Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Žiniasklaida: propagandiniams Rusijos leidiniams duoti nurodymai, kaip nušviesti mainus kaliniais
Rusijos propagandinėms žiniasklaidos priemonėms buvo pateiktos gairės, kaip aprašyti Rusijos ir Vakarų kalinių mainus.
Apie tai praneša leidinys „Meduza“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, Kremlius parengė trumpas rekomendacijas propagandinėms žiniasklaidos priemonėms, kuriose nurodyta nurodyta skelbti, kad Rusija „atsikratė nereikalingais“, o namo susigrąžino tuos, kurie „dirbo Tėvynei“.
„Meduza“ šaltinis, dirbantis viename iš pagrindinių Rusijos leidinių, mano, kad tokiu būdu Kremlius nori pabrėžti: „Vakarams buvo perduoti diversantai ir išdavikai“ ir kad „nieko blogo neatsitiko – jie atsikratė papildomų“. O namo sugrąžinti – priešingai: jie „dirbo savo tėvynei“, ir grįžta į Rusiją iš Vakarų.
Plačiau apie tai skaitykite tv3.lt publikacijoje.
23:33 | Vokietija: buvo sunku priimti sprendimą paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad paleisti nuteistą žudiką per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo „nelengvas sprendimas“, ir paragino Rusiją bei Baltarusiją paleisti visus politinius kalinius.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) sakė, kad sprendimą grąžinti į Rusiją Vadimą Krasikovą, kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už buvusio čečėnų vado nužudymą, lėmė Berlyno pareiga Vokietijos piliečiams ir solidarumas su Jungtinėmis Valstijomis.
S. Hebestreitas taip pat paragino „Rusijos ir Baltarusijos vadovus paleisti visus neteisėtai įkalintus politinius kalinius“.
23:20 | Baltieji rūmai: JAV rengė susitarimą dėl A. Navalno išlaisvinimo
Jungtinės Valstijos rengė susitarimą, pagal kurį nuteistas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas būtų buvęs išlaisvintas, jei nebūtų miręs Sibiro šiaurėje esančioje griežtojo režimo kolonijoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kartu su partneriais rengėme susitarimą, į kurį būtų buvęs įtrauktas Aleksejus Navalnas, deja, jis mirė“, – žurnalistams sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
A. Navalnas, vienas aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios aparato kritikų, mirė vasarį paslaptingomis aplinkybėmis Arkties kalėjime.
Jo judėjimas pripažintas ekstremistiniu, todėl jo darbuotojams ir rėmėjams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Dauguma A. Navalno sąjungininkų gyvena tremtyje arba atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia padidino spaudimą nepriklausomai ir užsienio žiniasklaidai, siekdama nutildyti kritiškus balsus po puolimo prieš Ukrainą.
23:09 | JK labai džiaugiasi dviejų savo piliečių paleidimu pagal mainų susitarimą su Rusija
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad „labai palankiai vertina“ savo piliečių Paulo Whelano ir Vladimiro Kara-Murzos paleidimą pagal mainų susitarimą su Rusija.
„Ypač džiaugiuosi, kad Britanijos piliečiai Vladimiras Kara-Murza ir Paulas Whelanas netrukus susijungs su savo šeimomis“, – sakoma britų užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy pareiškime.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT, pranešė pati agentūra.
Apsikeitimo kaliniais ženklų atsirado ketvirtadienį, kai buvo pranešta, kad vienas lėktuvas, naudotas per ankstesnius mainus, nusileido Kaliningrade.
Viltys pastarosiomis dienomis taip pat stiprėjo, mat daugybė garsių kalinių Rusijoje, įskaitant P. Whelaną, dingo iš kalėjimų, kuriuose jie laikyti ilgą laiką. Tai paskatino spėliones, kad jie buvo iškelti prieš apsikeitimą.
Paprastai apsikeitimas gali įvykti tik po apkaltinamojo nuosprendžio Rusijoje, o kelių garsių politinių kalinių dingimas vienu metu yra labai retas.
22:29 | Mobilizacijos klausimas atvėrė visuomenės skaudulius: kokie iššūkiai kyla Ukrainai
Dvejus su puse metų trunkantis brutalus Kremliaus karas smarkiai išsekino Ukrainos pajėgas, kurios yra priverstos kovoti su pranašesnėmis Rusijos pajėgomis.
Apie tai rašo leidinys „ABC News“, cituoja UNIAN.
Skelbiama, kad šiuo metu Ukrainai trūksta karių ir sunku rasti savanorių, kurie norėtų prisijungti prie gynybos pajėgų.
Dėl problemų su personalu kovos vienetai priešakinėje linijoje ilgą laiką negali efektyviai kovoti. O Ukrainos gynėjų išsekimas pastarosiomis savaitėmis paskatino Rusijos pažangą Donecko srityje.
Viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos vyrai vengia stoti į kariuomenę, yra ta, kad jie negalėjo pasirinkti specialybės, kurioje galėtų geriausiai padėti savo valstybei. Būtent dėl to Ukrainoje šiuo metu pradėta vykdyti savanorių verbavimo sistema, leidžianti vyrams pasirinkti savo vaidmenį kariuomenėje, kad gautų didžiausią naudą.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
22:03 | Ekspertas: Zelenskiui nepatiks, bet nepalankus susitarimas su Trumpu bent atidės dar nepalankesnį susitarimą su Putinu
Gali būti, kad Europos NATO narės galėtų įtikinti į JAV prezidentus kandidatuojantį Donaldą Trumpą palikti karinę paramą Kyjivui su tam tikromis sąlygomis.
Tokią nuomonę leidinyje „Politico“ reiškia Oksfordo universiteto teisės profesorius Derrickas Wyattas.
Išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino savo kandidatūrą Respublikonų partijoje prezidento rinkimams. Tuo tarpu naujausios apklausos rodo, kad viceprezidentė Kamala Harris – favoritė tapti Demokratų partijos kandidate rinkimams, kuri stotų akis į akį su D. Trumpu.
Tačiau aktyviai Ukrainą remiančios Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris neturi kito pasirinkimo, kaip tik likti šalia JAV prezidento, kad ir kas juo taptų – taigi prieš kelis mėnesius jis ėmė liaupsinti D. Trumpą.
Tai, kad Jungtinė Karalystė remia Ukrainą, yra sudėtinga. Praėjusią savaitę JK surengtame Europos politinės bendruomenės viršūnių susitikime sėdėdamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iš dešinės, ministras pirmininkas K. Starmeris pažadėjo remti Kyjivą „tiek ilgai, kiek reikės“.
Visą tekstą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:28 | Medvedevas džiaugiasi rusų, jo teigimu, „dirbusių Tėvynei“, išlaisvinimu
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pasveikino rusų, kurie, jo teigimu, „dirbo Tėvynei“, išlaisvinimą per didžiausią JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
„Aš, žinoma, norėčiau, kad Rusijos išdavikai pūtų požemiuose arba mirtų kalėjime (...) bet naudingiau yra ištraukti savus, kurie dirbo šaliai, Tėvynei, mums visiems“, – rašė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje.
Tuo metu Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį patvirtino, kad aštuoni užsienyje įkalinti jos piliečiai buvo išlaisvinti vykdant plataus masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Aštuoni Rusijos piliečiai, kurie buvo sulaikyti ir įkalinti keliose NATO šalyse, buvo grąžinti namo“, – valstybinės naujienų agentūros citavo FSB pareiškimą.
„Rusai buvo išmainyti į grupę asmenų, kurie veikė užsienio valstybių interesais ir kenkė Rusijos Federacijos saugumui“, – priduriama šiame pareiškime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį oficialiai suteikė malonę JAV žurnalistui Evanui Gershkovichui, buvusiam JAV jūrų pėstininkui Paului Whelanui ir dar beveik dešimčiai rusų aktyvistų ir disidentų, išlaisvintų per plataus masto apsikeitimą kaliniais su Vakarais.
Kremlius savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime taip pat teigė esąs „dėkingas visų šalių vadovams, kurie padėjo rengti mainus“, tačiau nė vieno iš jų neįvardijo.
21:04 | Ukrainoje gyvenantis politikas iš Rusijos opozicijos išgyveno drono ataką
Rusijos opozicijai priklausantis politikas Ilja Ponomariovas buvo sužeistas, kai jo tremties vietą Ukrainoje atakavo bepilotis orlaivis.
Buvęs žemutinių Dūmos rūmų Maskvoje narys I. Ponomariovas ketvirtadienį socialiniuose tinkluose rašė, kad tai jau penktas toks išpuolis, kurį jam teko patirti.
Vietos žiniasklaidoje pasirodė ligoninėje gulinčio I. Ponomariovas žaizdomis nusėtu veidu ir sukruvintu kaklu nuotrauka.
Ukrainos policija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apgriautas privatus trijų aukštų namas Kyjivo regione, bei pranešė apie porą sužeistųjų, tačiau I. Ponomariovo konkrečiai neįvardijo. Abu nukentėjusieji gydomi Kyjivo ligoninėje, teigiama policijos pranešime.
I. Ponomariovas Dūmos nariu buvo nuo 2007 m. iki 2016 m. Jis buvo vienintelis parlamento narys, balsavęs prieš Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksavimą 2014 m. kovą.
Po to, kai 2016 m. persikraustė gyventi į Ukrainą, jis dalyvavo tremtyje veikiančiose Rusijos opozicijos organizacijose, ragindamas Rusijoje pradėti ginkluotą sukilimą. Dėl to gimtinėje prieš jį buvo pradėtas teismo procesas dėl išdavimo. Šiuo metu I. Ponomariovas taip pat turi ir Ukrainos pilietybę.
20:32 | Bidenas JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais pavadino „diplomatijos žygdarbiu“
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasveikino apsikeitimą kaliniais su Rusija, kai ketvirtadienį buvo patvirtinta, kad Maskva paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
JAV lyderis įvykusį apsikeitimą pavadino „diplomatijos žygdarbiu“, užbaigusį Rusijoje kalintų žmonių agoniją.
„Susitarimas, kuris užtikrino jų laisvę, buvo diplomatijos žygdarbis“, – pareiškė J. Bidenas, patvirtindamas, kad trys JAV piliečiai ir vienas nuolatinis gyventojas buvo tarp 16 Rusijos išlaisvintų asmenų, tarp kurių taip pat buvo penki vokiečiai ir septyni rusai.
„Kai kurie iš šių moterų ir vyrų buvo neteisėtai kalinami daugelį metų. Visi jie patyrė neįsivaizduojamas kančias ir nežinomybę. Šiandien jų kančios baigėsi“, – sakoma jo pareiškime.
20:11 | Omske – milžiniškas gaisras: dega didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla
Rusijoje, Omske, dega didžiausia šalyje naftos perdirbimo gamykla.
Apie tai praneša „The Moscow Times“.
Skelbiama, kad dega vienas iš naftos perdirbimo įrenginių, o gaisro plotas siekia 300 kvadratinių metrų.
Tuo tarpu su Rusijos partizanais siejama „Telegram“ grupė, pranešdama apie gaisrą, paliko dviprasmišką žinutę.
„Omske buvo padegta naftos perdirbimo gamykla. Ukrainiečių dronų šiame atokiame Sibiro regione nebuvo užfiksuota. Todėl patys suprantate. Šlovė herojams!“ – rašoma grupės įraše.
„The Moscow Times“ rašo, kad Omsko naftos perdirbimo gamykla yra didžiausia Rusijoje. Jos pajėgumai – 22 mln. tonų naftos per metus, o joje dirba daugiau nei 3,5 tūkst. darbuotojų.
20:00 | L. Volkovas: „Tai tie patys mainai, per kuriuos turėjo būti paleistas A. Navalnas“
Rusijos kalėjime miręs Aleksejus Navalnas turėjo būti paleistas per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais, įvykusį ketvirtadienį Turkijoje, sakė opozicijos politiko bendražygis Leonidas Volkovas.
Pasak portalo „Meduza“, vasario mėnesį Kovos su korupcija fondo pirmininkė Marija Pevčich sakė, kad A. Navalnas turėjo būti iškeistas į Vadimą Krasikovą, kaip manoma, FSB pareigūną, Vokietijoje atliekantį kalėjimo bausmę iki gyvos galvos. Pasak jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai nusprendė nužudyti politiką, nes nenorėjo matyti jo laisvėje.
„Šiandien mes džiaugiamės politinių kalinių, Putino įkaitų, kentėjusių Putino gulage, išlaisvinimu. Netrukus galėsime apkabinti Liliją Čanyševą ir Kseniją Fadejevą, Ilją Jašiną, Vadimą Ostaniną ir daugelį kitų. Tai tinkama ir nuoširdi priežastis džiaugtis (ypač todėl, kad jų taip mažai), – sakė L. Volkovas. – Tačiau tai vis tiek bus džiaugsmas su ašaromis akyse. „Navalno mainai“ pagaliau įvyko. Bet be Navalno. Tai labai skaudu.“
18:45 | Estija įveda visišką muitinės kontrolę prie savo rytinės sienos
Estija po savaitės planuoja pradėti visišką muitinės kontrolę prie savo rytinės sienos.
Ministras pirmininkas Kristenas Michalas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją pareiškė, kad padaugėjo siuntų į Rusiją.
„Mes skelbiame, kad sankcionuotos prekės ten nepatenka, tačiau, tai reiškia, kad jos vis tik vežamos“, – pabrėžė jis.
K. Michalas teigė, kad Estija tvirtai laikosi Europos pozicijos, siekdama užtikrinti, kad prekės, naudojamos kare prieš Ukrainą ir keliančios grėsmę saugumui, nepasiektų Rusijos.
„Tai reiškia, kad nuo rugpjūčio 8 dienos Narvos, Koidulos ir Luhamos kelių ir geležinkelių pasienio punktuose bus palaipsniui įvedamas pilnas iš Estijos išvykstančiųjų muitinės patikrinimas“, – aiškino K. Michalas.
Finansų ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis) pažymėjo, kad nuo šiol kiekvieną sieną kertantį asmenį patikrins valstybės pareigūnai. Toks tikrinimas bus naudingas Europos Sąjungai, siekiančiai užtikrinti, kad būtų vykdomos Rusijai taikomos sankcijos.
„Ir tam yra pagrindo, nes per pastaruosius kelerius metus dėl nežinomų priežasčių sankcionuotų prekių srautas per mūsų teritoriją padidėjo“, – nurodė jis.
18:27 | Rusija liepą Ukrainoje prarado 35 680 karių
Rusų okupantų nuostoliai Ukrainoje liepą sudarė 35 680 karių ir 6 320 ginkluotės ir karinės technikos vienetų, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas.
Jo teigimu, liepą priešas neteko 35 680 karių.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai sunaikino nemenką Rusijos kariuomenės ginkluotės ir karinės technikos kiekį.
Kalbant konkrečiai, rusų armija prarado 300 tankų, 653 šarvuotąsias kovos mašinas, 1 520 artilerijos sistemų, 21 raketų paleidimo sistemą, 33 zenitines sistemas, 2 103 transporto priemones ir 265 specialiosios paskirties transporto priemones.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė tris orlaivius, 1 348 dronus ir 74 rusų raketas.
17:55 | Ukraina įspėja dėl Rusijos planų
Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo vieninteliu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu. Dabar beveik visa Rusija kovoja prieš ukrainiečius, o neapykanta jų tautai netrukus taps daugelio rusų gyvenimo prasme.
Apie tai Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
M. Podoliakas teigia, kad prieš Ukrainą kovoja ne tik Rusijos valdžia – pasak jo, Kremlius pasiekė, kad propaganda padarytų savo darbą ir daugelio rusų pasąmonėje.
„Oficialus Rusijos saugumo tarybos posėdis buvo reikalingas tik „kolektyviniam nusikaltimui“ dokumentuoti. Viltys, kad Rusijos žmonės tuoj pat tam pasipriešins, buvo juokingos. Kaip ir viltys, kad rusai ilgainiui išblaivės pamatę, kokius nuostolius patiria šalis, taip pat nepasitvirtino. Absoliučiai.
Šiandien beveik visa Rusijos Federacija kovoja prieš Ukrainą. Patiriami nuostoliai kartu su nuolatiniu propagandos spaudimu užgrūdino gyventojus ir įtvirtino neapykantą viskam, kas ukrainietiška“, – kalbėjo M. Podoliakas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Ukraina įspėja dėl Rusijos planų: šis niekšingas siekis netrukus taps daugelio rusų gyvenimo prasme“.
17:30 | Žiniasklaidos teisių organizacijai RSF „palengvėjo“ sužinojus apie E. Gerchkovichiaus paleidimą
Žiniasklaidos teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ ketvirtadienį pareiškė, kad jai „labai palengvėjo“, kai buvo pranešta, jog Rusija ketina paleisti JAV žurnalistą Evaną Gershkovichių per didelio masto Rytų ir Vakarų apsikeitimą kaliniais.
Už šnipinėjimą nuteistas ir 16 mėnesių už grotų praleidęs „Wall Street Journal“ žurnalistas E. Gershkovichius „neturėjo nė vienos dienos praleisti Rusijos kalėjime už tai, kad dirbo žurnalisto darbą, – sakė organizacija. – Rusijos vyriausybės tęsiama valstybės įkaitų ėmimo politika yra pasipiktinimą keliantis dalykas. Žurnalistai nėra šnipai ir niekada neturi būti persekiojami politiniais tikslais.“
17:07 | Turkų televizija: Ankaros oro uoste įvyko JAV ir Rusijos mainai kaliniais
Turkijos televizija NTV ketvirtadienį pranešė, kad Ankaros oro uoste įvyko JAV ir Rusijos apsikeitimas kaliniais.
Mainuose dalyvavo 26 žmonės, nurodė kanalas, pasidalijęs vaizdais iš įvykio vietos.
Anksčiau ketvirtadienį amerikiečių žiniasklaida, remdamasi šaltiniais pranešė, kad Rusija per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis paleidžia „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu grąžins Rusijai kelis jų kalėjimuose laikomus kalinius, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai.
16:46 | Kremlius teigia, kad Ukrainai pristatyti naikintuvai F-16 „bus numušti“
Kremlius ketvirtadienį, reaguodamas į pranešimus, kad į Ukrainą atvyko pirmieji naikintuvai F-16, pareiškė, kad bet kokie Ukrainai pristatyti naikintuvai bus numušti ir turės mažai įtakos mūšio lauke.
„Jų skaičius palaipsniui mažės, jie bus numušti... Bet, žinoma, šie pristatymai neturės jokio reikšmingo poveikio įvykių raidai fronte“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Daugiau nei dvejus metus Ukraina maldavo Vakarų sąjungininkų perduoti JAV gamybos naikintuvų, kurie ilgą laiką buvo laikomi vertingiausiu ilgo karinės technikos, kurios Kyjivas siekė gauti iš Vakarų rėmėjų, sąrašo brangakmeniu.
Dešimtmečius naikintuvai F-16 buvo giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.
Kyjivas tikisi, kad naikintuvai leis šaliai geriau apsisaugoti nuo Rusijos bombardavimo.
Kelios NATO šalys pažadėjo perduoti įvairų skaičių naikintuvų ir jau daug mėnesių rengia ukrainiečių pilotus ir įgulas.
Pastaraisiais mėnesiais vykstant intensyviai Rusijos apšaudymų iš oro kampanijai, prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimuose su sąjungininkais svarbiausiu savo darbotvarkės klausimu paskelbė Ukrainos oro gynybos gerinimą.
Gegužės mėnesį duodamas interviu AFP V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia apie 130 lėktuvų F-16, kad būtų galima užtikrinti lygiavertę kovą su Rusijos aviacija.
Tačiau Ukrainos partneriai iki šiol pažadėjo mažiau nei 100 naikintuvų ir daugumai jų atkeliauti greičiausiai prireiks ne mėnesių, o metų, kol bus tinkamai parengti jais skraidysiantys pilotai.
16:23 | Rusija paleido JAV reporterį ir buvusį jūrų pėstininką per apsikeitimą kaliniais
Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.
Vyrai, įkalinti Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jie patys ir JAV neigia, yra pakeliui į tam tikrą vietą už Rusijos ribų, teigė portalas.
JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu grąžins Rusijai kelis jų kalėjimuose laikomus kalinius, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai.
Daugiau detalių kol kas neskelbiama.
15:54 | Syrskis: rusų laimėjimai nedideli, pasiekti didelių nuostolių sąskaita
O. Syrskis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ukrainiečiai ginasi nuo įnirtingo priešo puolimo, o rusai negali savo žmonių „mėsos šturmams“. Anot kariuomenės vado, priešas deda milžiniškas pastangas, siekiant prasiveržti Pokrovske Donecko srityje ir užimti šią strateginės reikšmės gyvenvietę.
Šia kryptimi sutelktos labiausiai patyrusios šturmo pajėgos Rusijos kariuomenėje. Įnirtingi mūšiai tęsiasi ir Kupjansko kryptimi, tačiau ir ten Ukrainos kariuomenei pavyksta išlaikyti pozicijas.
Analogiška situacija ir Seversko kryptimi, kur okupacinės pajėgos aktyviai naudoja artilerija, rengia šturmus. Časiv Jare situacija taip pat nesikeičia, nepaisant to, kad priešas teritoriją faktiškai sulygino su žeme.
Visame fronte vyksta įvairaus intensyvumo mūšiai, o kai kur priešas patiria nedidelius laimėjimus, didelių nuostolių kaina. Pastarosiomis dienomis Rytų fronte neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, aiškino O. Syrskis.
14:48 | Zelenskis įvardijo naujausią rusų tikslą – tai nebe Charkivas
Interviu su prancūzų žurnalistais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgoms nebereikia Charkivo, dabartinis jų tikslas – strategiškai svarbus Pokrovskas Donecko srityje.
„Visuose rytuose yra sudėtinga. Pagrindinis tikslas šiandien, po to, kai jiems nepavyko užimti Charkivo – ir mes suprantame, kad nepavyks, – pagrindinis tikslas pasikeitė. Jų pagrindinė kryptis yra ne visi rytai, nors Slovjanskas nėra išimtis, bet Pokrovskas, sakyčiau, jiems yra prioritetas. Pokrovsko miestas.
Žinoma, ten yra ir Kostiantynivka, žinoma, jie taip pat taikosi į Torecką, žinoma, jie nori ir turi planų dėl Slovjansko, bet visa tai yra planai. Didžiausias personalas, didžiausias skaičius ginklų ir prieštankinių raketų, viskas, ką jie turi, šiandien yra sutelkta Pokrovsko kryptimi“, – kalbėjo V. Zelenskis.
14:10 | V. Zelenskis: Kinija gali priversti Rusiją nutraukti šį karą
Jei Kinija norės, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Tai interviu Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Jei Kinija norės, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Norėčiau, kad jie (Kinija) nesiimtų tarpininkavimo misijos. Norėčiau, kad jie spaustų Rusiją nutraukti karą taip pat, kaip spaudžia Jungtinės Valstijos, taip pat, kaip spaudžia ES. Ir kuo stipresnė valstybė, tuo stipresnis spaudimas turi būti daromas Rusijai. O ne atvirkščiai. Man atrodo, kad tada bus greitas rezultatas“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, jog norėtų, kad „Kinija laikytųsi principinės pozicijos, grindžiamos tarptautine teise“.
13:51 | Mirtinai taiklus ukrainiečių smūgis – sunaikino rusų dronų kontrolės postą: paviešino, kaip viskas atrodė
Ukrainos Pomstos pasienio būrio kovotojai sunaikino Rusijos kontrolės postą, iš kurio buvo kontroliuojami dronų skrydžiai. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės pasienio tarnyba, rašo „Fokus“.
13:22 | Kremlius atsisako komentuoti pranešimus, kad Rusija ir Vakarai ruošiasi kalinių mainams
Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusija ir Vakarai galimai ruošiasi didžiausiems kalinių mainams nuo Šaltojo karo laikų.
„Vis dar neturiu komentarų šia tema“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pasigirdus pranešimams, kad pastarosiomis dienomis keli Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš įkalinimo įstaigų.
Tarp tų, kurių pavardės minimos potencialiame susitarime, yra JAV žurnalistas Evanas Gershkovichius, liepą Rusijoje nuteistas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos Baltieji rūmai laiko melagingais.
12:52 | Ukrainos oro gynyba naktį numušė septynis rusų dronus
Naktį į ketvirtadienį, rugpjūčio 1-ąją, Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino septynis Rusijos smogiamuosius dronus.
Kaip rašo „Ukrinform“, Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas tai pranešė feisbuke.
Pasak jo, rugpjūčio 1-osios naktį priešas smogė balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Rusijos Voronežo srities ir Krymo, taip pat smogiamaisiais „Shahed“ tipo dronais iš Čaudos kyšulio (Krymas) ir Kursko (RF).
„Radiotechninė kariuomenė aptiko ir perėmė septynis „šahedus“. Oro gynybos pajėgos juos visus numušė Kyjivo srityje, Poltavos srityje, Chersono srityje ir Dnipropetrovsko srityje“, – pažymėjo M. Oleščukas.
12:17 | Rusų raketa pataikė į geležinkelio stotį Charkivo srityje
Rusų raketa smogė geležinkelio stočiai Charkivo srityje, skeveldros sužeidė į galvą traukinio palydovę, nukentėjo infrastruktūra.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė „Ukrainos geležinkelių“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Naktį vienai iš Charkivo srities geležinkelio stočių buvo smogta raketa. Per ataką skeveldrinių galvos sužeidimų patyrė traukinio palydovė", – rašoma pranešime.
Pažymima, kad geležinkelininkei buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, ji atsisakė vykti į ligoninę.
Be to, nuo smūgio nukentėjo du lokomotyvai, krovininiai ir keleiviniai vagonai, taip pat geležinkelio bėgiai ir elektros tiekimo priemonės.
„Priemiestinių traukinių eismo tvarkaraščiuose padaryta esminių pakeitimų, tolimojo susisiekimo traukiniai naudoja rezervinius dyzelinius lokomotyvus“, – pažymėjo „Ukrainos geležinkeliai“.
11:28 | Rusijos pajėgos užėmė dar vieną Ukrainos gyvenvietę: iki pagrindinio tikslo liko 31 kilometras
Rusijos ginkluotosios pajėgos Donecko srityje užėmė Timofijivkos gyvenvietę, skelbia ukrainiečių stebėtojai „DeepState“. Atvirų šaltinių duomenimis, atstumas nuo gyvenvietės iki Pokrovsko, strategiškai svarbaus Ukrainai miesto, yra apie 31 km.
Pažymima, kad rusų pajėgos taip pat pažengė prie Krasnohorivkos, Panteleimonivkos, Ivanivkos, Želanų, Veselų ir Niūronių Donecko srityje.
Ukraina kol kas nepatvirtino šios informacijos.
10:59 | Ukrainoje pasikėsinta į Ilją Ponomariovą: rusų dronas atakavo namuose buvusį rusų opozicionierių
Rusijos dronas pataikė į rusų opozicionieriaus Iljos Ponomariovo namą Kyjivo srityje, paskelbė pats politikos veikėjas. Politikas paviešino nuotrauką, bet pabrėžė, kad jo ir žmonos gyvybėms pavojus negresia.
10:30 | Kaliningrade nusileido Rusijos lėktuvas, kuris anksčiau buvo naudojamas per apsikeitimą kaliniais
Lėktuvas, kuris anksčiau buvo naudojamas per apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir JAV, rugpjūčio 1-osios rytą nusileido Kaliningrade.
Kaip rašo leidinys „Meduza“, tai pranešė „Agentstvo“, „RIA Novosti“ ir RBC, remdamosi portalo „Flightradar24“ duomenimis.
Pasak „Agentstvo“, Rusijos prezidento reikalų valdybai pavaldaus specialiojo būrio lėktuvas An-148, kurio borto numeris RA-61727, iš Maskvos Vnukovo oro uosto pakilo ketvirtadienį 6 val. 11 min. Maskvos laiku, o Kaliningrade nusileido 8 val. 35 min.
Šis orlaivis buvo panaudotas 2022 metų gruodį, rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą iškeičiant į amerikiečių krepšininkę Brittney Greiner, praneša tinklalapis „Radaratlas.com“
10:07 | Praėjusią parą rusai apšaudė 20 Chersono srities gyvenviečių – vienas žmogus žuvo, 10 buvo sužeisti
Rusijos kariškiai praėjusią parą apšaudė 20 Chersono srities gyvenviečių. Per apšaudymus vienas žmogus žuvo, o dar 10 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Bilozerka, Kizomysas, Veletenskė, Berehovė, Stanislavas, Široka Balka, Oleksandrivka, Antonivka, Sadovė, Beryslavas, Červonyj Majakas, Piatichatkai, Lvovė, Vysokopilia, Mychailivka, Nova Kamianka, Červonyj Jaras, Havrilivka, Petropavlivka ir Chersono miestas“, – pažymėjo jis.
Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai apšaudė srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, įskaitant daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir 27 privačius namus. Taip pat nukentėjo biurų pastatas, ūkinis pastatas ir privatūs automobiliai.
„Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, dar 10 buvo sužeisti“, – pabrėžė jis.
09:22 | Rusai praėjusią parą Donecko srityje pražudė vieną civilį, o dar 10 sužeidė
Praėjusią parą dėl Rusijos agresijos Donecko srityje žuvo vienas civilis, o dar 10 buvo sužeisti.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Liepos 31 d. rusai pražudė 1 Donecko srities gyventoją – Marynivkoje. Dar 10 žmonių srityje praėjusią parą buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.
08:43 | Ukrainos ir Rusijos taikos derybos – vis arčiau: Zelenskis atsisakė savo pagrindinės sąlygos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu prancūzų leidiniui „Liberation“ sakė, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų būti pradėtos per antrąjį taikos susitikimą ir tam nebūtina, kad Rusija būtų patraukusi visus savo karius ir Ukrainos teritorijos. Būtent pastaroji sąlyga iki šiol buvo esminis Ukrainos reikalavimas prieš pradedant derybas su Rusija.
Pasak Ukrainos lyderio, visiško teritorinio vientisumo atkūrimo iki derybų pradžios scenarijus yra teisingas. Tačiau tai nereiškia, kad jis gali būti įgyvendintas tik ginklų pagalba.
„Tai nereiškia, kad šią akimirką (antrojo taikos susitikimo pradžioje – red. past.) mes būsime prie 1991 m. sienų“, – sakė V. Zelenskis.
Kartu jis pridūrė, kad Ukrainos teritorinio vientisumo klausimo negali išspręsti vien prezidentas, reikia Ukrainos žmonių valios. V. Zelenskis pažymėjo, kad visų teritorijų išlaisvinimas jėga „kainuoja Ukrainai daug laiko ir žmonių gyvybių“, ir išsakė mintį, kad Ukraina gali nesugrąžinti prarastų teritorijų karinėmis priemonėmis.
08:06 | Rumunijoje vėl rasta rusų drono nuolaužų
Trečiadienį Rumunijos gynybos ministerijos specialistai aptiko rusų drono nuolaužų dar vienoje vietovėje netoli sienos su Ukraina. Tai sakoma žinybos pareiškime, kurį cituoja portalas „eurointegration“.
Drono fragmentų rasta Tulčios apskrityje, netoli Četalkiojo gyvenvietės.
„Buvo taikomos standartinės tokioms situacijoms operatyvinės procedūros“, – pažymėjo Rumunijos gynybos ministerija, bet išsamesnių detalių nepateikė.
Pasak jos atstovų, nuolaužų aptikta už gyvenviečių ribų, o jų padarytos žalos žmonėms ar infrastruktūrai neužfiksuota.
07:34 | V. Zelenskis: artėjantys JAV prezidento rinkimai yra iššūkis Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, įskaitant ir naujienų agentūrą AFP, trečiadienį pareiškė, kad artėjantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai yra iššūkis Kyjivui.
Nuo to laiko, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos, gyvybiškai svarbi sąjungininkė, Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos.
Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo, kuris tvirtina, kad gali priversti Rusiją ir Ukrainą pradėti derybas, pergalė keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.
„Mes negalime daryti įtakos jokiems rinkimams. Žinoma, Jungtinės Valstijos šiandien yra iššūkis. Ir yra rizikos, kurios tikriausiai niekas iš mūsų negali numatyti“, – sakė jis antradienį žurnalistams Vakarų Ukrainoje.
07:00 | Pareigūnai: Ukrainą pasiekė pirmieji naikintuvai F-16
Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16, kurių ji ištisus mėnesius siekė, kad galėtų su jų pagalba atremti Rusijos atakas, trečiadienį patvirtino vienas JAV pareigūnas.
Vienas Ukrainos įstatymų leidėjas taip pat patvirtino, kad šalis gavo nedidelį skaičių F-16 naikintuvų. Abu pareigūnai su naujienų agentūra AP kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Ukraina ilgus mėnesius spaudė Vakarų sąjungininkes, kad šios parūpintų jai naikintuvų F-16, sakydama, kad jų labai reikia kovai su Rusijos leidžiamomis raketomis.
Sėkmės Bibi, mosadui, ir Izraeliui utilizuojant šiukšles!
2-rusijoje už žodžius ''karui ne''-bausmė, už piešinius su kruvinais z tankais-pagyrimas
3-jiems reikia pauzės, ne realios taikos kad vėl persiginkluotų ir pultų
