viršutinės ribos.
17:39 | Lukašenkos ir Putino žinutė Vakarams: tikisi naujos pasaulio santvarkos
17:12 | Bet koks Rusijos raginimas nutraukti ugnį yra „visiškai beprasmis“ – Jungtinė Karalystė
Bet koks Rusijos raginimas nutraukti ugnį kare Ukrainoje yra visiškai beprasmis, sako Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas. Anot jo, tikras taikos derybas bus galima pradėti tik tada, kai rusai pasitrauks iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
Apie tai jis pirmadienį kalbėjo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadovų susitikime, rašo „Politico“.
R. Sunako teigimu, bet kokį Rusijos raginimą nutraukti ugnį kare prieš Ukrainą dabartinėmis aplinkybėmis Vakarai turėtų laikyti „visiškai beprasmiu“.
Jis perspėjo, kad Rusija karo veiksmų stabdymu pasinaudotų kaip galimybe pergrupuoti savo pajėgas.
„Turime aiškiai pasakyti, kad bet koks vienašališkas Rusijos raginimas nutraukti ugnį dabartinėmis aplinkybėmis yra visiškai beprasmis“, – pareiškė britų premjeras.
Jis taip pat pabrėžė, kad prieš pradedant bet kokias realias taikos derybas, Rusijos kariai turėtų būti išvesti iš okupuotų teritorijų. R. Sunakas nepatikslino, ar tai turėtų apimti ir Krymą.
Be to, premjeras pridūrė, kad Vakarai turėtų ryžtingai raginti Iraną nustoti tiekti dronus Rusijai, kuri juos naudoja Ukrainai atakuoti.
16:38 | Zelenskis: Rusija iš Irano gavo naują dronų siuntą
Rusija gavo dar vieną Irano bepiločių „Shahed“ siuntą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, šiais dronais rusai ryte atakavo Ukrainą.
Naująją dronų siuntą sudaro 250 dronai sako prezidentas. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadovų susitikime.
V. Zelenskio teigimu, vien pirmadienį rusai į Ukrainą paleido virš 30 Irano dronų.
„Tai „Shahed“ iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 vienetų – tiek „šachidų“ dabar gavo teroristinė valstybė“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad rusai Irano tiekiamus dronus naudoja smūgiams prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Dėl rusų atakų ukrainiečiai jau kurį laiką susiduria su elektros, vandens ir šilumos tiekimo problemomis.
16:19 | ES energetikos ministrai artėja prie susitarimo dėl dėl dujų kainų „lubų“
ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.
Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.
Šis klausimas yra labai skubus, nes Europai gresia ribotas energijos tiekimas žiemą, Rusijai sumažinus dujų tiekimą, kaip manoma, keršijant ES už pastarosios sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Susitarimas dėl viršutinės dujų kainos ribos atvertų kitas priemones, kurioms jau yra uždegta žalia šviesa, pavyzdžiui, bendriems dujų pirkimams ir naujam dujų kainų lyginamajam indeksui. Visgi šios priemonės priklausys nuo to, ar bus pasiektas susitarimas dėl dujų kainų viršutinės kainos.
Europos Komisija yra pasiūliusi 275 eurų už megavatvalandę viršutinę ribą, kurią daugelis ES šalių laiko per didele.
Be to buvo nustatytos sąlygos, kurias šalys laiko nepasiekiamomis, įskaitant reikalavimą, kad „lubos“ būtų aktyvuotos tik tuo atveju, jeigu dujų kaina bent dvi savaites viršytų minėtą lygį, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina tuo pat dviejų savaičių laikotarpiu 10 dienų viršytų 58 eurus.
Kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, pernelyg nelanksčias kainų „lubas“ laiko grėsme tiekimui, nes tokia kainų riba tiekėjus gali paskatinti dujas tiekti pelningesnėms Azijos rinkoms, o ne Europai.
Ministrai teigė dabar svarstą daug žemesnę ribą.
„Manau, kad 188 (eurai už megavatvalandę) pasiųstų teisingus signalus rinkoms“, – pažymėjo Graikijos energetikos ministras Kostas Skrekas.
„Spaudimas pasiekti susitarimą šiandien yra didelis, ir aš esu įsitikinęs, kad galime pasiekti kompromisą“, – pridūrė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut.
16:06 | Virš Mykolajivo numušta 10 Irano gamybos dronų
Pirmadienį Ukrainos pajėgos virš Mykolajivo srities numušė 10 Irano gamybos bepiločių, praneša regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, rašo CNN.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad į Ukrainą pirmadienį buvo paleisti 35 dronai.
15:50 | Rusijos grėsmė, nepaisant nuostolių Ukrainoje, negali būti nuvertinta – prezidentas
Rusijos grėsmė, nepaisant didžiulių nuostolių Ukrainoje, negali būti nuvertinta, pirmadienį dalyvaudamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Rygoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusija išlieka didžiule grėsme ir būtų didelė klaida galvoti, kad Rusija, panaudodama savo karinį potencialą Ukrainoje, nukraujuoja ir tampa silpnesne. Taip, taktiniu požiūriu galbūt jiems reikia atsistatyti, tačiau strategiškai žvelgiant, tikrai būtų neteisinga teigti, kad Rusija praranda savo geluonį ir nebėra pajėgi kelti grėsmės aplinkinėms valstybėms“, – žurnalistams Rygoje sakė G. Nausėda.
14:23 | Baltarusija nutraukia karinės parengties patikrinimą
Prieš savaitę skelbtas Baltarusijos kariuomenės pajėgumo patikrinimas baigėsi gruodžio 19 d. Ukrainos žiniasklaidoje spėliojama, kad A. Lukašenka karinę parengtį galėjo tikrinti prieš V. Putino vizitą, o pastarasis sieks priversti baltarusius įsitraukti į karą Ukrainoje.
„Ginkluotosios pajėgos užbaigė kovinės parengties patikrinimus, kuriuos Baltarusijos Respublikos prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Aliaksandro Lukašenkos atliko Saugumo Tarybos sekretorius Aliaksandras Volfovičius“, – skelbiama Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime.
UNIAN pažymima, kad būtent šiandien laukiama Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Minską. Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad Kremliaus vadovas gali bandyti priversti Baltarusiją įsitraukti į antžeminę karinę operaciją Ukrainoje.
A. Lukašenka gruodžio 13-ąją paskelbė kariuomenės karinės parengties patikrinimą. Baltarusijoje buvo tikrinami kariniai daliniai, jų parengtis karo veiksmams.
Ukrainos kariuomenės vadovybė neatmetė, kad Minskas ruošiasi karui prieš Ukrainą. Ukrainos generalinio štabo atstovų teigimu, Baltarusijoje nuo spalio mėnesio buvo didinamas Rusijos karių skaičius. Tuo pat metu JAV žvalgybos atstovai tvirtina, kad kol kas nėra požymių, rodančių galimą Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos puolimą Ukrainoje.
13:49 | Ukraina: Rusija rengia provokacija
Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo rėmuose veikiančios Gynybos reformų centro vadovas, tarpžinybinės kovos su hibridinėmis grėsmėmis platformos koordinatorius Oleksandras Danyliukas sako, kad Rusija ekstremistinėms organizacijoms bando perduoti vakarietiškus ginklus.
Cituodamas savo šaltinį Ukrainos žvalgyboje, O. Danyliukas tvirtina, kad, norėdama pakenkti Vakarų pagalbai ginklais Ukrainoje, Rusija ekstremistinėms organizacijoms perduoda Ukrainoje perimtus vakarietiškus ginklus, kad, pasitelkiant juos, NATO teritorijoje būtų įvykdyti teroro išpuoliai.
„Remiantis Ukrainos žvalgybos turima informacija, Rusijos specialiosios tarnybos rengia provokacinius veiksmus, siekdamos pakenkti tarptautinei karinei ir techninei pagalbai Ukrainai. Visų pirma, rusai ruošiasi gabenti vakarietiškus ginklus, kuriuos jie užgrobė Ukrainoje, įskaitant Mariupolį, daugeliui ekstremistinių organizacijų, kad šios vykdytų teroro aktus, taip pat ir NATO teritorijoje“, – sakė jis, skelbia „Ukrinform“.
„JAV Nuolatinio atstovo prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Richardas Millsas taip pat kalbėjo apie Rusijos provokacijų grėsmę, pažymėdamas, kad Rusija bando konfiskuoti amerikietiškus ginklus Ukrainoje ir yra suinteresuota perduoti juos ekstremistams, kad paremtų savo pačios skleidžiamą melą apie tai, kaip nekontroliuojami Ukrainai iš JAV perduodami ginklai“, – reziumavo O. Danyliukas.
13:15 | Putino laukiama Minsko oro uoste
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyksta į Minską susitikti su savo ilgamečiu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka.
12:27 | Po Rusijos išpuolių Kyjive ir 10 Ukrainos regionų bus nutrauktas elektros tiekimas
Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.
„Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.
11:42 | „Nors ir rytoj“: Zelenskis, paklaustas ar trenktų Putinui
Prancūzų žurnalisto paklaustas, ar yra pasirengęs fiziškai atsakyti V. Putinui, V. Zelenskis atsakė: „Visada pasirengęs. Nors ir rytoj. Tačiau tai bus paskutinis prezidento Putino susitikimas“.
Ukrainos prezidentas taip pat stebėjosi V. Putino bandymais perduoti jam kažkokias žinutes per tarpininkus, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelį Macroną.
„Tikras vyras, jeigu jis kam nors nori kažką pasakyti, ar, tarkim, primušti, tai jis pats tą ir daro, o ne siunčia tarpininkus. Juk jeigu jis į mane kreiptųsi, tai aš tarpininkų neieškočiau“, – aiškino V. Zelenskis.
11:26 | Kyjivas: pataikyta į kritinę infrastruktūrą
Kyjivo miesto administracija patvirtino, kad Rusijos karinės pajėgos per paryčiai surengtą išpuolį pataikė į kritinės svarbos infrastruktūros tašką, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.
10:43 | Rusija į frontą siųs muzikantus ir cirko artistus, kad sustiprintų karių moralę
Apie tokios brigados kūrimą Rusijos gynybos ministerija paskelbė gruodžio 14 d. Rusijos žiniasklaidos teigimu, šios „fronto kūrybinės brigados“ gretose bus operos atlikėjų, aktorių ir cirko artistų, rašo BBC.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija abejoja, ar naujoji rusų brigada iš tikrųjų pagerins moralę kurių, kuriems pirmiausia rūpi „labai didelis aukų skaičius, prastas vadovavimas, darbo užmokesčio problemos, įrangos ir amunicijos trūkumas ir neaiškumas dėl karo tikslų“.
10:34 | Rusijos kariai surengs pratybas Baltarusijoje
Rusijos kariai surengs karines pratybas su Ukraina besiribojančioje Baltarusijoje, pranešė rusų Gynybos ministerija.
Spalį Minskas paskelbė apie bendrų regioninių pajėgų su Maskva formavimą, į Baltarusiją atvyko keli tūkstančiai Rusijos karių.
„Galutinis junginių kovinio pajėgumo ir kovinės parengties įvertinimas bus pateiktas... po bataliono taktinių pratybų“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ išplatintame Gynybos ministerijos pranešime.
Jame nenurodoma, kada ir kur vyks pratybos, tačiau apie jas paskelbta likus kelioms valandoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Minske, kur jis ves derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka.
10:11 | Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos
Pirmadienio rytą Ukrainos rytiniuose ir centriniuose rajonuose skamba oro pavojaus signalas. Ankstyvą pirmadienio rytą Kyjivas atakuotas bepiločiais orlaiviais.
09:25 | Rusų ekspertas paragino bombarduoti dar vieną šalį: siutą kelia Vakarų sprendimas
Atsakydama į sankcijas naftai Rusija galėtų smogti raketomis Azerbaidžanui, turtingai nafta valstybei, su kuria Europos šalys jau susitarė arba dar vykdo derybas dėl didesnio naftos tiekimo, įsitikinęs Maskvos tarptautinių santykių instituto Karo ir politinių tyrimų centro ekspertas Michailas Aleksandrovas.
08:37 | Britų žvalgyba įvertino žiaurią rusų taktiką
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje apžvalgoje išnagrinėjo privačios karinės kompanijos „Wagner“, kovojančios netoli Rytų Ukrainoje esančio Bachmuto, taktiką.
Kaip rašoma žvalgybos pranešime, „Wagner“ grupė ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užsitęsusiose kovose netoli Bachmuto miesto, esančio Donecko srityje. Pastaraisiais mėnesiais ji sukūrė puolimo taktiką, kur pasitelkia daug prastai apmokytų nuteistųjų.
Kaip pažymėjo Didžiosios Britanijos žvalgyba, pavieniams kovotojams greičiausiai išduodamas išmanusis telefonas arba planšetinis kompiuteris su komerciniais palydoviniais vaizdais, nurodančiais veržimosi kryptį ir atakos tikslą.
Žvalgybos teigimu, karo vadai greičiausiai lieka priedangoje ir duoda įsakymus per radiją, patys gaudami informaciją vaizdo įrašais iš mažų dronų. Atskiroms „Wagner“ grupėms ir daliniams įsakyta eiti iš anksto nustatytu maršrutu, dažnai juos pridengiant ginklu, bet rečiau šarvuočiais.
„Wagner“ operatyvininkams, kurie nukrypsta nuo atakos maršruto be leidimo, greičiausiai bus įvykdyta mirties bausmė, svarsto britų žvalgai.
„Ši žiauri taktika sukurta siekiant išsaugoti retus „Wagner“ turtus – patyrusius vadus ir šarvuočius, – tam paaukojant naujokus, kuriuos organizacija laiko nereikšmingais“, – rašoma žvalgybos apžvalgoje.
08:17 | Kyjivas ryte apšaudytas iš dronų
Rusijos karinės pajėgos ankstyvą pirmadienio rytą atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą bepiločiais orlaiviais, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Paryčiais pranešta apie mieste suveikusią oro gynybą.
Kartu pranešama, kad mieste dėl dronų išpuolio buvo girdėti sprogimai, apie sprogimus dviejuose miesto rajonuose patvirtino ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Miesto valdžia skelbia, kad dėl išpuolio nukentėjo miesto infrastruktūros objektai bei privatūs namai.
Iš pradžių skelbta, kad per išpuolį buvo sužeisti du žmonės, tačiau kol kas oficialios informacijos apie atakos aukas nėra.
07:31 | Putinas vyksta pas Lukašenką – ekspertai prabilo apie naują karo etapą
Visų pirma, pirmadienį, gruodžio 19 d., planuojamas V. Putino vizitas į Baltarusiją ir jau baigta Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kelionė į Minską gali reikšti naujas puolimo operacijas prieš Ukrainos valstybę, skelbiama naujausioje ISW ataskaitoje.
06:54 | JK paskelbs apie naują didelį artilerijos paketą Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį Rygoje vyksiančiame susitikime su Šiaurės, Baltijos šalių ir Nyderlandų kolegomis paskelbs apie didelį naują artilerijos paketą Ukrainai.
R. Sunakas pirmadienį atvyksta į Latviją, kur su kitais Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) nariais aptars dedamas pastangas kovoti su Rusijos agresija Šiaurės ir Baltijos šalių regione.
Jis paragins vadovus 2023 metais išlaikyti arba viršyti 2022-ųjų paramos Ukrainai lygį, sakoma premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.
JK premjeras taip pat paskelbs, kad Londonas kitais metais „tieks šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių pagal 250 mln. svarų sterlingų (287 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins nuolatinį kritinės svarbos artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainai 2023 metais“, sakoma pareiškime.
Britai vadovavo „teikiant gynybinę pagalbą Ukrainai, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir neseniai 125 priešlėktuvinius pabūklus“, priduriama jame.
„Nuo vasario taip pat suteikėme daugiau kaip 100 tūkst. šaudmenų, kurie tiesiogiai susiję su sėkmingomis teritorijų Ukrainoje atkovojimo operacijomis“, – teigė R. Sunakas.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijos karinės pajėgos sekmadienį apšaudė Chersono centrą – didelį miestą, iš kurio praėjusį mėnesį pasitraukę rusų kariai patyrė vieną didžiausių savo nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.
► Per smūgius su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje sekmadienį žuvo vienas žmogus ir dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
► Lietuva turi teisę netaikyti devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatytų išimčių ir ja pasinaudos, sako užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė išsamius susitikimus su kariuomenės vadovybe, prižiūrinčia Rusijos kampaniją Ukrainoje, kur Maskva suintensyvino bombardavimą, šeštadienį pranešė Kremlius.
