Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Ukrainos pareigūnams uždrausta keliauti į užsienį ne tarnybiniais tikslais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė Ukrainos pareigūnams vykti į užsienį kitais nei tarnybiniais reikalais, rašo CNN.
„Pareigūnai nebegalės vykti į užsienį atostogauti ar kitais ne tarnybiniais tikslais“, – kreipdamasis į ukrainiečius pareiškė jis.
„Tai taikoma visiems vyriausybės pareigūnams, taip pat įvairių kitų lygių vietos valdžios institucijoms. Tai taikoma teisėsaugos pareigūnams, parlamento nariams, prokurorams ir visiems tiems, kurie turi dirbti šaliai ir šalies viduje“, – teigė prezidentas.
„Jei jie dabar nori pailsėti, jie pailsės ne valstybės tarnyboje“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis tikina, kad kabinetas parengs tvarką, pagal kurią bus užtikrinta, kad visi pareigūnai, išvykstantys iš Ukrainos, vyktų „į tikrą komandiruotę“.
23:35 | Anušauskas: neturime tankų, bet turime nuomonę dėl tankų
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva, nors ir neturi tankų siųsti Ukrainai, iš dalies yra prisijungusi prie vadinamosios „leopardų“ koalicijos.
„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, (...) 11 valstybių tą pareiškimą padarė. „Leopardų“ koalicija, jei taip galima ją pavadinti, apėmė tas valstybes, kurios nusiteikusios apie tai diskutuoti ir perduoti Ukrainai paramą. Tos, kurios neturi šių tankų, į ją neįtraukiamos. Bet kiek teko kalbėtis Ramšteino formate, mes vis tiek savo poziciją išsakydavome“, – pirmadienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
„Tiesą sakant, iš dalies mes prisijungėme“, – teigė jis krašto apsaugos ministras, – „Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų“.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra Ukrainai perdavusi 62 šarvuotus transporterius, kurie ukrainiečių kariuomenėje labai gerai vertinami dėl jų paprastumo.
Pastaruoju metu Berlynas susiduria su spaudimu perduoti „Leopard“ tankų Rusijos invazijai besipriešinančiam Kyjivui, tačiau kol kas tokio sprendimo nėra priėmęs. Perduoti šių tankų yra apsisprendusi Lenkija, tačiau tam Varšuva laukia Vokietijos leidimo.
Daug vilčių dėta į praėjusią savaitę Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje vykusį susitikimą, tačiau šalims nepavyko sutarti dėl šios sunkiosios karinės technikos siuntimo.
Krašto apsaugos ministras Lietuvoje pats sulaukė kritikos dėl to, jog iš anksto paskelbė, kad Ramšteine bus paskelbta apie „Leopard“ perdavimą Ukrainai, nors to padaryta nebuvo.
23:22 | Zelenskis: Ukraina laukia „Patriot“ sistemų ir žvalgosi į „Abrams“ tankus
Ukraina tikisi gauti anksčiau pažadėtų „Patriot“ raketų sistemų ir jau žvalgosi į „Abrams“ tankus, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip rašo UNIAN, apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į JAV prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyvius.
„Pasaulinei laisvei jau seniai trūksta pasaulinių pergalių. Ukraina kartu su Amerika ir mūsų partneriais sprendžia šį trūkumą“, – teigė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad pasibaigus karui Ukraina galės pasiūlyti JAV verslui įgyvendinti įdomių projektų. Anot jo, jau pradėta bendradarbiauti su „JP Morgan“, „Goldman Sachs“, „Starlink“ ir „Westinghouse“.
„Jūsų puikios gynybos sistemos, tokios kaip HIMARS ar „Bradley“, jau sujungia mūsų laisvės istoriją su jūsų įmonėmis. Laukiame „Patriot“. Žvalgomės į „Abrams“, – teigė jis.
JAV kol kas atmetė galimybę tiekti Ukrainai savo tankus „Abrams“.
22:46 | Žiniasklaida: traukiasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas
Atsistatydina Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio šaltinių Nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje, Ministrų kabinete, jis jau pateikė atsistatydinimo raštą.
Šaltinių duomenimis, K. Tymošenko vietą užimti turėtų Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.
Skelbiama, kad trauktis turėtų ir Sumų, Dniepropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių karinės administracijos vadovai.
22:43 | Ministras: Lenkija yra pasiryžusi siųsti tankus Ukrainai nepaisant kitų šalių
Lenkija yra pasiryžusi siųsti tankus Ukrainai nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų, sako šalies užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, rašo CNN.
Anot jo, Lenkija yra „daugiau nei pasiryžusi“ siųsti vakarietiškus kovinius tankus Ukrainai nepriklausomai nuo to, ar prie to prisidės kitos šalys, pirmadienio vakarą Briuselyje pareiškė ministras.
„Žinoma, mes ketiname siųsti šiuos tankus“, – žurnalistams pirmadienį patvirtino jis.
Z. Rau buvo paklaustas, ar Lenkija siųs tankus „Leopard 2“ Ukrainai ir ar yra „kokių nors kitų ES valstybių“, kurios prisijungtų prie Lenkijos.
Užsienio reikalų ministras atsakė, kad „nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų, mes esame daugiau nei pasiryžę, kaip ir pažadėjome Ukrainos pusei, nusiųsti tankus“.
Anot jo, „dar neaišku“, ar kitos šalys prisijungs prie Lenkijos ir siųs vakarietiškus kovinius tankus Ukrainai, šiuo metu vyksta derybos.
22:21 | ES sankcijų sąrašą galėtų papildyti „Rosatom“ – Landsbergis
Sankcijų Rusijai sąrašą galėtų papildyti Rusijos valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“, sako Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje pirmadienį dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„ES priimtos sankcijos veikia, tačiau yra dar daug įmonių ir sektorių, kuriais galime ir turime papildyti sankcijų sąrašus. „Rosatom“ – viena iš jų. Tačiau svarbiausia aiškiai įsivardinti, kad visi siekiame Ukrainos pergalės – ir visi siekiame Rusijos pralaimėjimo“, – ES ministrų susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Užsienio reikalų taryboje ES ministrai patvirtino naują Europos taikos priemonės paketą, iš kurio bus skirta karinė pagalba Ukrainai. Ministrai taip pat pritarė naujam sankcijų Iranui paketui, kuriame įrašytos 37 naujos Irano režimo bendrininkų pavardės, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Reaguojant į situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, Užsienio reikalų taryba pritarė ES civilinės misijos Armėnijoje steigimui, kuria siekiama sumažinti įtampą pasienyje.
„Šios dienos Užsienio reikalų taryba yra žingsnis svarbių sprendimų link ir susitikimo dinamika rodo, kad nepaisant nuomonių įvairovės prie ES stalo visi esame vieningi,“ – apie susitikimą sakė G. Landsbergis.
Diplomatams svarstant tolimesnes sankcijas bei dešimtąjį jų paketą Rusijai G. Landsbergis sako, kad Lietuva siekia suvienodinti sankcijas Baltarusijai ir Rusijai. Jo teigimu, toks suvienodinimas „uždarytų kelius per Baltarusiją prekėms pasiekti Rusiją“.
Iki šiol ES sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.
21:43 | Kuleba neabejoja, kad Ukraina gaus „Leopard“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad derybos dėl „Leopard“ tankų tiekimo Ukrainai yra baigiamajame etape, rašo BBC Russian.
„Dar liko žengti paskutinį pusžingsnį tankų klausimu. Jau sulaukėme britų „Challenger“, apie kuriuos buvo sakoma, kad tai neįmanoma. Jau gauname prancūzų lengvųjų tankų. Girdėjome, kad Prancūzija svarsto galimybę tiekti „Leclerc“ tankus. Neabejoju, kad „Leopard“ atvyks pas mus, esame paskutiniame etape“, – cituojamas jis.
Anot ministro, tai nėra pirmas kartas, kai susiduriama su tam tikromis problemomis gaunant vokiškus ginklus. Tačiau rezultatas visad būdavo pasiekiamas.
„Tokioje šalyje yra ypatumų, reikia į tai atsižvelgti. Tačiau galiausiai visada pasiekdavome reikiamą rezultatą ir šį kartą taip pat pasieksime“, – sako D. Kuleba.
21:28 | Ukrainos teismas paskelbė pirmą nuosprendį už Rusijos pseudoreferendumų organizavimą
Ukrainos teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė vieną Rusijos pseudoreferendumo Beryslavo rajone Chersono srityje organizatorę.
Apie pirmąjį tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
SBU sako surinkusi išsamių įrodymų apie vieną Rusijos pseudoreferendumo organizatorę, kuriais remiantis teismas priėmė nuosprendį.
Ukrainoje nuteista buvusi vietinės „rinkimų komisijos“ Chersono srityje, kurią Maskva sukūrė laikinai okupavusi teritoriją, narė. Užėmus gyvenvietę, ji savanoriškai prisijungė prie vietos okupacinės administracijos.
Ten ji vykdė Maskvos nurodymus organizuoti ir surengti neteisėtą referendumą laikinai okupuotoje pietų Ukrainos dalyje.
Tuo tikslu ji sudarinėjo rajono „rinkėjų sąrašus“, ragino žmones balsuoti Rusijos naudai. Ji asmeniškai lankėsi privačiuose namuose ir reikalavo, kad žmonės „balsalapiuose pažymėtų ženklą reikiamoje vietoje“, nurodoma SBU pranešime spaudai.
Išlaisvinus teritoriją, SBU sulaikė šią moterį praėjusių metų spalį.
Remdamasis SBU medžiaga, teismas pripažino ją kalta dėl kolaboravimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad ji bendradarbiavo atliekant tyrimą, teismas skyrė jai penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atimant teisę 10 metų eiti viešąsias pareigas ir užsiimti veikla, susijusia su rinkimų procesu.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Kremlius pažadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš šių sričių.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
21:15 | Rusai siekia užimti visą Donecko sritį: bando žengti dviem kryptimis
Rusijos okupantai toliau bando žengti Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, kad užimtų visą Donecko sritį, rašo UNIAN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, čia rusai patyrė didelių nuostolių.
„Priešas tęsia puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, siekdamas užimti visą Donecko sritį, nors patyrė daug nuostolių. Kupjansko kryptimi puolimas buvo nesėkmingas, visos priešo atakos buvo atremtos“, – cituojamas pranešimas.
Anot ukrainiečių, pastarąją dieną buvo apšaudyta daugybė Bachmuto ir Avdijivkos gyvenviečių.
Lymano, Novopavlovsko, Zaporižios ir Chersono kryptimis okupantai vykdo gynybą. Chersono kryptimi okupantai kasdien apšaudo civilinę infrastruktūrą.
20:30 | Karas Ukrainoje Vokietijos ekonomikai 2023-aisiais atsieis 175 mlrd. eurų – ekspertai
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
IW pažymi, kad karas Ukrainoje prasidėjo tuo metu, kai ekonominė padėtis Vokietijoje jau buvo sudėtinga. Visų pirma, Federalinis plėtros bankas (KfW) buvo perspėjęs apie grėsmę Vokietijos gerovei dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo bei nepakankamai spartaus našumo augimo.
Be to, dėl COVID-19 pandemijos Vokietijos ekonominės netektys 2020 metais įvertintos apytikriai 175 mlrd. eurų, užpernai – 125 mlrd. eurų, o pernai – beveik 120 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad jos 2020-2023 metais gali siekti 595 mlrd. eurų.
Pasak IW ekonomisto Michaelio Grömlingo, padėtis tebėra labai nestabili ir tokia išliks artimiausiais mėnesiais, o pagrindinės problemos – neapibrėžtumas energetikos sektoriuje, aukštos ne tik elektros ir dujų, bet ir žaliavų bei tarpinių produktų kainos ir su tuo susijęs investicijų ribojimas. Namų ūkiai, kurie taip pat kenčia nuo didelės infliacijos, irgi mažina vartojimą.
19:36 | Latvija liepia Rusijos ambasadoriui išvykti
Latvija pirmadienį pranešė paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti.
Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai panašų žingsnį žengė Estija.
„Rusijos ambasadorius išvyks iki 2023-ųjų vasario 24-osios“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Šis sprendimas jame aiškinamas besitęsiančia Rusijos agresija prieš Ukrainą ir solidarumo su Estija bei Lietuva gestu.
19:29 | Rusų nuostoliai auga: ukrainiečiai per dieną „nutupdė“ lėktuvų už įspūdingą sumą
Ukrainiečiai pirmadienį šalies rytuose sunaikino tris rusų orlaivius – du lėktuvus Su-25 ir sraigtasparnį Ka-52, rašo „Ukrinform“.
Anot Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, Ukrainos rytuose iš viso pirmadienį sunaikinti šeši oro taikiniai.
Sunaikinti du Rusijos atakos lėktuvai Su-25, atakos sraigtasparnis Ka-52, dvi valdomos raketos X-59 ir taktinis bepilotis „Orlan-10“.
Kaip nurodoma interneto šaltiniuose, vieno Su-25 lėktuvo kaina siekia apie 11 mln. dolerių, sraigtasparnis Ka-52 kainuoja apie 16 mln. dolerių.
Tas pats portalas kiek anksčiau pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos sunaikino katerį, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti Rusijos diversinė grupė.
18:51 | Rusai smogė Sumų sričiai
Rusai pirmadienį smogė Sumų sričiai, rašo UNIAN. Apšaudyti gyvenamieji namai ir geležinkelis Voroščos mieste.
Anot srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvyckio, rusai artilerija smogė apie 14 val.
Atakos metu apgadinti gyvenamieji namai, nutrūko dujotiekis ir elektros linijos, buvo apgadintos geležinkelio patalpos ir bėgiai. Gyventojų aukų išvengta.
18:40 | Ukraina: okupantų laukia nauji netikėtumai
Rusų laukia dar daugiau staigmenų, pareiškė Ukrainos saugumo tarnyba ir Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN.
„Svarbiausia, kad turime bendrą supratimą apie konkrečius žingsnius, kurie priartins Ukrainos pergalę. Ukrainos saugumo tarnybos ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos bendradarbiavimo rezultatus priešas pajus labai greitai – okupantų laukia nauji netikėtumai“, – cituojamas saugumo tarnybos pranešimas.
Pirmadienį abiejų institucijų vadovai surengė darbinį susitikimą. Jo metu buvo aptartos būsimos operacijos, padėsiančios priartėti prie Ukrainos pergalės.
„Ukrainos pergalė tikrai ateis! Siekdami ją paspartinti, saugumo tarnyba ir Vyriausiosios žvalgybos valdyba glaudžiai bendradarbiauja 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Kartu mes giname šalį, naikiname priešą, kartu kuriame naujas specialiąsias operacijas ir sėkmingai jas įgyvendiname“, – pabrėžiama įraše.
18:07 | Istorinis kritimas: Rusijos pelnas už naftą siekia nematytas žemumas, kartais prekiauja ir pigiau už savikainą
17:55 | Ukrainiečiai paskandino katerį, iš kurio prie Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversantai
Ukrainos pajėgos sunaikino katerį, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti Rusijos diversinė grupė, rašo „Ukrinform“.
Anot Chersono regiono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus, rusai apsimetė civiliais.
„Mūsų gynėjai sunaikino laivą, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversinė grupė. Apie tai pranešė Pietų vadavietė.
Civiliais apsimetę priešo diversantai vyko į vieną iš Potiomkino salų netoli Chersono. Tam jie panaudojo lengvą motorinę valtį, kurią anksčiau buvo pasisavinę ir pritaikę kariniams tikslams“, – „Telegram“ pranešė jis.
Kateris dėl ukrainiečių veiksmų nepasiekė kranto ir nugrimzdo į Dniepro dugną, sako J. Januševičius.
Chersonas yra miestas Ukrainos pietinėje dalyje. Dar pernai vėlyvą rudenį ukrainiečiai išlaisvino miestą nuo rusų pajėgų.
Kaip rašo minėtas portalas, regiono dalį, esančią kairiajame Dniepro krante, laikinai kontroliuoja rusai.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios (2022-ųjų vasario 24-osios) Rusijos pajėgos neteko 121 480 karių.
Rusai taip pat neteko 3 150 tankų, 6 276 šarvuočių, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 1 894 bepiločių, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
17:19 | Diplomatai: ES ministrai sutarė ginklams Ukrainai papildomai skirti 500 mln. eurų
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad, Kyjivui prašant sunkesnės ginkluotės, ginklams Ukrainai iš bendro iždo papildomai skirs 500 mln. eurų, pranešė diplomatai.
Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų.
16:59 | Ukrainos žvalgyba: rusai ėmė realiau vertinti ukrainiečius, po truputį keičia taktiką
Pakeitus rusų pajėgų Ukrainoje vadą, tikėtina, netrukus sparčiau keisis jų taktika mūšio lauke, interviu „Ukrinform“ sako Ukrainos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.
Anot jo, nors Valerijus Gerasimovas rusams Ukrainoje vadovauja dar gana neilgai, jau dabar galima įžvelgti tam tikrus jo vadovavimo požymius. Pavyzdžiui, matyti oro desantininkų judėjimas bei persigrupavimas. V. Skibickio vertinimu, galima tikėtis, kad rusai Ukrainoje aktyviau naudos oro desanto pajėgas.
Be to, jo teigimu, Rusijos pajėgos pradėjo realiau žiūrėti į ukrainiečių galią ir ėmė koreguoti savo taktiką.
„Vasario mėnesį jie atėjo kolonomis be jokios priedangos, be organizuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, ir mes sunaikinome viską, kas ėjo Kyjivo link, tiesiai kolonose.
Dabar jie suprato, kad čia jų niekas nepasveikins su gėlėmis. Kuo daugiau kovojame, tuo daugiau jie daro išvadų. Dabar jie kuria aiškesnę vadovavimo grandinę visoje fronto linijoje, tai aiškiai matome. Jie keičia savo padalinių naudojimo taktiką.
Jei prieš metus buvo BTGr, bataliono taktinės grupės, tai dabar grįžta prie klasikinės schemos – brigada, pulkas, batalionas. Jie pradėjo kurti 140–160 vyrų šturmo būrius. Tokius būrius sudaro mechanizuoti padaliniai, tankai, artilerija, minosvaidžiai, prieštankinės priemonės – kad būtų galima prasiveržti atskiruose sektoriuose būtent dėl šturmo veiksmų“, – pasakoja jis.
V. Skibickis taip pat teigia, kad rusai pastaruoju metu Ukrainą atakuoja galingais artilerijos smūgiais bei raketomis taip, kad apeitų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
16:36 | Buvęs „Wagner“ narys sulaikytas Norvegijoje dėl migracijos įstatymo pažeidimo
Vyras, teigiantis, kad yra buvęs Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ narys, kuris maždaug prieš 10 dienų pabėgo į Norvegiją, buvo sulaikytas dėl migracijos įstatymo pažeidimo, pirmadienį pranešė policija.
„Wagner“ neneigė, kad šis asmuo dirbo prieštaringai vertinamose kovotojų pajėgose.
26 metų Andrejus Medvedevas ankstyvą sausio 13-osios rytą kirto Norvegijos ir Rusijos sieną tolimojoje šiaurėje ir paprašė prieglobsčio šioje Skandinavijos šalyje.
Praėjusią savaitę jo advokatas naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo klientas yra „pasirengęs papasakoti apie savo patirtį „Wagner“ grupėje žmonėms, kurie tiria karo nusikaltimus“.
A. Medvedevas teigia, kad keturi mėnesius kovojo Ukrainoje kaip „Wagner“ narys, o lapkritį pasitraukė, kai su Kremliumi siejamo oligarcho Jevgenijaus Prigožino vadovaujama karinė bendrovė galimai prieš vyro valią pratęsė sutartį.
Potencialiai vertingą liudytoją, galintį padėti išsiaiškinti grupuotės žiaurumą Ukrainoje, Norvegijos valdžios institucijos apklausė po to, kai jis atvyko į šalį neskelbiamoje vietoje.
„Šis asmuo buvo areštuotas pagal imigracijos įstatymą ir svarstoma, ar jis turėtų būti sulaikomas“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu laišku teigė už imigracijos reikalus atsakingas policijos pareigūnas Jonas Andreasas Johansenas.
Policija nenurodė tikslių sulaikymo priežasčių ir nesutiko pateikti daugiau komentarų.
Ekspertai mano, A. Medvedevas nebūtų galėjęs kristi griežtai saugomos sienos be kitų asmenų pagalbos.
Jis teigė, kad pėsčiomis perėjo užšalusią Pasviko upę, tekančią palei Rusijos ir Norvegijos sieną, o jį apšaudė rusų pasieniečiai su šunimis.
AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti jo pasakojimo.
16:21 | Jermakas: Ukrainai reikia kelių šimtų tankų
Ukrainai reikia ne 10–20, o kelių šimtų tankų, kad laimėtų prieš kruviną Rusijos agresiją, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo UNIAN.
„Mums reikia tankų – ne 10–20, o kelių šimtų. Mūsų tikslas – 1991 m. sienos ir nubausti priešą, kuris sumokės už nusikaltimus“, – pabrėžė jis.
A. Jermakas taip pat paragino Vokietiją paskubėti su sprendimu dėl tankų Ukrainai tiekimo.
Jo žodžiais tariant, šiandien į frontą turi būti siunčiami visi kovai skirti tankai, nes karas Ukrainoje yra „ne tik Ukrainos frontas, bet ir civilizacijos frontas prieš atsilikimą ir barbarizmą iš pelkių“.
16:06 | Rusai apšaudė Kramatorską
Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš Kramatorską, esantį Ukrainos rytuose, Donecko srityje, rašo „Ukrinform“.
„Raketų smūgis Kramatorske. Tiriame pasekmes“, – cituojamas miesto vadovas Oleksandras Hončarenko.
Paskutinį kartą apie Kramatorsko apšaudymą, anot minėto portalo, buvo pranešta sausio 20-ąją. Tądien trys rusų smūgiai apgadino vaikų darželį, mokyklą, gyvenamuosius pastatus ir medicinos įstaigas, buvo sužeistas žmogus.
15:39 | Hodgesas: Ukrainai reikia tankų
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad turėdama Vakarų tankus Ukraina galėtų sukurti šarvuotą brigadą būsimiems mūšiams ir atkovoti savo okupuotas žemes.
Amerikiečių generolas pabrėžė, kad su Vakarų tankais Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų pralaužti Rusijos gynybą it su ietimis. Jis pažymėjo, kad kalba eina apie užduotį smogti agresoriui Mariupolio kryptimi. B. Hodgesas pridūrė, kad tai leistų izoliuoti laikinai okupuotą Krymą.
„Ukrainiečiai žino, kad Krymas yra itin svarbi teritorija. Turėdama tankus iš Vakarų, Ukraina galėtų sukurti šarvuotą brigadą, kuri būtų pajėgi it ietis pralaužti Rusijos gynybą Mariupolio kryptimi, siekiant tęsti Krymo izoliaciją“, – „Twitter“ rašė generolas.
Kiek anksčiau B. Hodgesas sakė, kad Ukraina turėtų išvaduoti Krymą, ir tai turėtų įvykti iki 2023 metų rugpjūčio pabaigos. Jo teigimu, labai maža tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą atsakydama į Krymo išvadavimą.
"The Ukrainians know that the decisive terrain is Crimea." With tanks from the West, Ukraine could create an armored brigade to serve as "the spearhead of a force to break through Russian defenses towards Mariupol to continue the isolation of Crimea."https://t.co/czOQrcpREy
— Ben Hodges (@general_ben) January 22, 2023
15:21 | Rusijos diplomatijos vadovas atvyko prieštaringai vertinamo vizito Pietų Afrikoje
Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą Pretorijoje pirmadienį deryboms sutiko jo kolegė Pietų Afrikos Respublikoje, bet vizitas kritikuojamas dėl Ukrainoje vykstančio karo.
Žemyno galia PAR atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir vengė palaikyti kurią nors konflikto šalį.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarai įvedė plačias sankcijas Maskvai ir bando ją diplomatiškai izoliuoti.
PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor prieš susitikimą spaudos konferencijoje sakė, kad šios derybos padės „stiprinti ir taip gerus santykius“ tarp abiejų valstybių.
Sėdėdama šalia S. Lavrovo ji pavadino Rusiją „branginama partnere“.
14:53 | Ukraina rengiasi pakeisti kai kuriuos ministrų kabineto narius – žiniasklaida
Ukraina rengiasi pakeisti kai kuriuos ministrų kabineto narius ir pirmiausia ketina atleisti kuro ir energetikos ministrą Hermaną Haluščenką, portalui „Ukrajinska pravda“ pirmadienį sakė šaltiniai prezidento komandoje ir Aukščiausiojoje Radoje.
Taip pat yra iškilęs klausimas dėl sporto ministro Vadymo Hutcaito, kuris vadovauja Nacionaliniam olimpiniam komitetui, ir strateginių pramonės šakų ministro Pavlo Riabikino.
Prezidento komandoje jau seniai diskutuojama, ar reikalingos šios ministerijos ir ar vertėtų jas panaikinti arba jungti.
Aukščiausiosios Rados deputatai taip pat norėtų pakeisti švietimo ir veteranų reikalų ministrus, tačiau šaltinių duomenimis, šiuo metu prezidentūroje apie tai rimtai nekalbama.
14:23 | Maskvos remiami pareigūnai sako, kad aplankė sunaikintą Soledarą
Rusijos primestas pareigūnas Rytų Ukrainoje teigė apsilankęs Soledare – sulygintame su žeme Ukrainos Donecko regiono mieste, kurį Maskva teigė užėmusi šį mėnesį.
Už Donecką atsakingas vyriausiasis Maskvos pareigūnas Denisas Pušilinas sakė, kad vėlai sekmadienį kartu su Rusijos parlamento nariu Zurabu Makijevu lankėsi sugriautame druskos kasyklų mieste.
D. Pušilinas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ginkluoti ir karine apranga vilkintys vyrai automobiliu atvyksta į Soledarą. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių vaizdų.
Jie buvo pirmieji su Maskva susiję pareigūnai, teigiantys, kad lankėsi mieste, kurio užėmimą Rusija įvertino kaip didelę pergalę.
13:50 | Landsbergis: jei Čekijos suverenitetui kiltų pavojus, lietuviai stovės petys į petį
Po kandidato į Čekijos prezidentus Andrejaus Babišo replikos, jog nesiųstų karių ginti Lenkijos ir Baltijos šalių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog savo ruožtu lietuviai iškilus grėsmei Čekijos suverenitetui stovės „petys į petį“.
„Čekijos žmonėms, mūsų labai geriems draugams Čekijoje norėčiau pasakyti tik vieną dalyką, kad jei kada nors į Čekijos laisvę, suverenitetą ar teritoriją kėsintųsi išorinė jėga, lietuviai stovės petys į petį su Čekijos žmonėmis“, – žurnalistams prieš pirmadienį Briuselyje vyksiančią Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.
13:16 | Reznikovas: kitas Ramšteino susitikimas įvyks vasario mėnesį
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad vasarį įvyks kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas „Ramšteinas-9“.
Jis teigė pastebintis didėjantį pasitikėjimą Ukraina ir kartu su juo didėjančią paramą.
„Su kiekvienu susitikimu matau, kaip auga mūsų partnerių pasitikėjimas Ukraina. Visa tai – mūsų karių ir atstovų sunkaus darbo dėka. Daugiau pasitikėjimo reiškia daugiau ginklų. Kad apsaugotume mūsų žemę, jūrą... ir dangų!“, – tviteryje rašė O. Reznikovas.
Aštuntasis susitikimas Vokietijos Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje įvyko sausio 20 dieną.
12:58 | Estija apginkluoja Ukrainą
Estija Ukrainai perdavė visas savo 155 mm haubicas, pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Visas savo 155 mm haubicas atiduodame Ukrainai. Ir mes norime tokiu būdu sukurti precedentą, kad kitos šalys neturėtų pasiteisinimų, kodėl jos negali aprūpinti Ukraina reikiamų ginklų karui laimėti“, – sakė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimo Kuuskas.
Estija Ukrainai teikia rekordinį karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 113 mln. eurų. Į jį įeina minėtosios haubicos, artilerijos sviediniai, prieštankiniai granatsvaidžiai su amunicija.
11:55 | Rusija mažina diplomatinio atstovavimo statusą su Estija
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiamas Estijos ambasadorius.
„Rusijos pusė nusprendė sumažinti diplomatinio atstovavimo abiejose šalyse statusą iki laikinųjų reikalų patikėtinių“, – nurodė ministerija, šį žingsnį aiškindama Talino nurodymu Rusijai sumažinti darbuotojų skaičių savo ambasadoje Estijos sostinėje.
Maskva taip pat apkaltino Estiją „pastaraisiais metais sąmoningai griaunant visą santykių su Rusija kompleksą“ ir „visišką rusofobiją ir priešiškumo mūsų šaliai ugdymą iškėlus į valstybinės politikos lygmenį“.
Kaip nurodoma rusų URM pranešime, pirmadienį Estijos ambasadorius Margusas Laidre buvo iškviestas į ministeriją. Jam išreikštas griežtas protestas ir nurodyta iki vasario 7-osios palikti Rusiją.
11:30 | Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti tankų Ukrainai – premjeras
Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.
M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją.
Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo.
„Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis. – Net jei galiausiai negausime leidimo, mes – šioje mažoje koalicijoje, net jei Vokietijos nebus joje – drauge su kitais perduosime savo tankų Ukrainai.“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį prancūzų televizijai LCI sakė, kad Lenkija oficialiai nepaprašė Berlyno leidimo dėl savo turimų vokiečių gamybos tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai, bet pridūrė: „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume.“
Kalbėdamas apie M. Baerbock komentarą M. Morawieckis sakė, kad „daryti spaudimą prasminga“. Vokiečių ministrės žodžiai yra „vilties kibirkštis“, kad Vokietija net galėtų dalyvauti koalicijoje, pridūrė jis.
A. Baerbock „pasiuntė kitokią žinią, suteikiančią vilties kibirkštį, kad Vokietija ne tik nebeblokuos [tankų perdavimo], bet ir galbūt galiausiai pasiūlys sunkiosios modernios įrangos Ukrainai paremti“, sakė lenkų premjeras.
„Mes nuolat spaudžiame vyriausybę Berlyne, kad jos „Leopard“ būtų prieinami“, – kalbėjo M. Morawieckis. Pasak jo, Vokietija turi „daugiau kaip 350 aktyviai naudojamų „Leopardų“ ir maždaug 200 – sandėliuose“.
Ukrainos vyriausybė sako, kad tankai, ypač vokiečių gamybos „Leopard“, yra gyvybiškai svarbūs siekiant nugalėti įsiveržusias Rusijos pajėgas.
A. Baerbock išsakė pozityvių komentarų apie galimybę nusiųsti tankų Ukrainai. Vokiečių pareigūnai „žino, kokie svarbūs šie tankai. štai kodėl aptarinėjame tai su savo partneriais“, interviu LCI sakė ji.
Ukrainos sąjungininkės per penktadienio susitikimą JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje pažadėjo milijardų eurų vertės karinę pagalbą Kyjivui.
Tarptautiniai gynybos lyderiai aptarė skubų Ukrainos prašymą atsiųsti tankų „Leopard 2“ ir negebėjimas pasiekti susitarimo aptemdė naujuosius įsipareigojimus.
Vokietija yra tarp pagrindinių ginklų Ukrainai tiekėjų ir nurodė patikrinti savo „Leopard 2“ atsargas rengiantis galimam žalios šviesos uždegimui. Vis dėlto vyriausybė Berlyne, didindama savo pagalbą Ukrainai, atsargiai elgiasi dėl kiekvieno žingsnio. Toks neryžtingumas aiškinamas istorinėmis priežastimis ir politine kultūra.
Vokietijos dvejojimas sulaukė kritikos, ypač iš Lenkijos ir Baltijos valstybių – NATO rytinio sparno šalių, jaučiančių ypač didelę grėsmę dėl Rusijos atsinaujinusios agresijos.
Maskva, reaguodama į pažadus skirti Kyjivui pažangių vakarietiškų ginklų, vis dažniau įspėja, kad eskalacija gali nulemti katastrofą.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pirmadienį pakartojo Maskvos pareiškimą, kad Vakarų tiekimas galėtų nulemti „neprognozuojamas pasekmes“.
„Daugybę kartų sakėme, kad eskalacija yra pavojingiausias kelias, o pasekmės gali būti neprognozuojamos, – sakė jis. – Mūsų signalų nesiklausoma, o Rusijos priešininkai toliau didina statymus.“
Ukrainos ir Rusijos pozicijos mūšio lauke žiemos mėnesiais yra daugiausia aklavietėje, tad Kremliaus pajėgos tęsia Ukrainos teritorijos apšaudymus.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį sakė, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 valandas apšaudė kelis miestelius ir kaimus šiame Ukrainos šiaurės rytų regione.
Per apšaudymus žuvo 67 metų moteris, o dar vienas gyventojas buvo sužeistas, nurodė O. Synjehubovas.
10:48 | Prigožinas užsitraukė Putino nemalonę – „Wagner“ įkūrėjo žvaigždė ėmė blėsti
Kariniai analitikai naujausioje savo ataskaitoje teigia, kad „Wagner“ grupės įkūrėjo J. Prigožino žvaigždė pradėjo blėsti“ po to, kai jo pajėgoms kelis mėnesius nepavyko ištesėti pažado užimti strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą Bachmutą.
„Putinas, matyt, paprašė Prigožino ir jo sąjungininko, kariuomenės generolo Sergejaus Surovikino, toliau stengtis palaužti Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių valią tęsti karą po to, kai Rusijos kariuomenė pasiekė kulminaciją ir patyrė pražūtingų nesėkmių“, – svarsto analitikai.
09:34 | Marokas perdavė Ukrainai tankų T-72B – žiniasklaida
Marokas perdavė Ukrainai kažkiek tankų T-72B, kurie buvo modernizuoti Čekijoje, pranešė karinėmis Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų temomis rašantis leidinys „Menadefense“.
Pranešime sakoma, kad prieš savaitę Čekija išsiuntė į Ukrainą apie 20 sovietų ir rusų gamybos tankų šeimos T-72 mašinų. Kai kurie šių tankų matyti nuotraukose, padarytose čekų premjerui Petrui Fialai rašant ant jų savo autografą.
Tarp nuotraukose matomų tankų yra specifinės marokietiškos smėlio spalvos mašinų.
Pranešime nenurodoma, kiek tiksliai marokietiškų tankų jau buvo modernizuota ir perduota Ukrainai. Tačiau yra žinoma, kad Maroko kariuomenė turėjo maždaug 300 kelių modifikacijų tankų T-72. Jie buvo nupirkti iš Baltarusijos 1999 ir 2000 metais.
Žurnalistų duomenimis, Marokas sutiko perduoti šių tankų Ukrainai per viršūnių susitikimą JAV valdomoje Ramšteino pajėgų bazėje Vokietijoje 2022-ųjų balandžio pabaigoje. Tuo metu JAV pažadėjo kompensuoti nuostolius toms šalims, kurios sutiks padėti Ukrainai ginklais.
„Menadefense“ nuomone, Marokas vietoje Ukrainai atiduotų tankų T-72 gali gauti amerikietiškų „Abrams“.
08:54 | Zelenskis: Ukraina gali laimėti karą 2023 metais
Susitikime su Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto studentais ir dėstytojais, kuriame dalyvavo ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina pajėgi laimėti karą 2023 metais.
„[Karo užbaigimo] greitis priklauso nuo kelių dalykų: stiprybės Ukrainos viduje ir stiprybės iš išorės – partnerių pagalbos. Ir neturime leisti, kad procesai sulėtėtų nei išorėje, nei viduje, nes tai pailgins karą“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat atmetė bet kokius teiginius, kad Ukrainos pergalė yra neprivaloma arba kad priimtina dalinė valstybės pergalė.
„Nieko nepamiršime, nieko neatleisime, tikrai viską atgausime. Visa tai darysime kaip galinga civilizuota valstybė. Būsimoji Europos Sąjungos valstybė narė. Būsima nepriklausoma valstybė, kurią mūsų sąjungininkai NATO matys savo rate“, – toliau kalbėjo V. Zelenskis.
Tačiau kartu Ukrainos lyderis akcentuoja, kad jei Ukraina ir gaus kelias dešimtis tankų, tai nepakeis situacijos fronte, nes Rusija turi apie tūkstantį tankų.
„Turite aiškiai suprasti: kai prieš mus yra Rusijos kariuomenė, kuri turi tūkstantį tankų... Ten tiesiog nėra kam kariauti, jie bijo, yra nemotyvuoti ir tai privalumas mums. Tačiau, kai jie turi tūkstantį tankų, 10–50 tankų mūsų problemos neišsprendžia“, – Vokietijos kanalui ARD sakė V. Zelenskis.
Vis tik jis pridūrė, kad tankų skyrimas Ukrainai pirmiausiai veikia kaip motyvacinė priemonė.
„[Tankų perdavimas] daro tik vieną labai svarbų dalyką – motyvuoja mūsų karius kovoti už savo vertybes. Nes tai parodo, kad visas pasaulis yra su tavimi. Turiu 10 tankų – imk visus, turiu 100 tankų – imk visus, turiu vieną tanką – atiduodu jį tau“, – sakė Ukrainos lyderis.
08:24 | Norvegijos kariuomenė: Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista 180 000 Rusijos karių
Ukrainoje žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius jau siekia 180 000, o žuvusių ar sužeistų ukrainiečių karių yra 100 000, be to, žuvo 30 000 ukrainiečių civilių, rodo sekmadienį Norvegijos kariuomenės vado paskelbti duomenys.
„Rusijos nuostoliai pradeda artėti prie maždaug 180 000 žuvusių ar sužeistų karių“, – interviu televizijai TV2 sakė Norvegijos gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas, nenurodydamas, kaip šie skaičiai buvo apskaičiuoti.
Su Rusija sieną turinti Norvegija yra NATO narė nuo pat organizacijos įkūrimo 1949 metais.
„Ukrainos nuostoliai tikriausiai viršija 100 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to... yra apie 30 000 [Ukrainos] civilių, žuvusių šiame baisiame kare“, – sakė norvegų generolas.
07:45 | Ukrainiečiai skaičiuoja rusams padarytus nuostolius
Ukrainiečiai per parą skalbia nukovę 720 rusų karių. Taip pat – penkis tankus, aštuonis šarvuočius bei vieną katerį.
07:00 | Pistoriusas: Vokietija netrukus priims sprendimą dėl tankų Ukrainai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad netrukus bus priimtas sprendimas, ar į Ukrainą siųsti Vokietijoje pagamintus tankus.
Duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD, jis sakė, kad šalies vyriausybė turi atsižvelgti į daugybę veiksnių ir šalis nepriims skuboto sprendimo.
Vieni iš veiksnių, kuriuos, ministro teigimu, turi apsvarstyti Vokietija, – pasekmės šalies gyventojų saugumui.
06:33 | Vokietija pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Kyjivui tankų „Leopard“ – ministrė
Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą, sekmadienį sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock.
„Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis. Mums reikia užtikrinti, kad būtų gelbstimos žmonių gyvybės ir išvaduota Ukrainos teritorija“, – pažymėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Ministrė, kuri socialdemokratų kanclerio Olafo Scholzo valdančiojoje koalicijoje atstovauja žaliesiems, sakė, kad Lenkija oficialaus prašymo dar nepateikė.
A. Baerbock komentaras pasirodė Berlynui atsisakant patenkinti Kyjivo prašymą atsiųsti jo kovai su Rusijos invazija pačios Vokietijos tankų „Leopard“.
Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusi skirti ukrainiečiams 14 „Leopardų“, bet premjeras Mateuszas Morawieckis sakė laukiantis Berlyno „aiškaus pareiškimo“ dėl to, ar šių tankų turinčios šalys gali jų perduoti Kyjivui.
Jis Vokietijos atsisakymą nusiųsti savo pačios tankų Ukrainai pavadino nepriimtinu.
„Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė M. Morawieckis.
Šeštadienį paskelbtame bendrame pareiškime trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai paragino Vokietiją „dabar Ukrainai pateikti tankų „Leopard“.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad sunkiųjų tankų perdavimui Ukrainai „nėra alternatyvų“.
Anksčiau praėjusią savaitę pasirodžiusiuose pranešimuose buvo teigiama, kad Vokietija sutiktų skirti Ukrainai sunkiųjų tankų tik tuo atveju, jei tą patį padarytų JAV. Vašingtonas yra sakęs, kad amerikietiškų tankų „Abrams“ tiekimas Ukrainai neįmanomas dėl sunkumų, susijusių su jų eksploatavimu ir karių apmokymu.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Lenkijos ministras pirmininkas sekmadienį išreiškė pasipiktinimą Vokietijos sprendimu netiekti Ukrainai tankų „Leopard“ ir pavadino šalies poziciją „nepriimtina“.
► Maskvos pajėgos veržiasi į du miestus Ukrainos Zaporižios regione, kur po kelis mėnesius trukusios fronto stagnacijos šią savaitę suintensyvėjo kovos, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
► Prie sraigtasparnių „Black Hawk“ pereinanti Latvija perduos Ukrainai paskutinius turimus sovietų gamybos sraigtasparnius.
► Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė Maskvos srityje surengusi pratybas, per kurias buvo treniruotasi atremti oro atakas.
► Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Ukraina neturėtų bet kokia kaina stengtis apginti Bachmuto miestą, o vietoj to pasinaudoti galimybe parengti didelį kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.
