Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:41 | Generolas: ukrainiečiai numuša apie 80 proc. rusų raketų
Ukrainos oro gynybos pajėgos numuša 80 proc. okupacinių pajėgų paleistų raketų, sako Ukrainos generolas leitenantas Serhijus Najevas, rašo UNIAN.
„Šiuo metu numušamų raketų procentas labai pasikeitė ir siekia 80 proc. O kai kuriais atvejais net daugiau. Mūsų priešlėktuvinės gynybos specialistai tapo profesionalesni ir kompetentingesni“, – pabrėžia jis.
Rusai tęsia atakas prieš Ukrainą, trečiadienį vakare pranešta, kad rusai vėl paleido raketų.
23:11 | Scholzas žada didinti amunicijos gamybą
Vokietija paskelbė, kad didins šaudmenų gamybos apimtis ir užtikrins, kad jos gynybos pramonė turėtų pakankamai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų, rašo „Sky news“.
Po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Krisjaniu Karinu kancleris Olafas Scholzas sakė, kad „tai ir toliau bus nuolatinė užduotis, nes mes pasakėme, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“.
Dar kiek anksčiau Vokietija patvirtino, kad tieks Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir leido sąjungininkams taip pat atsiųsti savo tankus Ukrainai.
Prieš priimant šį sprendimą Kyjivas kelis mėnesius prašė Vakarų atsiųsti tankų.
Tačiau O. Scholzo partija stabdė šį žingsnį, baimindamasi, kad tai gali paskatinti Maskvą dar labiau eskaluoti konfliktą.
22:49 | Zelenskis: sunkioji žiema baigėsi, bet grėsmė energetikos sistemai išlieka
Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas.
„Ši žiema baigėsi. Ji buvo labai sunki, ir šį sunkumą pajuto kiekvienas ukrainietis. Bet vis dėlto mums pavyko aprūpinti Ukrainą energija ir šildymu. Taip, grėsmė energetikos sistemai išlieka. Bet darbas energetikos sistemos labui tęsiasi“, – teigia jis.
Anot jo, dabartiniai uždaviniai apibrėžti – normaliai užbaigti šį šildymo sezoną.
„Ir jau pradėjome ruoštis kitam sezonui – kiekvienas iš susitikimo dalyvių gavo savo darbo dalį šiuo klausimu. Matome riziką – rasime atsaką“, – priduria jis.
Pastaraisiais mėnesiais rusai rengė daugybę atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ištisi miestai susidūrė su elektros energijos tiekimo sunkumais, gyventojai buvo priversti taupyti elektrą arba iš viso kurį laiką gyventi be jos.
22:30 | Putinas žada Maskvoje susitikti su Jinpingu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad ruošiasi Maskvoje priimti Kinijos lyderį Xi Jinpgą, rašo CNN.
Anot Kremliaus pareiškimo, susitikimo tema turėtų būti Maskvos metro linijos.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, statant metro linijos atkarpą dalyvavo Kinijos statybos įmonės „China Railway Construction Corporation Limited“ Rusijos padalinys.
„Planuoju susitikti su Kinijos prezidentu, ir jei darbotvarkė leis, mielai ją parodysime svečiams. Bent jau manau, kad delegacijos nariams turėtų būti suteikta galimybė ją pamatyti“, – cituojamas V. Putinas.
Primename, kad Pekinas iki šiol atsisako vadinti karą Ukrainoje tikruoju vardu ir toliau tiekia diplomatinę bei ekonominę paramą Maskvai.
21:56 | Ukrainiečiai surengė „medžioklę“ – per naktį Luhanske sunaikino 6 rusų tankus
Ukrainos saugumo tarnyba per vieną naktį Luhansko srityje sunaikino šešis rusų tankus.
Apie tai „Twitter“ pranešė pati tarnyba.
„SBU specialiosios pajėgos per naktį sunaikino dar 6 rusų tankus.
Dvi Specialiųjų operacijų centro A pareigūnų grupės surengė naktinę medžioklę Luhansko srityje.
Po tikslaus darbo su smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais priešo transporto priemonės buvo visiškai išjungtos“, – rašoma įraše socialiniuose tinkluose.
Спецпризначенці СБУ знищили ще 6 російських танків за одну ніч
Дві групи співробітників Центру спецоперацій «А» влаштували нічне полювання на Луганському напрямку.
Після влучної роботи ударними дронами ворожа техніка була виведена з ладу в повному обсязі. pic.twitter.com/CRv3hPxlB7REKLAMA— СБ України (@ServiceSsu) March 1, 2023
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios rusai neteko 3 395 tankų.
Rusija taip pat neteko 149 890 karių, 6 638 šarvuočių, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 2 055 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
21:14 | Pranešama apie sprogimus Kryme
Keliose vietose Krymo pusiasalyje nugriaudėjo sprogimai, rašo „Sky news“, cituodami „GeoInsider“.
Krymą dar 2014 m. neteisėtai aneksavo Rusija.
20:59 | Oro pavojus ir sprogimai Kremenčuge
Daugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN. Pranešama apie sprogimus Poltavos srityje esančiame Kremenčuge.
Skaičiuojama, kad rusai paleido bent dvi raketas. Jos smogė civilinei ir kritinei infrastruktūrai Kremenčugo rajone.
Tai „Telegram“ patvirtino Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.
Informacija apie aukas ir smūgio žalą tikslinama.
20:42 | Europos Sąjunga planuoja skirti papildomą 1 mlrd. eurų Ukrainos amunicijai
Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.
Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui.
Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, norėdamas paspartinti šaudmenų pristatymą Kyjivui, ragina valstybes nares panaudoti papildomą milijardų dolerių eurų iš bendrų lėšų, kad valstybės narės geriau įvertintų savo atsargas.
Pinigai bus skirti iš Europos taikos priemonės, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainai apsiginkluoti jau skyrė 3,6 mlrd. eurų.
Šį pasiūlymą ES valstybių narių gynybos ministrai aptars kovo 7-8 dienomis Stokholme vyksiančiame posėdyje.
Praėjusį mėnesį Estija paragino visas 27 valstybes nares skirti keturis milijardus eurų, kad Ukrainai bendrai būtų nupirktas milijonas šovinių.
Vakarų sąjungininkės, norėdamos patenkinti tiesioginį Ukrainos amunicijos poreikį, taip pat siekia sustiprinti savo gynybos pramonės sektorių, kad ateityje galėtų užtikrinti tolesnį šaudmenų tiekimą.
Šiame naujame ES pasiūlyme teigiama, jog siekdama prisidėti prie šio tikslo Bendrija turėtų kartu užsakyti „didžiulį kiekį“ šaudmenų Kyjivui ir papildyti savo asmenines atsargas.
Pasak dokumento, toks sprendimas būtų „aiškus signalas pramonei, leidžiantis jai tvarkingai ir nuosekliai didinti gamybos pajėgumus visoje Europoje“.
Europos Sąjungos gynybos agentūra koordinuos bendrus pirkimus, o pirmąsias sutartis bus siekiama pasirašyti jau kitą mėnesį.
Šiame pasiūlyme taip pat teigiama, kad ilgainiui blokas galės įsteigti specialų fondą, skirtą ginklams Ukrainai pirkti, jei Europos Sąjungos valstybės sutiks skirti daugiau lėšų.
19:30 | Rusai ruošiasi gynybai: link fronto gabena įrangą ir karius
Rusijos pajėgos ruošiasi gynybai ir per laikinai okupuotą Melitopolį link fronto gabena įrangą ir karius, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, trečiadienį pastebėta per Melitopolį link Zaporižios judanti rusų kolona. Ją sudarė daugiau nei 50 transporto priemonių.
Okupantai link fronto linijos gabena ir įrangą, ir karius.
„Okupantai į Melitopolį masiškai gabena karinę įrangą ir personalą. Šį rytą per Melitopolį link Zaporižios miesto ir Zaporižios fronto linijos judėjo dar viena karinės technikos kolona, kurią sudarė daugiau kaip 50 vienetų“, – praneša I. Fiodorovas.
Anot jo, Melitopolio apylinkėse mažiausiai dvejose vietose rusai taip pat įrengė poligonus mobilizuotiems kariams apmokyti.
„Tai Moločnos žiočių pakrantėje ir netoli Mychailivkos kaimo“, – teigia jis.
I. Fiodorovo manymu, okupantai ruošiasi ginti ir siekti išlaikyti Melitopolį. Tai liudija faktas, kad rusai šiuo metu bando sutvarkyti keturias bombų slėptuves.
„Jie bando pastatyti daug personalo ir gynybinių linijų, kad išlaikytų miestą, tačiau jiems tikrai nepavyks, nes mūsų ginkluotosios pajėgos turi kitų planų“, – priduria meras.
Pasak jo, padėtis okupuotose teritorijose sudėtinga. Neturint rusiško paso vietos gyventojams neįmanoma gauti jokių išmokų.
Maisto produktų kainos okupuotose teritorijose yra penkis kartus didesnės. Pavyzdžiui, kilogramas mėsos gali kainuoti 400–500 rublių. Anot mero, vaistinėse sumažėjo vaistų asortimentas.
I. Fiodorovas pabrėžia, kad Melitopolį Rusijos kariuomenė kontroliuoja lygiai vienerius metus, per tą laiką miestas buvo sugrąžintas 30 metų atgal.
18:54 | Okupuotame Melitopolyje – sprogimas: virš aerodromo pakilo juodų dūmų debesis
Laikinai rusų okupuotame Melitopolyje trečiadienį įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, sprogimas nugriaudėjo Melitopolyje esančiame aerodrome.
I. Fiodorovo teigimu, sprogimas įvyko apie 13 val. Virš aerodromo po sprogimo pakilo juodų dūmų debesis.
„Apie 13 val. orkai vėl smarkiai rūkė aerodrome. Po pusvalandžio virš rūkomojo ploto pakilo juodi dūmai“, – rašo meras.
18:30 | JAV tikisi, kad G-20 ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą
Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas.
„Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A. Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.
Praėjusią savaitę G-20 finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Susitikimo šeimininkės Indijos paskelbtoje reziumė teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“ ir kad per dvi dienas trukusį susitikimą Bengalūre būta „skirtingų padėties ir sankcijų vertinimų“.
Išnašose paaiškinama, kad dviem pastraipoms apie karą, kurios, kaip teigiama, buvo pritaikytos iš lapkritį Balyje vykusio G-20 lyderių susitikimo deklaracijos, „pritarė visos šalys narės, išskyrus Rusiją ir Kiniją“.
17:53 | Vengrų parlamentarai pradėjo svarstyti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl stojimo į NATO
Vengrijos įstatymų leidėjai trečiadienį pradėjo svarstyti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO, o valdančioji partija prieš šį mėnesį numatomą balsavimą reiškia susirūpinimą.
Oficialiai balsavimas parlamente numatytas kovo 6–9 dienomis, tačiau Vengrijos vyriausybė neseniai nurodė, kad balsavimą dėl ratifikavimo gali atidėti iki antros mėnesio pusės.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios abiejų Šiaurės šalių paraiškų. Pritarimą joms turi išreikšti visos 30 Aljanso narių.
Vengrijos ir Švedijos parlamentų delegacijų susitikimas, skirtas „išsiaiškinti (Vengrijos) parlamento narių susirūpinimą dėl stojimo į NATO [dokumentų] ratifikavimo“, turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis, pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Parlamento nariai nėra labai entuziastingi“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjusią savaitę duodamas interviu radijui.
Vengrijos opozicija ne kartą kaltino V. Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“, kad ši vilkina balsavimą.
Kartu su savo krikščionių demokratų partnere KDNP „Fidesz“ išlaiko dviejų trečdalių daugumą parlamente.
Kai kurie įstatymų leidėjai nerimauja, kad daugiau kaip 1 000 km ilgio Rusijos ir Suomijos siena gali sudaryti „didelį karo potencialą“, sakė V. Orbanas.
Trečiadienį parlamento debatų pradžioje opozicijos deputatė Agnes Vadai tariamas „Fidesz“ vidaus diskusijas pavadino tik taktika, kuria siekiama vilkinti ratifikavimą.
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, siekė išlaikyti ryšius ir su Maskva, nepaisant Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Nors V. Orbanas pasmerkė Rusijos agresiją, jis atsisakė kritikuoti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.
Suomija ir Švedija, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.
Turkija kol kas delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus dėl narystės NATO, tačiau nurodė, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.
17:38 | JAV: nėra ženklų, kad Putinas būtų pasiruošęs taikai
JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas.
Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas.
„Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną.
„Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.
17:21 | Baltarusija ir Kinija ragina pradėti derybas dėl Ukrainos
Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka ir Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“.
Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.
„Kinijos pozicijos esmė – raginti siekti taikos ir skatinti derybas... ir gerbti teisėtus visų šalių saugumo interesus“, – Kinjos valstybinis transliuotojas CCTV citavo Xi Jinpingą.
„Atitinkamos šalys turėtų nustoti politikuoti ir naudoti pasaulio ekonomiką kaip savo įrankį, imtis priemonių, kurios iš tiesų padėtų nutraukti ugnį, sustabdyti karą ir taikiai išspręsti krizę“, – kalbėdamas apie JAV ir jų sąjungininkes pridūrė jis.
A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija „visiškai pritaria ir remia Kinijos poziciją ir pasiūlymus dėl politinio Ukrainos krizės sprendimo, kuris yra labai svarbus sprendžiant krizę“.
16:52 | Rusai apšaudė Chersono sritį
Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersono sritį, rašo „Ukrinform“. Smogta kelioms gyvenvietėms – Černobaivkoje sužeistas vienerių metų berniukas, dar du žmonės sužeisti Zmijevkos kaime.
Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba.
„Rusijos artilerija ką tik pataikė į Čornobaivką. Dėl priešo apšaudymo buvo sužeistas vienerių metų berniukas“, – rašoma pranešime.
Vaikas jau medikų rankose, berniuko būklė vidutinė, stiklo šukės sužalojo jo ausis ir veidą.
Zmijevkos kaime buvo sužeisti 54 metų vietos gyventojas ir 34 metų savanoris iš Kryvyj Riho.
Vietos gyventojui sužeista koja, o savanorio sužeidimai buvo sunkesni.
„Žmogus, atvykęs padėti žmonėms, gyvenantiems nuolatinio apšaudymo sąlygomis, pats pateko į stiprią priešo ugnį. Jis patyrė rankos šrapnelio žaizdas su nepilna dilbio amputacija, sudėtingus rankos ir kojos lūžius“, – teigia administracija.
Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Gydytojai jiems teikia būtinąją pagalbą.
16:31 | Rusija patyrė triuškinantį pralaimėjimą „didžiausiame tankų mūšyje“, – NYT
Ukrainiečių atstovų teigimu, tris savaites pietų Ukrainos miesto Vuhledaro gynyba tapo didžiausiu tankų mūšiu per pastaruosius metus, o rusai buvo priversti trauktis nieko nepešę.
Kuomet masyvus puolimas baigėsi, rusai savo tikslo nepasiekė – Vuhledarą ir toliau kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Plyname lauke, purvynuose daugiausiai vykusio mūšio metu ukrainiečiai išmaniai išnaudojo pasalų ir užminavimo taktiką, apšaudė rusų karinę techniką iš artilerijos pabūklų. „The New York Times“ straipsnyje pažymima, kad per karo metus Rusijos karinė vadovybė taip nieko naujo ir neišmoko – pačioje karo pradžioje praradusi šimtus tankų ir toliau siuntė juos kolonomis į ataką, šįkart jau prie Vuhledaro.
Ukrainos kariuomenės pajėgų teigimu, Rusija vien šia fronto kryptimi neteko mažiausiai 130 tankų ir šarvuočių.
Pačių ukrainiečių karių teigimu, jie tiesiog nustatydavo rusų tankų kolonų judėjimo kryptį ir atakuodavo jas. Vėliau tiesiog laukdavo naujų. NYT pažymima, kad rusai susiduria su patyrusių tankų vadų trūkumu – viename iš ukrainiečių suimtų tankų ekipažų jam vadovavo buvęs karo medikas, persikvalifikavęs jau karo metu į tankistus.
16:16 | Ukraina dar nėra priėmusi sprendimo dėl karių išvedimo iš Bachmuto
Šiuo metu sprendimas dėl Ukrainos karių išvedimo iš Bachmuto dar nėra priimtas, sako Rytų Ukrainos pajėgų atstovas Serhijus Čerevatijus. Apie tai jis kalbėjo komentare CNN, rašo UNIAN.
Anot jo, toks sprendimas gali būti priimtas, tačiau tai priklausys nuo situacijos.
„Jei matysime, kad grėsmė mūsų personalui ir mūsų operatyvinei padėčiai yra didesnė nei poreikis išlaikyti teritoriją, mes tai padarysime, bet darysime tai organizuotai, be panikos“, – teigia jis.
Bachmute jau kurį laiką tęsiasi intensyvios kovos, jis yra vadinamas karščiausiu fronto tašku.
15:51 | Stulbinantis Ukrainos pasipriešinimas: rusai neteko daugiau karių negu visuose kariniuose konfliktuose kartu sudėjus po II-ojo pasaulinio
14:49 | Italijos žvalgyba: Rusija priversta daryti pertrauką kare
Italijos žvalgybos ataskaitai šalies parlamentui skelbiama, kad Rusija nori pasinaudoti operatyvine pauze fronte, kad atkurtų savo pajėgas ir sukauptų išteklių ilgam karui.
Toje pačioje ataskaitoje rašoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad jo „antroji pasaulio armija“ patyrė sunkumų atremdama Ukrainos gynybos pajėgas. Apie tai rašo Italijos laikraštis „La Stampa“.
Būtent su Rusijos kariuomenės patirtais sunkumais yra susijęs ir ginkluotųjų pajėgų restruktūrizavimas, kurį nori atlikti Rusijos Federacija. Šalis ketina padidinti bendrą savo karių skaičių iki 1,5 milijono.
„Maskva bando išnaudoti šį santykinio sąstingio laikotarpį Rusijos karinio-pramoninio komplekso, kuris dėl savo didelių gamybinių pajėgumų pradeda jausti Vakarų sankcijų poveikį, veiklai atnaujinti“, – nurodė žvalgyba.
Jie taip pat mano, kad Rusija ir toliau bandys kištis į sprendimų priėmimo procesą NATO šalyse. Italijos žvalgybos pareigūnų teigimu, Maskva dar aktyviau imsis manipuliacijų, kibernetinių atakų, dezinformacijos, šantažo, taip pat manipuliacijoms pasitelks migrantus bei energetiką.
14:12 | Suomijos parlamentas nubalsavo už įstojimą į NATO
Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija.
Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.
Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
13:30 | Iki 15 metų už grotų: Rusija ketina sodinti į kalėjimą už okupantų kritiką
12:59 | Karas Ukrainoje lems priešpriešą G-20 užsienio reikalų ministrų susitikime
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje.
Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas.
Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas. Jie vienoje patalpoje nėra buvę nuo liepą įvykusio G-20 susitikimo Balyje, kai, pasak Vakarų pareigūnų, Rusijos užsienio reikalų ministras pasišalino.
Paskutinį kartą asmeniškai jie buvo susitikę 2022-ųjų sausį, likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Vėliau jie kalbėjosi telefonu, bet ne apie karą, o kitais klausimais.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, S. Lavrovas į Indiją, kuri nėra pasmerkusi Maskvos karo, atvyko vėlai antradienį ir pasinaudos savo dalyvavimu susitikime, kad pažertų kritikos Vakarams.
Vakarų šalys nori „atkeršyti už tai, kad iš jų rankų neišvengiamai slysta dominavimo svertai“, sakoma ministerijos pareiškime anglų kalba.
„Destruktyvi JAV ir jų sąjungininkių politika jau nustūmė pasaulį prie katastrofos slenksčio, kenkia socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, smarkiai pablogino skurdžiausių šalių padėtį“, – priduriama jame.
12:29 | Neįprasta padėtis Kryme
Rusijos okupuoto Krymo vakarinių miestų gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie virtinę sprogimų, nuskambėjusių trečiadienio naktį. Kanale „Crimean Wind Telegram“ pranešama apie Čornomorske 1.54 val., 2.55 val. ir 4.20 val. nuaidėjusius sprogimus.
Taip pat pranešama, kad apie 2.30 val. Eupatorijos regione nugriaudėjo nuo vieno iki trijų sprogimų. Jie taip pat buvo girdėti Molochnojės kaime, esančiame mažiau nei 10 kilometrų nuo miesto.
Vietos valdžia pranešimų apie sprogimus nekomentuoja.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos karininkai suskubo evakuoti savo šeimas iš pusiasalio.
„Ir vėl fiksuojama tam tikrų kategorijų piliečių evakuacija iš laikinai okupuoto Krymo. Pastaruoju metu Perevalnojoje dislokuoti Rusijos okupacinių pajėgų kariai siunčia šeimas į Rusiją“, – rašoma generalinio štabo pranešime.
12:00 | Ukraina sako ištvėrusi sunkiausią žiemą per visą savo istoriją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„2023 metų kovo 1-ąją [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas patyrė penktą didelį pralaimėjimą nuo savo plataus masto invazijos pradžios – Ukraina įveikė jo žiemos terorą. Mes ištvėrėme sunkiausią žiemą per savo istoriją. Ji buvo šalta ir tamsi, bet mes buvome nepalaužiami“, – sakoma D. Kulebos pareiškime.
11:39 | Seime parengta rezoliucija dėl draudimo rusų sportininkams dalyvauti olimpiadoje
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen inicijuoja parlamento rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė būtų raginama uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse bei kitose tarptautinėse varžybose.
Jos iniciatyvą parėmė beveik 60 Seimo narių.
„Šią rezoliuciją priimti planuojama pavasario sesijoje“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Rezoliucijos projekte teigiama, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, vėl taps įmanomas.
„Kitaip ir būti neturėtų. Išties gaila, kad dar tenka tarptautinę bendruomenę ar net tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, įtikinėti, jog Rusija šiuo metu turi tapti valstybe, kuriai tiesti ranką galima tik su vienu tikslu – įteikiant kvietimą į tarptautinį tribunolą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
11:08 | Oro pavojus sostinėje
Kyjive ir jo apylinkėse paskelbtas oro pavojus, skelbia Ukrainos žiniasklaidos priemonės.
10:30 | JAV pareigūnai: nėra įrodymų, kad Ukraina netinkamai naudotų pagalbą
Pentagono pareigūnai antradienį pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios.
Nuo invazijos pradžios karinė pagalba Kyjivui viršijo 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų) ir daugiau nei pusę jų skyrė Jungtinės Valstijos. Tai kritikavo kai kurie amerikiečių politikai, įskaitant 11 respublikonų, parengusių rezoliuciją dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.
Atstovų Rūmų, kur kontrolę šių metų pradžioje perėmė respublikonai, Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai per posėdį klausinėjo JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoją politikai Coliną Kahlą ir dar du pareigūnus.
„Nėra jokių įrodymų, kad ukrainiečiai ją nukreiptų į juodąją rinką“, – apie pagalbą Kyjivui sakė C. Kahlas.
„Tai nestebina, atsižvelgiant į kovų intensyvumą ir faktą, kad jie neabejotinai maksimaliai efektyviai naudoja tai, ką jiems teikiame mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai“, – sakė jis.
„Jei kai kurios iš šių sistemų ir buvo nukreiptos, tai padarė rusai, užgrobę šių dalykų mūšio lauke“, – teigė pareigūnas.
09:52 | JAV užsiminė apie karo pabaigą – gali tekti laukti ir ne vienerius metus
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kahlas neatmeta, kad karas Ukrainoje gali trukti dar dvejus ar trejus metus.
Paklaustas, kiek laiko Vakarams užtruks palaikyti Ukrainą dėl karo, jis sakė:
„Sunku prognozuoti, nes nežinome tikslios konflikto trajektorijos. Konfliktas gali baigtis po šešių mėnesių, o gali trukti ir dvejus ar trejus metus. Prezidentas Bidenas sakė, kad mes palaikysime Ukrainą tol, kol reikės“, – per antradienį JAV Kongrese trukusius klausymus sakė C. Kahlas.
09:09 | ISW: Putinas naudojasi Baltarusija
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje įspėja, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per savo vizitą Pekine gali padėti įgyvendinti schemas, per kurias Rusija apeitų jai taikomas sankcijas.
Pirmiausiai analitikai cituoja „Deutsche Welle“, kuris praneša, kad vizito metu A. Lukašenka su Kinija pasirašys sutarčių paketą dėl bendrų projektų, prekybos, ekonominio, investicinio, humanitarinio ir politinio bendradarbiavimo su Kinija plėtros.
Anksčiau jis teigė, kad Baltarusijos gynybos pramonė gali gaminti ginklus, nes šalis turi prieigą prie iš kitų valstybių importuojamų svarbių komponentų. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai kalbėjo ir apie tai, kaip Baltarusija aprūpindavo Rusijos Federaciją artilerijos šoviniais iš savo sandėlių.
Kaip prisiminė ISW ekspertai, A. Lukašenka teigė, kad Rusija yra pasirengusi žengti žingsnius taikaus susitarimo link ir karo prieš Ukrainą užbaigimo. Kartu jis apkaltino Vakarus ir Jungtines Valstijas verčiant Ukrainos pareigūnus atsisakyti derybų su Rusijos Federacija.
„Putinas ir Lukašenka greičiausiai pasinaudos Kinijos paskelbtu 12 punktų „taikos planu“, siekdami atkurti Rusijos informacinę operaciją, kurią Kremlius pradėjo 2022 m. gruodį“, – tokią taktiką paaiškino JAV Karo studijų institutas.
Visų pirma, ši informacinė kampanija turėjo paskatinti Vakarų pareigūnus siūlyti prevencines nuolaidas ir priversti Ukrainą derėtis Rusijos sąlygomis. Ji taip pat galėjo prisidėti prie to, kad Vakarai uždelsė Ukrainai tiekti tankus ir kitą reikalingą ginkluotę.
„Kremlius gali iš naujo pradėti derybinę informacinę operaciją, kad sumažintų būsimų Ukrainos kontrpuolimų efektyvumą, atidėliodamas būtinos Vakarų pagalbos teikimą ir siekdamas nuolaidų dėl galimų tolesnių nesėkmių Ukrainoje“, – priduriama ataskaitoje.
08:32 | Ukrainoje naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities numušta iki 5 dronų
Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai.
Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone.
Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.
D. Luninas pridūrė, kad sprogimus gyventojai girdėjo dėl oro gynybos sistemų darbo.
07:55 | JAV į Europą atsiuntė „pasaulio pabaigos“ lėktuvą
07:15 | Zelenskis: kovų intensyvumas prie Bachmuto tik didėja
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.
„Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute. <...> Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
► NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Ukraina ilguoju periodu taps Aljanso nare, bet pabrėžė, jog kol kas svarbiausia, kad ji išliktų nepriklausoma valstybė.
► Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.
► Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti.
