Svarbiausi įvykiai:
23:43 | Zelenskis – apie taikos derybas: įvardijo svarbiausią sąlygą dėl teritorijų atidavimo
Klausimas dėl Ukrainos teritorijų perdavimo Rusijai mainais už taiką negali būti priimtas be Ukrainos žmonių, prancūzų leidiniui „Le Monde“ kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, bet koks Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas turi būti sprendžiamas Ukrainos žmonių valia.
„Turite suprasti, kad bet koks Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas negali būti išspręstas nei vieno prezidento, nei vieno žmogaus, nei visų pasaulio prezidentų. Jį turi spręsti Ukrainos žmonės. Be jų valios negali būti primti tokie sprendimai, nes tai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai“, – sakė V. Zelenskis atsakydamas į klausimą, ar svarsto galimybę dėl taikos atiduoti teritorijas.
Nėra pats geriausias sprendimas V. Zelenskio teigimu, buvo gana daug viešų pareiškimų, tokių kaip „O jeigu Ukraina atsisakys savo teritorijų mainais už saugumo garantijas, gal NATO, o gal ES? Tačiau Ukrainai niekas nieko panašaus oficialiai niekas nesiūlė.“
„Ir Ukraina niekada neatsisakys savo teritorijų. Kad tai įvyktų, Ukrainos žmonės turi to norėti“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos teritorijų atidavimas bet kokiu atveju nėra „geriausias pasirinkimas“. Pasak V. Zelenskio, jis iš tikrųjų reikštų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalę. Taip pat Ukrainos prezidentas nėra entuziastingas dėl idėjos tiesiog įšaldyti konfliktą, nes Rusija vėliau gali vėl bandyti užgrobti Ukrainos teritorijas.
23:02 | Čekijos kariuomenė gaus vokiškų tankų kaip kompensaciją už pagalbą Ukrainai
Čekija iš Vokietijos gaus 15 tankų, kurie pakeis techniką, išsiųstą į karo draskomą Ukrainą, trečiadienį pranešė šalies gynybos ministerija.
Čekijos vyriausybė, ištikimai remianti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, nuo karo pradžios Kyjivui perdavė mažiausiai 62 savo tankus.
Be to, Praha padidino išlaidas gynybai ir siekia modernizuoti savo kariuomenę, visų pirma įsigydama vokiškus tankus, kurių pirmieji turėtų būti pristatyti vėliau šiais metais.
„Mes keičiame morališkai pasenusią sovietinę įrangą nauja, modernia technika, galinčia atlaikyti dabartines sąlygas“, – pareiškė gynybos ministrė Jana Černochova.
Čekijos kariuomenė gaus 14 tankų „Leopard 2A4“ ir vieną šarvuotą tankų gelbėjimo mašiną „Buffel“, sakė J. Černochova.
Ji padėkojo „Vokietijos pusei už tai, kad gali tokiu būdu įvertinti mūsų pagalbą Ukrainai, kuri susiduria su brutalia Rusijos agresija“.
Pagal kompensacijų paketą už Čekijos karinės įrangos perdavimą Ukrainai Vokietija jau padovanojo Prahai 14 tankų „Leopard 2A4“ ir vieną gelbėjimo mašiną.
Birželio mėnesį Čekijos vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius kelerius metus taip pat įsigis iki 77 vokiškų tankų „Leopard“ pagal susitarimą su kitomis Europos šalimis dėl bendro pirkimo, kuris leistų sumažinti jų kainą.
22:30 | Slovėnijos teismas nuteisė du rusus dėl šnipinėjimo Maskvai, išsiųs juos iš šalies
Slovėnijos teismas trečiadienį nuteisė du rusus, įtariamus šnipinėjimu Maskvai, kalėti daugiau kaip pusantrų metų, tačiau nurodė išsiųsti juos iš šalies.
Pora, pasivadinusi „Ludwigo Gischo ir Marios Rosos Mayer Munos vardais, trečiadienį vykusiame posėdyje pripažino savo kaltę“ dėl kaltinimų „šnipinėjimu ir dokumentų klastojimu“, sakoma Liublianos teismo pranešime.
Teismo procesas vyko sklandant gandams, kad Maskva ruošiasi plataus masto apsikeitimui kaliniais, nes buvo pranešta, kad pastarosiomis dienomis Rusijoje laikomi kaliniai buvo išvežti iš savo kalėjimų.
Viename Slovėnijos naujienų svetainės „N1 Info“ pranešime, kuriame cituojami anoniminiai šaltiniai, teigiama, kad Liublianoje nuteista pora yra didesnio apsikeitimo kaliniais dalis.
Pora, kuriai abiem yra apie 40 metų ir kuri turi Argentinos pasus, buvo sulaikyta 2022 metų gruodžio pradžioje dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai, pranešė žiniasklaida.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, jie kaip priedanga naudojosi verslu ir meno galerija Liublianoje ir naudojosi suklastotomis tapatybėmis.
22:03 | Ukrainiečių nuotaikos dėl taikos derybų
Didžioji dalis ukrainiečių vis dar nepritaria bet kokios teritorijos perdavimui Rusijai. Tačiau apklausos rodo, kad daugėja tų, kurie pritartų taikos sutarčiai.
Apie tai rašo leidinys „The New York Times“.
Ukrainietė Olha Predčenko susikibo už rankų su savo 85 metų motina, kai jos žiūrėjo į laikinąjį paminklą ant žolės Kyjivo centre, kur kiekviena mėlynai geltona vėliava paženklinta kareivio, žuvusio kare su Rusija, vardu.
Jos dažnai atvyksta čia, į Maidano aikštę, kad praleistų laiką galvodamos apie žuvusiuosius ir karą. O. Predčenko sakė sapnavusi, kad kažkas sunkaus nukris ant Kremliaus. Tačiau ji taip pat tikisi greito taikos susitarimo.
„Geriau nepalanki taika nei sėkimgas karas“, – pridūrė 61 metų ponia O. Predčenko.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: „NYT: atsiranda vis daugiau ukrainiečių, pritariančių taikos sutarčiai – kas jai vis dar trukdo?“
21:11 | V. Zelenskis: „visas pasaulis“ nori, kad Rusija dalyvautų kitame taikos viršūnių susitikime
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad „visas pasaulis“, įskaitant Ukrainą, nori, kad Rusija dalyvautų kitame viršūnių susitikime, kuriame būtų mėginama užbaigti konfliktą tarp kaimyninių šalių ir padaryti pažangą siekiant ilgalaikės taikos.
„Šiandien didžioji pasaulio dalis sako, kad Rusijai turi būti atstovaujama antrajame viršūnių susitikime, kitaip mes jokių prasmingų rezultatų nepasieksime. Kadangi visas pasaulis nori, kad Rusija sėstų prie stalo, mes negalime tam prieštarauti“, – antradienį vakarų Ukrainoje kalbėdamas su prancūzų žiniasklaida pasakė V. Zelenskis.
20:20 | Iš JAV kalėjimų duomenų bazės dingo informacija apie kelis kalinius iš Rusijos
Iš JAV federalinės kalėjimų sistemos duomenų bazės dingo informacija apie keturis žinomus Rusijos kalinius. Į tai dėmesį atkreipė teisininkas Igoris Slabychas, trečiadienį rašo Rusijos opozicinis portalas „Meduza“.
I. Slabychui nepavyko rasti informacijos apie Vladislavą Kliušiną ir Aleksandrą Viniką. Vėliau naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad iš duomenų bazės taip pat dingo duomenys apie Maksimą Marčenką ir Vadimą Konoščenką.
Tuo pat metu informacija apie kitus kalinius iš Rusijos, pavyzdžiui, kompiuterių įsilaužėlį Vladimirą Dunajevą, išliko prieinama.
Pasak „Medūzos“, V. Kliušino pavardė buvo minima, kai vyko svarstymai apie A. Navalno iškeitimą. Jis JAV atlieka 9 metų įkalinimo bausmę už kompiuterinius įsilaužimus ir susijusių asmenų sandorius.
A. Vinikas JAV kaltinamas 4 mlrd. dolerių plovimu per kriptovaliutų biržą, bet nuosprendis jam dar nepaskelbtas. M. Marčenka įkalintas trejiems metams už dvigubos paskirties mikroelektronikos kontrabandą į Rusiją apeinant sankcijas.
Dar nenuteistas V. Konoščenka yra įtariamas kaip FSB pareigūnas, kontrabandos būdu į Rusiją gabenęs JAV bendrovių produktus, kuriems taikoma eksporto kontrolė. JAV prašymu jis buvo sulaikytas Estijoje, o vėliau perduotas joms.
Rusijoje jau keletą pastarųjų dienų nežinoma daugelio garsių politinių kalinių, įskaitant Ilją Jašiną, Vladimirą Karą-Murzą ir Aleksandrą Skočilenko, buvimo vieta. Politikos analitikai ir žiniasklaida išsakė mintį, kad kalinių dingimas gali reikšti artėjančius jų mainus.
19:50 | Zelenskis: JAV rinkimai – „iššūkis“, keliantis „riziką“ Ukrainai
Jungtinėse Valstijose, kurios yra svarbi karinė ir politinė Ukrainos sąjungininkė, įvyksiantys prezidento rinkimai kelia „iššūkį“ Kyjivui, duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Negalime daryti poveikio jokiems rinkimams. Žinoma, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra iššūkis. Be to, egzistuoja rizika, kurios niekas iš mūsų greičiausiai negali prognozuoti“, – antradienį vakarų Ukrainoje kalbėdamas su žurnalistais pasakė jis.
Rinkimus laimėjus respublikonų partijos kandidatui Donaldui Trumpui, kuris teigia sugebėsiantis priversti abi šalis išspręsti konfliktą derybų keliu, kiltų klausimas dėl tolesnės Vašingtono pagalbos Ukrainai.
Tuo tarpu tikėtina demokratų partijos kandidatė į prezidento postą Kamala Harris Ukrainos atžvilgiu laikosi prezidento Joe Bideno pozicijos.
V. Zelenskio teigimu, jo komanda palaiko ryšius tiek su K. Harris patarėjais, tiek su D. Trumpo rinkiminės kampanijos štabu.
„Savaime suprantama, aš, kaip Ukrainos prezidentas, privalau užtikrinti mano komandos ir J. Bideno, D. Trumpo, o šiandien – ir K. Harris komandų dialogą“, – sakė V. Zelenskis.
„Turime palaikyti ryšį ir kalbėtis apie tai, kokia ateitis galimai mūsų laukia, rinkimus laimėjus vienai ar kitai stovyklai“, – paaiškino jis.
19:34 | Zelenskis sukritikavo TOK sankcijas Rusijai, pavadindamas jas „padrikomis“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą leisti kai kuriems rusų atletams varžytis Paryžiaus žaidynėse, pavadindamas jį „padrikomis“ sankcijomis prieš Maskvą dėl jos invazijos Ukrainoje.
2022 m. vasarį prasidėjus invazijai Ukrainoje, Vakarai įvedė Maskvai precedento neturinčių sankcijų paketą, tačiau Ukraina ragina savo sąjungininkes taikyti griežtesnes priemones, siekiant užgniaužti pelno srautus, kurias Rusija finansuoja savo karą.
Atsakydamas į Rusijos vykdomą invaziją, TOK uždraudė Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos komandoms dalyvauti žaidynėse.
Tie keletas atletų, kuriems leista jose varžytis, negali dėvėti komandų spalvomis papuoštų uniformų, per žaidynes nebus grojami ir jų šalių himnai.
„Bet kuri pasaulio šalis mato, kad šiandien po neutralia vėliava rungtyniaujantys atletai yra iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pasakė V. Zelenskis.
„Manau, kad tai padrikos sankcijos“, – antradienį duodamas interviu prancūzų žiniasklaida pasakė jis.
Jis taip pat pasakė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono buvo pakviestas į Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, bet negalėjo į ją atvykti dėl „įtemptų“ mūšių rytų Ukrainoje.
„Mielai būčiau dalyvavęs, tačiau mano šaliai dabar labai sudėtingas laikas, – kalbėjo jis. – Padėtis mūsų šalies rytuose yra labai įtempta. Esame sudėtingoje padėtyje.“
Rusų pajėgos palaipsniui užima vis daugiau teritorijos rytų Ukrainoje, kur mažesnėms ir menkiau aprūpintoms ukrainiečių pajėgoms sunkiai sekasi atlaikyti jų puolimą.
19:03 | „Bloomberg“: Ukrainą pasiekė pirmieji F-16 naikintuvai
Į Ukrainą atvyko pirmieji F-16 naikintuvai – tai ilgai lauktas žingsnis, galintis padidinti karo draskomos šalies gebėjimą atremti Rusijos atakas.
Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio šaltinių, JAV pagamintų karo lėktuvų pristatymo terminas buvo šio mėnesio pabaiga ir jo buvo laikomasi. Kaip teigia šaltiniai, Ukrainą pasiekė nedidelė naikintuvų dalis.
„Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia, kad nėra aišku, ar Ukrainos pilotai, kurie pastaruosius mėnesius treniravosi su Vakarų sąjungininkais pilotuoti F-16, galės iš karto panaudoti karo lėktuvus, ar procesas užtruks ilgiau.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovė Diana Davitijan atsisakė komentuoti, ar iš tiesų F-16 pasiekė Ukrainą.
Naikintuvams atvykti į karo niokojamą šalį prireikė daugiau nei metų.
18:30 | Rusija tausoja savo lėktuvus Ukrainoje
Rusija didžiąją dalį savo oro pajėgų ir kai kuriuos pažangiausius lėktuvus laiko atokiau nuo karo Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad tai rodo ne tik Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos pajėgumų, bet ir svarstymus dėl galimo konflikto su NATO.
Apie tai rašo leidinys „Business Insider“.
Tarnybą baigęs JAV oro pajėgų pulkininkas leitenantas Johnas Baumas leidiniui teigė, kad rusai „galėjo į kovą įtraukti pažangesnius orlaivius ir jie to dar nepadarė“.
Nepaisant kai kurių Kremliaus tvirtinimų, nėra jokių įrodymų, kad Rusija naudojo savo lėktuvus Su-57 virš pačios Ukrainos, nepaisant to, kad orlaivis, bent jau popieriuje, yra pažangiausias Rusijos lėktuvas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Ekspertai įspėja: Rusija tausoja savo lėktuvus Ukrainoje dėl galimo konflikto su NATO“
17:22 | AFP analizė: Rusija liepą užgrobė 200 kv. km Ukrainos teritorijos
Remiantis trečiadienį naujienų agentūros AFP atlikta analize, Rusijai liepą pavyko įtvirtinti kai kuriuos savo teritorinius laimėjimus Rytų Ukrainoje ir užimti beveik 200 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Analizė, atlikta remiantis JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rodo, kad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, teritorinių laimėjimų padaugėjo, tačiau, palyginti su gegužės mėnesiu, kai rusų pajėgos pradėjo sausumos puolimą rytinėje Charkivo srityje, pažanga sulėtėjo.
Tą mėnesį rusų pajėgos užgrobė 449 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai po 14,5 kv. km per dieną – tai didžiausias teritorinis laimėjimas per vieną mėnesį nuo 2022 metų kovo.
Nuo 2024 metų pradžios Rusija užgrobė 1 246 kv. km Ukrainos žemės, gerokai daugiau per visus 2023-iuosius, kai Rusijai pavyko užimti 584 kv. km ukrainiečių teritorijos.
Nuo liepos 1 iki 30 dienos Kremliaus pajėgos užėmė 198 kv. km Ukrainos žemės, vidutiniškai 6,6 kv. km per dieną.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai, šių teritorijų yra rytinėje Donecko srityje, kurios dalį nuo 2014 metų kontroliavo Kremliaus remiami separatistai.
Ši sritis yra tarsi tramplinas Rusijai, siekiančiai užimti Pokrovską, Torecką ir Časiv Jarą ir besiruošiančiai pulti Slovjanską ir Kramatorską.
Birželį Rusija užgrobė 129 kv. km, Ukrainos teritorijos.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną Rusija užgrobė 65 776 kv. km Ukrainos žemės.
Jei įskaičiuotume Rusijos jau aneksuotas teritorijas, pavyzdžiui, Krymo pusiasalį ir rytines zonas, kurias Rusija kontroliavo dar prieš invaziją, pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas Rusija šiuo metu yra okupavusi 107 956 kv. km arba 18 proc. Ukrainos teritorijos.
AFP skaičiavimai grindžiami informacija, pateikiama kasdienėse ISW ataskaitose, paremtose abiejų kariaujančių pusių skelbiama vieša informacija ir palydovinėmis nuotraukomis.
17:02 | Advokatai: Rusijoje kalinamo V. Kara-Murzos buvimo vieta nežinoma
Įkalintam Kremliaus kritikui Vladimirui Karai-Murzai atstovaujantys advokatai trečiadienį pareiškė, kad jie nežino tikslios disidento buvimo vietos po to, kai jiems du kartus buvo neleista patekti į įkalinimo įstaigą, kurioje jis turėjo būti laikomas.
„Šiandien Vladimiro Kara-Murzos advokatui antrą dieną iš eilės nebuvo leista aplankyti jo kalėjimo ligoninėje. Tiksli politinio kalinio buvimo vieta nežinoma“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė vienas jo advokatų Vadimas Prochorovas.
Mažiausiai penki Rusijos politiniai kaliniai pastarosiomis dienomis buvo išvežti iš kalėjimų, antradienį pranešė jų bendražygiai.
Šie, panašu, koordinuoti veiksmai sukėlė spėlionių apie galimą apsikeitimą kaliniais.
Rusija dešimtims žmonių yra skyrusi ilgas įkalinimo bausmes už pasipriešinimą Kremliui ir Maskvos karo Ukrainoje kritiką.
16:45 | Žiniasklaida: Ukrainos specialiosios pajėgos smogė Rusijos bazei Sirijoje
Liepos 25 dieną Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) specialiosios pajėgos sudavė kompleksinį smūgį Rusijos bazei Sirijoje.
Taip trečiadienį teigė „Kyiv Post“, kuris remiasi šaltiniais žvalgybos agentūroje.
Pasak pranešimo, 2024 metų liepos pabaigoje grupė „Chimik“ įvykdė dar vieną kompleksinį smūgį Rusijos pajėgų pozicijoms Sirijoje.
Atakos taikinys buvo Rusijos karinė įranga Kuveireso oro bazėje, esančioje į rytus nuo Alepo ir užimtoje Rusijos pajėgų.
Paviešintuose vaizdo įrašuose esą matyti pagrindiniai atakos momentai: pirmiausia sunaikinamas Rusijos mobilusis elektroninės karybos (EW) kompleksas, po to dronai atakuoja Rusijos karinius objektus pačioje oro pajėgų bazėje. Pranešama, kad smūgis įvykdytas kitą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Sirijos prezidento Basharo al Assado susitikimo Kremliuje trečiadienį, liepos 24 dieną.
Kuveireso oro pajėgų bazę rusai kontroliuoja ir naudoja kariniais tikslais nuo 2015 metų.
Ukrainos žvalgyba „Kyiv Post“ sakė, kad bazė taip pat buvo naudojama užsienio samdiniams mokyti ir gabenti į karą Ukrainoje.
Anksčiau buvo pranešta, kad tuaregų sukilėliai iš Nuolatinės strateginės programos už taiką, saugumą ir vystymąsi (CSP-PSD) Malio šiaurėje nugalėjo didelę „Wagner“ samdinių grupę, paėmė į nelaisvę daug kovotojų ir pasiūlė juos perduoti Ukrainai.
Ukrainos žvalgyba tikrina Malio tuaregų sukilėlių pareiškimus dėl jų pasirengimo perduoti paimtus į nelaisvę Rusijos grupuotės „Wagner“ samdinius.
16:21 | Vengrų diplomatijos vadovas kaltina Baltijos šalis šmeižtu dėl vizų rusams
Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šmeižto kampanija pavadino Baltijos šalių kritiką dėl Vengrijos sprendimo palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Kaip skelbia leidinys „The Budapest Times“, Vengrijos diplomatijos vadovas mano, kad Baltijos šalių kritika grindžiama „vaikišku melu“.
Jo teigimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir toliau reikia vizų, kad galėtų atvykti į Šengeno erdvę, ir jie gali gauti leidimus gyventi tik per teisėtas procedūras.
P. Szijjarto pridūrė, kad leidimų gyventi šalyje išdavimas ir panašios procedūros yra nacionalinė kompetencija, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos turi analogiškas teises.
„Būtų daug geriau, jei mano kolegos Baltijos šalyse tinkamai informuotų savo piliečius, užuot pradėję naujas šmeižto kampanijas“, – leidinyje cituojamas ministras.
Liepos pradžioje Vengriją išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.
Budapeštas tikina, kad pagal ją ketina atsivežti darbuotojų, kurie padėtų statyti naują atominę elektrinę.
Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.
16:13 | Landsbergis perspėja Vengriją, kad ES narės turi būdų stabdyti rusų atvykimą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį perspėjo Vengriją, kad Europos Sąjungos (ES) narės turi iki šiol nenaudotų būdų stabdyti Rusijos piliečių atvykimą į Šengeno erdvę, net jeigu Budapeštas iš tikrųjų liberalizuos galimybę jiems gauti vizas.
Pasak jo, Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši įvertintų Vengrijos sprendimą liberalizuoti Šengeno vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kol kas atmeta vienašališko veikimo galimybę, tačiau perspėja apie galimą regioninį spaudimą.
„Kitas žingsnis galėtų būti regioninio sprendimo paieškos, ką esame darę ir anksčiau“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis.
„Yra galimybės. Pavyzdžiui, kol kas kalbu visiškai teoriškai, dėl atvykstančių žmonių (bet kuri – BNS) valstybė narė turi teisę prašyti konsultacijos. Ta prasme, kad nebūtų automatiškai suteikiamas leidimas įvažiuoti į Šengeno erdvę, bet dėl kiekvieno iš jų (...) būtų konsultuojamasi su kitomis valstybėmis narėmis“, – pridūrė jis.
„Tas, aišku, labai stipriai sustabdo (atvykimą – BNS), apriboja kitą pusę ir apkrauna ją biurokratine našta, bet tiesiog noriu pasakyti, kad tam tikrų sprendimų variantų yra. Iki šiol jie nenaudoti, nes nė viena valstybė iki šiol taip nesielgė“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Liepą Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į šalį be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.
Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.
Lietuvos pareigūnai pasmerkė šį sprendimą kaip keliantį grėsmę ES saugumui. Rusijos piliečių atvykimas į Bendriją buvo apribotas reaguojant į 2022 metais pradėtą Maskvos invaziją į Ukrainą.
15:57 | Donbase – Mi-8 katastrofa: rusai skelbia, kad priežastimi tapo „draugiška ugnis“ arba ukrainiečių dronas
Rusijos informaciniai šaltiniai (neoficialūs, taip vadinamieji „Z tiklaraštininkai“) skelbia apie šalia Donecko sudužusį Rusijos kariuomenės sraigtasparnį Mi-8, kurį galimai numušė pačių rusų oro gynybos pajėgos.
„Vakar rašėme apie priešo bandymus dronais atakuoti mūsų kariuomenės aviaciją. Deja, pirminiais duomenimis, šiandien jiems tai pavyko. Nukepė Rusijos gvardijos aštunkę. Nukepė pakilimo metu“, – „Astra“ cituojamas vienas iš rusų „Telegram“ kanalų, pranešančių apie įvykius fronte.
Rusų šaltiniai skelbia, kad sraigtasparnis gabeno sužeistuosius. Taip pat buvo paviešinta nuotrauka iš galimos įvykio vietos. Apie galimai išgyvenusius katastrofą rusų karius nepranešama.
UNIAN cituojama neįvardinto šaltinio „viena iš versijų“ – rusų oro gynybos sistema netyčia numušė savo sraigtasparnį.
14:42 | Ukraina surengė vieną didžiausių istorijoje kibernetinių atakų prieš Rusiją: gavo prieigą prie slaptų duomenų
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kibernetinės žvalgybos specialistai antradienį įvykdė vieną didžiausių istorijoje DDOS atakų prieš Rusijos valstybės agresorės interneto infrastruktūrą, paveikė svarbiausius išteklius ir gavo prieigą prie daugybės konfidencialių duomenų. Apie tai skelbia UNIAN, remdamiesi savo šaltiniais šalies žvalgyboje.
Ataka be pertraukų tęsėsi visą savaitę ir paveikė visų pagrindinių Rusijos bankų, įskaitant Centrinį banką, telekomunikacijų paslaugų teikėjų, nacionalinių mokėjimo sistemų, socialinių tinklų ir žinučių siuntimo tarnybų, vyriausybinių išteklių ir dešimčių kitų tarnybų internetines paslaugas.
Visi atakuoti ištekliai vienaip ar kitaip buvo susiję su Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą rėmimu ar finansavimu.
Paskutinę atakos dieną taip pat nukentėjo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Federalinės mokesčių tarnybos ištekliai.
14:08 | Ukrainos pajėgos smogė Rusijos bazei Sirijoje
Liepos pabaigoje Ukrainos kariuomenės žvalgybos būrys „Chimik“ smogė Rusijos pozicijoms Sirijoje, skelbiama „Kyiv Post ir paviešino tai patvirtinantį vaizdo įrašą.
13:33 | Putinas meta beprotiškus pinigus į karą: vilioja rusus į kariuomenę
Nuo rugpjūčio 1-osios iki metų pabaigos sutikę pasirašyti kontraktą su Rusijos gynybos ministerija rusai gaus vienkartinę 400 tūkst. rublių (beveik 4,3 tūkst. eurų) išmoką, atitinkamą įsaką pasirašė V. Putinas. Maža to, regionai į kariuomenę užsirašiusiems asmenims skirs dar tokią pačią sumą.
13:10 | Rusai smogė gyvenvietei Charkivo srityje, yra aukų
Rusijos kariuomenė liepos 31 d. smogė aviacijos smūgį Charkivo srities Velikij Burluko gyvenvietei, žuvo moteris, o jos sūnus dėl nudegimų nugabentas į ligoninę.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 10 val. 10 min. okupantai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Kupjansko rajono Velikij Burluko gyvenvietei. Dėl apšaudymo užsidegė gyvenamasis namas, dar vienas buvo apgadintas. Deja, žuvo moteris. 10-metis berniukas, žuvusiosios sūnus, dėl nudegimų nugabentas į ligoninę“, – informavo pareigūnas.
Avarinės tarnybos šalina smūgio padarinius, pridūrė O. Synehubovas.
12:34 | Ukrainos oro pajėgos skelbia numušusios rusų raketą ir 89 dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė numušusios vieną rusų raketą Ch-59 ir 89 atakos dronus.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo regionas.
Tai viena didžiausių rusų atakų panaudojant atakos dronus. Tiek pat „Shahed“ dronų buvo paleista Naujųjų metų naktį.
Pranešime pažymima, kad pavyko numušti visus 89 dronus.
Taip pat sunaikinta raketa, paleista į Mykolajivo sritį.
12:12 | „Jie rado mūsų silpną vietą ir ja naudojasi“: Ukrainos karys prabilo apie įtemptą padėtį fronte
Ukrainos gynybos pajėgoms iki šiol nepavyko rasti efektyvaus metodo, kuriuo būtų galima galutinai sustabdyti Rusijos pajėgas, agresyviai besiveržiančias Pokrovsko (Donecko sritis) kryptimi. Apie tai interviu „Radio Svoboda“ pasakojo Ukrainos 68-osios atskirosios brigados kovotojas Oleksandras, šaukiniu „Renault“.
Rusų pajėgos kartoja tą patį, ką darė Očeretynėje. Be to, pasak kario, rusams užimti Progreso ir Vovčės gyvenvietes pavyko tik todėl, kad jiems pavyko pasistūmėti tiesiai palei geležinkelį. Jame iš abiejų pusių yra praėjimai ir slėptuvės. Taip pat yra plati 100 metrų pločio vieta nusileisti, kur galima kaupti pėstininkus ir bandyti šturmuoti Ukrainos pajėgų pozicijas.
„Deja, padėtis ten dabar gana įtempta, ir jei mums pavyksta juos sulaikyti lauke ir pasitraukti tik tada, kai visi įtvirtinimai visiškai sunaikinti, tai čia okupantams pavyko rasti tam tikrą silpną vietą ir jie ja naudojasi“, – kalbėjo Oleksandras.
11:43 | Belgorode – liepsnojantis daugiabutis
Belgorodo priemiestyje Šebekine liepos 30-osios rytą užsiliepsnojo gyvenamasis penkiaaukštis. Rusijos informacinėse priemonėse skelbiama, kad tuo metu apylinkės buvo atakuojamos ukrainiečių dronų.
11:10 | Praėjusią parą rusai 395 kartus smogė Zaporižios sričiai
Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 12 Zaporižios srities gyvenviečių, jie smogė beveik 400 smūgių. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per parą okupantai 395 kartus smogė Zaporižios sričiai. Priešas apšaudė 12 gyvenviečių“, - informavo I. Fiodorovas.
10:30 | Gynybos pajėgos smogė Rusijos ginklų sandėliui prie Kursko
Ukrainos gynybos pajėgos trečiadienio naktį smogė Rusijos ginklų ir karinės technikos sandėliui prie Kursko. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiąnakt buvo smogta ginklų ir karinės technikos sandėliui prie Kursko (Rusijos Federacija). Dirbo priešo oro gynyba, užfiksuota sprogimų pataikymo vietose", – rašoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, operaciją surengė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais Gynybos pajėgų komponentais.
„Išsami informacija apie smūgio padarinius tikslinama. Ukrainos kariai ir ateityje imsis visų galimų teisėtų priemonių, kad sustabdytų ginkluotą Rusijos agresiją prieš mūsų žmones. Bus daugiau...", – pažymėjo spaudos tarnyba.
09:51 | Rusija paskelbė apie trečiojo branduolinių ginklų pratybų etapo pradžią
Rusija trečiadienį paskelbė pradėjusi trečiąjį taktinių branduolinių ginklų pratybų etapą, į kurį įtrauktos kare Ukrainoje dalyvaujančios pajėgos.
Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šiame pratybų etape treniruojamasi naudotis balistinių raketų sistemomis „Iskander-M“ ir įvairiais orlaiviais.
08:58 | Baltarusija skubiai pakėlė naikintuvą – nerimą sukėlė Rusijos paleisti kariniai dronai
Antradienio naktį Baltarusijos karinės oro pajėgos, reaguodamos į Rusijos Ukrainon paleistus karinius dronus „Shahed“, pakėlė savo naikintuvą.
„Prieš 15 minučių Baranovičių aerodrome į orą buvo pakeltas Baltarusijos Respublikos karinių oro pajėgų naikintuvas. Skrydis tikriausiai susijęs su Rusijos bepiločio orlaivio „Shahed-136/131“ perėmimu“, – „Telegram“ skelbia baltarusių stebėjimo grupė Belaruski Hajun.
Vėliau atvirosios duomenų žvalgybos tyrėjai patikslino, kad vienas iš dronų juda virš Polesės radiacinio ir ekologinio draustinio teritorijos Černobylio kryptimi.
„Tikslus „Shahedų“, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje, skaičius nežinomas“, – rašoma stebėtojų pranešime.
08:20 | Juodojoje jūroje – du Rusijos raketnešiai
Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Jų bendra salvė – iki aštuonių raketų. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje – du priešo laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.
Per parą Rusijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė:
- į Juodąją jūrą – penki laivai, iš kurių du tęsė judėjimą Bosforo kryptimi;
- į Azovo jūrą – devyni laivai, iš kurių du atplaukė iš Bosforo sąsiaurio.
Rusai toliau pažeidinėja 1974 metų Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdami automatinio identifikavimo sistemas (AIS)
07:55 | Per rytinį apšaudymą Chersono priemiestyje žuvo žmogus
Per rytinį apšaudymą Chersono priemiestyje žuvo vyras, o moteris buvo sužeista.
Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rytą Rusijos kariuomenė iš laikinai okupuoto kairiojo Dnipro kranto apšaudė Chersono priemiesčius. 68 metų vyras patyrė sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. Jo kūną iš griuvėsių ištraukė gelbėtojai. 73 metų moteris buvo kontūzyta, patyrė uždarą galvos smegenų traumą. Medikai vietoje suteikė jai reikiamą pagalbą“, – rašoma pranešime.
Informacija tikslinama, pridūrė R. Mročko.
07:30 | Naktį rusai surengė vieną masiškiausių dronų atakų nuo karo pradžios
Naktį į trečiadienį rusai surengė vieną masiškiausių dronų atakų nuo plataus masto invazijos pradžios. Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Kyjivo miesto karine administracija.
„Šią naktį rusai surengė vieną masiškiausių smogiamųjų dronų atakų prieš Ukrainą per visą karą! O svarbiausias agresoriaus taikinys buvo Kyjivas. Į Ukrainos sostinę, į taikų miestą, priešas nukreipė dešimtis bepiločių orlaivių. Tai buvo jau septintoji priešo dronų ataka prieš Kyjivą liepos mėnesį!“ – parašė „Telegram“ kanale Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Jis pridūrė, kad ši ataka sostinei tapo masiškiausia 2024 metais pagal panaudotų dronų skaičių.
Oro pavojus truko daugiau nei 7 valandas. Priešo dronai skrido į Kyjivą bangomis ir beveik iš visų pusių. Kyjivo oro erdvėje ir prieigose Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino daugiau kaip tris dešimtis dronų! Operatyvinės suvestinės duomenimis, Kyjive – be nukentėjusiųjų ir sugriovimų, praneša Ukrainos sostinės karinė administracija.
Duomenys preliminarūs, informacija tikslinama, pridūrė S. Popko.
Šiandien Kamala Džordžijos ralyje vėl kviečia pirdylą į debatus
youtube FULL: Kamala Harris speech at Atlanta rally | FOX 5 News
KAM47A 2024!